- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-24
- Bylos Nr.
- 2A-1178-479/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07327-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- J. T., B. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, E. B.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių J. T. ir B. B. ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir E. B., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl leidimo statybai ir deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės J. T. ir B. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir E. B. dėl leidimo statybai ir deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo. Ieškovės nurodė, kad jų kaimynė L. T. 2011-03-30 atsakovui E. B. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės paaiškino, kad butas buvo parduotas su sąlyga, kad atsakovas iš lauko pusės įrengs atskirą įėjimą į savo butą bei pakeis stogo dangą rytinėje namo šlaito dalyje. Ieškovės teigė, jog šiems darbams atlikti ieškovės atsakovui išdavė rašytinį sutikimą. Ieškinyje nurodoma, kad atlikęs darbus atsakovas neteisėtai užvaldė namo bendro naudojimo palėpę. Ieškovės paaiškino, kad į šią palėpę buvo galima patekti atskiru iš lauko pusės esančiu įėjimu, naudojant metalines kopėčias. Ieškovės teigė, kad palėpė buvo naudojama kaminui valyti, nes kiekvienas butas turi savo atskirą kamino angą. Be to, palėpė buvo naudojama skalbiniams džiovinti, buities daiktams laikyti. Ieškinyje teigiama, kad atsakovas be ieškovių žinios ir sutikimo savavališkai uždarė įėjimą į palėpę, padarė laiptus bei įrengė atskirą įėjimą į palėpę iš savo buto. Ieškovių įsitikinimu atsakovas pažeidė ieškovių interesus, nes statybą leidžiantis dokumentas buto rekonstrukcijai buvo išduotas be bendraturčių žinios ir sutikimo. Ieškovės tvirtino, kad neteisėtais ir savavališkais atsakovo veiksmais buvo apribotos jų teisės naudotis bendro naudojimo patalpomis. Ieškovės teismo prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011-07-15 išduotą leidimą statybai bei 2012-04-27 deklaraciją apie statybos užbaigimą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą E. B. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtus statybos padarinius bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-07 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui E. B. solidariai iš ieškovių J. T. ir B. B. 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 41,42 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad atsakovui E. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė ir tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2011-07-15 atsakovui išdavė statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui pagal UAB „Klaipėdos komprojektas“ 2011 m. parengtą projektą „Trijų butų gyvenamojo namo rekonstrukcija, įrengiant atskirą įėjimą į butą (duomenys neskelbtini)“. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovas 2012-04-24 kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių su prašymu užregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą. Teismas nustatė, kad statybos darbai buvo įteisinti 2012-04-27 deklaracijos aktu. Teismas konstatavo, kad ieškovės praleido ieškinio senaties terminą savo reikalavimams pareikšti. Teismas sprendė, kad ieškovės nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl šio termino teismas neatnaujino. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad su ieškovėmis buvo suderintas statinio projektas, kuriame buvo pateikti visi statybos sprendiniai, todėl padarė išvadą, kad apie būsimus statybos darbus ieškovės žinojo dar iki Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo išdavimo. Teismas įvertino ir tai, kad patikrinus atsakovo atliktus darbus pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismas taip pat pažymėjo, kad patekimas į palėpę visada buvo galimas tik pro atsakovo bute esantį liuką, o ne per namo fasado langą. Teismas konstatavo, kad ieškovės neįrodė, jog atsakovo atliktais statybos darbais buvo pažeistos jų teisės, todėl pripažino, jog ieškovių reikalavimai yra nepagrįsti ir ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. T. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-07 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškovė paaiškino, kad savo teises ieškovės pradėjo ginti jau 2012-06-11, kai kreipėsi į LR Seimo kontrolierių, todėl teismas termino praleidimo priežastis turėjo pripažinti svarbiomis. Ieškovė nurodė ir tai, kad priimdamas sprendimą teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir neatsižvelgė į LR Seimo kontrolieriaus išvadas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-07 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, kad ieškovės praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams pareikšti. Atsakovė teigė, jog atlikus statybos darbus ieškovių interesai nebuvo pažeisti, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimams pareikšti. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013). Taigi reikalavimui panaikinti administracinį aktą taikomas LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. įtvirtintas vieno mėnesio procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovės praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011-07-15 atsakovui išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo. Ieškovė teigė, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant termino praleidimo priežastis turi būti atsižvelgiama į šalių materialinių teisinių santykių pobūdį, asmens nurodytų svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, asmens elgesį, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Byloje nustatyta, jog 2012-04-24 atsakovas pateikė prašymą užregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad 2012-04-27 deklaracija užregistruota Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, o 2012-05-07 deklaracija apie statybos užbaigimą įregistruota Nekilnojamojo turto registre (b. l. 20-21, 79-81). Įvertinus šias aplinkybes akivaizdu, jog rekonstrukcijos darbai 2012-04-27 faktiškai jau buvo atlikti. Dėl to ieškovės apie savo galimai pažeistas teises turėjo ir galėjo sužinoti jau 2012-04-27, todėl galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo 2012-04-27 prasidėjo vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovės į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2014-06-19. Nors ieškovės teigė, kad savo teises pradėjo ginti jau 2012-06-11, kai kreipėsi į LR Seimo kontrolierių, tačiau ieškovių skundas LR Seimo kontrolieriaus įstaigoje buvo išnagrinėtas 2013-05-20. Be to, ieškovės per protingą terminą nesikreipė į teismą ir po to, kai gavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013-06-25 raštą bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013-07-02 raštą dėl LR Seimo kontrolieriaus rekomendacijų įvykdymo. Taigi byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių ir nuo ieškovių valios nepriklausančių priežasčių (LR CPK 178 str.). Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimams pareikšti.
Ieškovė nurodė ir tai, kad priimdamas sprendimą teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir neatsižvelgė į LR Seimo kontrolieriaus išvadas. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Iš byloje esančios LR Seimo kontrolieriaus 2013-05-20 pažymos matyti, jog LR Seimo kontrolierius pripažino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus dėl ieškovių skundų nagrinėjimo, informacijos pateikimo bei bendrosios nuosavybės administratoriaus kontrolės, tačiau išvadoje nėra konstatuota, jog atsakovo atlikti rekonstrukcijos darbai buvo neteisėti. Taigi byloje esanti LR Seimo kontrolieriaus išvada atsakovo neteisėtų veiksmų atliekant statybos darbus nepatvirtina.
Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovės savo teisių pažeidimą grindė tuo, jog atsakovui atlikus statybos darbus buvo apribotos jų teisės patekti į bendrojo naudojimo palėpę bei naudotis šia patalpa. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2011-07-15 išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui ir leido atsakovui atlikti gyvenamojo namo kapitalinį remontą pagal UAB „Klaipėdos komprojektas“ 2011 m. parengtą projektą „Trijų butų gyvenamojo namo rekonstrukcija, įrengiant atskirą įėjimą į butą (duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog šiems darbams atlikti buvo duotas ieškovių rašytinis sutikimas. Bylos duomenys patvirtina, kad Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad statybos darbai buvo atlikti laikantis projekte nurodytų sprendinių, o ieškovių sutikime nurodytos sąlygos buvo išlaikytos. Iš byloje esančios medžiagos matyti ir tai, kad patekimas į gyvenamajame name esančią palėpę iki statybos darbų atlikimo buvo galimas tik per atsakovui priklausančiame bute esantį liuką. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad patekimas į palėpės patalpas pro namo fasade esantį langelį nėra galimas. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės turėjo teisę servituto ar kitu teisėtu pagrindu naudotis atsakovui priklausančia patalpa ir per ją patekti į namo palėpę. Taigi negalima sutikti su ieškovių nuostata, kad atlikus statybos darbus buvo apribota ieškovių galimybė patekti į palėpes patalpas. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad palėpės patalpos į namo bendrojo naudojimo patalpų sąrašą buvo įtrauktos tik 2013 metais, kai statybos darbai jau buvo užbaigti ir įteisinti. Dėl to negalima sutikti su ieškovių nuostata ir tuo aspektu, jog palėpė buvo naudojama kaip bendro naudojimo patalpa. Įvertinusi byloje esančius duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės neįrodė, kad jų teisės buvo pažeistos.
Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-11 nutartimi ieškovei už apeliacinį skundą mokėtinas 82 Eur dydžio žyminis mokestis buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Dėl to atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės valstybei priteistinas 82 Eur žyminis mokestis (LR CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-07 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės J. T. 82 Eur žyminio mokesčio valstybei.