Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atstovui Nedui Dabkui,

teismo posėdyje išnagrinėjo S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), teisto, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2013 m. lapkričio 22 d. apie 15.05 val. ir 2013 m. lapkričio 30 d. apie 14.10 val. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus į (duomenys neskelbtini), t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 186 straipsnio 1 dalyje ir 186 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje S. M. neprisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, nurodė, kad jo kaimynai tyčia darko keliuką su mėšlu ir srutomis, todėl turėtų būti nubausti. Paaiškino, jog kai buvo atvykę pareigūnai prie kelio nebebuvo mėšlo krūvos, buvo likęs tik skystas mėšlas, kuris važiuojant bėga ant keliuko ir taip teršiamas kelias.

Liudytojas G. J. teismo posėdyje parodė, kad gavo nurodymą iš budėtojo nuvykti į (duomenys neskelbtini) pas pranešėją S. M.. Pranešėjas pranešė, kad mėšlais apterštas kelias. Į S. M. sodybą pagal iškvietimus vyko du kartus. Pirmąjį sykį važiavo su A. Š., juos pasitiko pranešėjas. Paklausus, kurioje vietoje kelias yra nudrabstytas mėšlu, pasakė, kad pareigūnai tuo keliu atvažiavo, įteikė jau parašytą pareiškimą. Pranešėjui pasakė, kad ant kelio mėšlo nematė, kelią nufotografavo, apie tai, kad kelias nebuvo apterštas, pranešė budėtojui. Po savaitės ar dviejų vėl gavo tokį pat iškvietimą. Vyko su D. B. S. M. laukė prie Z. J. sodybos, ši parašė paaiškinimą. S. M. šaukė ir ant pareigūnų, ir ant Z. J., o paprašytas parodyti, kur apterštas kelias, kur mėšlas, pasakė: „ dabar jo nėra, jis buvo seniai, todėl sugadintas kelias“. Paaiškino, jog nuvykus į (duomenys neskelbtini) matėsi, kad kelias be dangos, purvinas nuo lietaus, yra provėžos, tačiau kelias nebuvo apdrabstytas mėšlu ar kaip kitaip apterštas.

Liudytojas A. Š. teismo posėdyje parodė, kad budėtojas pranešė apie pranešimą, jog kaimynai apteršė srutom, mėšlu kelią. Su G. J. nuvyko pas pranešėją, kuris jau turėjo parašęs pareiškimą, pasakojo, kad kaimynai mėšlu apdrabstė kelią. Buvo paliję, kelias buvo purvynas, vos juo pravažiavo tarnybiniu automobiliu, tačiau mėšlo ar srutų nebuvo, srutų kvapo nesijautė. Nufotografavo tą vietą, kurią rodė pranešėjas.

Liudytojas D. B. teismo posėdyje parodė, kad gavo iškvietimą, jog teršiamas kelias. Nuvykus užteršto kelio nerado, pabendravo su pranešėju, su kaimyne, kuri, neva, teršia kelią. Ten buvo netvirtas kelio gruntas, pažliugę, tačiau toje vietoje, kurioje S. M. rodė esant mėšlą ir srutas, nei mėšlo, nei srutų nebuvo.

Liudytoja Z. J. teismo posėdyje parodė, kad S. M. yra kaimynas, su kuriuo sutaria blogai, nes šis ilgą laiką be pagrindo juos skundžia, kviečia policiją, neva jie pila ant keliuko mėšlą, srutas. Tuo keliu jie iš tikrųjų veža šieną, todėl kelias kai šlapia, prasivažinėja, tačiau kelio neteršia, mėšlą laiko visai kitoje pusėje.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 186 straipsnyje numatyta, kad žinomai melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. LR ATPK 186 straipsnis yra įtrauktas į ATPK tryliktąjį skirsnį, reglamentuojantį administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu ATPK 186 straipsnio aspektu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Teismų praktikoje išaiškinta, jog terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtiną šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 28 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N–1–1117–2005).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. M. neigia padaręs administracinius teisės pažeidimus, tačiau byloje esantys įrodymai, liudytojų bei paties S. M. paaiškinimai teismo posėdžio metu, patvirtina jo kaltę padarius šiuos teisės pažeidimus.

Iš 2013-11-22 bendros įvykio informacijos ROIK 0113000634152 ir 2013-11-30 ROIK 0113000649211 matyti, jog abiem atvejais S. M. pranešė apie tai, kad kaimynai specialiai važiuodami traktoriumi teršia mėšlu kelią. Teismo posėdyje liudytojais apklausti pareigūnai, vykę pagal minėtus iškvietimus, patvirtino, jog nuvykus į įvykio vietą buvo matyti, jog keliukas išvažinėtas, šlapias, purvinas, tačiau nei mėšlo, nei srutų nebuvo rasta. S. M., paprašytas parodyti teršalus, parodė kelią, kurį tiek 2013-11-22, tiek 2013-11-30 pareigūnai nufotografavo, tačiau byloje esančiose foto nuotraukose jokių teršalų ant kelio nesimato, matyti tik, kad kelias yra šlapias, duobėtas, pelkėtas. Iš byloje esančio S. M. pareiškimo policijai matyti, jog pats S. M. pareiškime akcentuoja tai, kad kaimynai keliu traukdami šieno rulonus specialiai daro gilias provėžas, dėl ko keliuku sunku eiti, kad kaimynai krauna šieną į mėšlyną ir po to darko keliuką, nors galėtų šieną susikrauti kitoje vietoje, jog dėl to keleri metai konfliktuoja su kaimynais. Kad santykiai tarp kaimynų yra konfliktiški, patvirtino ir Z. J. rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdyje. S. M. paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad atvykus pareigūnams mėšlo krūvos nebebuvo, liudytojo G. J. parodymai, jog S. M. teigė mėšlą buvus seniau ir dėl to esant sugadintą kelią, patvirtina, jog policijos iškvietimo metu jokios grėsmės aplinkai, S. M. nebuvo.

Įvertinęs teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, nustatytas aplinkybes, liudytojų parodymus ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, atsižvelgęs į S. M. ir Z. J. paaiškinimus apie ilgą laiką trunkančius konfliktus tarp kaimynų, teismas sprendžia, jog S. M. 2013-11-22 ir 2013-11-30 kviesdamas policijos pareigūnus, pranešdamas apie teršiamą kelią, suvokė, jog pagalbos prašymo metu joks pažeidimas nėra daromas, grėsmės aplinkai, jo sveikatai, saugumui, materialioms ar kitoms vertybėms nėra, todėl ir policijos pagalba nereikalinga.

S. M. kaltė padarius šiuos administracinius teisės pažeidimus yra įrodyta 2013 m. gruodžio 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolais Nr.73P-4746953-13 ir Nr. 73P-4748418-13, kuriuose užfiksuoti pažeidimo faktai; policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, parodymais teismo posėdžio metu; foto lentelėmis; bendra įvykio informacija; Z. J. paaiškinimais bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR ATPK 30 straipsnis).

S. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

LR ATPK 33 straipsnyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, o jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgus į pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo S. M. asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, už padarytus pažeidimus jam skirtinos baudos, kurių dydis nustatytinas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį (LR ATPK 30² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30², 33, 224, 287 straipsniais, teismas

nutaria:

LR ATPK 186 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (2013-11-22) ir paskirti 450 Lt (keturių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą;

LR ATPK 186 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (2013-11-30) ir paskirti 450 Lt (keturių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, S. M. paskirtas nuobaudas subendrinti ir nustatyti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio baudą.

Išaiškinti S. M., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per ketu­riasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nuta­rimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenki­nimą dienos, į valstybinės mokesčių inspekcijos są­skaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000); Nr.LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas (banko kodas 71800); Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000); Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), mokėjimo paskirties kodas 6030, ir pateikti administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjai teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt die­nų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.