Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo iš Lietuvos Respublikos perduotino asmens J. V. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties, kuria nutarta Lietuvos Respublikos pilietį J. V. perduoti Vokietijos Federacinei Respublikai (toliau – ir VFR) baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Bylefeldo apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. 9 GS 172/22 (toliau – ir EAO).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama Lietuvos Respublikos pilietį J. V. perduoti VFR baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Bylefeldo apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. 9 GS 172/22 dėl šios valstybės teritorijoje padarytų nusikalstamų veikų.

2. J. V. Vokietijos Federacinėje Respublikoje įtariamas tuo, kad jis:

2.1. 2021 m. spalio 5 d. apie 9.15 val. pasikėsino įvykdyti vagystę iš gyvenamojo namo Vokietijoje, esančio (duomenys neskelbtini) (akmeniu išdaužė miegamojo terasos durų stiklą ir pateko į patalpas ieškodamas vertingų daiktų, tačiau pamatęs ten buvusią moterį paliko patalpas be vogtų daiktų);

2.2. 2021 m. spalio 13 d. apie 11.25 val. įvykdė vagystę iš gyvenamojo namo Vokietijoje, esančio (duomenys neskelbtini) (išdaužė terasos durų stiklą ir pateko į patalpas iš kurių pagrobė papuošalus bei planšetinį kompiuterį, kurių bendra vertė apie 3 259 Eur);

2.3. 2021 m. spalio 15 d., laikotarpiu nuo 7.20 val. iki 12.30 val., įvykdė vagystę iš gyvenamojo namo Vokietijoje, esančio (duomenys neskelbtini) (išdaužė gyvenamojo namo terasos duris ir patekęs į patalpas pasisavino planšetinį kompiuterį „iPad“ bei nešiojamąjį kompiuterį „Medion“, kurių bendra vertė apie 1 000 Eur);

2.4. Siekdamas nuslėpti savo tapatybę, tiksliai nenustatytu laiku įgijo D. S. vardu išduotą Lietuvos asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą bei juos pateikė policijos pareigūnams patikrinimo metu – 2021 m. rugsėjo 28 d. 17.30 val. (duomenys neskelbtini) mieste, 2021 m. rugsėjo 30 d. 19.00 val. ir 2021 m. spalio 15 d. 15.10 val. bei 21.40 val. (duomenys neskelbtini) mieste.

3. Prokurorės pareiškime nurodoma, kad minėtos nusikalstamos veikos pagal faktines aplinkybes atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje bei BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. EAO nurodyta, kad maksimali laisvės atėmimo bausmė, kuri gali būti paskirta už šias nusikalstamas nusikalstamas veikas VFR – 15 (penkiolika) metų.

4. Siekiant užtikrinti J. V. perdavimą pagal VFR išduotą EAO, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, 2022 m. sausio 26 d., 9.27 val., J. V. buvo sulaikytas Panevėžyje. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 28 d. nutartimi J. V. paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 (trims) mėnesiams.

5. Užtikrinant perduotino asmens teises, prokurorė, dalyvaujant advokatui, J. V. supažindino su EAO turiniu ir jam išaiškino supaprastintą perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką bei tokio perdavimo teisines pasekmes. J. V. nesutiko būti perduotas VFR supaprastinta tvarka. Tokią pačią poziciją jis išsakė Vilniaus apygardos teisme.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Perduotino asmens J. V. gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir atsisakyti tenkinti prokurorės pareiškimą dėl J. V. perdavimo VFR pagal EAO.

7.1. Gynėjas nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Skunde pažymima, kad J. V. dėl jam EAO nurodytų nusikalstamų veikų kaltės nepripažįsta. J. V. manymu, šiuo atveju VFR teisėsaugos institucijos padarė klaidą, todėl Lietuvos Respublikos prokuratūrai turėjo būti pateikti išsamesni duomenys pagrindžiantys J. V. kaltę dėl nurodytų nusikalstamų veikų padarymu, o ne vien tik pateiktas EAO. Be kita ko, jau anksčiau J. V. VFR buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas, tačiau jis buvo išteisintas.

7.2. Gynėjas skunde pažymi, kad J. V. prieštarauja jo perdavimui pagal EAO, kadangi šaukimo ar pranešimo iš VFR teisėsaugos ar kitų institucijų dėl nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, nėra gavęs. Ir jam pačiam nėra kliūčių už savo lėšas nuvykti į VFR pas pareigūnus ir dalyvauti atliekant visus būtinus procesinius veiksmus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, gynėjo teigimu, nėra būtina pagal EAO J. V. perduoti VFR, kadangi nebuvo išnaudotos visos galimos procesinės priemonės, užtikrinančios J. V. dalyvavimą VFR vykdomame tyrime.

7.3. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai remiasi BPK 75 straipsniu, nes J. V. nedavė rašytinio sutikimo dėl jo išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos supaprastinta tvarka.

10. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Perduotino asmens J. V. gynėjo advokato Ž. Rutkausko skundas atmestinas.

8. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, teismui pateikta medžiaga bei skundo turiniu, konstatuoja, kad nagrinėjimu atveju sprendimas perduoti Lietuvos Respublikos pilietį J. V. VFR yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi nėra jokių teisinių pagrindų, dėl kurių asmuo negali būti perduotas šiai valstybei. Gynėjas skunde iš esmės nenurodė nė vieno konkretaus, tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose numatyto, teisinio pagrindo dėl kurio J. V. perdavimas yra negalimas, o skundą iš esmės sieja su duomenų, pagrindžiančių J. V. kaltę galimai padarius EAO nurodytas nusikalstamas veikas, nepakankamumu ir galima VFR teisėsaugos institucijų klaida.

9. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad J. V. prašoma perduoti Europos Sąjungos valstybei narei siekiant pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą VFR dėl kelių kvalifikuotų vagysčių ir neteisėto kito asmens dokumentų panaudojimo. EAO c dalyje nurodyta, kad ilgiausia laisvės atėmimo bausmė, kurią galima skirti už nusikalstamas veikas – 15 metų (BK 9¹ straipsnio 2 dalis). Papildomoje informacijoje nurodyta, kad maksimali laisvės atėmimo bausmė, numatyta VFR baudžiamuosiuose įstatymuose už J. V. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. už vagystę iki 5 (penkerių) mėtų; už vagystę įsilaužiant į butą iki 10 (dešimties) metų; už neteisėtą kito asmens dokumentą panaudojimą iki 1 (vienerių) metų. Nurodytos veikos atitinka abipusio baudžiamumo principą, nes yra numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, už kurių padarymą, be kita ko, nustatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 (šešerių) metų (padarytos kelios nusikalstamos veikos, todėl bausmes už atskiras nusikalstamas veikas subendrinus bausmės gali būti paskirta ir griežtesnė subendrinta bausmė). Skundą nagrinėjantis teismas susipažinęs su VFR kompetentingų institucijų išduotu EAO daro išvadą, kad jame nėra esminių trūkumų dėl jo turinio ir formos. Jame nurodyta informacija atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje EAO turiniui keliamus reikalavimus, nes jame išvardintos aplinkybės, kurioms esant padarytos nusikalstamos veikos, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikų požymiai, veikų padarymo laikas, vieta.

10. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punkte numatyta, jog EAO mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, kad išduodančioji valstybė narė netiria EAO nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios EAO šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios EAO teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis. Taigi, skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti EAO pateiktų duomenų teisingumu, todėl sprendžiant klausimą dėl J. V. perdavimo baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal išduotą EAO, netiriamas jam pareikštų įtarimų pagrįstumas ar jo veiksmų kvalifikavimo teisingumas. Šios aplinkybės bus išsiaiškintos tiriant bylą VFR, nes būtent šios valstybės teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, siekdamos išsiaiškinti nusikalstamas veikas padariusius asmenis. Šioje situacijoje teismai sprendžia tik dėl sąlygų, kurioms esant asmuo negali būti išduotas pagal EAO, egzistavimo ir tokių sąlygų nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo.

11. Skundo teiginiai dėl ankstesnio J. V. perdavimo pagal EAO ir išteisinimo VFR, nagrinėjamoje situacijoje nėra aktualūs. Be to, iš pateikto įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad J. V. anksčiau ne kartą VFR buvo teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Taigi, skunde nurodytos aplinkybės niekaip nėra susijusios su šiuo metu išduotu EAO ir nepatvirtina, kad baudžiamasis procesas VFR vykdomas nepagrįstai ar, kad J. V. negali būti išduotas prašančiajai valstybei (BK 9¹ straipsnio 3 dalies 6 punktas).

12. Taip pat nėra pagrindo sutikti su gynėjo teiginiu dėl J. V. pažeistų teisių ir laisvių. Gynėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad J. V. nebuvo informuotas apie VFR jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą, nėra pagrindo J. V. perduoti VFR pagal išduotą EAO, nes J. V. pats savanoriškai gali nuvykti ar kitokiais būdais susisiekti su VFR pareigūnais. BK 9¹ straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad asmuo neperduodamas EAO išdavusiai valstybei, jeigu jo perdavimas pagal EAO pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves (BK 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad J. V. išduoto EAO d dalyje nurodyta, jog J. V. asmeniškai neatvyko į teismą, kuriame buvo priimtas sprendimas, tačiau jis bus įteiktas nedelsiant po jo perdavimo. Šiame kontekste skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad iš EAO turinio matyti, jog prašančiosios valstybės duomenimis J. V. neturi pastovios gyvenamosios vietos. Išduodant EAO buvo žinoma tik J. V. pilietybė – lietuvis ir gimimo vieta – Panevėžys, Lietuvos Respublika. Taip pat iš pateikto išrašo apie J. V. duomenis matyti, kad jis nuo 2012 m. vasario 17 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, tačiau ir po šio laikotarpio J. V. nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Taigi, matyti, kad prašančios valstybės teisėsaugos institucijos neturėjo duomenų apie J. V. buvimo ar gyvenamosios vietos adresus, todėl ir buvo išduotas EAO. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Europos Komisijos paskelbtą EAO išdavimo ir vykdymo vadovą (file:///C:/Users/lpiekute/Downloads/ACT_part1_EU_lt.pdf), kuriame pateikiamos išsamios gairės, dėl procesinių veiksmų išduodant ir vykdant EAO, nurodyta, kad jeigu prašomo perduoti asmens buvimo vieta nėra žinoma, EAO turėtų būti perduotas visoms valstybėms narėms. Šiuo tikslu EAO turėtų būti siunčiamas atitinkamam SIRENE nacionaliniam skyriui bei Šengeno informacinėje sistemoje SIS sistemoje turėtų būti sukuriamas perspėjimas dėl suėmimo arba perdavimo. Be to, SIRENE biuras perduoda EAO turinį visiems kitiems SIRENE biurams keisdamasis papildoma informacija (A forma). Iš pateiktos medžiagos matyti, kad būtent šiuo atveju buvo atlikti visi veiksmai, kurie būtini kai prašomo perduoti asmens buvimo vieta nėra žinoma ir tik atitinkamoms institucijoms atlikus šiuos veiksmus, prašomas perduoti asmuo – J. V. buvo surastas ir sulaikytas. Atsižvelgiant į tai, kad prašančiosios valstybės teisėsaugos institucijos prašomo išduoti asmens gyvenamosios vietos adresas nebuvo žinomas, aukštesniojo teismo vertinimu šioje dalyje gynėjo skundo argumentai dėl J. V. neinformavimo apie procesą nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

13. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog sprendimą priima vadovaudamasis BPK 75 straipsniu, nes minėtoje BPK normoje yra nustatyta supaprastinta asmenų išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos tvarka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. V. nesutiko būti perduotas VFR, todėl minėta teisės norma šiuo atveju negalėjo būti taikoma. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas tai vertina kaip rašymo apsirikimą, nes iš skundžiamos nutarties turinio 19 pastraipos vis tik matyti, kad apygardos teismas klausimą sprendė vadovaudamasis BPK 73 straipsnyje nustatyta asmenų išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos tvarka, kadangi skundžiamos nutarties 7 pastraipoje nurodyta, kad J. V. nesutiko būti perduotas supaprastinta tvarka EAO išdavusiai VFR. Dėl nurodyto nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

14. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyti EAO nevykdymo pagrindai ir sąlygos, kurie neleistų J. V. perduoti kitai valstybei vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jos teritorijoje galimai padarytas nusikalstamas veikas. Perduotino asmens gynėjo skunde nurodyti argumentai nepaneigia apygardos teismo sprendimo perduoti J. V. VFR pagal EAO teisėtumo ir pagrįstumo. Naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį perduotino asmens J. V. gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

perduotino asmens J. V. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.