- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- II-35-961/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03217-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. R.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Aidas Mažeika
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. R., jos įgaliotajam atstovui advokatui Aidui Mažeikai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos V. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-16871-2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2020 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-16871-2020 V. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad ji 2020 m. rugpjūčio 21 d., 23.45 val. būdama baro „(duomenys neskelbtini)“ vadove bei atsakinga už jo veiklą, neužtikrino, kad bare grojama muzika netrikdytų greta gyvenančių asmenų ramybės bei poilsio; už šį administracinį nusižengimą V. R. paskirta nuobauda – 100 eurų dydžio bauda (b. l. 4).
Šalies argumentai
Dėl šio nutarimo V. R., atstovaujama advokato Aido Mažeikos, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą 2020 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-16871-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodyta, kad į bylą buvo pateiktas V. R. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo mėnesį naktinio klubo veiklai išsinuomojo patalpas (duomenys neskelbtini). Tik pradėjus remontą į patalpas atėjo šio namo (duomenys neskelbtini) buto gyventojas A. M. su išankstinėmis pretenzijomis, kad jo bute girdėsis muzika. Matant užprogramuotą konfliktą, kad ateityje išvengti galimų pretenzijų, įvertinti esamą padėtį ir išsiaiškinti, ar reikia imtis darbų, reikalingų gerinti garso izoliaciją, bendrovė kreipėsi į Akustinių tyrimų centrą prašydama išmatuoti garso izoliacijos rodiklius. Tuo metu situacija matavimams buvo palanki, nes patalpos buvo be apdailos ir baldų, kurie sugeria dalį triukšmo. Jiems buvo keista, kad pretenzijas reiškia asmuo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) aukšte, o (duomenys neskelbtini) aukšto gyventojai pretenzijų neturi, todėl matavimai buvo atlikti tiek bute Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aukšte, tiek A. M. bute Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aukšte. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės apsauga nuo triukšmo“ buto atitvarų nuo negyvenamosios paskirties patalpų ore sklindančio garso izoliavimo rodiklis turi būti ne mažesnis nei 60 dB. Matavimų metu buvo nustatyta, kad gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) išmatuoti garso izoliavimo rodikliai (DnTw) tarp rūsio salės ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) siekė 80,1 ir 84,7 dB atitinkamai, t. y. rodikliai buvo didesni nei reikalaujamas minimumas. Su šiais protokolais buvo supažindintas ir A. M., kuris nurodė, kad STR 2.01.07:2003 šiuo atveju jam nėra aktualus, nes jis reglamentuoja statybas ir tik po 2004 m., tačiau turėtų būti akivaizdu, kad reikalavimai statyboms griežtėja ir tai, kad prieš šimtmetį statytas namas atitinka 2004 m. statybos reikalavimus, yra labai geras rodiklis. A. M. atkreipė dėmesį į žemadažnio garso pralaidumą ir nurodė, jog iš matavimų matosi, kad 100 hz rėžyje jis gali būti 55 Db, tai esant 75+Db muzikos lygiui su daug žemo dažnio tonų, ji jau būtų girdima viršuje. Akustinių tyrimų centras į tai išaiškino, kad žemuose dažniuose garso izoliacija nebuvo tiksliai išmatuota, nes išmatuotas garso lygis patalpose maždaug atitinka foninį aplinkos lygį, kad rezultatai būtų labai tikslūs, reikia didesnio garso lygio patalpose ir mažesnio foninio lygio butuose, t. y. kreipė dėmesį į didelį foninį (gatvės) triukšmą butuose. Nors matavimai ir buvo normos ribose, siekiant dar pagerinti garso izoliaciją atsisakė langų ir tą vietą pakeitė gipso plokštėmis, dėl ko visiškai išvengė garso sklaidos iš vidaus į gatvę, kas galėtų trukdyti šio ir aplinkinių namų gyventojų ramybei (garsas galėjo sklisti iš gatvės pro langus), atliko papildomus tyrimus dėl būdų, kaip galėtų izoliuoti garsą, kartu su A. M. tikrino pastato šachtas, kuriose garso pralaidumo nenustatyta, kvietė ekspertus, kurie atvyko, vertino ir konsultavo dėl garso sklaidos ir jos apribojimų, siekiant sumažinti garso lygį, garso kolonėles nukėlė nuo sienų ir perkėlė ant grindų. Nežiūrint to, 2019 m. rugsėjį A. M. kreipėsi dėl triukšmo. Po šio kreipimosi konsultavosi su specialistais ir po jų rekomendacijų garso kolonėles pakabino ant virvių, po gipskartoniu uždėjo papildomos akmens vatos, papildomai izoliavo vamzdžius, ant lubų įrengė papildomą garsą sugeriančią sieną (virš garso sklaidos šaltinių – kolonėlių). Po šio remonto, 2020 m. vasario mėnesio pabaigoje suderino su A. M. maksimalų jam tinkamą klubo leidžiamos muzikos garsą ir aparatūrą užprogramavo taip, kad jos nebūtų galima pagarsinti daugiau, nei buvo sutarta. Tačiau ir po to kartas nuo karto sulaukdavo A. M. pretenzijų dėl skleidžiamo garso, o 2020 m. rugpjūčio 21 d. prieš vidurnaktį atvyko pareigūnai, kurie pareikalavo patildyti muziką, nurodę, kad dėl to skundžiasi kaimynai. Kadangi muzika tuo metu skambėjo ne visu užprogramuotu galingumu, patildyti muziką atsisakė, nes tai būtų reiškę jos išjungimą. Dažnai sulaukia iš klientų nusiskundimų, kad muzika groja per tyliai. Suabejojo, ar girdima būtent iš klubo sklindanti muzika. Šioje vietoje derėtų atkreipti dėmesį į A. M. buto lokaciją – jis yra (duomenys neskelbtini), kur verda gyvenimas, yra daugybė barų ir restoranų, muzika groja net gatvėje (apie specialistų konstatuotą didelį foninį triukšmą jau pasisakyta), todėl nereiktų tikėtis, kad aplinkos garsas būtų kaip vienkiemyje ar bent miegamajame rajone. Dėl šios priežasties kyla pagrįsti klausimai, ar muzika buvo girdima iš jų, ar sklido iš kitos pasilinksminimo įstaigos, o jei sklido iš jų klubo, ar ji viršijo nustatytas higienos normas. Dėl šios priežasties rugsėjo mėnesį dar kartą kreipėsi į specialistus, kad jie atliktų matavimus A. M. buto miegamajame (nes pastarasis nurodė, kad dėl muzikos negali užmigti) ir juos susietų su galiojančiomis higienos normomis (to prašė ir A. M. po pirmų matavimų). Matavimai buvo atlikti trimis aplinkos ir klubo muzikos režimais – tyliausiu, vidutiniu ir garsiausiu. 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo gauti rezultatai. Apibendrinus specialistai konstatavo, kad infragarso dedamoji yra, infragarsas matavimo metu susidarė tiek grojant, tiek negrojant muzikai. Tačiau garso lygiai neviršija ribinių verčių pagal Lietuvos higienos normas HN 33:2011 ir HN 30:2009. Šiuos paaiškinimus patvirtinantys dokumentai buvo pridėti ( b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog nutarimas priimtas įvertinus byloje esančius įrodymus. Bylos medžiagoje yra 2020 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybei pateiktas pranešimas, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. apie 23.15 val., iš klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, garsiai grojo muzika. Muzika buvo girdėti butuose aukščiau ir trukdė miegoti ir ilsėtis. Apie 23.45 val. atvykus Savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnams ir jiems paprašius patildyti muziką, tai nebuvo padaryta, muzika ir toliau grojo, trukdydama ilsėtis. 2020 m. rugpjūčio 22 d. elektroniniame pranešime tarnybinės veiklos klausimais dėl pamainos darbo rezultatų paliudyta, kad gavus pranešimą dėl triukšmo ir patikrinus nustatyta, kad iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklindanti muzika buvo girdima virš baro esančiame bute. Pareigūnui E. U. paprašius muziką patildyti, buvo atsisakyta tai padaryti. 2020 m. spalio 18 d. advokatas A. Mažeika, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. R. interesams, pateikė prašymą ir paaiškinimus byloje. Prašoma nutraukti administracinio nusižengimo bylą, kadangi iš baro sklindančios muzikos garsas neviršija ribinių verčių pagal Lietuvos higienos normas. Nurodoma, kad garso lygio matavimams turėtų būti teikiamas prioritetas nagrinėjant bylų, kadangi tai yra objektyvūs įrodymai, o liudytojų parodymai yra subjektyvūs. 2020 m. lapkričio 11 d. V. R. per nutarimą priėmusią instituciją pateikė skundą dėl priimto nutarimo, kuriame teigia, kad nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikinimas. Nutarimą priėmusios institucijos nuomone, administracinis nusižengimas yra įrodytas byloje surinkta medžiaga. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė V. R. bando ieškoti būdų triukšmo problemai spręsti, įdėjo daug pastangų triukšmui mažinti, tačiau nepaneigtini yra liudytojo ir Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų parodymai, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. apie 23.15 val. muzika buvo girdima kaimyniniame bute, trukdydama ten gyvenantiems asmenims ilsėtis. Muzika nebuvo patildyta ir pareigūnams to paprašius. Nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kvalifikuojant veiką pagal ANK 488 straipsnį, turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį. Viešosios rimties trikdymas gali būti įrodytas visomis ANK 569 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Tokiam pažeidimui įrodyti ar paneigti nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta, nes tai, kad leidžiamos muzikos garso stiprumas neviršija leistinų ribų, nereiškia, kad muzikos negirdi aplinkiniai gyventojai, kad muzika jiems netrukdo naktį ilsėtis. Atsakomybei už viešosios rimties trikdymą kilti pakanka nustatyti, kad kai kuriems namo gyventojams dėl nakties metu kavinėje (klube) leidžiamos muzikos yra trikdoma ramybė. V. R. yra baro „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, atsakinga už visą bendrovės komercinę, ūkinę, finansinę ir socialinę veiklą. Todėl ji gali būti traukiama atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą, kai naktiniame klube, kuriam ji vadovauja, garsiai leidžiama muzika ir yra tinkamas numatyto nusižengimo subjektas. Byloje pateikti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad bare leidžiamą muziką administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku girdėjo namo gyventojai ir muzika trikdė jų ramybę. V. R. pripažįsta, kad muzika buvo leidžiama, taip pat, kad pareigūnams paprašius ji nutildyta nebuvo, motyvuodama tuo, kad taip pažeistų baro klientų interesus. Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo protokolas V. R. surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga (b. l. 38-40, 46-47).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu V. R. skundą palaikė ir parodė, kad yra baro „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Baras yra (duomenys neskelbtini), rūsyje. Bare viskas atitinka higienos normas ir klubas nepažeidė jokių teisės normų. Virš rūsio (duomenys neskelbtini) aukšte yra kavinė, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukštuose yra gyvenamosios patalpos. Žmonėms, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukštuose, muzika netrukdo, nesupranta, kaip gali muzika, kuri tyliai leidžiama, trukdyti asmenims, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Muzika netrikdė rimties, triukšmo nekėlė, (duomenys neskelbtini) gatvėje yra pilna klubų, gatvėse groja muzikantai, triukšmas gali būti ir tiesiog nuo gatvės. Nurodė, kad patys matavo muzikos garsą, kad jis būtų leistinas. Tą dieną atvykę pareigūnai prašė patildyti muziką. Mano, kad pareigūnai negirdėjo triukšmo, muzika buvo tokia tyli, kad jos patildymas būtų išjungimas. Atsižvelgia į žmones, jeigu jie pageidauja, visuomet pritildo muziką, bet to vakaro atveju, jeigu būtų pritildę, tai ji tiesiog būtų išjungta. Muzika buvo tokio lygio, kad buvo girdimos bare vaikštančios merginos su aukštakulniais, kiti darbuotojai ir jų pokalbiai kitame patalpų gale. Tą naktį garsas buvo sureguliuotas pagal leistiną. Nukentėjusysis reiškė pretenzijas, kai dar nebuvo pradėję remonto, kuomet dar nežinojo, kas ten bus, tai buvo jo išankstinis nusistatymas. Pati nebuvo nukentėjusiojo bute, bet buvo ekspertas, kuris atliko matavimus. Matavimai buvo atlikti skirtingu laikotarpiu, trečią kartą konsultuotasi su įmone. Be pareiškėjo, kiti gyventojai nėra reiškę pretenzijų dėl triukšmo.
Teismo posėdžio metu institucijos atstovė prašė skundo netenkinti. Ji palaikė institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją. Nurodė, kad supranta, kad V. R. ėmėsi visų priemonių, tačiau neatmestinas faktas, kad vienam žmogui muzika gali netrukdyti, o kitam trukdyti. Buvo bandoma tartis, nebe pirmą kartą kreipėsi šis asmuo dėl triukšmo, buvo surašytas protokolas, tačiau vis tiek nepavyksta taikiai susitarti. Triukšmo faktas buvo nustatytas, pareigūnai prašė sumažinti garsą, tačiau buvo atsisakyta tai daryti, todėl esant tokiai situacijai buvo priimtas nutarimas ir skirta bauda. Tai yra viešosios rimties trikdymas ir nebūtina matuoti kažkokiais prietaisais tą triukšmą. Jeigu tas triukšmas ir yra leistinas pagal teisės aktus, tačiau, jeigu vienam žmogui jis trukdo ilsėtis ir miegoti, tuomet reikia ginti ir jų interesus. Tą naktį du pareigūnai: V. M. ir E. U., patikrino triukšmą, buvo nuėję į butą, ir (duomenys neskelbtini) aukšte muzika buvo girdima, buvo prašyta pritildyti muziką, tačiau tai daryti atsisakyta.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. iš klubo, esančio rūsyje, jo miegamajame buvo girdima muzika, kuri trukdė ilsėtis, miegoti, todėl iškvietė viešosios tvarkos pareigūnus. Viešosios tvarkos pareigūnai atvyko operatyviai, pasiklausė, kad girdisi muzika jo bute, nuėjo į klubą, pabendravo su klubo atstovais ir grįžę surašė protokolą. Paaiškino, kad klubo vadovės nepažįsta, o su kitais klubo darbuotojais teko bendrauti. Kai buvo pradėtos įsirenginėti patalpos, jis susidomėjo, kas tai bus, ir statybininkai jam pasakė, kad bus naktinis klubas, tai privertė jį sunerimti. Tose patalpose prieš tai buvo baras, su kuriuo taip pat buvo problemų dėl triukšmo, tačiau tai būdavo baras, kuriame vyksta koncertai, tarkime iki 00.00 val., ir tiek. Pradėjo bendrauti su klubo atstovais, kurie buvo ne vieną kartą atėję pas jį pasiklausyti, kaip girdisi muzika. Ribinio garso nebuvo sutarta, geranoriškai kalbėjosi, būdavo, kad susitinka, pasiklauso garsumo ir jis pasako, kad jeigu taip gros, tai nesiskųs. Tą naktį muzika jam trukdė miegoti, tiesiog buvo nemalonu girdėti svetimą muziką. Galima buvo atskirti, kokia daina groja, paprastai žemus dažnius irgi girdi. Gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, o klubas yra rūsyje. (duomenys neskelbtini) aukšte yra administracinės patalpos, (duomenys neskelbtini) gyventojai. Yra bendravęs su (duomenys neskelbtini) aukšte gyvenančiais gyventojais, jiems muzika taip pat trukdė. Kaimynai jam neminėjo, kodėl nesikreipė į pareigūnus dėl triukšmo. Jam muzika iš esmės trukdydavo kiekvieną naktį, tačiau ne kiekvieną naktį ryžosi aukoti savo laiką ir kviesti pareigūnus. Gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje ir ten yra ne vienas klubas, aplinka triukšminga. Yra skundęsis ir dėl kitų klubų, barų veiklos, pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje yra nuolat triukšmas, žmonių šurmulys, kuris jam kaip foninis triukšmas netrukdo, kadangi pats pasikeitė langus ir priėmė kitus sprendimus, kurių pagalba tas triukšmas netrukdydavo ir jo negirdėdavo. Iš to rūsio muzika groja 2-4 naktis per savaitę. Supranta, kai groja savaitgaliais, tačiau kuomet yra pirmadienio vakaras, norisi pailsėti, aplink kitų veikiančių klubų nėra. Yra įsitikinęs, kad minimą naktį muzika grojo garsiau negu atliekant matavimus, tačiau tai jo subjektyvus įsitikinimas, o tą dieną, kai buvo atliekami matavimai, tai garso norma nebuvo viršijama. Garso lygis buvo derinamas su juo, bet nebuvo suderintas galutinai, tikrai nėra pasakęs, kad gali groti tokiu garsumu ir jis neturės pretenzijų, sakė, kad džiaugiasi, kad tiek padarė, nes jiems atsikrausčius situacija buvo tikrai prastesnė. Tą naktį atvykę pareigūnai buvo atėję į butą, klausėsi muzikos apie minutę, kalbėjosi, iš kur ta muzika, kodėl groja ir t. t. Paaiškino jiems situaciją, pareigūnai buvo nuėję į klubą, kalbėjosi su klubo atstovais. Po pokalbio su klubo darbuotojais niekas nepasikeitė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas E. U. parodė, kad su kolega V. M. gaudavo nemažai skundų dėl muzikos ir triukšmo, sklindančio iš baro „(duomenys neskelbtini)“, beveik kiekvieną savaitgalį vykdavo į patikrinimus. Įvykio dieną gavo pranešimą, kad iš baro sklinda didelis triukšmas ir žmonės negali ilsėtis. Nuvyko pas pareiškėją, pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) aukšte, jo bute tikrai girdėjosi triukšmas. Su kolega išsiskyrė ir nusileido į apačią pabendrauti su baro administracija, įsitikinti, ar iš jų sklinda triukšmas, nes klubas yra pusrūsyje, o pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Susiskambino su kolega ir jis girdėjo tą pačią muziką. Paprašė klubo darbuotojų patildyti muziką, nes gyventojai negali ilsėtis, tačiau jie kategoriškai atsisakė ir teigė, kad jie yra atlikę matavimus, kurie yra teisėti, o kaimynai juos skundžia be reikalo, bet buvo akivaizdu, kad muzika bute girdėjosi. Klubo darbuotojai atsisakė išjungti muziką, buvo vyriškis, pabendravo su juo, jis nurodė, kad už muziką yra atsakinga barmenė. Su abiem darbuotojais buvo bendrauta, klausė barmenės, ar ji yra atsakinga už muziką, ji atsakė, kad ne, atsakinga yra direktorė, kurios tuo metu nebuvo. Tiek vyriškis, tiek barmenė nenorėjo pritildyti muzikos. Nežino, kodėl nenorėjo pritildyti muzikos. Jie teigė, kad atliko garso matavimus ir jie neviršija leistinos normos. Matavimai yra objektyvūs, kuomet atliekami bute pas gyventoją, kad jis negirdėtų to triukšmo. Muzika namuose neturi būti girdima, kol yra poilsio laikas.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. M. parodė, kad įvykio dieną su kolega E. U. buvo paskirti budėti. Budėjimo metu buvo gautas pranešimas iš piliečio, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kad jis negali miegoti, nes iš klubo sklinda triukšmas ir tuo metu buvo naktis, apie 23.00 val. Nuvyko nurodytu adresu. Prieš tai buvo informuoti ir paprašyti, kad tokius atvejus spręsti ne baudžiant, o randant kompromisą, kuris tenkintų abi puses, kad netrukdytų muzika ir asmuo nebūtų nubaustas. Tuo konkrečiu atveju nuvykus pas pilietį į butą, muzika išties buvo girdima. Būna, kad žmonės piktybiškai kviečia pareigūnus, tačiau tuo atveju pilietis juos nuvedė į miegamąjį, kuriame buvo girdima muzika, negalima pasakyti, kad toje pačioje vietoje groja muzika, tačiau ji buvo girdima, buvo galima suprasti, kokia daina groja. Tuomet buvo nuspręsta pabandyti surasti kompromisą ir nueiti į apačią, į klubą, ir pakalbėti, kad jie kiek galima pritildytų muziką, kad žiūrovai būtų patenkinti ir muzika nebūtų girdima pareiškėjo bute. Porininkas nuėjęs ir vėliau grįžęs paaiškino, kad klubo darbuotojai atsisakė pritildyti muziką, muzika kaip grojo tokiu pačiu garsu, tokiu ir liko groti, todėl buvo priimtas sprendimas surašyti įmonės direktorei protokolą. Su porininku susiskambino, jis sakė, kad groja tokia ir tokia muzika ir jis atsakė, kad girdi, kai muzika sustoja.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimties iki trijų šimtų eurų.
Kaip matyti iš skundo argumentų bei teismo posėdyje duotų paaiškinimų, V. R. neginčija, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje bare „(duomenys neskelbtini)“ grojo muzika, kad buvo atvykę savivaldybės darbuotojai ir prašė pritildyti muziką, kad buvo atsisakyta tai padaryti. Skundą grindžia tuo, kad: įmonė ėmėsi visų įmanomų priemonių užtikrinti statybos techninio reglamento STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės apsauga nuo triukšmo“, atliko ir papildomų darbų (atsisakė langų, tikrino šachtas, kvietė ekspertus, keitė kolonėlių išdėstymo vietą ir pan.), derino triukšmo lygį su pačiu A. M.; jos iniciatyva specialistų atliktais matavimais nustatyta, jog iš baro sklindantys garso lygiai neviršija ribinių verčių pagal Lietuvos higienos normas HN 33:L2011 ir HN 30:2009; A. M. iš pat pradžių, net nepradėjus veiklos, jau buvo nusistatęs priešiškai. Todėl V. R. abejoja, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. muzika grojo per garsiai, be to, (duomenys neskelbtini) muzika groja daugelyje barų ir restoranų, net gatvėje, todėl klausimas, ar muzika buvo girdima iš šio baro, ar iš kitos pasilinksminimo vietos. Pasak pareiškėjos, garso lygio matavimo prietaisų rodmenims turi būti teikiamas prioritetas, nes tai objektyvūs įrodymai, tuo tarpu liudytojų parodymai yra subjektyvūs.
Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad byloje nagrinėjamas konkretus atvejis, o būtent: asmenų ramybės ir poilsio trukdymas gyvenamosiose patalpose nakties metu – nėra siejamas su triukšmo šaltinio atitikimu STR reikalavimams ar su higienos normų ribiniais dydžiais, triukšmo įvertinimo žmonių sveikatai rodikliais. V. R. nėra nubausta ir už tai, kad garsas (muzika) iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklido taip garsiai, jog tai girdėjosi lauke ir/ar aplinkiniuose pastatuose. Todėl nėra tikslinga papildomai išklausyti specialistų ar baro darbuotojų paaiškinimų, ar garsas neviršijo higienos normų, kitų maksimalių ribinių dydžių. Byloje nustatyta, kad muzika sklido nakties metu, taigi, net jei muzikos garsumas baro patalpose atitiko higienos normas ar kitus pareiškėjos akcentuojamus teisės aktų reikalavimus (kaip nurodo pareiškėja, pritildžius reikštų muziką išjungti), tai nesuponuoja išvados, kad garsas netrukdė gyventojams ilsėtis. Taip pat ir aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) aukšto gyventojai nėra išsakę pretenzijų dėl triukšmo, nereiškia, kad A. M. pareiškimas dėl triukšmo yra nepagrįstas. Pareiškėjos teigimu, A. M. turi išankstinį nusistatymą, tačiau tai, kad muzika girdėjosi A. M. bute pakankamai garsiai, kuo galėjo trukdyti ilsėtis, patvirtinta ne tik paties A. M. paaiškinimais, kad muzika trukdė miegoti, jis iškvietė viešosios tvarkos pareigūnus, kurie užėjo į butą, klausėsi muzikos, po to vienas jų nuėjo į klubą, bet muzika nebuvo pritildyta, – bet ir savivaldybės darbuotojų elektroniniu pranešimu tarnybinės veiklos klausimais (b. l. 10) bei teismui duotais paaiškinimais. Teismo posėdžio metu liudytojai E. U. ir V. M. nurodė, kad atvykę pagal iškvietimą užėjo į butą ir iš tiesų girdėjosi muzika, pasak V. M., netgi buvo galima suprasti, kokia daina groja; tuomet E. U. nuėjo į barą pusrūsyje ir susiskambinę su V. M., paklausę muzikos, nustatė, kad bute girdėti būtent muzika iš baro „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo girdėti ta pati daina, o pasibaigus dainai, tai buvo girdėti ir bute; į E. U. prašymą patildyti muziką apsaugos darbuotojas ir barmenė atsisakė tai padaryti, teigė, kad jie atliko garso matavimus ir neviršija leistinos normos. Duomenų, kad savivaldybės darbuotojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, pakenkti V. R. ar jos baro veiklai, byloje nenustatyta. Priešingai, kaip matyti iš liudytojų E. U. ir V. M. paaiškinimų, buvo siekiama taikiai išspręsti problemą, tačiau baro darbuotojai atsisakė pritildyti muziką, motyvuodami atliktais matavimais ir higienos normomis. Minėti motyvai iš esmės atitinka skundo motyvus, todėl darytina išvada, kad baro darbuotojai veikė V. R. nurodymu, ko neneigia ir pati pareiškėja. Pati pareiškėja neginčija, kad ji yra atsakingas asmuo, ji teismo posėdyje nurodė analogiškas aplinkybes, t. y. kad savivaldybės darbuotojai tą naktį buvo atvykę, nuėję į barą prašė pritildyti muziką, tačiau jei tą vakarą būtų pritildę muziką, ji tiesiog būtų išjungta. Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėja iš tiesų ėmėsi priemonių triukšmo lygiui sumažinti, kas reiškia, kad iš esmės ji nėra abejinga galimo triukšmo pasekmėms, tačiau vis tik šiuo konkrečiu atveju administracinį nusižengimą patvirtina liudytojų, kurių objektyvumu nėra pagrindo abejoti, paaiškinimai, todėl atsisakymas pritildyti garsą, juolab motyvuojant higienos normomis, negali būti laikomas atsakomybę šalinančia aplinkybe.
Taip pat teismas pažymi, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, jog A. M. buvo pareiškęs sutikimą su kokiais nors garso izoliavimo rodikliais. Jis neneigia, kad palyginus su baro veiklos pradžia iš jo sklindantis garsas yra sumažėjęs, kad su juo buvo derinamas garso lygis, tačiau tvirtina, kad jis tikrai nesutiko su kokiu nors garsumu. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra, o įvertinus tai, kad triukšmo sklaida, jo stiprumas naktį, akivaizdu net ir be specialiųjų matavimų, skiriasi nuo triukšmo dienos metu, kuomet yra žymiai didesnis kitas foninis triukšmas, –abejotina, kokią vertę ANK 488 straipsnio kontekste turėtų asmens sutikimas su muzikos garsumu, jei toks sutikimas ir būtų. Pažymėtina ir tai, kad ANK 488 straipsnis nenustato kokių nors išimčių dėl gyventojų lokacijos, t. y. aplinkybė, kad asmuo gyvena (duomenys neskelbtini), kur daugiau naktinio triukšmo šaltinių, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl naktį sklindančios muzikos trukdomas poilsis yra paties gyventojo problema. Suprantama, kad verslo ir gyventojų interesai tokioje vietoje (senamiestyje) dažnai nesutampa, kad verslui atsiranda papildoma našta teisės aktų įgyvendinimui, tačiau ši aplinkybė neatleidžia nuo pareigos netrikdyti viešosios rimties nakties metu.
Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad V. R. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjos V. R. skundo netenkinti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2020 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-16871-2020 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.