Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, vertėjaujant S. M., Eglei Smailienei, Erikai Vencevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui K. B., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atžvilgiu surašytas administracinio tesiės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 50 straipsnio, požymius, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. 2016-07-17 apie 08.24 val. UAB „Palink“ priklausančioje parduotuvėje „IKI“ Nr. 418, esančios adresu Sėlių g. 54a, Vilniuje, paėmė prekių, Teleloto bilietų 10 vienetų, kurių bendra vertė 10 Eur, įsidėjo į kišenę (nurodyti slėpimo būdą) ir praėjo pro kasas už prekes nesumokėjęs. Tokiais savo veiksmais I. S. įvykdė smulkų svetimo turto pagrobimą vagystės būdu bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 50 straipsnyje.

I. S. teismo posėdžio metu dėl jo atžvilgiu surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo paaiškino, kad protokolas surašytas nepagrįstai, jis minėtoje parduotuvėje jokių Teleloto loterijų bilietų neėmė. Nurodė, kad į parduotuvę „IKI“, jis kaip pirkėjas, užeina kiekvieną dieną. Neatmeta, ar šioje parduotuvėje buvo ir 2016 m. liepos 17 d. Pamena, kad 2016-07-19 po pietų apie 17-18 val. jis buvo užėjęs į parduotuvę „IKI“, pasak I. S., prie jo priėjo apsaugos darbuotojas bei paprašė pareiti link tarnybinių patalpų pasiaiškinti dėl loterijos bilietų. Jam buvo pranešta, jog prieš pora dienų, t. y. liepos 17 d., jis iš parduotuvėje esančio terminalo paėmė 10 vnt. loterijos bilietų bei nesusimokėjęs išėjo. Jam nesutikus su šiais apsaugos darbuotojo teiginiais, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Papildomai I. S. nurodė, jog šioje parduotuvėje jis lankosi gana dažnai ir nuolat perka įvairių loterijos bilietų. Loterijos bilietai paruošti pardavimui guli prie įėjimo į parduotuvę kasos, o šalia yra kitų loterijos tiražų bilietų blankai, kurie jokios materialines vertės neturi, juos galima imti pačiam pirkėjui, juos užpildyti ir tokiu būdu sudalyvauti loterijoje. I. S. teigimu, jis parduotuvėje ėmė būtent šiuos tuščius loterijų tiražų bilietų blankus, siekiant namuose sutikrinti jau įvykusių loterijų rezultatus. Mano, jog prie tyrimo medžiagos esančioje pridėtoje laikmenoje vaizdo įraše nėra jokių duomenų, kad jis ėmė protokole nurodytus Teleloto bilietus. Jis į pačios parduotuvės prekybos salę nebuvo užėjęs, neneigia, jog būdamas prie įėjimo į salę, savo noru tvarkė išmėtytus reklaminius lankstinukus, tačiau įėjimo į salę esančių vartelių ribos jis neperžengė. Jokio stendo prie terminalo nėra. Pardavimui loterijų bilietai yra laikomi prie kasos, o po jau įvykusių tiražų loterijos bilietai guli ant stalo, juos imti niekas nedraudžia. Mano, jog jokio teisės pažeidimo jis nepadarė, jokių bilietų neėmė, prašo protokolą jo atžvilgiu nutraukti. Papildomai nurodė, jog jis turi antros grupės invalidumą, jam buvo atlikta 15 vidaus organų operacijų, jis turi negalavimą su klausa, tačiau jo manymu, psichiatro jam pagalbos nereikia.

Liudytojas R. G. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK rinktinės „Vytis“ vyr. patrulio pareigose. Nurodė, kad 2016-07-19 tarnybos metu iš Vilniaus m. OVS buvo gautas pranešimas, kad parduotuvėje „IKI“ esančioje Sėlių gatvėje, Vilniuje, apsaugos darbuotojas sulaikė vagį. Nuvykęs į nurodytą vietą, policijos pareigūną pasitiko apsaugos darbuotojas, kuris pranešė, jog sulaikė asmenį, kaip vėliau nustatė jo tapatybę – I. S., kuris prieš pora dienų, t.y. 2016-07-17, iš parduotuvės pavogė 10 vnt. Teleloto bilietų. Šis įvykis yra užfiksuotas vaizdo įraše. Sulaikytam I. S. buvo surašytas ATPK protokolas, dėl šio įvykio liudytojas surašė tarnybinį pranešimą.

Liudytojas G. N. paaiškino, kad dirba parduotuvėje „IKI“, esančioje Sėlių g. 54a, Vilniuje, pasaugos darbuotojo pareigose. Nurodė, kad 2016-07-19 vakare parduotuvėje buvo sulaikytas I. S., įtariant, jog šis vyras prieš keletą dienų, t.y. 2016-07-17 apie 08.00 val. iš parduotuvėje esančio terminalo paėmė 10 vnt. Teleloto bilietų bei nesusimokėjęs išėjo. Nurodė, kad šis faktas paaiškėjo tuomet, kai jam pasakė pamainos viršininkė, kuri pranešė, jog iš parduotuvės terminalo 2016-07-17 dieną dingo minėti loterijos bilietai. Reaguojant į šį pranešimą, jis per parduotuvėje įrengtą vaizdo stebėjimo įrangą peržiūrėjo esančius vaizdo įrašus bei nustatė, kad 2016-07-18 apie 08.24 val. parduotuvėje buvęs vyras (liudytojas atpažino kaip I. S.) neužėjęs į prekybos salę, stovėjo prie vartelių skiriančių įėjimą į pačią prekybos salę, ištiesęs savo ranką paėmė iš prie kasos esančio terminalo minėtus Teleloto bilietus bei juos įsidėjęs į kišenę, nesusimokėjęs išėjo. Šis įvykis, kaip ir minėjo buvo užfiksuotas vaizdo įraše. Pasak liudytojo, I. S. veiksmai dėl bilietų paėmimo iš terminalo buvo gerai matomi per vaizdo įrašą, jam nekilo jokių abejonių, jog bilietus pavogė būtent I. S.. Kadangi šis asmuo dažnai užeina į parduotuvę, todėl jam nebuvo sunku I. S. sulaikyti po kelių dienų. Paaiškino, kad Teleloto bilietai buvo paimti būtent iš terminalo. Paties terminalo viršutinėje dalyje yra lentynėlė, kurioje yra išstatyti ir laikomi busimo loterijos Teleloto tiražo bilietai. Pirkėjas pageidaujantys sudalyvauti minėtoje loterijoje, gali paimti iš terminalo jau atspausdintus bilietus (-ą) bei už juos sumokėti kasoje. Kadangi pats terminalas stovi prie įėjimo, už vartelių, o minėti varteliai yra riba, nuo kurios prasideda prekybos salė, todėl I. S. veiksmai buvo įvertinti kaip prekių paėmimas už kasų. Minėto Teleloto bilieto kaina 1 vnt. 1 Eur. Po terminalu, po juoda dėže, guli jau senų, t.y. praeitų loterijos tiražų, ataskaitų blankai, kurie jokios materialinės vertės neturi. Teismo posėdžio metu liudytojas G. N. atpažino I. S. kaip asmenį, kuris 2016-07-17 iš parduotuvės paėmė Teleloto bilietus bei nesusimokėjęs už juos išėjo. Pasak liudytojo, vaizdo įraše gerai matyti, kaip I. S. paėmė Teleloto loterijos bilietus, įsidėjo sau į kišenę ir išėjo. Pasak liudytojo, I. S. dažnai ateina į parduotuvę pirkti loterijos bilietų. Teismo posėdyje peržiūrėjus tyrimo medžiagoje esantį vaizdo įrašą, liudytojas pabrėžė, jog I. S. rankoje gerai matosi Teleloto bilietai su juodos spalvos emblemą per bilietų vidurį, o I. S. teismo posėdyje rodomi bilietai (loterijų Kenoloto, Vikingų loto, Teleloto papildomų prizų ataskaitos) yra beverčiai jau paeitų tiražų ataskaitos, kurie guli po terminalu. Kiek liudytojui žinoma, už pavogtus Teleloto bilietus kasininkė privalėjo atlyginti žalą iš savo nuosavų lėšų. G. N. pabrėžė, jog vienintelis asmuo kuris minėtą 2016-07-17 būdamas prie terminalo paėmė Teleloto bilietus buvo būtent I. S., kitų asmenų vaizdo įrašė nėra užfiksuota.

Liudytoja Č. Š. paaiškino, kad dirba parduotuvėje „IKI“ vadovės pareigose. Sekmadienį paskambino pamainos viršininkė I. B. ir pasakė, kad pastovus pirkėjas pasiėmė atspausdintus Teleloto loterijos bilietus ir už juos nesusimokėjęs išėjo iš parduotuvės. Klausė jos patarimo. Kadangi šis faktas buvo užfiksuotas esančiame vaizdo įraše, ir pats įvykis įvyko prieš kelias dienas, todėl buvo nuspręsta palaukti, kol šis pirkėjas ateis į parduotuvę ir tada aiškintis. Šis pirkėjas (I. S.) atėjo liepos 19 d., tada jį sulaikė pasaugos darbuotojas. Jai yra žinoma, kad iš ryto kasininkė iš terminalo atspausdino 10 vnt. Teleloto bilietų, kol bilietai buvo spausdinami, kasininkė trumpam išėjo į prekybos salę, o kai grįžo, minėtų bilietų terminale jau nebebuvo. Peržiūrėjus esantį vaizdo įrašą, įraše matosi, kaip I. S. neperžengęs prekybos salės ribos, t.y. jis neužėjo už kasų, savo ranka iš terminalo paėmė Teleloto bilietus ir nesusimokėjęs išėjo. Pasak liudytojo, pats terminalas stovi šalia įėjimo į prekybos salę, prie pat vartelių, išspausdinti loterijos bilietai įdedami į stovelį prie kasų. Parduotuvėje yra ir kitų loterijos žaidimų, kai pačiam žaidėjui reikia paimti tuščią blanką, jį užpildyti norimu skaičiumi kombinaciją bei sudalyvauti loterijoje. Šie tušti blankai jokios materialinės vertės neturi, jie yra kitoje aparato pusėje. Pasak Č. Š., atspausdinti Teleloto bilietai yra saugomi (guli) atskirai nuo panaudotų bilietų.

Liudytoja I. B. paaiškino, kad dirba parduotuvėje „Iki“ pamainos viršininkės pareigose. Nurodė, kad 2016-07-17 ryte darbe ji terminale paleido spausdinti Teleloto bilietus, 10 vienetų, trumpam nuėjo į prekybos salę, o kai grįžo minėtų bilietų terminale esančioje lentynoje jau nebuvo. Paprašius apsaugos darbuotojo buvo peržiūrėtas parduotuvės vaizdo įrašas, matė, kaip I. S., stovėdamas prie minėto terminalo ir neužėjęs į prekybos salę, su savo ištiesta ranka paėmė nuo terminalo viršutinės dalies esančios lentynėlės Teleloto bilietus bei išėjo. Atsakant į teismo klausimą, liudytoja nurodė, jog I. S. teismo posėdyje rodomi dokumentai (loterijų Kenoloto, Vikingų loto, Teleloto papildomų prizų ataskaitos) jokios materialinės vertės neturi, nes tai jau senų (paeitų) tiražų duomenys. Šie lapeliai yra įdėti į šalia terminalo iš dešinės pusės esančius laikiklius, kuriose ir yra minėti tušti kitų loterijos blankai. Pasak liudytojos, vaizdo įraše gerai matyti, kaip I. S. paėmė būtent Teleloto loterijos bilietus, iš terminalo viršutinės dalies, kai tuo tarpu kitų loterijų tuštį blankai yra laikomi kiek dešiniau ir žemiau terminalo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka patvirtinti I. S. kaltę padarius ATP protokole užfiksuotą pažeidimą. Nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimą neigė ir tvirtino, kad jokių Teleloto bilietų jis parduotuvėje neėmė, tačiau tokius jo parodymus paneigia teisme apklaustų liudytojų – R. G., G. N., Č. Š., I. B. parodymai, liudytojo R. G. įvykio dieną surašytame tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės bei kiti tyrimo medžiagoje esantys rašytiniai duomenis. Liudytojai G. N., patvirtino, kad 2016-07-17 apie 08.24 val. Teleloto 10 vnt. bilietų dingimą iš parduotuvės „Iki“ aplinkybės yra užfiksuotos esančiame vaizdo įraše. Pasak liudytojo, minėtame vaizdo įraše matyti (b.l. 8), kaip aukščiau minėtą dieną ryte į parduotuvę užėjus I. S., pastarasis dar nepraėjęs vartelių, skiriančių ėjimą į prekybos salę, šalia įėjimo, tvarko reklaminius lankstinukus, po to, priėjo prie vartelių, kurių kitoje pusėje stovi Teleloto terminalas, I. S. savo dešine ranka ištiesdamas link terminalo pusės, iš jo viršutinės dalies paima Teleloto bilietus, apsisukdamas paimtus bilietus slėpimo būdu įsideda į savo kelnių kišenę bei nesusimokėdamas už bilietus išeina iš parduotuvės. Liudytoja I. B., paaiškino, jog jai atėjus į darbą 2016-07-17 ryte ji Teleloto terminale išspausdino 10 vnt. minėtos loterijos bilietų, trumpam išėjo į prekybos salę, grįžusi minėtų bilietų terminale nebuvo. Bilietų dingimą nurodytą dieną patvirtina ir apklausta liudytoja Č. Š., kuriai, kaip parduotuvės vadovei buvo pranešta, jog išspausdintus Teleloto bilietus iš terminalo paėmė nesusimokėjęs į parduotuvę dažnai ateinantis pirkėjas I. S.. Bilietų dingimas užfiksuotas įrengtos vaizdo stebėjimo įrangos pagalba. Liudytoja nurodė, kad prie minėto terminalo kiek dešiniau ir žemiau yra laikomi kitų loterijos žaidimų tušti blankai, kurie jokios materialinės vertės neturi. Teismas kritiškai vertina I. S. iškeltą versiją, jog jis parduotuvėje paėmė ne būsimo Teleloto tiražo bilietus, o kitus blankus kitų loterijos žaidimų, kurie yra laikomi šalia ir laisvai prieinami pirkėjams. Tokie jo teiginiai prieštarauja tyrimo medžiagoje surinktiems ir teismo posėdyje ištirtiems duomenims. Antai, liudytojai – R. G., G. N., Č. Š. bei I. B. nurodė, jog tyrimo medžiagoje esančiame vaizdo įraše matyti, kaip I. S. (pažymėtina, kad pats I. S. patvirtino, jog įrašė yra užfiksuotas jis pats), iš terminalo viršutinės dalies paima Teleloto bilietus, kuriuos netrukus paslėpė savo kelnių kišenėje. Tai, jog I. S. paėmė būtent Teleloto loterijos žaidimo bilietus patvirtiną ta aplinkybė, jog pačiame įraše matyti, kaip pastarasis savo dešinėje rankoje laiko Teleloto bilietus, jo rankoje esantys bilietai yra ružavos spalvos, ant bilietų matyti loterijos žaidimo logotipas bei skaičių lentelė. Tuo tarpu, I. S. teismui pateiktose dokumentuose (loterijų Kenoloto, Vikingų loto, Teleloto papildomų prizų ataskaitos) teismo vertinimu yra visiškai kitos blankų formos, išmatavimų bei jų tūrinio. Pažymėtina, kad pasak liudytojų, parodymus kitų loterijų žaidimų tušti blankai bei jau praeitų tiražų atskaitos yra laikomi kiek toliau nuo Teleloto terminalo, jie laikomi terminalo atžvilgiu iš dešinės pusės ir kiek žemiau specialiose laikikliuose, kai tuo tarpu, Teleloto atspausdinti bilietai buvo saugojami terminalo viršutinėje jo dalyje, ir, kad juos (Teleloto bilietus) pasiekti (paimti) pirkėjas negali be kasininkės pagalbos. Peržiūrint vaizdo įrašą, matyti, kaip I. S. stovėjęs prie terminalo, kai kasininkės tuo metu prie kasos nebuvo, ištiesta ranka į viršų, nuo terminalo viršutinės dalies (specialioje nišoje) paima bilietus, nors tame pačiame įraše taip pat matyti, kad prieš paimant minėtus bilietus jo dešinėje rankoje jokių kitų daiktų nebuvo. Šie duomenys paneigia I. S. iškelta versija, jog jis paėmė parduotuvėje beverčius tuščius kitų loterijų blankus. Teismas kritiškai vertina I. S. parodymų dalyje ir dėl panaudotų praeitų tiražų blankų, bilietų laikymo buvimo vietos, nes kaip seka iš minėto vaizdo įrašo, jokie blankai ar kitų loterijų tiražų ataskaitos prie terminalo nėra laikomi, išskyrus jų laikymą specialiuose laikikliuose dešinėje pusėje. Teismas nesutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato K. B. teigimu, kad protokole neteisingai skiltyje „pažeidimo data, laikas, vieta“ padarytas įrašas, jog įvykis įvyko 2016 m. liepos 19 d. 20.22 val., Vilniaus m. sav., Sėlių g. 54a, kai tuo tarpu protokolo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2016 m. liepos 17 d. apie 08.24 val. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nagrinėjamas įvykis įvyko 2016-07-17 apie 08.24 val., tai yra tuo laiku, kai I. S. padarė jam inkriminuotą veiką, o I. S. sulaikymas įvyko 2016-07-19 20.22 val., kaip ir yra nurodyta protokole. Apie asmens sulaikymą patvirtina ne tik policijos pareigūno R. G. surašytas tarnybinis pranešimas (b.l. 5), bei ir Bendrojo pagalbos telefono 112 pažymos duomenys (b.l. 3), kad I. S. buvo sulaikytas būtent 2016-07-19. Teismas remiasi liudytojų R. G., G. N., Č. Š. bei I. B. parodymais, kurie yra logiški ir nuoseklūs. Juos pilnai patvirtina objektyvūs įrodymai – įrašas iš vaizdo kamerų. Jame akivaizdžiai užfiksuotas I. S. siekis paslėpti prekę (bilietus). Išeinamas ne pro kasas, kur būtų galimybė susimokėti už prekę, bet per įėjimą į prekybos salę, kur jokios galimybės sumokėti už prekę nėra. Visa tai rodo, kad I. S. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo. Įvertinus tyrimo medžiagoje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, jog yra surinkta pakankamai duomenų, kad I. S. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos K. T. 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad I. S. padarytas teisės pažeidimas yra mažareikšmis, jo metu buvo pagrobtas nedidelės vertės svetimas turtas. I. S. administracinę tvarką nėra baustas, neteistas, yra pensininkas, jis yra neįgalus, turintys antros grupės invalidumą, yra ligotas. I. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad teisės pažeidimą padarę asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 50 straipsnyje I. S. paskirtą minimalią piniginę baudą yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, mažinti baudos dydi. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

I. S. kaltė, įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-66657317-16, UAB „Palink“ pareiškimu ir CD laikmena su vaizdo įrašu, Bendrojo pagalbos pranešimo duomenimis, policijos pareigūno R. G. tarnybiniu pranešimu, liudytojų R. G., G. N., Č. Š. bei I. B. parodymais bei kitą rašytinę bylos medžiaga.

I. S. savo veiksmais UAB „Palink“ iš viso padarė 10 eurų turtinę žalą. Patirtos turtinės žalos suma yra reali, pagrįsta byloje esančiais objektyviais duomenimis, todėl vadovaujantis ATPK 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš I. S. UAB „Palink“ naudai priteistina 10 eurų suma turtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str. 31 str. 1 d. 10 p., 50 str., 286 str., 287 str., teismas,

nutaria:

pripažinti I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, padarymo ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 20 (dvidešimt) eurų baudą.

Priteisti iš I. S. UAB „Palink“ naudai 10 (dešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 16059764734. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.