- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-24
- Bylos Nr.
- eI-1017-257/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02190-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- A. K.
nedalyvaujant pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. K. dėl 59,07 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2011-04-01 iki 2013-12-31 ir 18,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – ir pareiškėjas, VšĮ ŠRATC) su prašymu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. 59,07 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2011-04-01 iki 2013-12-31 ir 18,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodė, kad LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte, LR atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje įtvirtinta viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio l dalies 8 punktas įtvirtina savivaldybių teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 punktas numato, kad vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina Savivaldybės taryba savo sprendimu.
Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas (LR atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamos šį principą savivaldybės turi nustatyti tokias vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą arba tarifus už atliekų tvarkymo paslaugas, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, įskaitant atliekų šalinimo įrenginių uždarymą ir jų priežiūrą po uždarymo (LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 2017 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (2007-04-30 redakcija) 92 punktas).
Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų nuostatomis, Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2007-06-13 sprendimu Nr. T-l83 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2007-05-08 sprendimu Nr. T-99 pavedė pareiškėjai rinkliavos administravimą ir 2006-11-16 sprendimu Nr. T-288 patvirtino Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (nauja redakcija patvirtinta 2009-06-25 sprendimu Nr. T- 213), kurių 34.4 p. nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą ir laikytis nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006-12-21 sprendimu Nr. T-316, o vėliau 2008-06-18 sprendimu Nr. T-163 patvirtintais Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (nauja redakcija patvirtinta 2008-11-13 sprendimu Nr. T-310, kuri buvo pakeista šiais Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimais: 2009-01-22 Nr. T-40, 2009-06-25 Nr. T-215, 2009-10-08 Nr. T-279, 2009-12-17 Nr. T-332, 2010-02-11 Nr. T-13, 2012-12-16 Nr. T322, 2012- 02-15 Nr. T-38, 2013-05-16 T-l31) (toliau - Nuostatai). Šie sprendimai yra viešai paskelbti pareiškėjo tinklapyje www.sratc.lt. Vadovaujantis LR Rinkliavų įstatymo 13 str., šie aktai yra norminiai administraciniai aktai.
Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Nuostatų 10 p. nurodo, jog vietinę rinkliavą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje administruoja savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas administratorius, kuris vykdo šias vietinės rinkliavos administravimo procedūras: kuria ir tvarko vietinės rinkliavos mokėtojų registrą, apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia mokėjimo pranešimą, kontroliuoja vietinės rinkliavos mokėjimą, siunčia raginimus sumokėti vietinę rinkliavą, vykdo vietinės rinkliavos apskaitą, išieškojimą, vietinės rinkliavos lėšų pervedimą į savivaldybės biudžetą ir kitas procedūras, reikalingas vietinei rinkliavai administruoti.
Rinkliava Atsakovui skaičiuojama remiantis Nuostatų 19 p., pagal Šiaulių rajono savivaldybės tarybos patvirtintus vietinės rinkliavos dydžius. Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 26 p.). Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - ir LR CK) 6.1. str. rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kurią LR CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti.
Prašo priteisti iš atsakovo 59,07 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2013-12-31 ir 18,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
Tačiau pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).
Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2017 m., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2017 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal, t. y. šiuo atveju už laikotarpį iki 2011-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti rinkliavą už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2011-12-31 atmestinas.
Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 40 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo A. K. viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 34,75 Eur (trisdešimt keturi Eur 75 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., ir 18,60 Eur (aštuoniolika Eur 60 Euro ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.