- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- 1-77-827/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01415-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- J. S., L. T., A. Č., M. A., J. A.
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė, Anna Grinevič
sekretoriaujant Daivai Ašmianienei, Laimai Baniulytei, Beatai Rutkauskaitei, Gintarei Prunskaitei, Rūtai Purickaitei, V. G., Gretai Čiulaidaitei,
kaltinamajai J. S., jos gynėjui advokatui R. M., kaltinamajai L. T., jog gynėjui advokatui M. K., kaltinamajam A. Č., jo gynėjai advokatei Annai Grinevič, kaltinamajam M. A., jo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei, kaltinamajam J. A., jo gynėjui advokatui J. J.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „V. g. p.“, vyr. finansininke, nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. Vieta(duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista, kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį,
L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti UAB „L.“ direktore, nurodė, kad gyvena(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista, kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį,
M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „T.“ vairuotoju, nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį,
A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „J.“, laborantu, nurodė, jog gyvena(duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2013-10-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį 25 MGL dydžio bauda, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį,
J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. suklastojo ir panaudojo suklastotą dokumentą, t. y.
Ji tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2012-01-13, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, t.y. gauti draudimo išmoką, veikdama kartu su L. T., užpildė ir pasirašė 2012-01-13 eismo įvykio deklaraciją, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, žinodama, kad automobiliai nebuvo apgadinti nurodytomis aplinkybėmis, padarė rankraštinius įrašus, nurodydama, kad 2012-01-13 15 val. Vilniuje, Ozo g. į jos vairuojamą (sutuoktiniui E. S. priklausantį) automobilį AUDI A4 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo J. A. vairuojamas automobilis VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rodykle nurodydama pradinio smūgio į A transporto priemonę (AUDI A4 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vietą, taip pat L. T. įrašant eismo įvykio deklaracijoje tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi 2013-04-08 specialisto išvadoje Nr. 11-365 (13) nustatyta, kad automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinio bamperio plastikinės apdailos kampas negalėjo būti nubrozdintas slystamai kontaktuojant automobiliui „Volvo 740“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio plastikinės apdailos šoniniu paviršiumi vairuotojų deklaruotomis aplinkybėmis, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus: 2012-01-13 eismo įvykio deklaraciją,
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. gauti draudimo išmoką, 2012-01-13 Vilniuje, Ukmergės g 315B, AB „Lietuvos draudimas“ Transporto žalų vertintojų skyriuje, pateikė suklastotą 2012-01-13 eismo įvykio deklaraciją, bei užpildė ir pasirašė 2012-01-13 prašymą išmokėti draudimo išmoką- formą ZA102-PR39/2 (Žalos registracijos Nr.: 1236172/851989), įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, žinodama, kad automobiliai nebuvo apgadinti nurodytomis aplinkybėmis, padarė rankraštinius įrašus, nurodydama: „Išvažinėjus iš stovėjimo aikštelės į Ozo g. pagrindinę gatvę į manę į dešinę galinę pusę įvažiavo automobilis“, kadangi 2013-04-08 specialisto išvadoje Nr. 11-365 (13) nustatyta, kad automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinio bamperio plastikinės apdailos kampas negalėjo būti nubrozdintas slystamai kontaktuojant automobiliui „Volvo 740“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio plastikinės apdailos šoniniu paviršiumi vairuotojų deklaruotomis aplinkybėmis, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus: 2013-01-13 prašymą išmokėti automobilio savininkui E. S. draudimo išmoką, kurį tą pačią dieną- 2012-01-13 panaudojo, pateikdama Vilniuje, Ukmergės g 315B AB „Lietuvos draudimas“ Transporto žalų vertintojų skyriui. Šiais veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.
Taip pat ji apgaule įgijo svetimą turtą, t. y.
Ji, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdama kartu su J. A. ir L. T., bendru susitarimu 2012-01-13 Vilniuje, Ukmergės g. 315B, raštu kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ Žalų centrą su prašymu išmokėti draudimo išmoką dėl 2012-01-13 autoįvykio, kurio metu buvo sugadintas vyrui E. S. priklausantis automobilis AUDI A4 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikė suklastotą eismo įvykio deklaraciją su įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, t.y., kad eismo įvykis kilo dėl to, kad į jos vairuojamą automobilį AUDI A4 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo J. A. vairuojamas automobilis VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (šio automobilio valdytojo civilinė atsakomybė drausta AB „Lietuvos draudimas“), pasirašius transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kuriame nurodyti automobilio AUDI A4 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai: keičiamos dalys- „galinis dešinys žibintas“, remontuojamos dalys: „galinis bamperis, galinė dešinė šoninė“, vadovaujantis gautu prašymu, žalos įvertinimu pagal Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Draudimo P. K. 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47, buvo atliktos nuostolių sureguliavimo procedūros, ir pagal 2012-01-13 žalos-sąmatą Nr. 1236172 apskaičiavus 980.88 Lt draudimo išmoką, 2012-01-16 priimtas sprendimas atlyginti nuostolius ir 2012-01-17 šių dokumentų pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ 2012-01-17 į E. S. AB Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 980.88 Lt, šiais bendrais veiksmais įgijo AB „Lietuvos draudimas“ 980,88 Lt. Šiais veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.
L. T. suklastojo dokumentą, t. y.
Ji ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, t.y. gauti draudimo išmoką, veikdama kartu su J. A. ir J. S., užpildė 2012-01-13 Eismo įvykio deklaraciją, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, žinodama, kad automobiliai nebuvo apgadinti nurodytomis aplinkybėmis, padarė rankraštinius įrašus, nurodydama, kad 2012-01-13 15 val. Vilniuje, Ozo g. J. A. vairuodamas automobilį VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į J. S. vairuojamo automobilio AUDIA4 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinę galinę pusę, po ko J. A. pasirašė, patvirtindamas, jog yra atsakingas už nurodytą padarytą žalą, taip pat J. S. įrašant ir patvirtinant eismo įvykio deklaracijoje tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi 2013-04-08 specialisto išvadoje Nr. 11-365 (13) nustatyta, kad automobilio „Audi A4“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinio bamperio plastikinės apdailos kampas negalėjo būti nubrozdintas slystamai kontaktuojant automobiliui „Volvo 740“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio plastikinės apdailos šoniniu paviršiumi vairuotojų deklaruotomis aplinkybėmis, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą- 2012-01-13 eismo įvykio deklaraciją. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.
Ji, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdama kartu su J. S. ir J. A., bendru susitarimu 2012-01-13 Vilniuje, Ukmergės g. 315b, J. S. raštu kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ Žalų centrą su prašymu išmokėti draudimo išmoką dėl 2012-01-13 autoįvykio, kurio metu buvo sugadintas vyrui E. S. priklausantis automobilis AUDI A4 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikė suklastotą 2012-01-13 eismo įvykio deklaraciją, su įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, t.y., kad eismo įvykis kilo, dėl to, kad į jos vairuojamą automobilį AUDI A4 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo J. A. vairuojamas automobilis VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (šio automobilio valdytojo civilinė atsakomybė drausta AB „Lietuvos draudimas“), pasirašydama transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kuriame nurodytos sugadinto automobilio AUDI A4 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keičiamos dalys- „galinis dešinys žibintas“, remontuojamos dalys: „galinis bamperis, galinė dešinė šoninė“, vadovaujantis gautu prašymu, žalos įvertinimu pagal Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Draudimo P. K. 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47, buvo atliktos nuostolių sureguliavimo procedūros, ir pagal 2012-01-13 žalos-sąmatą Nr. 1236172 apskaičiuota 980.88 Lt draudimo išmoka, 2012-01-16 priimtas sprendimas atlyginti nuostolius ir 2012-01-17 šių dokumentų pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ 2012-01-17 į E. S. AB Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 980.88 Lt, šiais bendrais veiksmais įgijo AB „Lietuvos draudimas“ 980,88 Lt. Šiais veiksmais L. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.
M. A. apgaule pasikėsino įgyti svetimą turtą, t. y.
Jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su A. Č., bendru susitarimu, 2012-04-18 A. K., jo įtikintai ir nieko nežinančiai apie automobilio apgadinimo aplinkybes ir daromą nusikalstamą veiką, raštu kreipiantis į AB „Lietuvos draudimas“ Žalų centrą, esantį Vilniuje, Ukmergės g. 315B, su prašymu išmokėti draudimo išmoką dėl 2012-04-16 autoįvykio, kurio metu buvo sugadintas jos vardu registruotas automobilis BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pateikus suklastotą eismo įvykio deklaraciją su įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, t.y., kad eismo įvykis kilo, kai į jai priklausantį jo (naudotojo M. A.) paliktą stovėti automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo A. Č. vairuojamas automobilis Volvo 740, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (šio automobilio valdytojo civilinė atsakomybė drausta AB „Lietuvos draudimas“), pasirašius transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kuriame nurodyti sugadinimai: keičiamos dalys: „galinis dešinės pusės bamperio aptakas, galinio sparno apdaila (rato); remontuojamos dalys: priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės durys, galinės dešinės pusės durys, galinis dešinės pusės sparnas, galinis dešinės pusės bamperis“, vadovaujantis gautu prašymu, žalos įvertinimu pagal Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Draudimo P. K. 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47, atlikus nuostolių sureguliavimo procedūras, ir pagal 2012-06-19 ekspertizę-sąmatą Nr. 1260183-85 apskaičiavus 2850,50 Lt draudimo išmoką, pasikėsino ją įgyti, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ pinigų neišmokėjo nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes AB „Lietuvos draudimas“ kilo įtarimų dėl automobilio sugadinimų pobūdžio ir pateiktų duomenų tikrumo. Šiais veiksmais M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.
A. Č. suklastojo dokumentą, t. y.
Jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2012-04-18, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, t.y. gauti draudimo išmoką, užpildė ir pasirašė 2012-04-16 eismo įvykio deklaraciją, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, žinodamas, kad automobiliai nebuvo apgadinti nurodytomis aplinkybėmis, padarė rankraštinius įrašus, nurodydamas, kad 2012-04-16 23.00 val. Vilniuje, Taikos g. 253, vairuodamas J. A. priklausantį automobilį VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į stovintį automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį A. K., pažymėdamas matomus transporto priemonių sugadinimus: automobilio BMW X5 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini): dešinės pusės sparnas, priekinės ir galinės durys, galinis sparnas ir automobilio VOLVO valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini): kairės pusės sparnas, priekinis bamperis, ir pasirašė, patvirtindamas, jog yra atsakingas už padarytą žalą, tuo pačiu A. K., kaip automobilio BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkei, įtikintai šios transporto priemonės naudotojo- M. A., ir nieko nežinančiai apie automobilio apgadinimo aplinkybes ir daromą nusikalstamą veiką, pasirašius ir taip patvirtinus deklaraciją, kadangi 2013-04-10 specialisto išvadoje Nr. 11-366 (13) nustatyta, kad automobilio „BMW X5“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono nubraukimai negalėjo būti padaryti automobiliui „Volvo 740“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) braukiant priekinio kairiojo sparno viršutine dalimi, kurį pasidavusi link variklio skyriaus, nepadarant išsikišusia sparno rato arkos briauna braukimo žymių. Kita vertus automobiliui „Volvo“ braukiant per visą automobilio „BMW“ šoną pastarasis negali padaryti smulkių banguotos linijos formos trasų, tokiu būdu suklastojo dokumentą- 2012-04-26 eismo įvykio deklaraciją, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą- 2012-04-16 eismo įvykio deklaraciją. Šiais veiksmais A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.
Be to, jis apgaule pasikėsino įgyti svetimą turtą, t. y.
Jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su M. A., bendru susitarimu, 2012-04-18 A. K., įtikintai M. A. ir nieko nežinančiai apie automobilio apgadinimo aplinkybes ir daromą nusikalstamą veiką, raštu kreipiantis į AB „Lietuvos draudimas“ Žalų centrą, esantį Vilniuje, Ukmergės g. 315B, su prašymu išmokėti draudimo išmoką dėl 2012-04-16 autoįvykio, kurio metu buvo sugadintas jos vardu registruotas automobilis BMW X5 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pateikus suklastotą eismo įvykio deklaraciją su įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, t. y., kad eismo įvykis kilo, kai į jai priklausantį naudotojo M. A. paliktą stovėti automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo A. Č. vairuojamas automobilis Volvo 740 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (šio automobilio valdytojo civilinė atsakomybė drausta AB „Lietuvos draudimas“), pasirašius transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kuriame nurodyti sugadinimai: keičiamos dalys: „galinis dešinės pusės bamperio aptakas, galinio sparno apdaila (rato); remontuojamos dalys: priekinis dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės durys, galinės dešinės pusės durys, galinis dešinės pusės sparnas, galinis dešinės pusės bamperis“, vadovaujantis gautu prašymu, žalos įvertinimu pagal Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Draudimo P. K. 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47, atlikus nuostolių sureguliavimo procedūras, ir pagal 2012-06-19 ekspertizę-sąmatą Nr. 1260183-85 apskaičiavus 2850,50 Lt draudimo išmoką, pasikėsino ją įgyti, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ pinigų neišmokėjo nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes AB „Lietuvos draudimas“ kilo įtarimų dėl automobilio sugadinimų pobūdžio ir pateiktų duomenų tikrumu. Šiais veiksmais A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.
J. A. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo dokumentą, t. y.
jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2012-01-13, turėdamas tikslą apgaule, įgyti svetimą turtą, t.y. gauti draudimo išmoką, veikdamas kartu su L. T. ir J. S., suklastojo dokumentą- eismo įvykio deklaraciją, po to, kai L. T. užpildė 2012-01-13 eismo įvykio deklaraciją, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, žinodamas, kad automobiliai nebuvo apgadinti nurodytomis aplinkybėmis, pasirašė, patvirtindamas, padarytus rankraštinius įrašus - tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., kad 2012-01-13 15 val. Vilniuje, Ozo g. jis (J. A.), vairuodamas automobilį VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į J. S. vairuojamo automobilio AUDIA4 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinę galinę pusę, taip pat pasirašė, patvirtindamas, jog yra atsakingas už nurodytą padarytą žalą, taip pat J. S. įrašant ir patvirtinant eismo įvykio deklaracijoje tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi 2013-04-08 specialisto išvadoje Nr. 11-365 (13) nustatyta, kad automobilio „Audi A4“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinio bamperio plastikinės apdailos kampas negalėjo būti nubrozdintas slystamai kontaktuojant automobiliui „Volvo 740“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio plastikinės apdailos šoniniu paviršiumi vairuotojų deklaruotomis aplinkybėmis, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą- 2012-01-13 eismo įvykio deklaraciją. Šiais veiksmais J. A. buvo kaltinamas tuo, kad padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d.
Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad apgaule įgijo svetimą turtą, t. y.
jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su J. S. ir L. T., bendru susitarimu 2012-01-13 Vilniuje, Ukmergės g. 315B, J. S. raštu kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ Žalų centrą su prašymu išmokėti draudimo išmoką dėl 2012-01-13 autoįvykio, kurio metu buvo sugadintas vyrui E. S. priklausantis automobilis AUDI A4 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikė suklastotą 2012-01-13 eismo įvykio deklaraciją, su įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, t.y., kad eismo įvykis kilo, dėl to, kad į J. S. vairuojamą automobilį AUDI A4 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo jo (J. A.) vairuojamas automobilis VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (šio automobilio valdytojo civilinė atsakomybė drausta AB „Lietuvos draudimas“), pasirašydama transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kuriame nurodytos sugadinto automobilio AUDI A4 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keičiamos dalys- „galinis dešinys žibintas“, remontuojamos dalys: „galinis bamperis, galinė dešinė šoninė“, vadovaujantis gautu prašymu, žalos įvertinimu pagal Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Draudimo P. K. 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47, buvo atliktos nuostolių sureguliavimo procedūros, ir pagal 2012-01-13 žalos-sąmatą Nr. 1236172 apskaičiuota 980.88 Lt draudimo išmoka, 2012-01-16 priimtas sprendimas atlyginti nuostolius ir 2012-01-17 šių dokumentų pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ 2012-01-17 į E. S. AB Swedbank sąskaitą Nr. LT307300010107606757 pervedė 980.88 Lt, šiais bendrais veiksmais įgijo AB „Lietuvos draudimas“ 980,88 Lt. Šiais veiksmais J. A. buvo kaltinamas tuo, kad padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d.
Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo dokumentą, t. y.
Jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2012-05-07, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, t.y. gauti draudimo išmoką, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, užpildė ir pasirašė 2012-04-25 Eismo įvykio deklaraciją, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, žinodamas, kad automobiliai nebuvo apgadinti nurodytomis aplinkybėmis, padarė rankraštinius įrašus, nurodydamas, kad 2012-04-25 22.20 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno – Geologų gatvių sankryžoje, į jo vairuojamą automobilį VOLVO valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo, asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, vairuojamas (V. R. priklausantis) automobilis CHRYSLER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažymėdamas matomus B transporto priemonės (VOLVO valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) sugadinimus: sparnas, bamperis, ratas, kairės pusės žibintas, pasirašydamas laukelyje, patvirtino, jog yra atsakingas už padarytą žalą (nes išvažiavo iš šalutinio kelio, nepraleidęs pagrindiniu važiuojantį CHRYSLER), taip pat asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, įrašant ir patvirtinant eismo įvykio deklaracijoje tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi 2013-05-14 specialisto išvadoje Nr. 11-367 (13) nustatyta, kad automobilių „Chrysler Voyager“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Volvo 740“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai negalėjo būti padaryti jų susidūrimo metu, vairuotojų nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą- 2012-04-25 eismo įvykio deklaraciją. Šiais veiksmais J. A. buvo kaltinamas tuo, kad padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d.
Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad apgaule pasikėsino įgyti svetimą turtą, t. y.
jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, bendru susitarimu, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą 2012-05-07 Gustaičio g. 23, Vilniuje, raštu kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ Žalų centrą su prašymu išmokėti draudimo išmoką dėl 2012-04-25 autoįvykio, kurio metu buvo sugadintas V. R. priklausantis automobilis CHRYSLER valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pateikus suklastotą eismo įvykio deklaraciją, su įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, t.y., kad eismo įvykis kilo, dėl to, 2012-04-25 22.20 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno – Geologų gatvių sankryžoje į automobilį CHRYSLER valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (V. R. priklausantį), vairuojamas asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą įvažiavo jo (J. A.) vairuojamas automobilis VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (šio automobilio valdytojo civilinė atsakomybė drausta AB „Lietuvos draudimas“), pasirašius transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kuriame nurodyti transporto priemonės sugadinimai: keičiamos dalys: priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis sparnas, priekinis dešinės pusės posparnis, priekinis dešinės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės, priekinis smūgio slopintuvas, generatoriaus diržas, priekinis dešinės pusės rūko žibintas, priekinis dešinės pusės žibinto purkštukų dangtelis, priekinis kairės pusės žibinto dangtelis, vadovaujantis gautu prašymu, žalos įvertinimu pagal Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Draudimo P. K. 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47, atlikus nuostolių sureguliavimo procedūras, ir pagal 2012-06-21 žalos-sąmatą Nr. 1262672/85 apskaičiavus 5289.47 Lt draudimo išmoką, pasikėsino ją įgyti, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ pinigų neišmokėjo nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes AB „Lietuvos draudimas“ kilo įtarimų dėl automobilio sugadinimų pobūdžio ir pateiktų duomenų tikrumo. Šiais veiksmais J. A. buvo kaltinamas tuo, kad padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.
Apklausta kaip kaltinamoji J. S. teismo posėdyje kalta dėl jai pareikšto kaltinimo neprisipažino, paaiškino, kad įvykio dieną ji skubėjo iš darbo į darželį paimti vaiko. Buvo blogas oras. Išsukinėjo į kairę, sustojo, kadangi buvo didelis automobilių srautas ir pajuto smūgį. Iš pradžių nelipo iš automobilio, nes buvo šokas, tai pirmas jos autoįvykis, paskui išlipo. Iš kitos mašinos buvo išlipę žmonės, buvo išlipusi ir T.. Nežinojo, ką daryti, paskambino vyrui, kuris pasakė, kad nereikia kviesti policijos, reikia užpildyti įvykio deklaraciją. Mašinoje pradėjo pildyti savo įvykio deklaracijos dalį. Paskui T. pasakė, kad gali padėti užpildyti deklaraciją, todėl ji jai davė eismo įvykio deklaraciją. Po kurio laiko jai T. grąžino deklaraciją, ji jos netikrino. Po įvykio iš karto nuvažiavo į Lietuvos draudimą, pranešė apie įvykį, paskui ją priėmė draudimo darbuotoja. Jis fotografavo jos mašiną, matavo pažeidimus. Draudimas paskaičiavo žalą, kad padaryta 900 Lt žala. Kadangi mašina buvo registruota vyro vardu, tai iš karto banko sąskaitos, kur pervesti pinigus nenurodė, ją pranešė vėliau. Įvykis buvo 2012-01-13 apie 15 val. Į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Ji iš Kuro aparatūros važiavo link Akropolio ir pirmoje juostoje į ją atsitrenkė . Ji važiavo Ozo gatve ir suko link Kalvarijų gatvės. Važiavo iš darbovietės kiemo Ozo g. 4, Vilniuje, išvažiavo į Ozo g., suko į kairę ir tada atsitiko įvykis. Kita mašina atsitrenkė į jos automobilio dešinės pusės galą, šoną. Negalėjo pasakyti, kokie pažeidimai buvo padaryti ant jos automobilio, nieko smarkaus nebuvo, ji nieko tokio akivaizdaus nepastebėjo. Po įvykio apžiūrėjo mašiną, buvo šonas šiek tiek įlenktas dešinėje pusėje virš galinio rato. Į ją atsitrenkė tamsios spalvos automobilis, kuris buvo šiek tiek didesnis už jos automobilį, markės pasakyti negalėjo. Kaltinamosios automobilis buvo Audi A4. Kas vairavo atsitrenkusį automobilį, nežino, po įvykio prie jos priėjo T.. Nematė, kokie apgadinimai buvo padaryti ant kaltininko automobilio. Vaikų darželis, į kurį ji važiavo, yra Žirmūnų g., vaiką pasiėmė iš jo po to, kai apsilankė Lietuvos draudime, kur užtruko 30-40 min. Kaltininko mašina irgi važiavo iš aikštelės, kontaktas tarp jų automobilių buvo vienas, nežino, kuria dalimi kontaktavo kaltininkas su jos automobiliu. Kaltinamosios įmonė tvarkė T. įmonės buhalteriją. Kaltinamosios santykiai su T. buvo oficialūs, su ja tik pasisveikindavo, su ja nedirbo. T. žino nuo 2003 metų, nuo tada, kai dirba savo įmonėje. Įvykį užregistravo Lietuvos draudime telefonu. Po kurio laiko priėjo darbuotojas, jis paėmė jos asmens tapatybės dokumentą, mašinos dokumentus, paskui nuėjo fotografuoti mašinos, vėliau paskaičiavo padarytą žalą. Apgadinamus nurodė Lietuvos draudimas draudimo akte. Negalėjo pasakyti, kodėl akte nieko neparašyta apie mašinos apgadinimus, kurie nesusiję su įvykiu. Nežino, ar ant mašinos buvo apgadinimų, nesusijusių su įvykiu. Galinis žibintas buvo įtrūkęs po įvykio, o bamperis po įvykio pastumtas į šoną.
Apklausta kaip kaltinamoji L. T. teismo posėdyje pagal jai pareikštą kaltinimą kalta neprisipažino, paaiškino, kad važiavo su J. A. iš kiemo, reikėjo sukti į kairę ir jis atsitrenkė į S.. Buvo blogas oras, snigo, lijo, jie važiavo į Šiaurės miestelį. Važiavo į iš kiemo į Ozo gatvę. Įvykis buvo tiek Ozo g. 4. Jis su A. važiavo Volvo automobiliu, vairavo A., o ji sėdėjo šalia jo keleivio sėdynėje. Negalėjo pasakyti, kokiomis dalimis kontaktavo automobiliai. S. yra mačiusi ofise, jos darbe, ji su ja sveikindavosi, kai lankydavosi buhalterinėje įmonėje, kurio dirbo S.. Ją prieš įvykį buvo mačiusi porą kartų. A. paprašė, kad ji užpildytų deklaraciją, nes jis lietuviškai neskaito ir nerašo. Deklaracijos lapą jai kažkas padavė. Eismo įvykio deklaracijoje buvo klausimai į juos atsakė, S. pusės ji nepildė. Kai pildė, ji buvo mašinoje, mašina stovėjo ne važiuojamojoje dalyje. Po įvykio automobiliai stovėjo važiuojamojoje dalyje. Abu buvo truputį pasisukę į kairę pusę. BMW automobilis priklausė UAB „L.“, kurioje kaltinamoji 10 metų dirba direktore, tai buvo jos automobilis. Vėliau automobilį pardavė A. K.. M. A. dirbo UAB „L.“ vairuotoju. Ar jis dirbo 2012 metai įmonėje, nežino. A. K. yra tolima T. giminaitė. A. K. žino. V. R. yra kaltinamosios tėvas. Nežino, ar jos tėvui priklausė Chrysler automobilis. A. pažįsta 40 metų. Kaltinamajai S. buhalterinės apskaitos neaptvarkė. Eismo įvykio schemos nebraižė, į draudimą nesikreipė (t. 5, b. l. 13-14).
Apklaustas kaip kaltinamasis A. Č. teismo posėdyje kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino, paaiškino, kad perbraukė kitą automobilį per šoną, užpildė deklaraciją. Automobilis, kurį kliudė A. Č., stovėjo kieme, dviem ratais pastatytas ant šaligatvio. Išvažiuojant žiūrėjo labiau į dešinę pusę, nes netoli buvo didelė duobė, nenorėjo į ją pataikyti. Nepastebėjo, kad netoliese yra kitas automobilis, kuriam brūkštelėjo per šoną. Tada iškvietė M. A. ir parodė, kas atsitiko. Įvykis buvo 2012 m. pavasarį, oras buvo blogas, lijo, buvo apie 20-21 valanda. Po įvykio su M. A. pildė deklaraciją. M. A. yra jo krikštatėvis. Įvykis buvo Taikos g. 253, kur jis lankėsi asmeniniais reikalais pas draugą. Po eismo įvykio į savo automobilį nežiūrėjo, žiūrėjo į nukentėjusiojo automobilį, ant kurio buvo nubrozdinimai ant šono. Greičiausiai bamperiu kliudė kitą mašiną BMW X5. Automobilį, kurį vairavo kaltinamasis, buvo Volvo. Savo automobilio jis neremontavo, po įvykio kaltinamasis jį pardavė. Kas pildė deklaraciją, neprisiminė, galimai jis. Parodžius kaltinamajam eismo įvykio deklaraciją, esančią t. 1, b. l. 69, jis nurodė, kad joje įrašai padaryti A. Č. raštu. Volvo automobilis priklausė A., A. Č. jį pasiskolino iš A.. Nežino, kur įvykio metu gyveno A.. Eismo įvykio deklaracijoje viską nurodė nuo automobilio dokumentų. BMW automobilio dokumentuose buvo nurodyta, kad mašinos savininkė yra K.. Kiek matė BMW automobiliu naudojosi A. A. yra A. Č. motinos draugas. Kaltinamasis A. automobiliu Volvo naudojosi vieną kartą Įvykis buvo Taikos g. 253, ten gyvena kaltinamojo motina, bet jis tuo metu buvo pas draugą. Mano, kad įvykio metu greičiausiai priekinio bamperio kaire puse kliudė BMW automobilį.
Pabraižęs įvykio schemą paaiškino, kad BMW automobilis stovėjo ant bordiūro, jis jį kliudė važiuodamas atbulas (t. 4, b. l. 59).
Apklaustas kaip kaltinamasis J. A. teismo posėdyje kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą neprisipažino, paaiškino, kad buvo žiema, sausio mėnesį jam reikėjo gėlių, jis nuvažiavo pas T., nes jo pažįstami prekiauja gėlėmis Šiaurės miestelyje. Išvažiavo iš kiemo, priekyje jo stovėjo automobilis Audi. Buvo nemažas kamštis. S. mašina pajudėjo į priekį, o jis iš paskos. Tačiau S. kažko stabtelėjo, kadangi buvo šlapias kelias, lijundra, slidu, jis atsitrenkė į S. mašinos bamperį. Jis su T. išlipo iš mašinos, jis paprašė T., kad ji užpildytų eismo įvykio deklaraciją, nes blogai moka lietinių kalbą. T. kalbėjo su S. ir ji užpildė deklaraciją. Kas pasirašė deklaracijoje neprisimena, gal jis. S. mašiną kliudė savo mašinos bamperiu, gal sparnu. S. mašinos buvo užkabintas bamperis ir įtrūkęs žibintas. Ant savo mašinos apgadinimų nepastebėjo, todėl negalėjo nurodyti. Įvykis buvo sausio 13 d., darbo dieną. Č. yra A. draugės sūnus, jį pažįsta 20 metų, jis su Č. motina turi bendrą veiklą, galima sakyti, yra sugyventiniai. Č. jo paprašė mašinos ir jis jam ją paskolino. Tuo metu buvo pas Č. motiną. Kai Č. skolino mašiną gyveno su jo motina (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kai jam paskolino mašiną, ji stovėjo kieme. Vėliau jo automobilis Volvo buvo parduotas dalims. Ji buvo patekęs į autoįvykius tris kartu – vieną kartą su Č. ir du kartus su A. Kai vyko kitas įvykis, buvo pavasaris, gal vasaros pradžia, jis važiavo šalutiniu keliu, įvažiavo į pagrindinį kelią. Į jį atsitrenkė kitas automobilis, trenkėsi į kairį šoną. Įvykis nutiko važiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią – Dariaus ir Girėno g. Atsitrenkė į jo automobilio kairės pusės sparną, bamperį . Buvo apgadintas mašinos sparnas, žibintas, nuleistas ratas. Negalėjo pasakyti, koks automobilis atsitrenkė į jo automobilį. Kitam automobiliui buvo apgadintas sparnas, žibintas, bamperis. Gali būti, kad šalutinė gatvė, iš kurios jis išvažinėjo, buvo Geologų g. |Po įvykio deklaracijas pildė kartu, kaltinamajam padėjo užpildyti, nes gerai nemoka lietuvių kalbos. Įvykio deklaracijoje jis pasirašė pats. Po įvykio žmogus išvažiavo, o jis savo mašiną paliko aikštelėje prie Lytagros, mes buvo blogai su automobilio sankaba, buvo nuleistas ratas. Jį paėmė draugas. Mašinai neįsijungė pavarą. Po savaitės mašiną paėmė iš garažo, ji pusę metų stovėjo garaže, o vėliau ją pardavė. Lietuvos draudimas pats nuvyko apžiūrėti automobilio Lytagros aikštelėje, tačiau kada tai buvo nežino. Jis apžiūroje nedalyvavo. Nepažįsta asmens, kuris dalyvavo antrame eismo įvykyje. T. pažįsta iš jaunystė, jo giminaičių nepažįsta. A. K. nepažįsta. Mašinai, kuri atsitrenkė į jo mašiną Geologų g., buvo apgadintas sparnas, bamperis, kapotas, žibintas. Viskas apgadinta priekyje, dešinėje pusėje. To įvykio metu dalyvavo tik A. ir kitas vairuotojas. Kaltinamasis tą dieną ieškojo įmonės, prekiaujančios dėvėtais drabužiais, kurioje norėjo įsidarbinti kroviku. Jos adresas buvo Dariaus ir Girėno g. 190 ar 290. Į įmonę darbo pokalbio nenuvyko, nes išvakarėse prisigėrė.
Dėl draudimo bendrovei nurodytų pareiškimų, jog eismo įvykio, kuriame dalyvavo S. automobilis, deklaracija užpildyta ne kaltinamojo raštu, ir apie avariją nieko nežino, paaiškino, kad kai jį iškvietė į draudimą, jis buvo po įvykio, jam skaudėjo galvą, jam parodė deklaraciją, paklausė, ar raštas jo, jis pasakė, kad raštas ne jo. Kai atvyko dėl automobilio BMW x5 ir eismo įvykio, susijusio su ja, pradėjo klausinėti apie eismo įvykį, kur dalyvavo Volvo ir Audi automobilis. Kaltinamasis darbuotojams pasakė, kad buvo kviestas dėl įvykio, susijusio su BMW x5, o raštas ant deklaracijos, kur dalyvavo Audi automobilis ir jo Volvo automobilis, yra ne jo (t. 4, b. l. 63). Parodžius J. A. 2012-01-13 eismo įvykio deklaraciją (t. 1, b. l. 47), jis nurodė, kad neprisimena, ar jis pasirašė deklaraciją, ar T.. Parodžius 2012-04-26 pranešimą apie įvykį (t. 1, b. l. 76) J. A. nurodė, kad parašas ant šio pranešimo yra jo.
Apklaustas kaip kaltinamasis M. A. teismo posėdyje kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą neprisipažino, paaiškino, kad nesutinka duoti parodymus, prašė remtis pirminiais jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi parėjo daug laiko, todėl jis gali klysti teisme duodamas parodymus. Pagarsinus kaltinamojo M. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu t. 2, b. l. 118-119), kaltinamasis paaiškino, kad pagarsintus parodymus prisimena, jie yra teisingi. Tarp jo ir A. Č. nėra jokių santykių. Č. yra jo krikšto sūnus, jo motina yra M. A. sesuo, bet jie labai susipyko ir nebendrauja (t. 4, b. l. 58-59).
Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu M. A. paaiškino, kad yra automobilio BMW X 5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), naudotojas. Maždaug prieš du metus, tikslios datos neprisimena, pastatė automobilį kieme, adresu Vilnius, Taikos g. 251. Tą pačią dieną, praėjus kelioms valandoms, į butą atėjo kaimynai (iš kitos laiptinės) A. Č. ir J. A., kuriuos pažįsta iš matymo, tačiau jokių tarpusavio santykių nepalaiko. A. Č. pranešė, kad vairuodamas J. A. automobilį VOLVO (valstybinių numerių nežino) įvažiavo į automobilį BMW X 5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jis išėjo į lauką, apžiūrėjo minėtą automobilį, pastebėjo ant dešinės pusės priekinių ir galinių durelių, galinio sparno ir bamperio įbrėžimus. Automobilio VOLVO jis neapžiūrėjo. A. Č. pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Jis sutiko. A. Č. užpildė eismo įvykio deklaraciją, jis užpildė abi puses, jis tik pasirašė, kad susipažino ir patvirtino aplinkybes, kuriomis buvo apgadintas automobilis BMW X 5 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kieno vardu buvo pildoma deklaracija jo, kaip naudotojo, ar A. K., kaip automobilio savininkės. Kadangi minėtas automobilis registruotas A. K. vardu, jis paprašė jos kreiptis į draudimą dėl draudimo išmokos. Neprisimena po kiek laiko atvežė A. K. į Lietuvos draudimą, adresu Vilnius, Ukmergės g., neprisimena, kokius dokumentus A. K. pildė ir pasirašė AB „Lietuvos draudime“. Vėliau jam paskambino draudimo atstovas ir paprašė atvykti patikslinti eismo įvykio aplinkybes. Atvykęs bendravo su draudimo atstovu, neprisimena, ar jis užrašė jo paaiškinimus, ar jis pats parašė, po to buvo kelis kartus kviečiamas į policiją (t. 2, b. l. 118-119).
Apklausta kaip liudytoja A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad iš proceso dalyvių pažįsta L. T., kuri yra tolima jos giminaitė ir M. A., kuris yra jos sūnaus draugas. Kai M. A. skyrėsi su žmona, jos jai perrašė savo automobilį. Po eismo įvykio, kur nutiko avarija, A. liudytoją vežė pas ekspertus. Neprisimena, prieš kiek laiko buvo eismo įvykis, dėl kurio ją vežė pas ekspertus, gal prieš du metus. A. vežė ją po eismo įvykio į policiją, gal inspekciją, ten ji pasirašė kažkokius dokumentus ir viskas. Jai sakė pasirašyti ir ji pasirašė. Važiavo pas ekspertus, nes buvo apgadintas A. automobilis. Faktinis mašinos valdytojas yra A.. Nežino, kaip buvo apibraižyta A. mašina (t. 4, b. l. 59).
Apklaustas kaip liudytojas E. S. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamoji yra jo sutuoktinė Buvo atsitrenkta į jo automobilį, kur buvo jo sutuoktinė. Po eismo įvykio paskambino žmona, sakė, kad į ją atsitrenkė kitas automobilis, jai buvo isterija. Paskambino jai ir pasakė, kad pildytų eismo įvykio deklaraciją ir kreiptųsi į draudimą. Vakare įvykio dieną pamatė, kad mašinos priekinis bamperis ir galinis žibintas sugadinti. Po kiek laiko bendrovė į sąskaitą pervedė pinigus, jis sutvarkė mašiną – pakeitė galinį žibintą. Po kurio laiko žmonai paskambino iš draudimo bendrovės ir pradėjo reikšti pretenzijas, galiau ėmė kviesti juos į komisariatą. Eismo įvykis buvo žiemą, antroje dienos pusėje, buvo blogos oro sąlygos, buvo sniego. Apgadinta buvo galinio bamperio dešinė pusė, daugiau taip į mašiną atidžiai nežiūrėjo. Jis mašiną taisė – gruntavo, špakliavo, dažė, pakeitė žibintą. Neprisimena, kokio pobūdžio buvo pažeidimai ant mašinos šono. Žibintas buvo deformuotas todėl jį pakeitė. Automobilį, kurį įvykio dieną vairavo žmona, jis tik prižiūri, juo nesinaudoja, jį apžiūri tik tada, kai reikia atlikti techninę apžiūrą. Neprisimena, ar jis dalyvavo dar kokiuose įvykiuose (t. 4, b. l. 59-60).
Apklaustas kaip liudytojas R. L. teismo posėdyje paaiškino, kad iš proceso dalyvių pažįsta ekspertą, yra bendravęs su S., A. ir yra matęs K. Nepalaiko asmeninių santykių su niekuo iš proceso dalyvių. Žino, jog byla nagrinėjama dėl sukčiavimo bandant neteisėtai gauti pinigus iš draudimo bendrovės. Jis šioje byloje surašė pareiškimą policijai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Į bendrovę atvažiavo automobilis BMW x5, buvo nurodyta, kad jį apgadino Volvo automobilis. Sugadinimai ant BMW automobilio buvo labiau panašūs į apgadinamus, padarytus plyta. Tada išsikvietė Volvo savininką, jis parašė paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių. Aptiko, kad buvo registruotas dar vienas įvykis su Volvo automobiliu ir S. automobiliu. Tuomet J. A. ranka parašytą jo prašymą, jis paaiškino, kad tame įvykyje nedalyvavo, deklaracijos nepildė. Paskui išlindo dar vienas įvykis su Volvo automobiliu ir amerikietišku minivenu. Tada surašė pareiškimą policijai.
Teigė, kad berods A. pildė paaiškinimą apie eismo įvykį, kuriame dalyvavo BMW x5 ir jo Volvo ir nurodė paaiškinime, kad apie ankstesnį įvykį nieko nežino, nors jam rodė eismo įvykio deklaraciją, kuri užpildyta dėl eismo įvykio, kuriame dalyvavo S. mašina ir Volvo. Kur A. rašė, jog apie ankstesnį įvykį nežino, , neprisimena. Turėjo pranešti apie eismo įvykį su BMW x5, o gal pranešė pranešdamas apie įvykį su amerikietišku minivenu. Bendrovei įtarimai kilo tada, kai buvo pranešta apie eismo įvykį su BMW x5, nes apgadinimai ant BMW buvo labiau panašūs į sugadinimus, kurie padaryti trinant ranka kažkokį daiktą į mašiną. T. 1, b. 76 yra 2012-04-26 pranešimas apie įvykį, pastabose rusų kalba nurodyta, kad apie avariją nežinau, parašas ne mano, deklaracijos nepildžiau, pasirašyta J. A. ir parašas. Liudytojas R. L. nurodė, jog šias pastabas rašydamas J. A. turėjo omenyje įvykį su jo mašina ir S. mašina. Fotonuotraukos yra sudėtinė mašinos apžiūros protokolo dalis. Jos daromos, kai apžiūrimi automobiliai, dalyvavę eismo įvykyje. Žmogus atvažiuoja į draudimo bendrovę, užpildo reikiamus dokumentus, tada fotografuojamos mašinos. Nuotraukos įkeliamos į kompiuterį, surašomas protokolas. Kaltininko automobilis paprastai nėra apžiūrinės draudimo bendrovėje. Greičiausiai buvo pateiktas prašymas Volvo mašinos savininkui, kad norima apžiūrėti jo automobilį.
Liudytojas su ekspertu V. Š. yra dirbęs Teismo ekspertizės centre mašinų ekspertizės skyriuje prieš 5 metus. Negalėjo pasakyti, kiek ekspertizių, kurios nesusijusios su baudžiamosiomis ir civilinėmis bylomis, Lietuvos draudimui buvo atliekama Ekspertizių centre. Buvo darytos, bet pavienės. Nežino, ar AB „Lietuvos draudimas“ ekspertizes yra atlikęs V. Š.. Neatsiminė, kiek kompiuterinių laikmenų teikė policijai tyrimui atlikti, taip pat neatsiminė, kas buvo kompiuterio diskelyje, kurį teikė policijai. Neatsiminė, ar teikė Audi mašinos nuotraukas policijai. Kai skambino S. kaip Lietuvos draudimo atstovas, jai negrasino, jai buvo pasiūlyta perrašyti deklaraciją. Ji buvo kviečiama atvykti į Lietuvos draudimą ne vieną kartą, tačiau atvyko tik vieną kartą. Kviečiama buvo atvykti dėl to, kad paaiškėjo, jog ne A. pildė deklaraciją eismo įvykio, kuriame dalyvavo S. mašina. Neatsiminė, ar dėl įvykio bendravo su E. S.. Greičiausiai su kitais Lietuvos draudimo žalų ekspertais dėl eismo įvykio, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas, bendravo, pokalbio turinio negalėjo nurodyti. Neatsiminė, ar dėl šios bylos bendravo su Lietuvos ekspertizės centro ekspertais. Liudytojas yra žalų tyrimo ekspertas ir dirba Lietuvos draudime. 2012 metai tikriausiai buvo vyresnysis transporto žalų ekspertas Lietuvos draudime. S., M. ir M. niekada nebuvo jam pavaldūs. Kai atvyksta žmogus dėl autoįvykio. Lietuvos draudimo darbuotojas veiksmus atlieka pagal tarnybinę instrukciją. Transporto priemonės apžiūros aktą pildo ekspertas, jį pildydamas nurodo eismo įvykio mechanizmą ir nurodo, kas nesusiję su eismo įvykiu, t. y. kokie apgadinimai nesusiję su įvykiu.
Pagal slystamą trajektoriją negalėjo būti eismo įvykio tarp Volvo ir BMW x5 automobilių. Liudytojas apžiūrėjo BMW x5, ji buvo atvykusi į įmonę. Apžiūra, kurią atliko liudytojas, nėra niekur užfiksuota, nes jis ją apžiūrėjo neformaliai. Mašina BMW x5 buvo apžiūrėta, užpildyta transporto priemonės apžiūros aktas, padarytos BMW x5 mašinos fotonuotraukos. S. automobilio neapžiūrėjo ir neprisimena, ar matė su juo susijusius dokumentus. Amerikietiško miniveno neapsūrėjo, tačiau liudytojas matė jo fotonuotraukas (t. 4, b. l. 60-63).
Apklausta kaip liudytoja I. S. teismo posėdyje paaiškino, kad iš proceso dalyvių nieko nepažįsta ir nežino, byla susijusi su jos darbu. Parodžius liudytojai transporto priemonės apžiūros aktą (t. 1, b. l. 70), liudytoja parodė, kad šis dokumentas yra surašytas jos, tačiau įvykio ji neprisimena. Gali būti, kad ji pamanė, jog eismo įvykis, kurį ji užfiksavo akte, yra įdomus ir apie tai pasakė kolegoms. Parodžius liudytojai I. S. fotonuotraukas, esančias t. 1, b. l. 120-121), liudytoja paaiškino, kad apgadinimai ant BMW automobilio buvo panašūs į tokius, kurie tyčia kažkuo padaryti. Liudytoja transporto priemonės apžiūros akte nurodė tokius apgadinimus ant BMW x5 automobilio, kuriuos nurodė asmuo. Dėl to nieko nenurodė skiltyje dėl sugadinimų, kurie nesusiję su eismo įvykiu. Akte iš karto nesurašo, kokie apgadinimai nesusiję su eismo įvykiu. K. kiek prisimena, pas liudytoją buvo atvykusi su kažkuo. Jeigu liudytojai atrodo, kad apgadinimai ant transporto priemonės nesusiję su įvykiu, tai tada liudytoja parašo defektacijos aktą ir gali perduoti medžiagą ikiteisminiam tyrimui. Jeigu matosi kokie skilimai, korozija, kas tikrai nesusiję su eismo įvykiu, tai rašo į grafą, kokie apgadinimai nesusiję su įvykiu. Liudytoja apžiūri automobilį, o dėl žalos sprendžia ekspertas. Nežino, ar R. L. vertino žalą, padarytą BMW automobiliui x5. Lietuvos draudime laikotarpiu, kuris nagrinėjamas byloje dar dirbo ekspertas S.. Turbūt žalą, padarytą BMW x5 automobiliui tyrė R. L.. Pildant transporto apžiūros aktą liudytojai buvo aktualu įvykio data, vieta, sugadinimai ant automobilio. Transporto priemonės apžiūros akte fiksuojami sugadinimai, nesvarbu ar susiję ar nesusiję su įvykiu. Po to tyrėjai, jei kyla įtarimų, braižo schemas, ir sprendžia, ar galėjo toks įvykis būti, ar ne. Jeigu būna viskas aišku, liudytoja pati apskaičiuoja žalą, jeigu neaišku dėl žalos skaičiavimo, perduoda kitam skyriui apskaičiuoti žalą. Neprisiminė, ar BMW x5 automobilio atveju ji pati skaičiavo žalą. Liudytoja apžiūrėjusi automobilį užpildo transporto priemonės apžiūros aktą, o nukentėjusysis pasirašo ir gauna kitą jo dalį (t. 4, b. l.64-65).
Apklausta kaip liudytojas R. M. teismo posėdyje paaiškino, kad iš proceso dalyvių nieko nepažįsta, žino, jog byla dėl BMW automobilio, kuris buvo sugadintas, tačiau konkrečiai apie tai nieko apsakyti negali, nes neatsimena. Ji buvo priskirtas tos bylos administratoriumi. R. L. yra kompanijos tyrėjas ir dalyvauja byloje, jei kyla kažkoks įtarimas dėl administruojamos žalos. Kodėl L. dalyvavo šioje byloje pasakyti negalėjo. Prieš tris metus jis buvo ekspertas, kuris apžiūrėjo automobilius. Žalos byloje turėjo atlikti automobilio apžiūrą ir įvertinti, jeigu yra galimybės, sugadinimus ir išmokėti klientams išmoką arba perduoti kitiems ekspertams. Negalėj pasakyti, ką darė BMW automobilio administravimo byloje. Pagarsinus transporto apžiūros aktą, esantį t. 1, b. l. 78 (Chrysler Voyager apžiūros aktas), liudytojas paaiškino, kad dokumento neprisimena, tačiau jis yra jo pildytas, yra jo parašas ir štampas, apie apžiūrą papasakoti negali, nes jų darydavo labai daug ir neprisimena. Apžiūros forma pildoma pagal vidinę tvarką, pagal automobilio techninį pasą, sugadinimai pildomi pagal jų pobūdį. Liudytojas pats sprendžia, ką reikia keisti, ką remontuoti. Su įvykiu nesusiję sugadinimai pildoma tada, kai yra kažkokie neatitikimai. Kiekvienas individualiai nusprendžia, ar tai su įvykiu susiję sugadinimai, ar ne. Jeigu kyla papildomų įtarimų, ar klientas neigia, tada viską perduota tyrėjams. Pasirašęs klientas supažindinamas su aktu ir pasirašo, kad yra nuketėjęs ir su aktu susipažino. Jeigu nesutinka, tai klientai parašo komentarą arba nepasirašo, tada įvykis perduodamas tyrėjui R. L.. Kaip pildyti apžiūros aktą yra sukurti standartai. Transporto priemonę apžiūri patys, kliento paklausia, kur yra sugadinimai, į ką atkreipti dėmesį. Aktas pildomas natūroje matant daiktą. Ką rašyti į grafas sprendžia patys. Nukentėjusiojo parašo buvimas akte reiškia jo sutikimą su liudytojo konstatuotomis aplinkybėmis akte. Jeigu nesutinka, klientas apačioje parašo, su apžiūros aktu nesutinku arba visai nepasirašo. Padėdamas parašą akte liudytojas yra atsakingas už duomenų tikslumą ir teisingumą (t. 4, b. l. 105-106).
Apklaustas kaip liudytojas M. M. teismo posėdyje paaiškino, kad iš proceso dalyvių yra matęs T., ji lankėsi pas juos žalų centre ir jis apžiūrėjo jos automobilį BMW. Ji vieną kartą lankėsi dėl to, kad buvo pavogti BMW veidrodžiai, galimai dar kažkada lankėsi. Dėl ko byla nežino. Šiuo metu dirba Lietuvos draudime žalų ekspertizių skyriuje, yra žalų vertintojas, o 2012 metais sausio mėn. pareigos buvo tos pačios, tik gal vadinosi šiek tiek kitaip. Atvejį, kai 2012-01-13 buvo apžiūrai pateiktas Audi A4, neatsiminė, nes automobilių apžiūri daug. Parodžius liudytojui transporto techninės apžiūros aktą (t. 1, b. l. 48), liudytojas paaiškino, kad dokumentas yra surašytas jo, bet situacijos neatsimena. Parodžius liudytojui fotonuotraukas, esančias t. 1, b. l. 127-128, kuriose užfiksuotas automobilis Audi A4, paaiškino, jog prisimena, jog nepatiko sugadinimai, buvo netipiški, kad galėtų 100 procentų tvirtinti arba paneigti, kad tai įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodo. Aplinkybės buvo nurodytos, bet jų neprisimena, prisimena mašiną, nes buvo dvejojimas, dėl ko dvejojo neprisimena. Abejonių buvo, Joms esant sprendžia vietoje, jeigu turi svarių argumentų ir gali 100 procentų pasakyti, kad sugadinimai ne to įvykio – neatitinka aukščiai, tada gali įrašyti, bet jeigu yra tik abejonės, neturi svarių argumentų vietoje joms pagrįsti, tai laikomasi politikos, kad neerzinti kliento, žala nedidelė, vietoje įrodyti negali, tada geriau nutylėti. Atvežus transporto priemonę yra apžiūrima, pildomas apžiūros aktas, nukentėjęs pasako, kas apgadinta, parodo. Apie šį įvykį su R. L. nekalbėjo. Ant buferio, kur matomas kontaktas, ten dviejų skirtingų struktūrų pavirši matosi kontaktavę, vienas gali būti kaip automobilio plastikinė dalis, kuri šiek tiek deformuojasi kontakto metu, o kita dalis su abrazyviniu paviršiumi, tai labai išsiskiria tas pėdsakas būtent su abrazyviniu paviršiumi. Tai reiškia, kad galėjo būti kontaktas ne tik su transporto priemone, arba gal buvo kažkada anksčiau sugadinta kažkuri dalis, kažkuri dalis vėliau, gali būti, kad buvo du kontaktai toje pačioje vietoje su skirtingais paviršiais. Tiek vienas sugadinimas, tiek antras padaryti eismo įvykio metu. Šiuo atveju buvo sugadinimai. Jei žalą padarė draudiko apdraustasis, privalo išmokėti žalą.
Žmogaus parašas akte reiškia, kad jis su tuo, kas akte surašyta, susipažino, ir kopija jam įteikiama. Parašu klientas patvirtina, kad jam yra išaiškinta, kas yra surašyta defektiniame akte ir kad jam įteikta kopija. Už dokumentų pagrįstumą atsakingas liudytojas. Nežino, kodėl į procedūrą įsijungė R. L.. Apžiūrint mašiną liudytojas apžiūrą fiksavo nuotraukomis. Parodžius fotonuotraukas, esančias t. 1, b. l. 127-128, liudytojas paaiškino, kad tai jo fotonuotraukos. Padarytas nuotraukas sega į bylą. Jeigu liudytojas atlieka automobilio apžiūrą, tai jis automobilį ir fotografuoja. Fotonuotraukos turi būti elektroninėje byloje. Šios fotonuotraukos yra iš elektroninės bylos. Nuotrauka, kurią liudytojas padarė, yra panoraminė, mato, kurioje vietoje yra fotografuota – Ukmergės g. 315 B. Pažiūrėjęs nusprendė, kad jis fotografavo, nes yra kairiarankis, fotografuoja kaire ranka, matosi nuotraukoje, kad liniuotė laikoma dešine ranka, o fotografuojama kaire ranka. Jeigu apžiūros akte nėra parašyti su įsikiu nesusiję sugadinimai, reiškia, kad tokių sugadinimų liudytojas kaip ekspertas, nerado ir nenustatė. Dėl skirtingo pobūdžio sugadinimų ant AUDI A4 buferio įrašyti tą informaciją nebuvo labai aktualu tuo atveju, nes remontą transporto priemonės vis tiek reikalinga atlikti. Šiuo atveju jeigu būtų mažinamas ar dalijamas, teigiant, kad dalį atlygina draudimas, o dalį dažomo apmoka klientas, tai technologiškai nėra įmanoma pašalinti tik dalį tų sugadinimų ir atlikti tai kokybiškai. Tai buvo nedidelė žala ir nebuvo reikalo, nes tik suerzintų klientą ir pakenktų savo reputacijai. Liudytojas klausia klientų, ar sugadinimai susiję su įvykiu. Jeigu klientas nurodo sugadinimus, tai į grafą įrašo. Šiuo atveju negalėjo atsakyti, ar tuščia grafa reiškia, tai, kad klausė klientės, ir ji tokių sugadinimų nenurodė. Jeigu klientai nurodo nesusijusius sugadinimus, tai juos įrašo. Jeigu klientas teigia, kad sugadinimai susiję su įvykiu, o liudytojas mano, kad nesusiję, tai juos įrašo į grafą su įvykiu nesusiję sugadinimai (t. 4, b. l. 106-108).
Apklaustas teismo posėdyje specialistas V. Š. nurodė, kad šioje byloje jam buvo skirtos trys užduotys iš 3 PK ir jis pateikė tris išvadas, kurias tvirtina, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nurodyta jokių naujų aplinkybių. Atlikus tyrimą sugadinimų požymių ant Audi A4, Chrysler Voyager ir BMW automobilių, buvo prieita prie išvados, kad Volvo automobilis negali būti įvardintas kaip šių sugadinimų padarymo objektas, nes sugadinimų požymiai neatitiko nurodytoms aplinkybėms.
Dėl išvados dėl Automobilio audi A4 sugadinimų specialistas paaiškino, kad tokią išvadą davė, nes Audi bamperio plastikinis apdailos kampas turėjo 3 pažeidimų zonas, 2 zonos aplamai negalėjo būti padarytos vienu ir tuo pačiu kontakto metu, kontaktuojant su kita transporto priemone, o viena zona, kurią galima būtų priskirti kontakto požymiams, būtent su plastikine kito automobilio bamperio dalimi, pagal aukštį neatitiko automobilio Volvo bamperio plastikinės apdailos detalės aukščio. Ant Audi bamperio esantys apgadinimai, tai vienų sugadinimų požymiai, būdingi kontaktuojant slystamai kito transporto priemonei plastikinio bamperio apdailai, bet šiuo atveju nesutapo aukščiai tarp automobilio Volvo ir tos sugadinimo zonos. Volvo bamperis yra truputį žemiau negu Audi bamperio apgadinimo zona. Kad tokie neatitikimai atsirastų dėl skirtinguose aukščiuose stovėjusio ar judėjusio automobilio, tai tokių požymių nebuvo pateikta, niekas neaiškino, kad ten tas neatitikimas atsirado dėl kažkokių priežasčių, tokių faktų nebuvo pateikta. Duomenų, kad dėl suversto sniego automobilis stovėjo aukščiau, tokių požymių nebuvo pateikta, tokių aplinkybių nebuvo nurodyta, niekas nepateikė tokių paaiškinimų. Specialistui buvo pateiktos nuotraukos ir pateiktos aplinkybės, važiuodamas toks automobilis apgadino tokį automobilį ir viskas. Tyrimui specialistui buvo perduota medžiaga 12 lapų ir skaitmeninė laikmena, jis nežino, kokia medžiaga yra byloje. Kas konkrečiai sudarė 12 lapų, specialistas nežino, tačiau pagrindas buvo eismo įvykio deklaracijos ir buvo vairuotojų paaiškinimai. Elektroninės medžiagos nematė. Specialistui buvo pateikta tik skaitmeninė laikmena ir turbūt buvo iš tos skaitmeninės bylos įdėtos tų automobilių nuotraukos. atsidaręs skaitmeninę laikmeną matė nuotraukas, kurių dalį jis įdėjo į savo specialisto išvadą. Įdėjau tik tą dalį, kurią manė reikalinga pagrįsti savo teiginiams. Tų nuotraukų gali būti 20, bet vienos informatyvios, kitos ne, todėl visas nuotraukas dėti beprasmiška. Tyrimo objektai buvo nuotraukos su automobilio išorinių sugadinimų požymiais, eismo įvykio deklaracijos ir kita medžiaga susijusi su eismo įvykiais, kuri buvo pateikta draudimui. Įvykio vietos apžiūros protokolo nebuvo, nes niekas neatlieka įvyko vietos apžiūros, pildo deklaraciją. Kurioje vietoje įvyko eismo įvykis, specialistas nežino. Šioje dalyje specialisto išvada paremta tuo, kad nesutapo aukščiai. Jeigu viena transporto priemonė būtų užvažiavusi ant sniego vėžės, ledo luito, tada skirtųsi aukščiai. Neturėjo tokių duomenų. Specialistui nebuvo pateikta nuotrauka įvykio vietos, kurioje įvyko automobilių susidūrimas, nebuvo pateikta. Ar buvo nuokalnė tame išvažiavime, specialistui nežinoma, ar tai keistų specialisto išvadą, nežino
R. L. pažįsta, kiek laiko, neatsimena, Jis yra buvęs jo bendradarbis, kiek laiko buvo bendradarbiai, neatsimena. prieš duodant specialisto išvadą, R. L. yra pareiškėjas, nematė. Užduotį jam pateikė tyrėjas, o ne L.. Kad tyrimas pradėtas R. L. pareiškimo pagrindu, nematė, jis turėjo tik 12 lapų medžiagos. Kas darė fotonuotraukas, kurios buvo jo tyrimo objektas, neįsivaizduoja. Jam buvo pateikta skaitmeninė laikmena, kurioje buvo nuotraukos. Neprisimena, ar buvo pateikti protokolai prie nuotraukų. Jo veikla atitinka jam keliamus skaidrumo, nešališkumo, nepriklausomumo ir profesionalumo principus.
Konstatuoti sužalojimai negalėjo būti tomis aplinkybėmis kurios nurodytos deklaracijoje, minėtų automobilių tarpusavio kontakto pasekmė. Teigė, kad šiuo atveju kelio situacija, transporto priemonės aukštis nesvarbu, nes nebuvo pagrindinis elementas. Pagrindinis elementas aukščio išsidėstymas. Aukščio neatitikimas 6 cm, sunku įsivaizduoti, kad Ozo g. būtų susidarę tokie kelio nelygumai, tokios vėžios, tokie sniego luitai, 6 cm aukščio.
Kokie buvo automobilio ratai, nematė, buvo pateiktos nuotraukos ir pagal nuotraukas buvo atliekamas tyrimas. Kiek žmonių automobilyje, tai turi įtakos aukščiui, o kiek žmonių buvo jame, tokių duomenų neturėjo. Ar padangos žieminės ar vasarinės, nebus tokio skirtumo, o prieš atsitrenkimą, bet kuris vairuotojas matydamas, kad atsitrenks, didelė tikimybė, kad jisai stabdo, o stabdomo automobilio priekinė dalis sėda 5 cm, čia neatitikimas jau būtų buvęs 12 cm. Jeigu į nestabdomą automobilį atsitrenkia, jau neatitinka, bet jeigu vertina, kad buvo dar stabdomas, tai dar labiau nusės priekinė dalis automobilio ir tie sugadinimai turėtų būti lokalizuoti dar 4-5 cm žemiau. Kol žmogus pamatęs kliūtį paspaudžia stabdžio pedalą, praeina laiko, bet tai priklauso nuo situacijos. Jei lygi nuokalnė, nebus aukščio skirtumo.
Dėl automobilio BMW specialistas paaiškino, kad kalbant apie dešinį šoną, tai ten yra padaryti sugadinimo požymiai išreikšti smulkiomis vingiuotomis braukimo trasomis būdingu padarant plokščiu smulkiai grublėtu paviršiumi, nestabiliu. Nėra tokio paviršiaus ant automobilio Volvo, nei ant kitos transporto priemonės tokio paviršiaus. Toks paviršius turi būti silikatinės plytos nedidelis gabaliukas, smulkus grublėtas paviršius, jeigu paimsime betono gabalą, tai bus stambiai grublėtas paviršius. Ant automobilio Volvo nėra dalių, kurios būtų taip laisvai paslankios ir taip smulkiai grublėtos. Laisvai paslankios, tai vadinasi banguotos. Jeigu ir per duobę važiuojant, tokių nelygumų nebus, nebus tokių svyravimų dažnumų. Pagal aukštį turėjo kontaktuoti automobilio. Volvo kairiojo sparno viršutine dalimi, jeigu darant prielaidą, tegul būna tos braukimo trasos padarytos būtent sparno viršutine dalimi, tai arka turėjo palikti žymiai intensyvius nubraukimo trasos po ta zona žemiau, kadangi ji yra daugiau išsikušusi į išorę (specialistas teismui parodo nuotraukoje, kur yra arka ir paaiškina, kad arka išsikušusi daugiau negu sparno viršutinė dalis.). Volvo apgadinimai buvo įvertinti, bet paaiškinti ant BMW braukimo žymes niekaip negalima. Jeigu ir automobili būtų nesulankstytas, arka vis tiek būtų išsikišusi. Aplamai, konstrukcija, ta forma, nepasikeitusi sparno yra, ant šono yra atskiri įlenkimai. Matmenų specialistas nedarė, konkrečiai šitų automobilių neapžiūrėjo, tik iš fotonuotraukų duota specialisto išvadas. Pažeista automobilio dalis neįgauna abrazyvinio paviršiaus. Trasologinę specialisto išvadą atliko iš nuotraukų ir mano, kad tų nuotraukų pakako pateikti tas išvadas. Įvykio vietos apžiūros protokolo nebuvo, specialistas nebuvo įvykio vietoje ir neapžiūrinėjo. Gautą medžiagą tyrėjo privalo grąžinti. Prie specialisto išvadų yra lydraščiuose nurodoma, kokia medžiaga grąžinama, kartais išvardina, neatsimena, kas lydraštyje parašyta.
Duodamas specialisto išvadą naudojo paprasčiausią lyginamąjį, mato vienų sugadinimų pobūdį, jų išsidėstymas, matosi kitos transporto priemonės sugadinimų pobūdis ir išsidėstymas. Tada ir lygina ar tie sugadinimų požymiai atsispindi ant kitos transporto priemonės ir atitinka pagal lokalizaciją, ar neatitinka. Specialistas turi transporto trasologijos eksperto kvalifikaciją. Išvadoje metodai nenurodyti. Kai apie silikatinę plytą kalbėjo, tai specialisto automobilis, buvo sugadintas ir tokie sugadinimai buvo padaryti ant jo transporto priemonės. Kalbant apie nagrinėjamą automobilį, tai tokie sugadinimai būdingi padarant ribotą paviršių turinčiu daiktu, o silikatinė plyta, tai tik pavyzdys. Specialios metodikos atliekant trasologinius tyrimus, nėra, kartais pasinaudoja fotošopu specialiu, kada nuotraukos uždedamos viena ant kitos ir tada išryškinami atskiri kontūrai, bet tai naudojama, kada nėra kaltininko. Šiuo atveju, akivaizdžiai matosi, kad neatitinka, tai nėra ir ko dėti. Bordiūro aukštis yra skirtingas, gali būti nuo 15 iki 25 cm. Kad automobilis Volvo važiavo bordiūru, tokių aplinkybių nebuvo, o prigalvoti galima daug. Specialistas išvadas pateikė pagal tai, aks buvo pateikta ir nieko neprisigalvojo, neatitiko aukštis, tai parodė, kad neatitiko. Išvadai pateikti medžiagos pakako. Atliekant tyrimą turėjo nuotraukas ir nurodytas kažkokias tai aplinkybes. Nemano, kad oro ar meteorologinės sąlygos turėtų kažkokią ženklią įtaką sugadinimų susidarymo mechanizmui. Jeigu ant kelio įvykio metu egzistavo ledo ir sniego 6, 10 cm sąnašos kieme, automobilių aukščiai galėtų skirtis nuotraukose. Ant BMW automobilio atsirado banguotų trasų apgadinimai nuo to, kad darantis objektas buvo paslankus, t. y. tai, kad jisai nebuvo fiksuotas ir jisai turėjo galimybę laisvai keisti savo padėtį aukščio atžvilgiu. Yra sužalojimai BMW, bet kiekybiniai parametrai neturi reikšmės, ten yra paviršiniai nubraukimai.
Dėl gegužės 14 d. specialisto išvados specialistas paaiškino, kad šioje išvadoje pagrindinis momentas yra tame, kad Chrysler apgadintoje vietoje, priekiniame dešiniame kampe yra pasilikę objekto požymiai, kontakto, su kuriuo metu nekeitė savo geometrinės formos, taip pat turėjo šiurkštų paviršių. Tas kontaktas įvyko labai, labai nedideliu persidengimu, būtent priekinio bamperio tik tai kraštu, žibinto kraštu ir sparno. Tas kontaktas pasibaigė ties arkos priekine dalimi. Automobilyje Volvo tokio objekto turinčio tokią geometrinę formą ir tokias savybes, kuri nekeistų savo geometrinės formas, nėra. Iš nuotraukos pažymėtos Nr. 4 matyti yra susiformavusios vertikalios briaunytės sparno priekinėje dalyje, mano, kad čia buvo kontaktas su to objektu pabaiga, kuri prasidėjo bamperio priekinės dalies plastikinės apdailos dešiniu kraštu. Jis apibrozdintas padarant smulkias braukimo trasos horizontalias, po to jisai nulaužtas buvo, truputį deformuotas bamperis ir pasiliko ta briauna ant sparno priekinėje dalyje. O prieš tai kontakto metu su tuo objektu buvo nulaužtas bamperio plastikinės apdailos dešinysis kraštas padarant apibrozdinimus tokius, po to buvo deformuota bamperio sija, ir po to sekė kontaktas žibinto sritimi išoriniu kraštu, nulenkiant ir variklio dangčio kamputį. Mechanizmas, tų sugadinimų atsiradimo, tai kontaktas su objektu turinčiu tokias pat kietas, vertikalią briauną, kuri nesideformuoja, o būtent išlaiko savo geometrinę formą, bet tą visą geometrinę formą perduoda automobilio sugadintoms dalims, tuo pat metu dar padarydama ir braukimo trasas. Ant automobilio Volvo nėra tokios detalės, tokio objekto arba dalies, kuri būtent kontakto metu nekeistų savo formos. Jeigu deformuojasi automobilio Chrysler sparnas, pavyzdžiui, ir pasidaro įlenkimas, tai atitinkamai turėtų kažkoksai įlenkimas tokios formos pasidaryti ir ant a. m. Volvo, o čia turėjo būti toks objektas, kuris nekeičia savo formų. Chrysler Voyager sugadinimų aukščiai matyti, o su Volvo nebuvo su kuo lyginti, kadangi ten nėra tokios dalies arba tokio objekto, kuris nesideformuodamas Voyager sparne, tam kampe, paliktų tokius sugadinimus. Nėra su kuo lyginti. Toks objektas, tai galėjo būti pastato kampas, mūrinio arba gelžbetoninis elektros perdavimo stulpas, arba taip kažkokios tvoros stulpas.
Ant Volvo esantys sugadinimai (t. 1, b. l. 136, 5-6 specialisto išvados lapas, 8 paveikslėlis) čia yra daug atskirų kontaktų, galima išskirti bamperį priekinį, apibrozdintas plastikinės apdailos šonas, du lokalūs įmušimai, paskui visa arka sulankstyta, tai yra atskirų kontaktų metu padaryta. Kad vienu ir tuo pat metu būtų padaryti visi tie matomi sugadinimai, neįtikėtina. Specialisto išvadoje nuleistas ratas įvertintas, bet gal neišryškintai. Iš specialisto išvados 2-3 lapo, 2, 4 nuotraukos, tai 2 nuotraukoje aiškiai išreikštas vertikalus, 4 nuotraukoje aiškiai išreikštas sugadinimas vertikalus. Neįsivaizduoja, koks ekspertas, kokiomis padėtimis sustatytų automobilius, kad gautųsi tokie sugadinimai. 4-5 cm stabdomas automobilis sužemėja priekyje. Jeigu automobiliui nuleistų ratą gal pakoreguoja aukštį, dar gal 6 cm. Iš specialisto išvados 3 nuotraukos, matosi Volvo priekinio bamperio plastikinės apdailos viršutinis paviršius yra žemiau negu 50 cm, jeigu pilnai pripumpuoti ratą tą, tai tas paviršius pakiltų kažkur 53 cm. Liniuotė pastatyta vertikaliai, korekcija yra paremta iš akies.
2016-05-16 teismo posėdyje V. Š. paaiškino, kad kalbant apie „Chrysler“ sugadinimo pobūdį, tai mano, kad visi jie padaryti vienu ir tuo pačiu metu. Pagrindiniai sugadinimai, kurie matosi, kontakto su objektu, kurio geometrijos elementai turi vertikalią ribotą paviršiaus briauną, fizines savybes – kietas, sunkiai grublėtas paviršius. Matosi, kad tas kontaktas pradžioje prasidėjo „Chrysler“ bamperio priekiniu dešiniu kraštu. Šio kontakto pasėkoje buvo deformuota ir nulaužta plastikinė apdaila, deformuota bamperio sija. Tolimesnis kontaktas jau įvyko su žibinto sritimi. To kontakto metu, tikėtina, kad buvo sudaužytas priekinis žibintas. Tolimesnis kontaktas perėjo į antro automobilio „Chrysler“ priekinio dešinio sparno priekinę dalį, palikdamas vertikalios formos braukimo įlenkimą su braukimo horizontaliomis trasomis. Ir po to kontaktas pasibaigė rato arkos priekine dalimi, kur buvo palikti nežymūs kontakto pėdsakai. Nagrinėti ar konkrečiai „Chrysler“ buvo sugadintas tokia apimtimi, kurią išvardino specialistas, priekinės dalies dešiniu kampu buvo kontaktas su automobiliu „Volvo“ priekinio sparno kairiuoju paviršiumi, to klausimo specialistas nenagrinėjo ir negali pasakyti. Yra pavaizduota galimo kontakto seka su visais atskirais rezultatais. Pasikartosiu, kad „Chrysler“ sugadinimai nebūdingi kontaktuojant su kita transporto priemone, tuo labiau su automobilio „Volvo“ priekiniu kairios zonos paviršiumi. Nieko daugiau pridėti negali, yra specialisto išvada ir viskas. Papildomai paaiškino dėl „Chrysler“ atvejo. Dėl kitų kontaktų nieko negali pasakyti.
2012-06-29 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje registruotas AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimas dėl bandymo neteisėtai gauti draudimo išmoką, kuriame nurodoma, jog 2012-04-18 į draudimo bendrovę kreipėsi A. K., prašydama išmokėti draudimo išmoką už 2012-04-16 Vilniuje Taikos g. sugadintą jos automobilį BMW x5, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktoje deklaracijoje nurodyta, kad eismo įvykis kilo, kai A. Č. įvažiavo paliktą stovėti BMW automobilį vairuojamu Volvo 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliu. Apžiūrint BMW kilo įtarimai dėl apgadinimų pobūdžio, nes jie buvo daugybės besikryžiuojančių ir vingiuojančių įbrėžimų formos ir niekaip negalėjo būti padaryti slystamai kontaktuojant su kitu automobiliu. Tiriant įvykį buvo pakviestas Volvo (duomenys neskelbtini) savininkas J. A.. Kuris pateikė automobilį apžiūrai ir paaiškino, kad įvykio metu jį vairavo jo dukros draugas A. Č.. Paaiškėjo kad su Volvo automobiliu registruoti dar du įvykiai: 2012-01-13 Ozo g. ir 2012-04-25 Dariaus ir Girėno g. Vilniuje. Apie pirmą įvykį A. pareiškė, kad jis apie jį nieko nežino, deklaraciją pildė ne jis, o 2012-04-25 įvykyje dalyvavo, deklaraciją pildė savo ranka.
2012-01-13 J. S. 2012-05-09 paaiškinime nurodė, kad jos darbovietė yra Ozo g. 4, Vilniuje, įvykis įvyko šalia darbovietės. Automobilį vairavo vyriškis, tačiau jo asmens duomenų nematė. Deklaracija J. A. pusėje užpildyta raštu, kuris labai panašus į L. T. raštą. Joje įrašytas bendrovės elektroninio pašto adresas, ši bendrovė taip pat registruota Ozo g. 4.
2012-05-25 deklaracijoje nurodoma, kad J. A. automobilis susidūrė su A. K. vairuojamu Chrysler Voyager, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Palyginus automobilių sugadinimus mano, kad jei nebuvo susidūrę. 2012-05-28 atvykęs faktinis BMW x5 savininkas M. A. paaiškino, kad automobilis registruotas jo mirusio draugo motinos A. K. vardu, jį įsigijo iš UAB „L.“, kurioje dirba, direktorės L. T.. Elektroniniu paštu laringa@inbox.lt naudojasi tik direktorė. A. K. yra jo mirusio draugo sūnus ir A. K. anūkas (t. 1, b. l. 23-24).
AB „Lietuvos draudimas“ J. S. 2012-01-13 pateikė 2012-01-13 eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodyta, jog eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobiliai AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Volvo, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko Ozo g. Vilniuje. Įvykio aplinkybėse nurodyta, kad įvykis įvyko išvažiuojant iš stovėjimo vietos, privataus sklypo, šalikelės. Pavaizduota, kad pradinio smūgio vieta buvo į A transporto priemonės (Audi A4 automobilio) galinės dalies dešinį kampą, o B automobilio (Volvo automobilio) priekinės dalies kairį priekį kampą, matomi apgadinimai ant automobilių nenurodyti (t. 1, b. l. 47). Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad apžiūra atlikta 2012-01-13 nustatyta keičiamos dalys galinis dešinės pusės žibintas ir remontuojamos dalys galinis bamperis bei galinė dešinė šoninė (t. 1, b. l. 48). Iš 2012-01-13 J. S. prašymo išmokėti draudimo išmoką matyti, kad ji nurodė, jog įvykio aplinkybės yra tokios: išvažinėjus iš stovėjimo aikštelės į Ozo g. pagrindinę gatvę į ją į dešinę galinę pusę įvažiavo automobilis (t. 1, b. l. 49).
Iš 2013-04-08 specialisto išvados Nr. 11-365 (13), matyti, kad automobilio „Audi A4“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio plastikinės apdailos kampas negalėjo būti nubrozdintas slystamai kontaktuojant automobiliui „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio plastikinės apdailos šoniniu paviršiumi vairuotojų deklaruotomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 125-129).
AB „Lietuvos draudimas“ A. K. pateikė eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodyta, kad 2012-04-16 23 val. 00 min. Vilniuje, Taikos g. 253, įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobilis BMW x5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Volvo 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio aplinkybėse nurodoma, kad įvykis įvyko BMW automobiliui stovint, o Volvo automobiliui važiuojant atbuline eiga. Pavaizduota, kad pradinio smūgio vieta buvo į A transporto priemonės (BMW automobilį) dešinį šoną, o B automobilio (Volvo automobilio) priekinės dalies kairį priekį kampą ir šiną (sparną). Ant automobilio A nurodyti matomi apgadinimai: dešinės pusės sparnas, priekinės durys, galinės durys, galinis sparnas, ant automobilio B nurodyti tokie apgadinimai: kairės pusės sparnas, priekinis bamperis (t. 1, b. l. 69). Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta keičiamos BMW automobilio dalys galinės dešinės pusės bamperio aptakas ir galinio sparno apdaila (rato). Remontuojamos dalys: priekinis dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės durys, galinės dešinės pusės durys, galinės dešinės pusės sparnas, galinės dešinės pusės bamperis (t. 1, b. l. 70). Prašyme išmokėti draudimo išmoką nurodoma, kad 2012-04-16 23:00 val. vakare priparkuoto automobilį Taikos g. 253 dešinę pusę apibraižė automobilis Volvo kairiu priekiniu sparnu (t. 1, b. l. 61).
Iš 2013-04-10 specialisto išvados Nr. 11-366 (13) matyti, kad automobilio „BMW X5“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinio šono nubraukimai negalėjo būti padaryti automobiliui „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), braukiant priekinio kairiojo sparno viršutine dalimi, kurį pasidavusi link variklio skyriaus, nepadarant išsikišusia sparno rato arkos briauna braukimo žymių. Kita vertus automobiliui „Volvo“ braukiant per visą automobilio „BMW“ šoną pastarasis negali padaryti smulkių banguotos linijos formos trasų (t. 1, b. l. 118-122).
2012-04-27 A. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, AB „Lietuvos draudimui pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką, kuriame nurodė, jog 2012-04-25 22 val. Vilniuje Dariaus ir Girėno g. ir Geologų g. įvyko eismo įvykis, kuriame nukentėjo automobilis Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio aprašyme nurodoma, kad pareiškėjas važiavo Dariaus ir Girėno g. ir atsitrenkė į mašiną, kuri jo nepraleido. Įvykis buvo 2012-04-25 apie 22 val. 20 min., policijai neskambino. Prie prašymo nubraižyta įvykio schema, kurioje pavaizduota, kad Chrysler automobilis atsitrenkia priekio dešine dalimi į Volvo automobilio kairį priekinį šoną. Susidūrimo metu automobiliai stovi kampu. Chrysler padaryti sugadinimai – bamperis, žibintas, sparnas, Volvo padaryti sugadinimai – sparnas (t. 1, b. l. 62-63). Iš pateiktos eismo įvykio deklaracijos antrojo egzemplioriaus matyti, kad 2012-04-25 22 val. 20 min. buvo eismo įvykis Vilniuje, kuriame dalyvavo automobiliai Chrysler, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilis) ir Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio schemoje nurodoma, kad A automobilis važiuoja Dariaus ir Girėno g., B automobilis išvažiuoja iš Geologų g. į Dariaus ir Girėno g. ir čia automobiliai susiduria A automobilis dešiniu kairiu kampu, o B automobilis kaire priekine dalimi šonu. Automobiliai susidūrimo metu parodyti stovintys kampu. Matomi apgadinimai ant Volvo nurodyti: sparnas, bamperis, ratas, žibintas kairės pusės, ant Chrysler – dešinės pusės žibintas, bamperis, sparnas (t. 1, b. l. 75). J. A. 2012-04-26 parnešime apie įvykį nurodė, kad išvažiavo iš šalutinio kelio ir Kraisleris atsitrenkė į kairį šoną (t. 1, b. l. 76-77).
Iš 2013-05-14 specialisto išvados Nr. 11-367 (13), matyti, kad automobilių „Chrysler Voyager“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai negalėjo būti padaryti jų susidūrimo metu, vairuotojų nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis (t. 1, b. l. 132-137).
Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta ekspertizė ir gautas 2015-10-29 ekspertizės aktas Nr. 11-1518 (15), kurio išvadose nurodoma, jog sugadinimų visuma ant automobilio „Audi A4“ užpakalinio dešinio šoninio paviršiaus nebuvo padaryta 2012 m. sausio 13 d. deklaruoti eismo įvykio nurodytomis aplinkybėmis su automobiliu „Volvo 740“ vieno nenutrūkstamo kontakto metu.
Braukimo žymės ant automobilio BMW X5 dešinio šono buvo padarytos ne kontakto metu su automobiliu „Volvo 740“.
Tikėtina, kad automobiliai „Volvo 740 ir Chrysler Voyager tarpusavyje kontaktavo, tačiau ne visi abiejų transporto priemonių sugadinimai padaryti jų tarpusavio kontakto metu.
Ne visus automobilių „Chrysler Voyager“ ir „Volvo 740“ sugadinimus galima paaiškinti jų tarpusavio kontaktu. Automobilių „Chrysler Voyager“ ir „Volvo 740“tarpusavio kontaktu negalima paaiškinti gilaus įbrėžimo su įlinkimu į vidų, esančio automobilio „Volvo 740“ kairiojo sparno viršutinėje dalyje ties sparno arkos viduriu (6 pav. pažymėta baltu kontūru), bei sparno apatinėje dalyje esančio lokalaus įmušimo (6 pav. pažymėta geltona linija), bei automobilio „Chrysler Voyager“ braukimo žymių, esančių ant priekinio bamperio ties dešinio žibinto vidiniu kraštu (13 pav. pažymėta raudonu kontūru) bei šalia esančios bamperio sijos deformacijos (14 pav. pažymėta raudona rodykle).
Tikėtina, kad automobilio „Chrysler Voyager“ dešinio šono priekine dalimi kontaktavo su automobilio „Volvo 740“ kairiojo šono priekine dalimi, esant tarp kontaktuojančių plokštumų smailiam, atviram link užpakalinių dalių, kampui (tikėtinos automobilių tarpusavio padėtys užfiksuotos 18 pav.); automobilis „Chrysler Voyager“ priekinio dešinio žibinto apatine sija įlenkė automobiliui „Volvo 740“ sparno arką priekinėje dalyje (17 pav. pažymėta geltonomis linijomis); automobilis „Chrysler Voyager“ priekinio dešinio sparno priekine viršutine dalimi ir variklio dangčio priekiniu dešiniu kampu padarė automobilio „Volvo 740“ sparno priekinėje, daugiau viršutinėje dalyje, gilų įbrėžimą su skardos įlinkimu į vidų (17 pav. pažymėta raudonomis linijomis); automobilis „Chrysler Voyager“ priekiniu dešiniu žibintu padarė automobilio „Volvo 740“ sparno priekinėje dalyje daugybines braukimo žymes (17 pav. pažymėta žaliais kontūrais).
Šios išvados aprašomojoje dalyje reziumuojama, kad atlikus transporto trasologinį tyrimą galima teigti, kad automobilio BMW X5, dešiniojo šono braukimo žymės buvo padarytos ne kontakto metu su automobiliu „Volvo 740“. Sugadinimų visuma ant automobilio Audi A4 užpakalinio bamperio dešinio šoninio paviršiaus nebuvo padaryta 2012 m. sausio 13 d. deklaruoto eismo įvykio nurodytomis aplinkybėmis su automobiliu Volvo 740 vieno nenutrūkstamo kontakto metu. Nustatyti, ar buvo kontaktas tarp automobilių Audi A4 ir Volvo 740 ir ar šio kontakto metu buvo padaryti kokie nors sugadinimai, negalima. Tikėtina, automobiliai „Volvo 740“ ir „Chrysler Voyager“ tarpusavyje kontaktavo, tačiau ne visi abiejų transporto priemonių sugadinimai padaryti jų tarpusavio kontakto metu (t. 6, b. l. 2-12).
Apklaustas teismo posėdyje ekspertas V. V. palaikė savo ekspertizės aktą. Paaiškino, kad pagrindiniai įrodymai ir objektyvūs duomenys buvo transporto priemonių nuotraukos. Taip pat, deklaracijos, kuriose trumpai nurodyta, kokiomis galimai aplinkybėmis buvo sugadinti automobiliai. Buvo tarpusavyje lyginami sugadinimai, atsižvelgiant į tai, kokiomis galimybės jie turėjo būti padaryti ir formuluojamos tokios išvados, kokios parašytos. Trumpai kalbant, automobilio „Volvo“ nuotraukos jau buvo pateiktos po galimai jau visų 3 eismo įvykių. Visa tai aišku ekspertams apsunkina darbą, kadangi vieno eismo įvykio metu „nelimpa“ tie sugadinimai, tai reiškia, kad jie galėjo būti padaryti tiek antro ar trečio įvykio metu. Buvo bandyta ieškoti necharakteringų sugadinimų, kurie nei prie vieno, nei prie kito, nei prie trečio nebūtų priskirti. Deklaracija tokia, kad automobilis „Volvo“ priekiniu kairiu kampu galimai kliudė automobilį „Audi A4“ galinę dešinę pusę. Tarkime, nagrinėjant konkrečiai tą kontaktą, buvo atsižvelgta, ar išvadai padaryti buvo išnagrinėti ant automobilio „Audi A4“ ant galinio bamperio dešinės pusės padaryti sugadinimai. Jie, kaip ir pavaizduota nuotraukoje, 10 pav., padaryti trijų skirtingų kontaktų pobūdžio pėdsakais. Jeigu yra vienas nenutrūkstamas kontaktas, tokiu atveju paliekami ir atitinkami sugadinimai, kurie priklauso tam pačiam pobūdžiui. Tačiau šiuo atveju sugadinimai padaryti mažiausiai 3 nenutrūkstamų kontaktų metu. Todėl nagrinėjant „Volvo“ ir „Audi A4“ buvo gauta tokia išvada, kad, kaip teigia pagal deklaruotą eismo įvykį, kad buvo vienas toks kontaktas, kurio metu sugadinti automobiliai, tai pasisakyta buvo taip, kad tai padaryta tikrai ne vieno kontakto metu, o mažiausiai 3. Pasakyti ar tarpusavyje šie automobiliai apskritai susilietė, iš visų turimų duomenų to pasakyti nebuvo galima. Pavyzdžiui, prie jų gal ir buvo prisiliesta vieno įvykio metu, bet kad visi 3 įvykiai būtų buvę, pasakyti negalima, kadangi padarytų pėdsakų nėra. Mes nagrinėjame visumą. Tai reiškia, kad mes turėtume paaiškinti visus ant „Audi A4“ paliktus „Volvo pėdsakus“, o to padaryti negalime.
Identifikuoti nebuvo įmanoma, ar nors vienas iš tų apgadinimų galėjo būti padarytas „Volvo“. Negalime išskirti kažkokio vieno. Įrodymai rodo, kad draudimai visada klausia ar prieš tai automobiliai nebuvo apgadinti. Dažniausiai vairuotojai nurodo, kad nebuvo kažkas apgadinta. Jeigu buvo kontaktas tarp automobilių, reiškia, kad viskas turėjo būti padaryta jų tarpusavio kontakto metu. Bet viso to paaiškinti negali.
Kalbant apie kitą kontaktą, deklaruotas eismo įvykio deklaracijoje, tarpo automobilių „Volvo“ ir „Bmw X5“. Situacija tokia, kad visuma visų pėdsakų ir jų pobūdžio negalima paaiškinti su „Volvo“ automobiliu. Pirmiausia dėl to, kad jie neatitinka pagal aukštį, nes ant „Bmw“ pėdsakai padaryti žymiai aukščiau ir tokie, kad jie necharakteringi transporto priemonei su kita transporto priemone sugadinant. Tai yra, padaromos bangelės, kurios nutrūkstamos ir jų daug, o transporto priemonė neturi tokių atsikišusių dalių, kad būtų galima taip padaryti. Dažniausiai tokius pėdsakus palieka žmogaus ranka, kada praeinama su aštriu daiktu, gali atsirasti ir, tarkime, pravažiuojant pro medžio šakas, bet transporto priemonė su transporto priemone, kad paliktų tokius pėdsakus, to negalime paaiškinti.
Kalbant apie dar kitą deklaruotą eismo įvykį tarp „Chrysler“ ir „Volvo“, tai šiuo atveju, ekspertas susipažino ir su specialisto išvada. Atkreipė dėmesį į tai, kad „Volvo“ priekinė kairė padanga nuleista. O kai ji nuleista, tai reiškia, kad truputėlį automobilis „pasmunka“ į apačią. Ir pagal to automobilio priekinę dešinę padangą, kuri yra normali, pripūsta, vienoje nuotraukoje matoma, kuomet ant automobilio dešinio šono priekinės dalies buvo padėta liniuotė, būtent, kad lyginamuoju, gretinamuoju būdais buvo nustatyti aukščiai ir tai, kad „Volvo“ priekinė kairė pusė yra „pasmukusi“ apie 10 cm. Iš to išplaukia, kad lyginant sugadinimus, reikėjo automobilio priekinę kairę pusę kilstelėti 10 cm į viršų ir tada žiūrėti, ar aukščiai sutampa su „Volvo“. Šiuo atveju, ji kartu su ekspertu V. J. įžvelgė būtent tuos individualius kontakto požymius ir pasisakė, kad tikėtina, jog automobiliai tarpusavyje, tai yra „Volvo“ ir „Chrysler“, kontaktavo. Būtent yra konkrečiai pavaizduota 17 paveikslėlyje į kurią vietą atsispaudė, ir taip pat buvo pasakyta, kad vis tiek ne visus sugadinimus buvo galima paaiškinti „Chrysler“ kontakto metu su „Volvo“ ir ant automobilio „Volvo“ buvo tokių sugadinimų, kurių negalima paaiškinti su „Chrysler“. Šiuo atveju, kad ir pasisakė, kad tikėtina, jog „Chrysler“ su „Volvo“ kontaktavo, tačiau sija, bamperio deformuota į vidų, būtent vidurinė dalis, ir prie sijos braukimo žymės vis tiek nepaaiškinamos su „Volvo“. Tokia išvada, kad būtent jau sugadintas „Chrysler“ kontaktavo su „Volvo“. Išvada tikėtina dėl kontakto tarp „Chrysler“ ir „Volvo“. Prokurorui užkliuvo tai, kad išvada duota tokia, kad tikėtina, jog abu automobiliai tarpusavyje kontaktavo, o ne kategoriškai tai pasisakyta. Ekspertai žino, kad jų pagrindinis uždavinys yra kategoriškai viską pasisakyti, nes tada visiems lengviau gyventi, tačiau šiuo atveju pritrūko duomenų, kad galėtų kategoriškai pasisakyti. Kategoriškai negalėjo pasisakyti, kadangi buvo pateiktos nuotraukos, nebuvo galima apžiūrėti automobilių, be to, kaip minėjo pradžioje, „Volvo“ automobilis nufotografuotas jau po visų 3 įvykių, kas taip pat leidžia ekspertui suklysti pasisakant kategoriškai, tai tiesiog pats ekspertas apsidraudžia ir formuluoja, nors ir randa kontakto atitikmenis, kad išvada tikėtina. Kad būtų ramiau. Kai padanga nuleista, matoma, kad pavyzdžiui, bamperio kairysis šonas yra 50 cm pažemintas. Bet jei padanga yra pripūsta, tai ši vieta 10 cm kilsteli į viršų. Todėl negalima pagrindu imti atstumų, kas užfiksuota nuotraukoje - yra sugadinimas, nuvedi liniją ir tokiu atstumu sugadinimas yra. Tikroviškas aukštis yra tuomet, jei pridedame 10 cm. Tada galima suprasti, kadangi įvykio metu padanga buvo pripūsta. Eksperto motyvas toks, kadangi kitas gali pasakyti, kad ekspertas klysta. Šiuo atveju, pavyzdžiui, „Chrysler“ sparno viršutinė dalis yra 80 cm. „Volvo“, tarkime, toje vietoje, yra 70 cm. Ir tada sakoma, kad jie tarpusavyje kontaktavo. Tada klausimas, kaip padarė? Jeigu pas vieną yra aukštis 80 cm, tai ir turėjo atsitrenkti į kitą automobilį 80 cm aukštyje. Tačiau nuotraukoje matyti, kad ta vieta yra 70 cm. Aš ir paaiškinau, kad „Chrysler“ 80 cm aukštyje ta vieta atsitrenkė į „Volvo“, kaip ir matyti, kad nuotraukoje ta vieta „Volvo“ atitinka 70 cm, bet kontakto metu, kai padanga buvo pripūsta, ta vieta atitiko 80 cm. Tačiau išvada tikėtina, kadangi buvo nepakankamai duomenų, nedetalios „Chrysler“ nuotraukos, taip pat, nebuvo galimybės „Chrysler“ apžiūrėti gyvai. Be to, „Volvo“ jau nufotografuotas jau po visų 3 galimų eismo įvykių. Tai tiesiog ekspertas neprisiima atsakomybės kategoriškai teigti.
Kiekvienas teismo posėdžio metu už savo išvadą prisiekia, yra įspėtas. Kiekvienas ekspertas tik už savo parašytą išvadą gali atsakyti, ją komentuoti. O kita, kaip sakoma, „ne mano daržas“.
Šiuo atveju, kadangi yra deformuota sija, ir pasakyti, kad sija buvo deformuota prieš įvykį, o jei taip ir buvo, tai pasakyti kokios būklės automobilis buvo prieš eismo įvykį, ekspertas negali. Praktiškai iki įvykio „Chrysler“ vaizdas buvo panašus. Ir tiesiog prisilietė prie „Volvo“ visi atsikišę elementai, nurodyti su strėlėmis. Teigė, kad tikrai negali pasakyti, kokios būklės buvo „Chrysler“ susidūrimo metu.
Iš nepatenkančių į kontakto zoną yra deformuota sija. Ji nepatenka į kontakto zoną, bet apskritai, jei imant tuščiavidurį daiktą, kuris turi viršutinę ir apatinę sienelę, tai, kad visą daiktą įstumti, reiškia, kad reikia riboto pločio objekto, kad tai įlenktų. Tai ir kyla klausimas, koks daiktas galėjo įlysti į sijos vidurį, kad deformuotų vidurinę dalį. Prie sijos matyti ant likusio bamperio fragmento, kad prie sijos deformuotos vietos yra braukimo žymės. Galimai, kada buvo deformuota sija, buvo galbūt ir bamperis atidalintas ties sija, nutrauktas, ant likusios bamperio dalies braukimo žymės. Negali pasakyti, kokios būklės „Chrysler“ buvo kontakto metu su „Volvo“. Jei šiuo atveju, būtų nustatyta, kad ant „Volvo“ atsispaudė jau deformuota sija, tai būtų galima pasakyti, kad kontakto metu ji jau buvo deformuota. Tokių duomenų tikrai nėra ir nemano, kad ant „Volvo“ atsispaudė deformuota sija. Ar buvo padaryta prieš ar po, atsakyti negali.
Dėl Audi ir Volvo kontakto. Eksperto darbo specifika yra kitokia. Jie nagrinėja visumą, lygina tai, kad neapgadinti automobiliai susidūrė ir viskas turi atitikti. Šiuo atveju, tarpusavyje niekas „nelimpa“. Visko tarpusavyje paaiškinti negali, bet ir nėra pasakyta, kad jie apskritai tarpusavyje susilietė. Dėl išvados, kad jie galėjo susiliesti, teigia, kad jeigu traktuojama, jog yra klastojamos deklaracijos, aplinkybės ar kažkas kita, ir yra sugadinti automobiliai, deklaruoti eismo įvykiai ir nurodytos aplinkybės, reiškia, kad viskas tuo įvykiu ir įvyko. Ekspertai ir specialistai visa tai ir nagrinėja. Įrodymų tyrimo metu padaryta landa, kad nėra pasisakyta, kuomet draudimas pasikviečia savo klientus ir klausia ar iki įvykio buvo automobilis apgadintas. Jis parašo juodu ant balto, kad nebuvo ir užtvirtina. Bet mes, ekspertai, jei byloje nėra duomenų, kad kažkas buvo nenurodyta, mes ir sakome, kad jų nenagrinėjame, kadangi pats asmuo už viską pasirašo. Bet šiuo atveju jokių duomenų, kad automobiliai buvo iki to sugadinti, tai laikyta, kad jie sugadinti tų įvykių metu, kurie buvo deklaruoti. Pateikiant ankstesnę išvadą tyrėme aukščius. Apie aukščių sutapimus tarp „Volvo“ ir „Audi“ nurodė, jog nėra taip, jog jie visiškai prieštarautų. Praktiškai net neprieštarauja, nes bamperis su bamperiu, visi automobiliai yra apie 5 cm pakilę. Bet kokio modelio tam pačiame aukštyje yra. Aukščiau sutampa, bet tai nereiškia, kad jie tarpusavyje kontaktavo. Bet kurios transporto priemonės, atmetus džipu, tokiame aukštyje ir kontaktuoja. Neprieštarauja, kad aukščiai sutampa.
Ekspertas nurodė, kad R. L. yra pažįstamas iš matymo, kadangi jis dalyvauja draudimų bylose, jie nėra buvę bendradarbiais, be to, jų ir amžius skiriasi. Dėl V. Š. paaiškinimo ekspertas nurodė, kad kolega pasakė sudėtingai, tai nori paaiškinti esmę. Kolegos pozicija tokia, kad būtent pagrindiniai sugadinimai padaryti ne su „Volvo“. Jis pasakė, kad kontaktų likučių jis nenagrinėja, o eksperto išvada tokia, kad tuos likučius panagrinėjęs, rado tuos atitikmenis tarp „Chrysler“ ir „Volvo“, bet nenustatė, kokiomis aplinkybėmis tai padaryta. Kaip sakoma, kas pas V. V. mažiau išnagrinėta, tai kitoje išvadoje daugiau ir atvirkščiai. Iš šono ir žiūrint ir suprantant visa šitą, prieštaravimų nėra. Šios išvados viena kita papildo dėl šito konkretaus atvejo.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje ištirtu įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. S. ir L. T. iš dalies pasitvirtino. J. S. ir L. T. yra kaltinamos tuo, kad veikdama kartu su J. A. ir L. T. užpildė ir pasirašė 2012-01-13 eismo įvykio deklaraciją, į rašydama į ją tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y žinodama, kad automobiliai nebuvo apgadinti nurodytomis aplinkybėmis, padarė rankraštinius įrašus, nurodydama, kad 2012-01-13 15 val. Ozo g. į jos vairuojamą automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo J. A. vairuojamas automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rodykle nurodydama pradinio smūgio į A transporto priemonę (AUDI A4 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vietą, taip pat L. T. įrašant ir J. A. patvirtinant parašu eismo įvykio deklaracijoje tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastojo tikrus dokumentus: 2012-01-13 eismo įvykio deklaraciją.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką ir turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, t.y. gauti draudimo išmoką, 2012-01-13 Vilniuje, Ukmergės g 315B, AB „Lietuvos draudimas“ Transporto žalų vertintojų skyriuje, J. S. pateikė suklastotą 2012-01-13 eismo įvykio deklaraciją, bei užpildė ir pasirašė 2012-01-13 prašymą išmokėti draudimo išmoką - formą ZA102-PR39/2 (Žalos registracijos Nr.: 1236172/851989), įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, žinodama, kad automobiliai nebuvo apgadinti nurodytomis aplinkybėmis, padarė rankraštinius įrašus, nurodydama: „Išvažinėjus iš stovėjimo aikštelės į Ozo g. pagrindinę gatvę į manę į dešinę galinę pusę įvažiavo automobilis“, taip pat pasirašė 2013-01-13 Transporto priemonės techninės apžiūros aktą, patvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis - užfiksuotus transporto priemonės sugadinimus, atsiradusius tariamo autoįvykio metu: keičiamos dalys- „galinis dešinys žibintas“, remontuojamos dalys: „galinis bamperis, galinė dešinė šoninė“, kadangi 2013-04-08 specialisto išvadoje Nr. 11-365 (13) nustatyta, kad automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinio bamperio plastikinės apdailos kampas negalėjo būti nubrozdintas slystamai kontaktuojant automobiliui „Volvo 740“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio plastikinės apdailos šoniniu paviršiumi vairuotojų deklaruotomis aplinkybėmis, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus: 2013-01-13 prašymą išmokėti automobilio savininkui E. S. draudimo išmoką ir Transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kuriuos tą pačią dieną- 2012-01-13 panaudojo, pateikdama Vilniuje, Ukmergės g 315B AB „Lietuvos draudimas“ Transporto žalų vertintojų skyriui.
Taip pat J. S. kaltinama tuo, kad turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdama kartu su J. A. ir L. T., bendru susitarimu 2012-01-13 Vilniuje, Ukmergės g. 315B, raštu kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ Žalų centrą su prašymu išmokėti draudimo išmoką dėl 2012-01-13 autoįvykio, kurio metu buvo sugadintas vyrui automobilis AUDI A4 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikė suklastotą eismo įvykio deklaraciją su įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, t.y., kad eismo įvykis kilo dėl to, kad į jos vairuojamą automobilį AUDI A4 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo J. A. vairuojamas automobilis VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (šio automobilio valdytojo civilinė atsakomybė drausta AB „Lietuvos draudimas“). Atlikus žalos administravimo procedūrą buvo apskaičiuota 980.88 Lt draudimo išmoka ir 2012-01-17 į E. S. banko sąskaitą pervesta 980.88 Lt, tokiais bendrais J. S. įgijo AB „Lietuvos draudimas“ 980,88 Lt.
Kaltinimo esmė yra tai, kad nepagrįstai buvo deklaruotas eismo įvykis, kurio metu neva patirta žalą ir dėl to įgyta teisė į draudimo išmoką, bei apgaule nepagrįstai gauta minėta draudimo išmoka. Kaltinamieji J. S., L. T. ir J. A. nesutiko su kaltinimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį dėl veiksmų, susijusių su deklaruotu 2012-01-13 eismo įvykiu, nurodydami, kad toks įvykis buvo ir jie jame dalyvavo. Kaltinimas remiasi tuo, kad 2013-04-08 specialisto išvadoje Nr. 11-365 (13) nustatyta, kad automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinio bamperio plastikinės apdailos kampas negalėjo būti nubrozdintas slystamai kontaktuojant automobiliui „Volvo 740“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio plastikinės apdailos šoniniu paviršiumi vairuotojų deklaruotomis aplinkybėmis. Gynyba teigia, kad 2015-10-29 ekspertizės aktas Nr. 11-1518 (15) paneigia 2013-04-08 specialisto išvadą Nr. 11-365 (13), tačiau minėta ekspertizė specialisto išvados nepaneigia. Joje taip pat yra nurodoma, kad sugadinimų visuma ant automobilio Audi A4 užpakalinio dešinio šoninio paviršiaus nebuvo padaryta 2012-01-13 deklaruoto eismo įvykio nurodytomis aplinkybėmis su automobiliu Volvo 740 vieno nenutrūkstamo kontakto metu, o būtent dėl to J. S. ir kreipėsi į AB Lietuvos draudimą, būtent dėl tokios žalos atlyginimo. Be to, pažymėtina kad būtent ekspertizės akto tiriamojoje dalyje yra nurodoma, jog nustatyti, ar buvo kontaktas tarp automobilių „Audi A4 ir Volvo 740 ir ar šio kontakto metu buvo padaryti kokie nors sugadinimai, negalima. Tuo tarpu būtent specialisto išvadoje Nr. išvadą Nr. 11-365 (13) yra nurodoma, jog vienas iš trijų nubraukimų pagal savo pobūdį galėtų būti padarytas Audi A4 kontaktuojant su automobiliu Volvo. Specialistas tokią išvadą argumentuoja tuo, kad nesutampa aukščiai, tačiau ekspertas V. V. teismo posėdyje nurodė, kad aukščiai šiuo atveju neprieštarauja. Tačiau nepaisant to, darytina išvada, kad 2012-01-13 eismo įvykio deklaracija neatitinka tikrovės. 2012-01-13 deklaracija yra užpildyta ranka A transporto priemonės pusė užpildyta J. S. ranka ir jos pasirašyta, tuo tarpu B transporto priemonės pusė užpildyta L. T. ranka. Tai, kad šią deklaracijos pusę užpildė L. T. šitai patvirtino ir pati kaltinamoji L. T., tik nurodė, jog deklaraciją pasirašė ne ji, o J. A.. Teismo posėdyje parodžius J. A. parašą ant 2012-01-13 deklaracijos J, A. nurodė, jog jis neprisimena, ar deklaraciją pasirašė jis, ar L. T., tuo tarpu parodžius 2012-04-26 pranešimą apie įvykį (t. 1, b. l. 76), jis patvirtino, kad parašas ant pranešimo yra jo. Vizualiai vertinant parašą ant 2012-01-13 eismo įvykio deklaracijos matyti, kad jis vizualiai nėra panašus į J. A. to laikotarpio, taip pat vėlesnius parašus. Jis panašus į L. T. parašą, kuris yra t. 4, b. l. 73,74). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad deklaracijoje A. pavardė parašyta su daugybe klaidų – „J. A.“, gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu pats J. A. dokumentuose visada nurodydavo iš esmės tą patį adresą: (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. 1, b. l. 37, 75, 76). Tuo tarpu M. A. nurodydamas savo kontaktu minėtu ir vėlesniais laikotarpiai nurodo, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 71, 110, t. 2, 122, t, 8, b. l. 56). Kaip kontaktai deklaracijoje nurodytas elektroninio pašto adresas(duomenys neskelbtini), kurį L. T. nurodė kaip savo įmonės kontaktą teikdama prašymą išmokėti draudimo išmoką 2011-11-03 AB Lietuvos draudimas dėl įmonės automobiliui padarytos žalos (t. 1, b. l. 26) ir šiuo kontaktu bendravo su draudiku (t. 1, b. l. 65-68). Nors L. T. nurodė, kad šiuo adresu naudojasi visi įmonės darbuotojai, tačiau J. A. niekada nebuvo UAB „L.“ darbuotojas., be to pats pildydamas 2012-04-25 eismo įvykio deklaraciją kaip kontaktą nurodė telefono numerį (duomenys neskelbtini), o ne minėta elektroninio pašto adresą. Apibūdinant transporto priemonės B markę ir modelį, t. y. J. A. automobilį, grafoje yra nurodyta tik Volvo ir valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), tuo tarpu J. A. savo pildytoje deklaracijoje šitoje grafoje nurodo, jog Volvo 740, valstybinį numerį ir registracijos vietą (t. 1, b. l. 75). Deklaracijoje apibūdinant vairuotojo duomenis nėra nurodyta absoliučiai jokių duomenų apie vairuotojo pažymėjimą, yra nurodyta tik J. A. asmens kodas ir vairuotojo pažymėjimo kategorija B, tuo tarpu J. A. pildydamas šią grafą nurodo vairuotojo pažymėjimo numerį ir kategorijas A, B. Teisingai B pusėje pildant deklaraciją yra nurodyta draudikas, draudimo liudijimo numeris ir laikotarpis. Be to, liudytoju apklaustas R. L. paaiškino, kad sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo už sugadintą BMW automobilį paaiškėjo, kad Volvo automobilis yra dalyvavęs dar dvejuose įvykiuose. J. A. buvo parodyta pirmojo įvykio deklaracija, jis neigė dalyvavęs šiame įvykyje, nurodė, kad deklaracija užpildyta ne jo raštu, ne jo pasirašyta. Apie tai jis parašė savo ranka (t. 1, b. l. 76). Tai, kad jis draudimo bendrovėje pasakė, jog nedalyvavo 2012-01-13 įvykyje, nepildė šio įvykio deklaracijos ir jos nepasirašė, J. A. neneigė ir apklausiamas teismo posėdyje, paaiškindamas, kad jis draudime buvo po įvykio, jam skaudėjo galvą, todėl taip ir pasakė (kitoje apklausoje nurodė, kad buvo išvakarėse vartojęs alkoholį, todėl blogai jautėsi). Tai patvirtina ir J. S. 2012-05-09 rašytinis paaiškinimas AB „Lietuvos draudimui, kuriame nurodoma jog buvo eismo įvykis, vairuotojas kaltę pripažino, jie grįžo į aikštelę, užpildė deklaracijas. Ji turi jo kontaktus, skambino ir aiškinosi dėl jo teiginių, kad jis įvykyje nedalyvavo (t. 1, b. l. 35).
Kaltinamasis J. A. teigė, kad jis deklaracijos nepildė, kadangi blogai moka rašyti Lietuviškai, tačiau 2012-04-25 deklaraciją savo pusę jis užpildė būtent lietuvių kalba, o apklausimas ikiteisminio tyrimo metu lietuviškai darydavo įrašus procesiniuose dokumentuose apie apklausos eigą. Be to, jis teigė, kad pildant 2012-01-13 įvykio deklaraciją jis diktavo L. T., o ši rašė jo padiktuotus duomenis į deklaraciją, todėl keista, kad deklaracijoje yra tiek daug klaidų ir neatitikimų su 2012-02-25 deklaracija, kurią pildė pats J. A.. Pasirašydamas deklaraciją jis negalėjo nepastebėti bent jau to, kad joje visur neteisingai užrašyta jo pavardė. Įvertinus šiuos neatitikimus ir klaidas, teismas daro išvadą, kad J. A. nedalyvavo pildant 2012-01-13 deklaraciją, nes jeigu būtų dalyvavęs ir diktavęs ją pildant, tai joje būtų teisingai įrašyti tie duomenys, kurie žinomi tik jam, pvz. kokias vairuotojo kategorijas jis turi, taip pat duomenys apie vairuotojo pažymėjimą, gyvenamosios vietos adresas ir teisingai užrašyta jo pavardė. Deklaraciją pildant dalyvavo J. S. ir L. T.. Atsižvelgiant į tai teismas vertina, kad nepagrista yra ta kaltinimo dalis, kurioje nurodoma, jog veika padaryta veikiant bendrai kartu su J. A. ir šalintina iš kaltinimo. Kaltinamojo pozicija, kad jis nurodo, jog dalyvavo įvykyje, nurodo jo aplinkybes, vertintina tik kaip jo gynybinė pozicija ir pagalba kitiems kaltinamiesiems. Visi kaltinamieji ikiteisminiame tyrime buvo apklausti praėjus ilgam laiko tarpui, po to, kai jie jau žinojo, kad draudikas tikrina jų pranešimus apie draudiminius įvykius, kad kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, todėl savo parodymus jie turėjo galimybė suderinti. Tai, kad L. T. pildant 2012-01-13 deklaraciją nedalyvavo J. A., bet ji teisingai nurodė draudimo sutarties numerį, draudimo laikotarpį ir J. A. asmens kodą, rodo, jog J. A. dalyvavo padaran kaltinime numatytas veikas, susijusias su draudimo išmokos dėl automobilio Audi A4 apgadinimo išmokėjimu, tačiau koks tas jos dalyvavimas šiuo metu dėl kaltinamojo pasirinktos pozicijos ir kitų nustatytų bylos aplinkybę nustatyti neįmanoma. Iš jo draudikui išreikštos pozicijos, kad jis apie 2012-01-13 įvykį nežino, deklaracijos nepildė, nepasirašė, panašu, kad jis apie šią situaciją nežinojo. Tokia jo pozicija būtų nepalanki kitiems kaltinamiesiems, todėl meluoti draudikui jis neturėjo jokio motyvo. Kadangi šiuo metu neįmanoma nustatyti, kuo pasireiškė J. A. dalyvavimas gaunat draudimo išmoką dėl deklaruoto 2012-01-13 įvykio, taip pat įvertinti šio dalyvavimo, kaltinamasis J. A. turi būti išteisintas dėl visų kaltinimų, susijusių su deklaruoti 2012-01-13 įvykiu, t. y. ir dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir dėl kaltinimo pagal 182 straipsnio 1 dalį.
Kadangi J. A. nedalyvavo 2012-01-13 deklaruotame įvykyje, todėl nėra jokio pagrindo teigti kad šis įvykis buvo ir kad jis buvo 2012-01-13 deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis, todėl ši kaltinimo dalis, kad J. S. ir L. T., tikslu gauti draudimo išmoką, suklastojo 2012-01-13 eismo įvykio deklaraciją, yra iš esmės teisinga ir pagrįsta.
Kaltinime nurodoma, kad 2012-01-13 J. S. pateikė suklastotą 2012-01-13 deklaraciją draudikui bei užpildė ir pasirašė 2012-01-13 prašymą išmokėti draudimo išmoką įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, padarydama prašyme nurodytus rankraštinius įrašus. Iš esmės sutiktina, kad surašant 2012-01-13 transporto priemonės techninės apžiūros aktą J. S. jame nieko melagingo nenurodė, kadangi apžiūros metu konstatuojama objektyviai matomi apgadinimai esantys ant apžiūrimo automobilio ir tai daro draudimo darbuotojas. Apžiūros metu nustatytas aplinkybes parašu patvirtina joje dalyvavęs asmuo, šiuo atveju J. S.. Apžiūros akte yra nurodytos faktą atitinkančios aplinkybės, jame nieko melagingo nėra, visos melagingos aplinkybės yra nurodytos 2012-01-13 prašyme dėl draudimo išmokos išmokėjimo, todėl kaltinimai dėl šio 2012-01-13 transporto priemonės techninės apžiūros akto suklastojimo ir šio dokumento panaudojimo šalintini iš J. S. kaltinimo.
Teismas vertina, kad kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pareikštas tiek J. S., tiek L. T. visiškai pasitvirtino. J. S. veikdama kartu su L. T. bendru sutarimu 2012-01-13 kreipėsi į draudiką su prašymu išmokėti draudimo išmoką dėl 2012-01-13 įvykio, pateikė suklastotą eismo įvykio deklaraciją su įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kad eismo įvykis kilo dėl to, jog į J. S. automobilį 2012-01-13 apie 15:00 val. atsitrenkė J. A. vairuojamas automobilis Volvo ir atlikus žalos administravimo procedūrą buvo paskaičiuota 980,88 Lt draudimo išmoka, kuri buvo 2012-01-17 pervesta į E. S. banko sąskaitą. Tai, kad užvaldant draudimo išmoką dalyvavo L. T. įrodo tos aplinkybės, kad ji užpildė eismo įvykio deklaraciją, ji nurodė joje melagingus duomenis apie tai, kad J. A. atsitrenkė į J. S. automobilį, ji nurodė deklaracijoje savo įmonės, kurioje dirbo direktore, elektroninio pašto adresą, kuriuo pati ir naudojosi, t. y. L. T. betarpiškai, veikdama kartu su J. S. dalyvavo sukuriant melagingą informaciją, t. y. apgaulę, kurią vėliau J. S. panaudojo prieš draudimą ir taip jį suklaidinusi, kartu su L. T. užvaldė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtus 980,88 Lt kaip draudimo išmoką. Šie J. S. ir L. T. veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinimas pareikštas L. T. dėl 2012-01-13 eismo įvykio deklaracijos suklastojimo pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad būtent L. T. užpildė deklaracijos dalį įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2012-01-13 15 val. Ozo g. J. A. vairuodamas automobilį Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į J. S. vairuojamą automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinę galine pusę. Teismas aukščiau aptarė motyvus, kodėl vertina, kad J. A. pildant deklaraciją nedalyvavo, apie įvykį nežinojo, todėl jų nekartoja ir atsižvelgiant į šiuo motyvus daro išvadą, kad iš L. T. kaltinimo šalintina aplinkybė, kad 2012-01-13 eismo įvykio deklaracija suklastota veikiant bendrai su J. A..
Teismas taip pat vertina, kad pasitvirtino visiškai kaltinimai pareikšti M. A. ir A. Č. susiję su bandymu gauti iš AB Lietuvos draudimas draudimo išmoką dėl žalos, padarytos BMW x5 automobiliui.
M. A. kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su A. Č., bendru susitarimu, 2012-04-18 A. K., jo įtikintai ir nieko nežinančiai apie automobilio apgadinimo aplinkybes ir daromą nusikalstamą veiką, raštu kreipiantis į AB „Lietuvos draudimas“ Žalų centrą, esantį Vilniuje, Ukmergės g. 315B, su prašymu išmokėti draudimo išmoką dėl 2012-04-16 autoįvykio, kurio metu buvo sugadintas jos vardu registruotas automobilis BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pateikus suklastotą eismo įvykio deklaraciją su įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, t.y., kad eismo įvykis kilo, kai į jai priklausantį jo (naudotojo M. A.) paliktą stovėti automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo A. Č. vairuojamas automobilis Volvo 740, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atlikus žalos administravimo procedūrą buvo apskaičiuota 2850,50 Lt draudimo išmoką. Taigi M. A. šiais veiksmai pasikėsino šią sumą įgyti, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ pinigų neišmokėjo, nes draudikui kilo įtarimų dėl automobilio sugadinimų pobūdžio ir pateiktų duomenų tikrumo.
M. A. neprisipažino padaręs kaltinime numatytus veiksmus, nurodydamas, kad jis pastatė savo naudojamą automobilį BMW x5 kieme, taikos g. 251, po kelių valandų pas jį atėjo kaimynai iš kitos laiptinės A. Č. ir J. A., kurie pasakė, kad įvažiavo su Volvo automobiliu į jo automobilį. Išėjęs į lauką matė įbrėžimus ant dešinės automobilio pusės, užpildė deklaraciją.
M. A. teigė, kad A. Č. ir J. A. pažįsta tik iš matymo, su jais nebendrauja, tačiau iš tikrųjų A. Č. yra M. A. sūnėnas ir krikšto sūnus, t. y. M. A. sesers M. Č. (M. A.) sūnus (t. 3, b. l. 3). A. Č. savo gyvenamąją vietą yra deklaravę bute (duomenys neskelbtini), kuris dalinės nuosavybės teise priklauso M. A. ir jo seseriai M. A. (t. 2, b. l. 143), tuo tarpu J. A. yra M. A. sugyventinis, kitur byloje nurodoma, kad A. Č. patėvis (šios aplinkybės objektyviais duomenimis nepatvirtinto, byloje nėra jokių duomenų, kad J. A. būtų kada nors gyvena (duomenys neskelbtini), kur gyvena A. Č. motina). Šios išvados daromos tik remiantis pačių kaltinamųjų teiginiais. Taigi visi trys asmenys yra susiję giminystės ir šeimos ryšiais, o ne yra iš matymo pažįstami kaimynai, gyvenantys gretimose laiptinėse. M. A. yra automobilio BMW x5, valst. Nr. naudotojas ir faktiškai savininkas, nes tiek L. T., tiek jis ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra nurodę, kad automobilį UAB „L.“ pardavė M. A.. A. K. teismo posėdyje patvirtino, kad M. A. skyrėsi su žmona, todėl automobilis buvo užregistruotas jos vardu. Tai, kad automobiliu naudojasi M. A. patvirtina iš administracinių teisės pažeidimų išrašas.
Tie specialisto išvada, tiek ekspertizės aktas neginčijamai patvirtino tą aplinkybę, kad sugadinimai ant BMW x5 (duomenys neskelbtini) automobilio buvo padaryti ne kontakto su automobiliu Volvo 740 metu, t. y. ne tomis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos 2012-04-16 eismo įvykio deklaracijoje metu. Be to, J. A. apklausiamas dėl šio įvykio nurodė, jog paskolino A. Č. savo automobilį ir vėliau iš jo sužinojo apie eismo įvykį. Automobilio net neapžiūrėjo ir nieko dėl šio įvykio nepildė. Taigi, J. A. nieko neminėjo, kad su A. Č. būtų ėjęs pas M. A. aiškinti dėl šio įvykio ir kartu apžiūrinėję automobilį (t. 3, b. l. 40). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. Č. teigė, kad žinojo, jog BMW x5 automobiliu naudojasi iš matymo pažįstamas M., kurio pavardės nežino, todėl nuėjo pas jį ir kartu užpildė deklaraciją (t. 2, b. l. 2). Ir nieko nepaminėjo apie tai, kad pas iš matymo pažįstamo savo dėdę ir krikštatėvį būtų ėjęs kartu su J. A., visi trys kartu apžiūrinėję automobilį, o vėliau pildę deklaraciją.
Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo versija, jog jis nieko nežino apie automobilio apgadinimo aplinkybes, tiesiog pas jį atėjo du iš matymo pažįstami kaimynai ir pasakė, kad apgadino jo mašiną, yra neįtikinanti. Jis yra tikrasis automobilio savininkas ir būtent jis yra suinteresuotas draudimo išmokos gavimu. A. K. patvirtino, kad būtent M. A. jai pasakė apie apgadintą automobilį ir kad jai reikia dėl to važiuoti į draudimo bendrovę ir pasirašyti dokumentus. Jis ją ten nuvežė ir jo padedama ji pasirašė dokumentus. A. Č. patvirtino, kad 2012-04-16 eismo įvykio deklaraciją užpildė jis, duomenis įrašė iš automobilio dokumentų. J. A. nurodė, kad nedalyvavo 2012-04-16 įvykyje, buvo apskolinęs A. Č. transporto priemonę ir vėliau sužinojo, kad jis su ja padarė eismo įvykį, pildė deklaraciją. Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad M> A. veikdamas kartu su A. Č. bendru sutarimu įtikino A. K., kad jo automobilis buvo apgadintas eismo įvykyje ir kad ji turi kreiptis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. 2012-04-18 A. K. būdama suklaidinta kreipėsi į draudiką prašydama išmokėti draudimo išmoką dėl 2012-04-16 neva buvusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas BMW x5, pateikė A. Č. suklastotą eismo įvykio deklaraciją su įrašytais tikrovės neatitinkančiai duomenimis, kad įvykis kilo , kai į stovintį M. A. BMW įvažiavo A. Č., vairuodamas Volvo 740. Atlikus žalos administravimo procedūrą buvo apskaičiuota 2850,50 Lt draudimo išmoka, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo M. A. valio, nes draudikui kilo abejonių automobili apgadinimo aplinkybių. Kadangi apgaulė prieš draudiką buvo panaudota – suklastotų dokumentų pagrindu ir draudikui pateiktų melagingų duomenų pagrindu buvo inicijuota draudimo išmokos išmokėjimo procedūra, taigi buvo realizuota dalis BK 182 straipsnio sudėtyje numatytų veiksmų, todėl M. A. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas apgaule užvaldyti draudimo išmoką, t. y. nusikaltimas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
A. Č. šioje byloje yra kaltinamas tuo, kad tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2012-04-18, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. gauti draudimo išmoką, užpildė ir pasirašė 2012-04-16 eismo įvykio deklaraciją, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, žinodamas, kad automobiliai nebuvo apgadinti nurodytomis aplinkybėmis, padarė rankraštinius įrašus, nurodydamas, kad 2012-04-16 23.00 val. Vilniuje, Taikos g. 253, vairuodamas J. A. priklausantį automobilį VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į stovintį automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį A. K., pažymėdamas matomus transporto priemonių sugadinimus: automobilio BMW X5 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini): dešinės pusės sparnas, priekinės ir galinės durys, galinis sparnas ir automobilio VOLVO valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini): kairės pusės sparnas, priekinis bamperis,. Šią deklaraciją pasirašė A. Č. ir M. A. įtikinta, tačiau apie automobilio sugadinimus nieko nežinanti A. K., kuri yra registruota automobilio BMW X5 savininkė.
Byloje neabejotinai tiek specialisto išvada, tiek ekspertizės aktu yra nustatyta, kad apgadinimai ant BMW X5 automobilio yra padaryti ne šio automobilio kontakto su Volvo 740 automobiliu metu, taigi 2012-04-16 eismo įvykio deklaracijoje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, jos yra melagingos, o tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į tikrą dokumentą reiškia tikro dokumento suklastojimą, kas atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2012-04-16 deklaracija buvo suklastota tikslu gauti draudimo išmoką, kadangi ji vėliau buvo pateikta draudikui, prašant išmokėti dėl melagingi deklaracijoje nurodyto įvykio draudimo išmoką. Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. Č. pagrįstai apkaltintas tikro dokumento suklastojimu, jo veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Šioje byloje A. Č. taip pat yra kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su M. A., bendru susitarimu pasikėsino apgaule užvaldyti AB „Draudimas“ turtą – t. y. gauti 2850,50 Lt draudimo išmoką. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. Č. suklastojo 2012-04-16 eismo įvykio deklaraciją, nurodydamas joje, kad 2012-04-16 23:00 val. buvo eismo įvykis taikos g. 253, kurio metu atbulas važiuodamas automobiliu Volvo apgadino stovinį automobilį BMW x5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Specialisto išvada ir ekspertizės aktu nustatyta, kad apgadinimai ant BMW x5 automobilio padaryti ne kontakto su Volvo 740 metu. Vėliau M. A. pasitelkdamas apie įvykį nieko nežinančią formalią automobilio BMW savininkę A. K., kreipėsi į draudiką pateikdamas jam suklastotą eismo įvykio deklaraciją ir prašydamas dėl melagingo įvykio išmokėti draudimo išmoką. Teismas vertina, kad byloje pasitvirtino, jog 2012-04-16 deklaraciją A. Č. suklastojo tikslu gauti draudimo išmoką, jis sukūrė apgaulę, kurią vėliau veikdamas kartu su M. A. panaudojo prieš draudiką tikslu užvaldyti jiems neprikalsiančią draudimo išmoką. Šios apgaulės pagrindu buvo pradėta žalos administravimo procedūra, apskaičiuota draudimo išmoka, tačiau ji nebuvo išmokėta tik dėl to, kad draudikui kilo abejonių dėl nurodytų įvykio aplinkybių ir pateiktų dokumentų tikrumo. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad A. Č. šiais veiksmai veikdamas kartu su M. A. pasikėsino apgaule užvaldyti AB „Lietuvos draudimas“ turtą, t. y. 2 850,50 Lt draudimo išmoką. A. Č. veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.
J. A. šioje byloje kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį dėl veiksmų susijusių su deklaruoti 2012-01-13 įvykiu. Teismas dėl jų vertinimo jau pasisakė, todėl papildomai J. A. išteisinimo dėl šių kaltinimų neargumentuoja.
Be to, J. A. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, suklastojo 201-04-25 eismo įvykio deklaraciją, melagingai joje nurodydamas, jog 2012-04-25 22:20 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. – Geologų g. sankryžoje į jo vairuojamą Volvo 740 įvažiavo asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, vairuojamas automobilis Chrysler Voyager ir dėl to Volvo 740 automobiliui buvo sugadinta sparnas, bamperis ratas. Be to, veikdamas kartu bendru susitarimu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, kreipėsi į draudiką prašydami išmokėti draudimo išmoką dėl autoįvykio, kurio metu buvo apgadintas Chrysler Voyager, pateikdami suklastotą 2012-04-25 eismo įvykio deklaraciją ir atlikus žalos administravimo procedūrą pasikėsino apgaule užvaldyti paskaičiuotą 5 289,47 Lt draudimo išmoką, tačiau veikos nebaigė, kadangi draudikui kilo abejonių dėl sugadinimų pobūdžio ir pateiktų dokumentų tikrumo, t. y. pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą turtą.
2015-10-29 specialisto išvada yra nustatyta, kad automobiliai Chrysler Voyager ir Volvo 740 tikėtina tarpusavyje kontaktavo, tačiau nevisi abiejų transporto priemonių sugadinimai padaryti jų tarpusavio kontakto metu. Sprendžiant iš ekspertizės akte nurodytos tikėtinos automobilių padėties susidūrimo metu, jo iš esmės neprieštarauja tiek 2012-04-25 deklaracijoje, tiek J. A. parodymuose nurodytos padėties ir susidūrimo aplinkybių. Tai, kad ant Chrysler Voyager yra nustatyta ir kitų sugadinimų, kurių negalima paaiškinti Chrysler ir Volvo kontaktu, nepaneigia, kad šie automobiliai negalėjo kontaktuoti kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis. Apklaustas teismo posėdyje ekspertas nurodė, kad negalima nustatyti, kurie sugadinimai ant Chrysler atsirado anksčiau, kurie vėliau. T. y. negalima nustatyta, ar ant Chrysler pirma atsirado tie sugadinimai, kurių negalima paaiškinti susidūrimu su Volvo, ar šie sugadinimai atsirado vėliau, t. y. jau po to, kai Chrysler susidūrė su Volvo automobiliu. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės aktas neatmeta Chrysler ir Volvo automobilių kontakto galimybės, kitų įrodymų, kad šie automobiliai negalėjo kontaktuoti kaltinamojo J. A. ir 2012-04-25 deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis, byloje nėra, todėl byloje išlieka abejonės dėl A. A. pareikšto kaltinimo šioje dalyje pagrįstumo. Abejonės byloje turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad J. A. turi būti išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir BK 22 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamieji J. S., L. T., M. A. ir A. Č. šioje buvo byloje BPK 140 straipsnio tvarka sulaikyti nebuvo, jiems paskirtos kardomosios priemonės rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, A. Č. ir L. T. papildomai paskirta karomoji priemonė dokumento paėmimas.
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
J. S. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 12 straipsnis), nusikalstamų veikų padarymo metu ir dabar neteista. Kaltinamoji administracine tvarka nebausta, dirbanti, psichiatrijos ligoninėse negydyta, priklausomybės ligų įskaitoje taip pat neregistruota.
Kaltinamosios J. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, taip pat įvertinus tai, kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, nors ir padarė du nusikaltimus, tačiau jie nesunkūs, atsižvelgiant į jos asmenybę ir veikų padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai baudos bausmę.
L. T. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 12 straipsnis), nusikalstamų veikų padarymo metu ir dabar neteista. Kaltinamoji administracine tvarka bausta, dirbanti, psichiatrijos ligoninėse negydyta, priklausomybės ligų įskaitoje taip pat neregistruota.
Kaltinamosios L. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, taip pat atsižvelgiant į tai, kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, nors ir padarė du nusikaltimus, tačiau jie nesunkūs, atsižvelgiant į jos asmenybę ir veikų padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus kaltinamajai baudos bausmę.
M. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimus (BK 12 straipsnis), nusikalstamų veikų padarymo metu ir dabar neteistas. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, baustumas išnykęs, dirbantis, psichiatrijos ligoninėse negydytas, priklausomybės ligų įskaitoje taip pat neregistruotas.
Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, taip pat atsižvelgiant į tai, kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris nutrūko baigto pasikėsinimo stadijoje, atsižvelgiant į jo asmenybę ir veikų padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus kaltinamajam baudos bausmę.
A. Č. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 12 straipsnis), nusikalstamų veikų padarymo metu ir dabar neteistas (teistumas išnykęs). Kaltinamasis administracine tvarka baustas, baustumai išnykę, dirbantis, psichiatrijos ligoninėse negydytas, priklausomybės ligų įskaitoje taip pat neregistruotas.
Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, taip pat atsižvelgiant į tai, kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, nors ir padarė du nusikaltimus, tačiau jie nesunkūs, vienas nusikaltimas nutrūko baigto pasikėsinimo stadijoje, atsižvelgiant į jo asmenybę ir veikų padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus kaltinamajam baudos bausmę.
Civilinis ieškovas AB "Lietuvos draudimas" prašo prie teisti iš atsakovų 980,88 Lt (284,08 eur), kurie buvo išmokėti kaip draudimo išmoka pagal deklaruotą 2012-01-13 eismo įvykį. Taip pat prašo priteisti iš atsakovų 5 procentus metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimų visiško įvykdymo šioje dalyje.
Kadangi teismas J. S. ir L. T. pripažino kaltomis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį melagingai deklaruojant 2012-01-13 eismo įvykį, nei pagal 182 straipsnio 2 dalį apgaule užvaldant dėl šio deklaruoto eismo įvykio paskaičiuotą draudimo išmoką, todėl ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas, iš kaltinamųjų J. S. ir L. T. solidariai AB "Lietuvos draudimas" naudai priteistina 284,08 eurų (980,88 Lt) žalos atlyginimas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki sprendimo įvykdymo šioje dalyje.
Procesinių palūkanų mokėjimą numato CK 6.37 straipsnio 2 dalis, kuri teigia, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo tarpu CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato šių palūkanų dydį. Minėta įstatymo nuostata teigia, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, pagrįstas ir tenkintinas yra iš šis ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio palūkanų skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2015-01-22 – nutartis perduoti bylą į teisiamąjį posėdį) iki nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo, priteisimo iš kaltinamųjų.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šioje byloje prašė priteisti iš kaltinamųjų A. Č., M. A. ir J. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidas, t. y. advokato užmokestį. VGTPT prašė priteisti 167,91 eurų advokato išlaidų, patirtų iki 2015-04-27 dienos. 2016-06-13 pateikė pažymą, kurioje nurodė, jog A. Č. advokato išlaidos yra 492,15 eurų.
2016-03-03 pažyma VGTPT prašė priteisti 442,92 eurų M. A. advokato išlaidų. 2016-05-26 pažymoje nurodė, kad advokato išlaidos sudaro 694,80 eurų.
2016-05-06 pažyma VGTPT prašė priteisti 472,81 eurą advokato išlaidų už teisinę pagalbą suteiktą J. A..
Kaltinamieji M. A. ir J. A. nežino kalbos, kuria vyksta procesas, todėl jiems gynėjo dalyvavimas procese remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra būtinas. A. Č. advokatas paskirtas remiantis BPK 51 straipsnio 4 punkto pagrindu, taigi jo dalyvavimas irgi būtinas. Atsižvelgiant į tai valstybė šiuo atveju privalo užtikrinti kaltinamiesiems gynėjo dalyvavimą byloje. Šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių, pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš A. Č., J. A. ir M. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas
Šioje byloje buvo paskirta 15 posėdžių, iš kurių neįvyko 8 teismo posėdžiai. Kai 2015-12-21 buvo byloje paskirtas teismo posėdis gavus ekspertizę, iš paskirtų 7 posėdžių įvyko tik vienas (dar keletas posėdžių buvo atšaukti iš anksto). Tik 2015-12-21 teismo posėdis neįvyko dėl to, kad byloje nėra duomenų, jog A. Č. būtų išsiųstas šaukimas į šį posėdį, kiti posėdžiai neįvyko dėl to, kad proceso dalyviai neatsiėmė siunčiamų šaukimų, išvyko į komandiruotes, užsienį, sirgo. Teismas siekdamas užtikrinti proceso dalyvių dalyvavimą teismo posėdžiuose taikė procesines prievartos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
2016-02-15 nutartimi dėl nedalyvavimo 2016-02-15 teismo posėdyje be svarbios priežasties teismas paskyrė 5 MGL (188,30 eurų) baudą L. T., 5 MGL (188,30 eurų) baudą A. Č. ir 5 MGL (188,30 eurų) baudą advokatui M. K..
2016-01-22 skundu advokatas M. K. prašė panaikinti jam paskirtą baudą, nurodydamas, kad teismo posėdyje nedalyvavo dėl sūnaus G. K. ligos, nes tuo laikotarpiu jį slaugė. Kartu su skundu pateikė 2016-02-19 medicininę pažymą dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją Nr. PMT16-001 (forma Nr. 094-1/a), kurioje nurodyta, kad M. K. negalėjo atvykti į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl G. K. slaugymo nuo 2016-02-15 iki 2016-02-15 (t. 6, b. l. 49). Teismas išsamiai patikrino minėtoje pažymoje nurodytas aplinkybes, jos pasitvirtino, todėl remiantis BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu laikytina, kad advokatas M. K. 2016-02-15 teismo posėdyje nedalyvavo dėl svarbios priežasties, jo skundas tenkintinas ir jam paskirta 5 MGL bauda naikintina.
2016-02-24 skundu A. Č. prašo panaikinti jam paskirtą baudą ar ją sušvelninti, nes jis teisme nepasirodė, kadangi buvo išvykęs į tarnybinę komandiruotę ir nespėjo grįžti į Vilnių, dėl to gailisi. Prie skundo pateikė įsakymą dėl komandiruotės. Iš 2016-02-10 UAB "J." įsakymo matyti, kad kuro sandėlio viršininkui A. Č. įsakoma vykti į komandiruotę nuo 2016-01-12 iki 2016-02-17 (t. 6, b. l. 113). Įsakyme nurodoma, kad komandiruotės tikslas yra susitikimai su partneriais, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. Č. į komandiruotę išsiųstas 2016-02-12, t. y. penktadienį, po kurio seka dvi nedarbo dienos. Svarstant klausimą dėl papildomos kardomosios priemonės dokumento paėmimo 2016-03-29 teismo posėdyje A. Č. nurodė, kad darbdavys žinojo, jog jis turi eiti į teismo posėdį, tačiau vis tiek išsiuntė į reisą, be to, jam darbas yra svarbiau nei teismo posėdžiai (protokole tai nėra atspindėta, tačiau teismo posėdžio garso įraše A. Č. tai nurodė). Užklausus UAB "J." apie A. Č. komandiruotę, įmonė nurodė, kad darbdavys išsiųsdamas A. Č. į komandiruotę laikotarpiu nuo 2016-02-12 iki 2016-02-17 nebuvo informuotas ir nežinojo, kad A. Č. 2016-02-15 privalo dalyvauti teismo posėdyje (t. 6, b. l. 198). Kaltinamajam A. Č. šaukimas į 2016-02-15 teismo posėdį buvo siųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kurį jis nurodė kaip savo gyvenamosios vietos adresą, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir kitu teismui žinomu adresu, kuriuo jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau grįžo neįteikti, kadangi jis šaukimų neatsiėmė (t. 6, b. l. 25-28). Šaukimas A. Č. įteiktas jo darbovietės UAB "J." 2016-02-03, taigi, apie teismo posėdį jis buvo informuotas laiku ir tinkamai, pasiruošti teismo posėdžiui turėjo pakankamai laiko ir suorganizuoti visus savo reikalus tai, kad galėtų dalyvauti teismo posėdyje, taip pat turėjo pakankamai laiko. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išvykdamas į komandiruotę į Estiją 6 dienoms jis kartu pažeidė ir kardomosios priemonės sąlygas, kadangi nepranešė apie išvykimą teismui ir negavo tam leidimo. Įvertinus visa tai teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nedalyvavimo teismo posėdyje 2016-02-15 dėl to, kad jis buvo išvykęs į komandiruotę, šiuo atveju negalima pripažinti svarbia priežastimi, todėl pagrindo naikinti paskirtą 5 MGL baudą taip pat nėra pagrindo. Teismas vertina, kad mažinti paskirtą baudą taip pat nėra pagrindo. A. Č. nenurodė jokių priežasčių, dėl ko paskirta bauda turėtų būti mažinama, paskirta 188,30 nėra didelė, kaltinamojo neatvykimas į teismo posėdį trukdo tinkamai organizuoti procesą, kadangi jam nedalyvaujant atsiranda sunkumų suderinti tolesnius teismo posėdžius su visais proceso dalyviais, vėliau informuoti apie kitus teismo posėdžiu kaltinamojo neįmanoma kadangi kaltinamasis šaukimų neatsiima, tokiu atveju teismas priverstas taikyti prievartos priemones atvesdinimus, kas savaime didina proceso išlaidas. Atsižvelgiant į visa tai A. Č. skundas netenkintinas.
L. T. 2016-03-02 skundu prašo panaikinti jai paskirtą 5 MGL dydžio baudą dėl neatvykimo į 2016-02-15 teismo posėdį, nurodydama, kad ji į šį posėdį neatvyko, nes negavo šaukimo į teismo posėdį ir išdėstė kitus tai pagrindžiančius argumentus. Teismas su šiais argumentais nesutinka, atkreipdamas dėmesį į tai, kad jie yra aktualūs tada, kai asmuo pirmą kartą šaukiamas į teismo posėdį, tuo tarpu ši byla teisme yra nagrinėjama nuo 2015 m. sausio mėn. Ji žino apie procesą ir privalo dalyvauti jame, taip pat privalo dalyvauti jame ne bet kaip, o tinkamai. Šiuo atveju L. T. dalyvavo 2015-12-21 ir 2016-01-27 teismo posėdžiuose, nors nei į vieną šių posėdžių šaukimai jai nebuvo įteikti. 2015-12-21 teismo posėdyje su visais proceso dalyviais buvo suderinta posėdžių datos 2016-12-15 ir 2016-02-22, jų buvo prašoma pasirašyti, jog jiems žinoma apie šiuos teismo posėdžius, tačiau proceso dalyviai ignoruodami teismo prašymą pasišalino iš teismo posėdžių salė nepasirašė ant lapo, kuriame nurodytos suderintų teismo posėdžių datos (pasirašė tik prokuroras, keletas advokatų ir kaltinamoji J. S.. 2016-01-27 teismo posėdyje teismas atkreipė proceso dalyvių dėmesį į tai, kad jie išeina iš teismo posėdžių salės nepasirašę apie tai, jog žino apie kitus teismo posėdžius ir paprašė visų pasibaigus posėdžiui pasirašyti, apie tai, kad jie žino apie kitą teismo posėdį, L. T. vis tiek piktybiškai pasišalino iš salė nepasirašiusi tokio dokumento. Dėl to, kad teismas netinkamai įteikinėja L. T. procesinius dokumentus, pažymėtina, kad proceso metu jai buvo siųsta kelios dešimtys šaukimų visais teismui žinomai gyvenamųjų vietų, kardomosios priemonės adresais ir darboviečių adresais, tačiau ji nei vieno šių šaukimų neatsiėmė iš pašto. Be to, nustatant anketinius duomenis teisme 2015-02-20 ji sąmoningai nurodė neteisingą savo faktinės gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), nors tai yra daugiabutis namas ir šiame name 28 bute gyvena jos tėvai (tai matosi iš 2015-02-20 posėdžio garso įrašo ir vėlesnių pareigūnų tarnybinių pranešimų dėl atvesdinimo), taigi, procesiniai dokumentai jos nurodytu adresu iš principo jai negalėjo būti įteikti. Visi šaukimai, kurie L. T. buvo įteikti šioje byloje, jai buvo įteikti tik dėl to, kad ji pati nusprendė ateiti į teismą ir juos atsiimti. Atsižvelgiant į tai, kad posėdžio data su kaltinamąja L. T. buvo suderinta iš anksto dar 2015-12-21 teismo posėdyje, apie ją priminta 2016-01-27 teismo posėdyje teismas vertina, kad ji apie 2016-02-15 teismo posėdį žinojo, tačiau į jį neatvyko dėl nežinomos priežasties. Tokio neatvykimo į teismo posėdį vertinti, kai nedalyvavimo jame dėl svarbios priežasties teismo nuomone nėra jokio pagrindo, todėl tenkinti skundo taip pat nėra pagrindo.
2016-02-22 į teismo posėdį neatvyko L. T. dėl to teismas 2016-02-22 teismo nutartimi jai paskyrė 10 MGL baudą. 2016-03-03 skundu L. T. prašo panaikinti jai paskirtą 10 MGL baudą, motyvuodama tuo, kad negavo šaukimo į teismo posėdį, o teismas netinkamai jai įteikinėjo šaukimus, nes siuntė juos į (duomenys neskelbtini) daugiaaukštį namą, nenurodydamas buto. Iš esmės tais pačiais motyvais, dėl kurių teismas netenkina skundo panaikinti baudą, paskirtą už neatvykimą į 2016-02-15 teismo posėdį, teismas netenkina iš šio skundo. 2016-02-22 teismo posėdžio data su L. T. buvo suderinta 2015-12-21 teismo posėdyje, ant dokumento, kuriame nurodyta, jog ji žino apie suderintu teismo posėdžiu ji piktybiškai nepasirašinėja, į teismo posėdį, kaip matyti iš pareigūnų tarnybinių pranešimų neatvyko, nes buvo išvykusi į užsienį be teismo leidimo, nes jai galio kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, todėl įvertinus visa tai teismas daro išvadą, kad vertinti jos neatvykimą į 2016-12-22 teismo posėdį, kaip neatvykimą dėl svarbios priežasties, nėra pagrindo ir skundo netenkina.
2016-05-04 nutartimi teismas M. A. už neatvykimą į teismo posėdį be svarbios priežasties paskyrė 10 MGL (376,6 eurų) baudą. Kaltinamasis 2015-05-13 gautu skundu prašo šią baudą panaikinti kaip nepagrįstą, nes buvo priverstas išvykti į komandiruotę, ką reikėtų vertinti kaip BPK 37 straipsnio 3 punkte numatytą išvykimą į tolimąjį plaukiojimą ir vertinti kaip pateisinamą nedalyvavimą teismo posėdyje. Išvyko į komandiruotę, nes teismo procesas užtruko ilgai, jis neturi kito pajamų šaltinio, gyvenamosios vietos nekeitė tik būtinais darbo reikalais išvyko į komandiruotę.
Teis vertina, kad šie skundo motyvai nėra pagrįsti ir skundo netenkina. Visų pirma kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, todėl prieš išvykdamas į komandiruotę, jis privalėjo gauti tesimo leidimą, tačiau jis jo net neprašė. Nurodydamas atsiųstiname advokatės laiške, kad nepageidauja dalyvauti procese ir išvykta dirbti į Prancūziją. Atkreiptinas dėmesys, kad tos aplinkybės, jog jis pakeitė darbovietę ir išvyko į tarnybinę komandiruotę teismui net nebuvo atskleistos, tai paaiškėjo vėliau, teismui dedant visas pastangas surasti kaltinamąjį ir užtikrinti jo dalyvavimą procese. Dėl skubaus nutarties priėmimo pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui panaikinus sprendimą pakeisti kardomąją priemonę į suėmimą ir paskelbti kaltinamojo paiešką, teismas 2016-05-03 nutartyje nurodė, kad kaltinamojo dalyvavimas procese gali būti užtikrintas kitomis proceso priemonėmis, teismas tokias priemones ir pritaikė – paskyrė badą, nes neatvykimas į teismo posėdį be svarbios priežastie negali likti niekaip neįvertintas, be to, būtina imtis visų įstatymo numatytų priemonių užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. To nepadarius kaltinamasis galėjo grįžti iš komandiruotės ir tuoj pat išvykti į kitą ilgalaikę komandiruotę,. Byloje dalyvauja be M. A. dar 4 kaltinamieji su advokatais, į posėdžius kviečiami proceso dalyviai, gaišinamas jų laikas, nepagrįstai didinamos proceso išlaidos, todėl teismas privalo reaguoti operatyviai ir imtis priemonių užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese realiai, o ne tik formalias sprendimais. Teismas nesutinka, kad dalyvavimas komandiruotėje gali būti prilygintas tolimajam plaukiojimui. Įmonėje dirba ne vienintelis tolimųjų reisų vairuotojas, todėl kaltinamąjį laikinai gali pakeisti bet kuris kitas vairuotojas. Tolimųjų reisų vairuotojo darbo specifika visai palyginus su laivo įguos nario darbo specifika. Todėl šiuo pagrindu teismas negali pripažinti nedalyvavimo procese pagrįstu ir pateisinamu, ir šiuo pagrindu tenkinti skundo.
M. A. nepateikė įrodymų, kad jis neturi turo, pajamų, yra sunkioje materialinėje būsenoje ir dėl to yra pagrindo mažinti jam paskirtą baudą. Dėl jo nedalyvavimo procese neįvyko trys suplanuoti teismo posėdžiai, apie kurie M. A. buvo žinoma, bylos nagrinėjimas sustojo dviem mėnesiams, todėl įvertinus procesinių pareigų pažeidimo mąstą teismas vertina, kad paskirta bauda nėra pergriežta ir pagrindo jos mažinti nėra. .
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 30 MGL(1129,80 eurų) dydžio baudą.
J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 50 MGL(1883 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, t. y griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę su bendrintą bausmę 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio vykdymo J. S. palikti galioti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti.
L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 30 MGL(1129,80 eurų) dydžio baudą.
L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 50 MGL(1883 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, t. y griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę su bendrintą bausmę 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą.
Kardomąsias priemones iki nuosprendžio vykdymo L. T. palikti galioti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento asmens paso paėmimą, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąsias priemones panaikinti.
M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 50 MGL(1883 eurų) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio vykdymo M. A. palikti galioti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti.
A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 30 MGL(1129,80 eurų) dydžio baudą.
A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 50 MGL(1883 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, t. y griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę su bendrintą bausmę 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą.
Kardomąsias priemones iki nuosprendžio vykdymo A. Č. palikti galioti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento asmens tapatybės kortelės paėmimą, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąsias priemones panaikinti.
J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti J. A. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų priteisti iš M. A. 694,80 eurų, A. Č. 492,15 eurų, J. A. 472,81 eurų proceso išlaidų už advokato teisines paslaugas netenkinti.
Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovių J. S. ir L. T. solidariai 284,08 eurų žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistos 284,08 eurų sumos nuo 2015-01-22 iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo šioje dalyje,
Panaikinti advokatu M. K. 2016-02-15 nutartimi paskirtą 5 MGL (188,30 eurų) baudą.
Netenkinti L. T., A. Č. ir M. A. skundų dėl 2016-02-15, 2016-02-22 ir 2016-05-04 nutartimis jiems paskirtų baudų panaikinimo.
Išaiškinti nuteistiesiems, kad bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.
Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.