Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-09-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-237/2015 pagal ieškovės D. R. pareikštą ieškinį atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, ir atsakovo R. R. pareikštą priešieškinį D. R. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, tretieji asmenys N. J., R. R., G. V., B. N. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė D. R. prašė nutraukti santuoką, sudarytą su R. R. 1983-11-18, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip iširusią dėl kito sutuoktinio kaltės, priteisti ieškovei iš R. R. 10000 Lt neturtinės žalos, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gyvenamąjį namą su ūkio statiniais, viešajame registre įregistruotus R. R. vardu, padalinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir jai priteisti ½ dalį gyvenamojo namo su ūkio statiniais, ieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus už 7800 Lt, viso turto už 118234 Lt. Atsakovui R. R. prašė priteisti ½ dalį gyvenamojo namo su ūkio statiniais, ieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus už 42680 Lt, viso turto už 153114 Lt. Taip pat prašė nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais bei žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), bei pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe pagal 2015‑01‑09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėtą turtą, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti dabartinę pavardę, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas R. R. priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti skolų gražinimą kreditoriams solidariai iš R. R. ir D. R.; ieškovei D. R. priteisti gyvenamojo namo patalpų 141,14 kv. m., 54,2 %, 110568 Lt vertės bei 486 kv. m. žemės sklypo, priešieškinyje nurodytą 21475 Lt vertės kilnojamąjį turtą, viso D. R. 134995 Lt vertės turto. Taip pat prašė priteisti R. R. 45,80 % gyvenamojo namo patalpų (119,211 kv. m., rūsio 39,70 kv. m., gyvenamųjų 61,68 kv. m., pagalbinių 17,83 kv. m.), 93432 Lt vertės, priteisti ūkinį pastatą, šiltnamį, malkinę, garažą, šulinį, stoginę, viso 110300 Lt vertės pastatų ir 930 kv. m. žemės sklypo, 8 694 Lt vertės priešieškinyje nurodyto kilnojamojo turto, viso R. R. priteisti 124644 Lt vertės turto.Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad atsakovo R. R. prievolė valstybei yra asmeninio pobūdžio, todėl trečiasis asmuo sutinka, kad atsakovas už šią prievolę atsakytų savo asmeniniu turtu.Tretieji asmenys N. J., R. R., G. V., B. N. R. pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad palaiko atsakovo priešieškinį.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkintino iš dalies – nutraukė tarp R. R. ir D. R. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pavardes paliko santuokines – R., R., pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gyvenamąjį namą su ūkio statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), viešajame registre įregistruotus R. R. vardu.Padalino santuokoje įgytą turtą ir ieškovei D. R. bei atsakovui R. R. asmeninės nuosavybės teise priteisė po ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo su ūkio statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Viso po 33229,55 Eur (114735 Lt) vertės nekilnojamojo turto.Ieškovei D. R. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį OPEL ASTRA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą (savos gamybos), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šaldytuvą Liebherr; skalbimo mašiną Indesit; sulčiaspaudę Hurom; elektrinę mėsmalę; cikloninę krosnelę; stacionarų kompiuterį; spausdintuvą Samsung (duomenys neskelbtini) skaitytuvą CanoScan Lide 60; siuvimo mašiną Veritas; trijų durų spintą su antresolėmis, iš viso 3941,14 Eur (13608 Lt) vertės kilnojamojo turto.Atsakovui R. R. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį NISSAN PATROL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą (savos gamybos), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); viryklę Gorenje; garų surinktuvą Hansa; skalbimo mašiną Miele; dulkių siurblį Elektrolux; perlinių vonių įrangą; televizorių LG 32LK430; nešiojamą kompiuterį HP ProBook 4540s; kiliminį taką 1,2 x 5 m, žoliapjovę; krūmapjovę; motoblokas „Krot“ 1986 m. Iš viso 6116,19 Eur (21118 Lt) vertės kilnojamojo turto.Teismas nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais bei žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), tvarką:D. R. paskyrė naudotis gyvenamajame name patalpomis: rūsyje – garažu G-l/23,66 kv. m. ir sandėliu R- 2/21,10 kv. m., tualetu R-3/1,47 kv.; priešpirtimi R-4/8,43 kv. m.; pirtimi R-5/3,56 kv. m., viso 58,22 kv. m. 1-ame aukšte – kambariu 1-5/14,14 kv. m.; kambariu 1-7/12,52 kv. m.; 15,40 kv. m. kambario 1- 9/29,91 kv. m.; koridoriumi 1-8/6,44 kv. m..; dušo kambariu 1-10/4,87 kv. m.; 3,63 k. m. koridoriaus 1-6/5,20 kv. m., viso 57 kv. m.; mansardoje – kūrybine dirbtuve 1-13/21,78 kv. m. ir 2,40 kv. m. koridoriaus 1-12/5,95 kv. m., viso 24,18 kv. m.R. R. paskyrė naudotis gyvenamajame name patalpomis: rūsyje – virtuve R-1/17,17 kv. m.; vonia R-6/4,60 kv. m.; koridoriumi R-7/5,01 kv. m.; katiline R-8/12,92 kv. m., viso 39,70 kv. m.; 1-ame aukšte – kambariu 1-4/14,83 kv. m.; 14,50 kv. m. kambario 1-9/29,91 kv. m.; tamburu 1-1/1,39 kv. m.; koridoriumi 1-2/4,83 kv. m.; tualetu 1-3/1,54 kv. m.; virtuve 1-11/9,97 kv. m.; 1,57 kv. m. dalimi koridoriaus 1-6/5,20 kv. m., viso 48,63 kv. m.; mansardoje – kūrybine dirbtuve 1-14/10,07 kv. m.; kūrybine dirbtuve 1-15/18,08 kv. m.; tualetu 1-16/1,54 kv. m.; 3.55 kv. m. koridoriaus 1-12/5,95 kv. m., viso 33,24 kv. m.;Ūkio statiniais naudotis paskyrė naudotis: ieškovei D. R. malkine 7/l p., o atsakovui R. R. ūkiniu pastatu 5/1 p; garažu 8/1 p; šiltnamiu 6/1 g ir stogine 5 k.Ieškovei D. R. paskyrė naudotis 346 kv. m. žemės sklypo, plane pažymėto raide „B“ ir 287 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „F“, atsakovui R. R. paskyrė naudotis 493 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“, 38 kv. m., plane pažymėta raide „D“ ir 102 kv. m., plane pažymėta raide „E“; 150 kv. m. žemės sklypo plotą plane pažymėtą raide „C“ paskyrė naudotis bendrai. Teismas pripažino ieškovės D. R. asmenine nuosavybe pagal 2015‑01-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėtą turtą.Prievoles tretiesiems asmenims N. J. pagal 2010-09-08 ir 2014-04-19 skolos raštelius, R. R. pagal 2013-02-16 skolos raštelį, G. V. pagal 2014-06-12 skolos raštelį ir B. N. R. pagal 2014-08-29 skolos raštelį, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomojoje byloje Nr. 0069/14/01391/1, po santuokos nutraukimo pripažino asmeninėmis atsakovo R. R. prievolėmis.Ieškovės D. R. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, smurtavo vienas prieš kitą, dėl ko sutriko tarpusavio bendravimas, taip pat nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkuri darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.) Ieškovė D. R. prašė priteisti iš atsakovo 2896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nustatęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos ieškovei teismas nepriteisė.Teismas padalijo šalių kilnojamąjį turtą, tačiau pripažino, kad atsakovas savo reikalavimų dalies dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo pilnai neįrodė, todėl kilnojamųjų daiktų, su kurių padalijimu nesutiko ieškovė, neįtraukė į dalintino turto balansą. Be to, kadangi ieškovė ir atsakovas ginčijo ieškinyje ir priešieškinyje nurodytas turto vertes dėl kilnojamojo turto: trijų automobilių, dviejų priekabų ir šaldytuvo Liebherr vertės, šalims atsisakius turto vertinimo ekspertizės, kilnojamojo turto – šaldytuvo bei priekabų – vertę teismas nustatė išvesdamas vidurkį tarp ieškovės ir atsakovo pateiktos turto vertės, o dėl automobilių vertės pripažino, kad ieškovės nurodytos kainos labiau atitinka rinkos kainas, todėl dalijant automobilius jų vertė turi būti tokia, kokią nurodė ieškovė.Kadangi šalys neginčijo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, šiltnamį, malkinę, garažą, šulinį, stoginę, esančius (duomenys neskelbtini), teismas padalijo šalims lygiomis dalimis po ½ dalį, kiekvienam po 114735 Lt vertės.Teismas taip pat nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog nekilnojamasis turtas šalims dalintinas natūra, šalys nesutarė dėl bendros naudojimosi tvarkos, būtina nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, bei žemės sklypu tvarką. Teismas nustatė, kad namo aukštai nėra lygiaverčiai, atsakovo siūlomos patalpų dalys šalims kiekviename aukšte yra skirtingo dydžio, ieškovei nėra siūlomas nė vienas ūkinės paskirties pastatas, pagal atsakovo pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą ieškovei tektų ženkliai mažesnė žemės sklypo dalis, ji negalėtų patekti į naudojamo sklypo dalį, ieškovei neliktų įvažiavimo į garažą. Įvertinęs kiekvienai šaliai tenkančių patalpų ploto, gyvenamojo namo visų patalpų bendro ploto santykį, žemės sklypo paskirtį, ieškovės pateiktą naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką teismas laikė atitinkančia protingumo principą, nepažeidžiančia nė vieno iš sutuoktinių interesų, todėl taikė ieškovės pateiktą naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką.Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas, reikalaudamas, jog pagal paskolos sutartis atsakytų ir jų nesudariusi ieškovė, privalėjo įrodyti, kad šie sandoriai sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas nustatė, kad atsakovas savo teiginių apie šių paskolų panaudojimą gyvenamojo namo remontui neįrodė, todėl nebuvo pagrindo spręsti, kad paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais, juo labiau kad paskutiniai trys atsakovo skolos rašteliai sudaryti vykstant skyrybų procesui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Apeliantas (atsakovas) R. R. apeliaciniu skundu prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-09-10 sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:Apeliantas nurodo, kad savo teises šioje byloje jis gynė reikšdamas priešieškinį, kuriame prašė priteisti šalims konkrečias nekilnojamojo turto dalis. Teismas priteisė kiekvienai šaliai po ½ nekilnojamojo turto, kas, atsakovo manymu, yra teisinga ir atitinka įstatyminę nuostatą, kad abiejų sutuoktinių turto dalys yra laikomos lygios. Tačiau, nustatydamas naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, pirmosios instancijos teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, taip pat tokio sprendimo tinkamai neargumentavo ir nepagrindė jo bylos įrodymais. Apelianto teigimu, teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo padalijus turtą natūra, nustatyti naudojimosi juo tvarką, todėl nepagrįstai teismas sprendime nurodė, kad būtina nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais bei žemės sklypu tvarką.Taip pat nurodo, kad ieškovė teisme pripažino, jog nustačius jos pasiūlytą naudojimosi tvarką, atsakovui reikėtų įsirengti laiptinę, todėl turi būti aiškinamasi kokie laiptinės įrengimo kaštai ir kam jie turėtų atitekti. Apelianto manymu, vien dėl to teismo išvada, kad „ieškovės pateikta naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka nepažeidžia nė vieno iš sutuoktinių interesų“ yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.Apeliantas pažymi, kad jis yra stalius, daro medžio dirbinius, o ieškovei priskirtoje malkinėje yra įrengtos jo dirbtuvės. Todėl palikus tokį sprendimą galioti būtų pažeisti atsakovo teisėti interesai, jis negalėtų naudotis dirbtuve ir prarastų legalų pragyvenimo šaltinį. Apelianto teigimu, teismas nesiaiškino, kad pagal ieškovės siūlytą tvarką atsakovui būtų apsunkintas įvažiavimas į jam priskirtą teritoriją. Atkreipia dėmesį, kad sprendime teismas cituoja ieškovę ir nurodo, kad ji neketina gyventi name, žada jį parduoti. Taigi sprendimas neleisti atsakovui naudotis turtu, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis ir perduoti jį ieškovei, kuri net neketina juo naudotis, yra nesąžiningas ir neatitinka CK 1.5 straipsnyje nurodytų principų. Nustatęs, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka yra netinkama, teismas galėjo tokį jos reikalavimą atmesti, arba, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, galėjo nustatyti tokią tvarką, kuri būtų atitikusi abiejų šalių interesus. To nepadaręs, teismas neatskleidė bylos esmės dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, todėl ši sprendimo dalis turėtų būti panaikinta ir grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė D. R. prašo atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl 2015 m. rugsėjo 10 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovo R. R. bylinėjimosi išlaidas apeliacijoje – 250 eurų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Ieškovės manymu, apeliaciniu skundu tik siekiama vilkinti bylos nagrinėjimą, o apelianto teiginiai, kad įmanomas taikus šios bylos užbaigimas, yra tik jo žodžiai, realiai jis neketina ir niekada neketino bylos baigti taikiai. Mano, kad teismas pagrįstai nustatė tokią naudojimosi turtu tvarką ir pagrįstai padarė išvadą, jog ji nepažeidžia nei vieno sutuoktinių teisių, nes pagal ieškovės pasiūlytą naudojimosi turtu tvarką atsakovui reikės įsirengti laiptinę, o ieškovei – virtuvę ir katilinę, abiems reikės pertvarkyti vandentiekio, šildymo ir elektros tiekimo sistemas. Todėl abiem tenka išlaidų ir darbų po lygiai, atsakovo teisės nepažeidžiamos. Nors apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dėl ieškovei paskirtos malkinės, nurodydamas, kad joje jis turi įsirengęs medžio dirbtuves ir todėl ji turėtų tekti jam, virš 20 metų medžio apdirbimo dirbtuves atsakovas turi įsirengęs ūkiniame pastate 5/1 p ir garaže 8/l p, o ieškovei paskirta naudotis malkinė naudojama kaip daiktų sandėlis. Ieškovės teigimu, pagal jos pasiūlytą žemės sklypo naudojimosi tvarką atsakovui tenka didesnė kiemo dalis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria, padalinus šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, t. y. gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, žemės sklypą, nustatyta šio bendro turto naudojimosi tvarka. Apelianto teigimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos ribas sudaro tik tos sprendimo dalies patikrinimas, kuria teismas nustatė naudojimosi padalytu nekilnojamuoju turtu tvarką.Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ieškiniu prašė padalyti santuokoje įgytą turtą ir nustatyti šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, jo priklausinių ir žemės sklypo naudojimosi tvarką, o atsakovas priešieškiniu prašė priteisti (padalinti) atitinkamas šalims priklausančio gyvenamojo namo dalis ir žemės sklypą. Taigi, ieškovė ir atsakovas pareiškė reikalavimus dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymo (CK 3.116 straipsnis, 4.81 straipsnis).Naudojimosi turtu tvarka yra nustatoma tais atvejais, kai tarp šalių kyla ginčai dėl naudojimosi tvarkos ir šalys tarpusavio susitarimu nesugeba nusistatyti naudojimosi tvarkos. Nagrinėjamu atveju šalys tampa bendrosios dalinės nuosavybės savininkais ir įgyja teisę laisvai disponuoti savo turtu (jį parduoti, atsidalinti ir pan.) bei nusistatyti naudojimosi tvarką. Nustatant naudojimusi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluoti kriterijai, kuriais vadovaujantis pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos: a) teisėtumo kriterijus, – prašoma nustatyti naudojimosi tvarka turi būti teisėta, t. y. nepažeidžianti nei įstatymo imperatyvų, nei trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, b) adekvatumo kriterijus, – prašomos nustatyti kiekvieno asmeniniam naudojimui realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje, c) proporcingumo ir socialinės taikos kriterijus, – siūlomoje tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginus su kitais, apribotos, vieno interesas iškeliamas aukščiau kito ir pan., be to, teismo pareiga yra siekti nustatymo tokios tvarkos, kad kuo mažiau ateičiai liktų prielaidų naujiems panašiems bendraturčių konfliktams, d) naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus – naudojimosi daiktu tvarka turi užtikrinti kuo racionalesnį, efektyvesnį jo teikiamų galimybių išnaudojimą abiejų bendraturčių interesams tenkinti, e) faktinių teisinių santykių stabilumo kriterijus.Vienas iš atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad jis gynė savo teisėtus interesus reikšdamas priešieškinį, kuriame prašė priteisti šalims konkrečias nekilnojamojo turto dalis, todėl teismas, nustatydamas ieškovės pateiktą naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, pasak atsakovo, pažeidė lygiateisiškumo principą. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde neginčija teismo sprendimo dalies, kuria kiekvienam sutuoktiniui padalijant santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą priteista po ½ dalį gyvenamojo namo, jo priklausinių ir žemės sklypo.Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo motyvų, teismas tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimus dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų vertino tapačiai, t. y. kaip prašymus padalyti santuokoje įgytą turtą ir nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pirmosios instancijos teismui spręsti dėl kitokio po santuokoje įgyto turto padalijimo atsiradusios bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdo, pagal bylos šalių pareikštus reikalavimus, nebuvo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas apelianto pasiūlytą projektą vertino kaip pažeidžiantį ieškovės teisėtus interesus, kadangi atsakovas šalims siūlė skirtingo dydžio patalpų dalis kiekviename aukšte, ieškovei nesiūlė nei vieno ūkinės paskirties pastato, o pagal atsakovo pateiktą žemės sklypo naudojimosi planą ieškovei tektų žymiai mažesnė žemės sklypo dalis, ji negalėtų patekti į naudojamo sklypo dalį, ieškovei būtų nelikę įvažiavimo į garažą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su tokiomis apylinkės teismo išvadomis, kadangi jų apeliaciniame skunde nepaneigė ir pats atsakovas, todėl spręstina, kad priteisti šalims nekilnojamąjį turtą pagal apelianto siūlytą projektą nebuvo įmanoma, nes toks sprendimas būtų iš esmės pažeidęs ieškovės teisę į nuosavybę. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nesant tinkamai suformuluoto prašymo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau esant prašymui nustatyti naudojimosi turtu tvarką ir tarp šalių esant nesutarimams dėl bendro turto naudojimo tvarkos, pagrįstai sprendė klausimą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą (CPK 265 str. 2 d., CK 4.75 straipsnis).Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su teismo sprendimu ir dėl to, kad pagal teismo nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką jam teks įsirengti laiptinę, tačiau kaip teisingai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, jai taip pat teks su naudojimosi tvarkos nustatymu susijusių papildomų gyvenamojo namo įrengimo darbų, t. y. katilinės, virtuvės įrengimas. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo siūlytame gyvenamojo namo padalijimo plane, iš laiptinės būtų patenkama į ieškovei pagal atsakovo pasiūlymą priskirtinas patalpas, todėl apeliantas, pirmosios instancijos teisme iš esmės pats sutikęs su laiptinės priskyrimu naudotis ieškovei, apeliaciniame skunde kelia nepagrįstus reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Tačiau praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad teismo patvirtinta gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, ir žemės sklypo naudojimosi tvarka yra neteisėta, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, ja nepagrįstai nesuteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių, paskirtos naudotis dalys nesiskiria nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių tiek, kad galima būtų tai pripažinti pažeidžiančiu šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, pagal nustatytą tvarką sumažėja galimybė tarp šalių kilti konfliktams naudojantis bendrais daiktais, tvarka nėra neracionali ar nustatanti neekonomišką daiktų naudojimą.Nors apeliantas ginčija ir tą sprendimo dalį, kuria ieškovei priskirta naudotis malkine, teigdamas, kad malkinėje yra įrengtos jo dirbtuvės, kad jis dėl tokio teismo sprendimo praras savo pajamas, tokio savo argumento jokiais leistinais rašytiniais įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas vertina tokį argumentą kaip neįrodytą ir dėl to jį atmeta. Nors apeliantas nurodo, kad teismas nesiaiškino, jog apeliantui yra apsunkinamas įvažiavimas į jam paskirtą teritoriją, plačiau šio savo apeliacinio skundo motyvo apeliantas neargumentavo ir neįrodinėjo kokiu būdu yra apsunkinamas jo patekimas į priskirtą naudotis žemės sklypo dalį, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti tokio argumento pagrįstu.Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovės ketinimais parduoti ginčo turtą, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, kadangi kiekvienas bendraturtis turi teisę disponuoti turtu savo nuožiūra, o ieškovei pardavus po santuokos nutraukimo jai tenkančią ½ dalį turto bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsakovui išliks teisė atsidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, juo labiau kad atidalijimo variantas nebūtinai turi sutapti su teismo jau nustatyta naudojimosi tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus – atidalijimo projekte turi būti nurodytos šalims teksiančios atidalinto turto idealiosios dalys, o prašant atidalinti žemės sklypą, privalo būti parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, numatytas Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Pateikusi atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal teismui iki bylos išnagrinėjimo pateiktus ieškovės rašytinius įrodymus, ji sumokėjo advokatei 250 Eur už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, taip pat į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (aktuali redakcija nuo 2015-03-19) (Rekomendacijų 8.11 p.), pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas, ieškovei iš atsakovo priteisia 250 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.