Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-01-08 · Civilinė byla Nr. 2-134-494/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-01-08
Bylos Nr.
2-134-494/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02623-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas
M. J.
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
Trečiasis asmuo
E. J., J. J., V. K., H. A., J. M.
Kategorijos
  • 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-58-494/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02623-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 20.2; 92; 93.1; 93.2.1; 93.2.16; 93.2.17; 93.2.18; 93.2.20; 93.2.21; 95; 95.2; 97; 99.1.; 99.5; 103.1; 103.2; 103.3; 104.1; 106.1; 111.1; 111.4; 112; 113.1; 113.8; 114.1; 114.11; 116.1; 116.4
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 8 d. Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant E.Drungilaitei,dalyvaujant ieškovui M. J., jo atstovui adv. B.Paulauskui,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei K. S.,

trečiajam asmeniui E. J., J. J.,vertėjai L.Jasnauskienei, A.Stančinskai,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. (M. J.) patikslintą ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems asmenims V. K., H. A., J. M., E. J. (E. J.), J. J. (J. J.) dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-03-16 Statybos stabdymo akto Nr.(100)-l1.39-01 ir 2011-08-19 Reikalavimo Nr.REI-00-l10819-00120 nugriauti ūkinės paskirties statinius panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas M. J. patikslintu ieškiniu (b.l.8-9, t.2), teismo prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-03-16 Statybos stabdymo aktą Nr.(100)-l1.39-01 ir 2011-08-19 Reikalavimą Nr.REI-00-l10819-00120 nugriauti ūkinės paskirties statinius.

Nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-03-16 Statybos stabdymo aktas Nr.(100)-l1.39-01 (toliau – Aktas), kuriuo ieškovas buvo įpareigotas tuoj pat sustabdyti bet kokius statybos darbus ir 2011-08-19 Reikalavimas Nr.REI-00-l10819-00120 nugriauti ūkinės paskirties statinius (Reikalavimas) yra nepagrįsti, nes neteisėtai buvo apribota ieškovo ir kitiems bendrasavininkiams teisė naudotis nuosavybe. Reikalavimas surašytas neatsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2011-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-370-567/2010 priėmė sprendimą, kuriuo panaikino analogišką atsakovo 2009-03-16 Reikalavimą Nr.(100)-11.39-40, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas iki 2009-09-16 nugriauti ūkinės paskirties statinius žemės sklype (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti teritoriją. Šis atsakovo surašytas pakartotinis reikalavimas bei 2009-03-16 atsakovo Savavališkos statybos aktas Nr.(100)-11.39-04, Statybos stabdymo aktas Nr.(100)-11/39-01bei Vilniaus apygardos teismo 2011-04-13 nutartimi panaikintas analogiškas atsakovo 2009-03-16 Reikalavimas Nr.(100)-11.39-40 yra surašyti pažeidžiant norminius statybos teisės aktus, nes juos surašant nesilaikyta nustatytų pagrindinių tokių aktų procedūros priėmimo taisyklių. Todėl aplinkybės, kuriomis remiantis buvo surašyti ginčijami aktai, nebuvo įvertintos objektyviai, netinkamai buvo taikomos ir aiškinamos pagrindinių statybos norminių teisės aktų vartojamos sąvokos apibrėžimai.

Atsiliepimas

Departamentas 2009-05-06 atsiliepime nurodė, kad ginčijami aktai buvo priimti vadovaujantis 2008-12-17 V. K. skundu, persiųstu departamentui Statybos inspekcijos 2008-12-23 raštu Nr.(7.9)-2D-757 LR Seimo 2006-10-17 priimto įstatymo 28 str. nuostatomis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamų statinių statyba buvo pradėta ir sustabdyta iki įsigaliojant 2006 m. statybos įstatymo redakcijai. Pagal bendrąsias materialinės teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu taisykles ginčo teisiniams santykiams spręsti yra taikomas tas teisinis reglamentavimas, kuris galiojo teisinių santykių atsiradimo momentu. Departamento pareigūnai priimdami ginčijamus aktus turėjo vadovautis Statybos įstatymo 28 str., 27 str. 3-7 d. 1996-2001 metų redakcijomis. Šiuo atveju statyba galėjo būti vykdoma ir leidžiama 1996-11-28 Vilniaus apskrities administracijos pažyma Nr. 1469-04. Kaip nurodė atsakovas 2010-02-23 savo atsiliepime, kad ieškovas žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) statė ūkinį pastatą neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto bei statybos leidimo, neturėdamas bendrasavininkų sutikimo statybai. Ieškovo vykdoma statyba buvo vykdoma pagal tuo metu galiojusias Statybos įstatymo redakcijas (1996-2001 m.). Pagal Statybos 22, 23 str. str.(2000-2001 m. redakcija), leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus privalomas, išskyrus nesudėtingus statinius, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Be to leidimui gauti statytojas turi pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise, šio sutikimo forma nebuvo nurodyta, t.y. sutikimas nebūtinai turėjo būti patvirtintas notariškai. Statybos pradžioje žemės sklypo bendraturčiai statybai neprieštaravo ir savo sutikimą patvirtino.

Atsakovas 2010-02-23 atsiliepime tuomet ginčijamus statinius priskyrė II nesudėtingų statinių kategorijai, nors Departamento pareigūnai pagal 2009-03 16 Savavališkos statybos Akto 3 p. ginčijamus statinius priskyrė I nesudėtingų statinių kategorijai. Toks statinių priskyrimas II nesudėtingų statinių grupei yra nepagrįstas vadovaujantis STR 1.07.01:2002. Statybos inspekcija pažymėjo, kad 2010-10-01 pasikeitus teisinei reglamentacijai, vadovaujantis 2010-09-27 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-812 patvirtintu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 lentelės 2 punktu, ieškovo ūkinis pastatas Nr. 2 priskirtinas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kuriai nereikalingas supaprastintas projektas, tačiau ieškovas privalo turėti rašytinius žemės sklypo bendraturčių sutikimus ginčo statiniui statyti. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovo ūkinio pastato Nr.1 teisinė reglamentacija nepakitusi ir vadovaujantis Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 ir 4 punktais, ieškovas – statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naują statinį. Taip pat Statybos inspekcija 2011-12-12 atsiliepime nurodė, jog statybos legalizavimui reikia visų bedraturčių sutikimo (susitarimo) statybai. Naujas bendrasavininkas V. K. paveldėjimo būdu 2004 metais įgijo teisę į dalį minėto žemės sklypo statybos pradžios ir vykdymo metu ji dar nebuvo bendrasavininkė, tačiau šiuo atveju šis faktas negali įtakoti, kad statyba būtų priskirta ir traktuojama kaip savavališka, nes nepaneigė bendraturčių teisės esant nesutarimams valdant, naudojant ir disponuojant bendrąja nuosavybe, kreiptis į teismą dėl tvarkos nustatymo pagal CK 4.75 str. Taip pat paveldint, naujasis savininkas kartu su nuosavybės teise paveldi ir įpareigojimus ir prievoles. V. K. nėra įregistravusi savo nuosavybės teisės viešame registre, jos teisės nėra pažeistos.

Teismo posėdžio metu ieškovas M. J. ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais. Nesutikdamas su atsakovo pozicija, papildomai paaiškino, kad atsakovas neleido ieškovui pasinaudoti Statybos įstatymo 28 str. 2 d. suteiktomis teisėmis. Atsakovas skirtingai negu departamentas priskyrė statinius II nesudėtingų statinių grupei. Tokiu būdu atsakovas suklaidino tiek pirmos, tiek antros instancijos teismus, kurie priėmė neteisėtus sprendimus. Atsakovo tvirtinimas, kad nebuvo notariškai patvirtinto kito savininko sutikimo yra nepagrįstas, statybos buvo vykdomos pagal įstatymus, statybos pradžioje tokie dokumentai nebuvo reikalingi. Statybos buvo pradėtos 1997-1998 metais. Kam tada priklausė žemės sklypas, visi sutiko. Kalba eina apie du ūkinius pastatus, t.y. apie vieną pastatą ir kito pamatus, ant pamatų buvo planuojama statyti polietileninį šiltnamį. Šitie pastatai yra (duomenys neskelbtini) kaime, jie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso jam (ieškovui), E. J., J. M., J. J., H. J., broliui J. J. iki jo mirties, po kurio mirties jo 1/3 dalį paveldėjo V. K.. Brolis J. J. mirė 2002 metais, po jo mirties V. K. pradėjo prieštarauti statyboms, brolis J. J. dar iki savo mirties buvo davęs savo sutikimą statyboms. Remiantis STR gali būti pastatytas šiltnamis, tas statinys, kurį prašoma nugriauti nėra pabaigtas statyti. Leidimas statyboms buvo dar 1995 metais išduotas penkeriems metams, bet negali jo rasti, kreipėsi į savivaldybę, bet jie jo neišsaugojo. Nesupranta atsakovo pozicijos dėl pastatų nugriovimo, jei yra galima gauti leidimą tokiam statiniui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas adv. B.Paulauskas prašė ieškovo ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį (b.l.36-39, t.2) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, reikalavimo dalyje dėl ginčijamo statybos sustabdymo akto, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovas žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų statė: statė ūkinį pastatą (8 x10.5 m, įrengti betono pamatai) (toliau - Ūkinis pastatas Nr. l); ūkinį pastatą (6 x 8 m, įrengė betono pamatus, išmūrijo sienas iš dujų silikato blokelių, sumontavo medines stogo konstrukcijas, uždengė stogą) (toliau - Ūkinis pastatas Nr. 2). Kadangi Ūkinio pastato Nr. l plotas 84 kv. m, todėl jis negali būti priskirtas nesudėtingiems statiniams ir pagal Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 12 str. 1 d. 3-4 p. p. nuostatas statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, taip pat ir pagal Statybos įstatymo 23 str. 1 d., statiniui reikalingas statybos leidimas. Ūkinis pastatas Nr. 2 pagal plotą (48 kv. m) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" (toliau – nesudėtingų statinių reglamentas) l priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas" (toliau – 1 priedas) l lenteles „Pastatai" l eilutėje nustatytus kriterijus, priskirtinas I grupės nesudėtingiems statiniams. Pagal I priedo bendrų pastabų l ir 2 lentelėms l punktą, l grupes nesudėtingiems statiniams, statomiems žemes sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise. (...) taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybes teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Kadangi Ūkinis pastatas Nr. 2 statomas žemės sklype, priklausančiame bendrosios dalinės nuosavybės teise ne tik ieškovui, tačiau ir kitiems bendraturčiams, turėjo būti gautas kitų bendraturčių sutikimas. Be to, kadangi I grupės statinys (Ūkinis pastatas Nr. 2) statomas žemės sklype, kuris ne visas priklauso statytojui (t.y. iš dalies nepriklausančiame statytojui) nuosavybės teise, šiam statiniui taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Darytina išvada, kad statydamas Ūkini pastatą Nr. 2 savavališkais veiksmais ieškovas pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio l dalies 3 punkto. Nesudėtingų statinių reglamento 12.4.2 ir 12.4.3 papunkčių reikalavimus (t. y. reikalavimus, keliamus II grupės nesudėtingiems statiniams). Šiuo atveju ieškovas neturėdamas normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose privalomųjų dokumentų savavališkai pastatė Ūkinį pastatą Nr.1 bei Ūkinį pastatą Nr.2.

Pagal LR Statybos Įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statinio statyba - statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju - neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento) (...). Taip pat ir Aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-243 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas" 7 punkte nustatyta, kad savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) neturint galiojančio statybos leidimo, nesudėtingo statinio atveju neturint nustatyta tvarka parengto supaprastinto statinio projekto su galiojančiais įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, o kai supaprastintas statinio projektas neprivalomas - žemės sklypo nuosavybės ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančio dokumento.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgdamas į minėtas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausieji specialistai surašė ieškovui 2009-03-16 savavališkos statybos aktą Nr. (l00)-1 1.39-04 bei 2009-03-16 statybos sustabdymo aktą Nr. (100)-1 1.39-01. 2009-03-16 reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (I00)-l 1.39-40 iš ieškovo buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2009-09-16 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti ūkinius pastatus ir sutvarkyti statybvietę. Vilniaus apygardos teismas 2011-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-370-567/2010 pagal ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-54-341/2010, konstatavo, kad ieškovas žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), vykdė ginčijamų statinių statybos darbus neturėdamas projektinės dokumentacijos, visų žemės sklypo bendraturčių sutikimo ir statybos leidimo, nesikreipdamas nustatyta tvarka į statybos valstybinę priežiūrą vykdančią instituciją, todėl 2009-03-16 savavališkos statybos aktas Nr.(100)-11.39-04 surašytas pagrįstai ir nėra naikinamas. Vilniaus apygardos teismas 2011-04-13 nutartimi panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento 2009-03-16 reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. (100)-11.39-04 nugriauti ūkinius pastatus, nes minėtas reikalavimas surašytas iki 2011-11-19 paskelbto LR Konstitucinio teismo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio (2006-10-17 redakcija) 3 dalies ir LR Statybos įstatymo 28 straipsnio (2006-10-17, 2009-11-19 redakcijos) 3 dalies atitikties LR Konstitucijai“. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2011-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-370-567/2010 konstatavo, kad 2009-03-16 savavališkos statybos aktas Nr.(100)-11.39-04 surašytas pagrįstai ir teisėtai, neginčijamas ir 2009-03-16 statybos stabdymo akto Nr.(100)-11.39-04 teisėtumas, nes vadovaujantis statybos įstatymo 28 str. nustatytą savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą – statybos sustabdymo aktas surašomas savavališkos statybos akto pagrindu, iš statytojo pareikalaujant nedelsiant sustabdyti savavališkai vykdomus darbus. Todėl, aišku, kad Inspekcija pagrįstai ir teisėtai vadovaujantis aktualiomis Statybos įstatymo 28 str. redakcijos nuostatomis bei LR Aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas", pakartotinai surašė 2011-08-19 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110819-00120.

Šalies argumentai

Ieškovas teigia, kad surašant 2009-03-16 statybos stabdymo aktą Nr.(100)-11.39-04 ir kitus ginčijamus aktus reikėjo vadovautis LR Statybos įstatymo 1996-03-19 redakcija, o ne Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-05-06 atsiliepime nurodyta redakcija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008(S) priimtoje nutartyje konstatuota, kad LR Statybos įstatymo 15 str. nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad dauguma teisinių santykių yra tęstiniai, todėl, nors teisinis santykis ir yra atsiradęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Ieškovo nurodyti argumentai, kad inspekcija pažeidinėja teisinės sistemos stabilumo principus, kas kart Ūkinį pastatą Nr.2 priskiria vis kitai statinių kategorijai nėra pagrįsti, nes savavališka ginčijamų statinių statyba nustatyta 2009-03-16 savavališkos statybos aktu Nr.(100)-11.39-04 tokia ir išlieka, iki šiol nėra pašalinti savavališkos statybos padariniai. Be to, pasikeitus teisinei reglamentacijai skirtingai yra taikomi statiniams keliami reikalavimai. Mano, kad, atsižvelgiant į CK penktojoje knygoje išdėstytą paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimą, ginčijamų statinių įteisinimui reikalingas ir V. K., kaip vienos iš žemės sklypo, kuriame yra ginčijami statiniai, bendrasavininkės sutikimas. Pažymėjo, kad 2006-03-16 statybos stabdymo aktas Nr.(100)-11.39-04 negali būti ginčijamas, kadangi praleistas minėto akto apskundimo terminas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006, teismas spręsdamas klausimą dėl suinteresuotos šalies ginčijamo administracinio akto teisėtumo turi taikyti specialų 1 mėnesio ieškinio senaties terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė K. S. su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį išdėstytai pagrindais, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad savavališkos statybos faktas nustatytas teismų sprendimais ir tai turi prejudicinę reikšmę. Teismui panaikinus ankstesnį reikalavimą ir buvo surašytas naujas reikalavimas, kuriuo nustatytas terminas atlikti tam tikrus veiksmus.

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo E. J. ieškinį palaikė, nurodė, kad ieškovas turi leidimą, jis buvo išduotas dar 1994 metais. Atsakovas surašydamas savavališkos statybos aktą ir sprendimą nugriauti, vadovavosi tik jiems palankiais įrodymais, kurie jau buvo negaliojantys, tai Statybos įstatymu ir kitais poįstatyminiais aktais. Ieškovas leidimą statyboms turėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo J. J. ieškinį palaikė, nurodė, kad V. K. yra ne prie ko, ji turi savo žemę, o dabar užsimanė dar ir šios žemės, visi neprieštarauja, tik V.. Brolis J. sutiko, kad ieškovas statytų namą, nieko prieš neturėjo.

Tretieji asmenys V. K., J. M., H. A. atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl bylą nagrinėjama tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Liudytojas Z. J. parodė, kad J. J. yra miręs. Ieškovas pradėjo statyti, kai jo brolis dar buvo gyvas, prieš kokius 10 metų, ar ieškovas turėjo leidimą jis neklausęs pas ieškovą.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

2010-05-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu (toliau – sprendimas) civilinėje byloje Nr. 2-54-241/2010 pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys V. K., H. A., J. M., E. J., J. J. dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-03-16 savavališkos statybos akto Nr. (100)-11.39-04 bei 2009-03-16 reikalavimo nugriauti ūkinius pastatus Nr. (100)-11.39-40 panaikinimo, ieškovo M. J. ieškinys buvo atmestas.

Tuomet, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-54-241/2010 buvo nustatyta, kad 1994-10-27 LR Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba nusprendė leisti M. J., gyv. (duomenys neskelbtini), statyti gyvenamą namą su ūkiniais pastatais nuosavoje žemėje (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodė, kad M. J. turi kreiptis pas rajono architektą dėl techninės dokumentacijos apiforminimo ir gauti leidimą vykdyti statybos darbus (I tomas, b.l. 8).2008-12-17 pilietė V. K. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie LR aplinkos ministerijos su skundu dėl neteisėtų statybų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 20). 2009-03-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai E. P. ir A. P. surašė Savavališkos statybos aktą Nr.(100)-11.39-04, kuriame nustatė, kad statytojas M. J., a.k(duomenys neskelbtini) savavališkai vykdo 2-jų ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos darbus (I tomas b.l. 25-26) bei tą pačią dieną surašė Statybos sustabdymo aktą Nr.(100)-11.39-01, kuriuo įpareigojo M. J. tuojau pat sustabdyti bet kokius 2-jų ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos darbus (I tomas, b.l.24) ir Reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr.(100)-11.39-40, kuriuo, vadovaujantis LR Seimo 2006-10-17 (Nr.X-857) priimtu Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, įpareigojo M. J. likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. ūkinius pastatus nugriauti savo lėšomis iki 2009-09-16 bei sutvarkyti statybvietę (I tomas b.l.27). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis 6.1100 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso J. M., E. J., M. J., J. J., J. J. ir H. A. (I tomas, b.l.100, 106). Žemės sklypo bendrasavininkas J. J. mirė 2002-05-12 (I tomas, b.l. 47-49,103). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004-03-05 sprendimu V. K., M. J. ir J. J. nustatyta bendroji dalinė nuosavybė į mirusiojo J. J. 15500/61100 dalį 6.11 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant kiekvienam po 1/3 dalį žemės sklypo (I tomas, b.l.47-49). Žemės sklypo bendrasavininkai E. J., J. J., J. M., H. A. sutinka, kad žemės sklypo bendrasavininkas M. J., LR teisės aktų nustatyta tvarka, pagal patvirtintą projektą ir galiojančias statybos normas, gavęs atitinkamus leidimus žemės sklype (unikalus Nr.4154-1400-0068) statytų pastatus/ar formuotų ūkininko ūkio sodybą ir/arba gavęs atitinkamus leidimus vykdytų jam nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių anksčiau nurodytame žemės sklype rekonstrukcijos ir remonto darbus (II tomas, b.l. 10-13).

Teismas sprendime nurodė, „kad savavališkas statybas įstatymų leidėjas pirmiausia sieja su statyba neturint statybos leidimo ar kito privalomojo dokumento, nagrinėjamu atveju byloje pirmiausia būtina įvertinti atliktų darbų pobūdį ir tai, ar jiems buvo reikalingas statybos leidimas ar kitas normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytas dokumentas. LR Statybos įstatymo 12 straipsnio l dalies 3 ir 4 punktų nuostatos, numato, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, gauti statybos leidimą. Statybos įstatymo 23 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai Statybos leidimas statinio statybai neprivalomas. Statybos leidimas nereikalingas nesudėtingų statinių statybai ir statinio paprastajam remontui. Visais kitais atvejai statybos leidimas būtinas. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Statybos techninis reglamentas (toliau reglamentas) STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintas aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.184 (redakcija iki 2010-01-16), nustato, kad nesudėtingas statinys – tai paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. 2009-03-16 Savavališkos statybos akte Nr.(100)-11.39-04, nurodyta, kad statomi 2 ūkiniai pastatai: vienam (ūkinis pastatas Nr.1) įrengti betono pamatai (8×10,5m), antram (ūkinis pastatas Nr.2) - įrengti betono pamatai (6×8m) ir išmūrytos sienos iš dujų silikato blokelių, sumatuotos medinės stogo konstrukcijos, uždengtas stogas. Ginčo dėl akte nurodytų matmenų byloje nėra. Taigi ūkinio pastato Nr.1 plotas yra 84 kv.m., todėl šis statinys nepriskirtas nesudėtingiems statiniams ir jo statybai ieškovas privalo turėti įstatymo nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą bei statybos leidimą. Vadinasi, ūkinio pastato Nr.1 darbams, dėl kurių surašytas savavališkos statybos aktas, buvo būtinas statybos leidimas.

Teismas sprendime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nėra pateikęs statybos leidimo apibrėžimo, tačiau administracinėje byloje Nr. A5-1265/2006 Vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad statybos leidimas – specialia tvarka kompetentingo subjekto išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę atlikti jame nurodytus statybos darbus. Statybos leidimas išduodamas tik tada, kai statytojas pateikia įstatyme nustatytus dokumentus, tarp jų statinio projektą, ir kai įsitikinama, kad statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus (Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalis). Todėl statybos leidimui negali būti prilyginti jokie kiti viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994-10-27 sprendimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba leido ieškovui statyti gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, bei tuo pačiu išaiškino tolesnę statybos proceso tvarką, t.y. kad M. J. turi kreiptis pas rajono architektą dėl techninės dokumentacijos apiforminimo ir gauti leidimą vykdyti statybos darbus. Sprendime aiškiai nurodyta, kad ieškovas norint statyti namą su ūkiniais pastatais turi gauti statybos leidimą, todėl (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994-10-27 sprendimas negali būti prilyginamas statybos leidimui. Teismas sprendime taip pat nurodė, jog antro ūkinio pastato plotas yra 48 kv.m., todėl pagal reglamento STR 1.01.07:2002 l priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas" l lenteles „Pastatai" l eilutėje nustatytus kriterijus, šis pastatas priskirtinas I grupės nesudėtingiems statiniams. Reglamento bendrose pastabose nustatyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taip pat I grupės nesudėtingiems pastatams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nesudėtingo statinio Nr.2 statybos darbus atliko neturėdamas aukščiau nurodytų teisės aktų reikalaujamų dokumentų, to neginčija ir pats ieškovas. Byloje esantys žemės sklypo bendrasavininkų J. M., E. J., J. J. ir H. A., raštiški sutikimai nepatvirtina ūkinio pastato Nr.2 statybų teisėtumo, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovas turėtų suderintą supaprastintą statinių projektą, todėl pareiškėjo atliekami ūkinio pastato Nr.2 statybos veiksmai vertintini kaip savavališka statyba. Be to, ir žemės sklypas ant kurio stovi ginčo ūkiniai statiniai yra bendradalinė nuosavybė, o visų bendradalininkų susitarimo nebuvo ginčo statybos objektų laikotarpiu, nėra ir šiuo metu ( CK 4.75 str.)“.

2011-04-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (toliau – Nutartis) civilinėje byloje Nr. 2A-370-567/2010 pagal ieškovo M. J. apeliacinį skundą dėl 2010-05-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-54-241/2010, 2010-05-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą pakeitė, panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dalyje dėl 2009 m. kovo 16 d. reikalavimo Nr. (100)-11.39-40 nugriauti ūkinius pastatus panaikinimo ir ieškinį šioje dalyje patenkino; panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. kovo 16 d. reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (100)-11.39-40 nugriauti ūkinius pastatus; paliko iš esmės nepakeistą sprendimo dalį, kuria ieškinys dalyje dėl 2009 m. kovo 16 d. savavališkos statybos akto Nr. (100)-11.39-04 panaikinimo atmestas. Vilniaus apygardos teismas Nutartyje konstatavo, „ kad oficialiai paskelbus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-01-31 nutarimą, nagrinėjamos bylos atveju ginčo teisiniams santykiams dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-03-16 reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (100)-11.39-40 nugriauti ūkinius pastatus, netaikytina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 116-4402) 3 dalis, nes joje nebuvo nustatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, konstatavęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos faktą, spręsdamas dėl kompetentingų institucijų priimtų įpareigojimų vykdymo, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, nei patvirtinti kompetentingų institucijų įpareigojimą pastatytą ar statomą statinį (jo dalį) nugriauti. Byloje šalių ginčijami ir teismo nagrinėjami teisiniai santykiai yra atsiradę iki Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) pakeitimo, nes tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys neginčija fakto, kad ūkinių pastatų savavališkos statybos buvo atliekamos 2002 metais. Pagal bendrąsias materialinių teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu taisykles ginčui išspręsti teisingai, turi būti atsižvelgiama į nagrinėjamų teisinių santykių atsiradimo laiku galiojusį Statybos įstatymo 28 straipsnis, nes Statybos įstatymo 28 straipsnis pakeistas 2006 m. spalio 17 d. įstatymu Nr. X-857, įsigaliojusiu nuo 2006 m. spalio 31 d. Būtina diferencijuoti neteisėtos statybos civilinius teisinius padarinius pagal neteisėtos statybos pobūdį: jeigu statinys statomas ar pastatytas savavališkai arba pažeidžiant esminius statinio projekto sprendimus, toks statinys turi būti nugriaunamas, nepaliekant galimybės įteisinti savavališką statybą. Kai statinys statomas ar pastatytas pažeidžiant kitus, ne esminius, statinio projekto sprendimus, teismas gali padaryti išvadą, kad statytojas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali pašalinti trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija ir leidimo statybai įforminimu. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, reikalinga visais atvejais leisti savavališkos statybos statytojui per nustatytą terminą pašalinti trūkumus, susijusius su statybos dokumentų tinkamu įforminimu. Vertinant ginčijamo 2009-03-16 reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (100)-11.39-40 nugriauti ūkinius pastatus teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtina užtikrinti statytojui galimybę pašalinti konstatuotus statybos trūkumus, susijusius su statybos dokumentų tinkamu įforminimu, nes objektyviai egzistuoja nustatytų trūkumų pašalinimo galimybė. (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994-10-27 sprendimas (1 t., b.l. 105) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba leido ieškovui statyti gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, išaiškinant tolesnę statybos proceso tvarką, kad ieškovas turi kreiptis į rajono architektą dėl techninės dokumentacijos apiforminimo ir gauti leidimą vykdyti statybos darbus.

Nagrinėjamoje byloje nustatytų statybos dokumentų tinkamo įforminimo trūkumų pašalinimo galimybė yra, nes ieškovas yra pradėjęs procedūras dėl savavališkos statybos įteisinimo: gauti trečiųjų asmenų, kaip bendraturčių, E. J., J. J., J. M. ir H. A. 2010-03-26 sutikimai (2 t., b.l. 10-13) dėl statinių statybos bendratučiams priklausančiame žemės sklype. Ta aplinkybė, kad tretysis asmuo V. K. iki šiol nėra davusi sutikimo šiuo klausimu, negali užkirsti kelio ieškovui įteisinti savavališką statybą, nes teismas įstatymų nustatyta tvarka atskiroje byloje pagal ieškovo ieškinį gali nustatyti žemės sklypo tarp bendraturčių naudojimosi tvarką ir įvertinti, ar konkretaus asmens atsisakymas duoti sutikimą statybai bendratučiams priklausančiame žemės sklype, yra pagrįstas.

Viena iš svarbių priežasčių, sudarančių teisinį pagrindą sudaryti galimybę įteisinti savavališką statybą, teisėjų kolegija pripažįsta trečiojo asmens V. K. atsisakymą duoti sutikimus nustatyta tvarka. Tai, kad tretysis asmuo V. K., būdama ieškovo sesuo, sudaro kliūtis, neduodama sutikimo, veikti nustatyta tvarka ieškovui, kaip bendraturčiui, parodo, kad ieškovas, kaip statytojas, turi operatyviai ir rūpestingai spręsti savavališkos statybos įteisinimo klausimus, protingai ir sąžiningai derindamas tarpusavio interesus ir su trečiuoju asmeniu V. K., kuri nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą ir konkrečių sąlygų, kurioms esant galimas jos interesų derinimas su ieškovo, kaip statytojo, poreikiais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal dabar galiojančią Statybos įstatymo redakciją ieškovas turi galimybę užbaigti administracinę procedūrą, pradėtą (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994-10-27 sprendimu (1 t., b.l. 105), įteisinant savavališką statybą. Ieškinys likusioje dalyje pagrįstai buvo atmestas pirmosios instancijos teisme, nes ieškovas vykdė ūkinių pastatų savavališką statybą ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą panaikinti 2009-03-16 savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.39-04, nes 2009-03-16 ieškovas neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo ir visų žemės sklypo bendraturčių sutikimo dėl ūkinių pastatų statybų. Tai patvirtina, kad statyba buvo pradėta ir vykdoma savavališkai, nederinant su valstybinėmis institucijomis projektinės dokumentacijos ir negaunant tuo tikslu statybos leidimo. Tai, kad, spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl 2009-03-16 savavališkos statybos akto Nr. (100)-11.39-04 panaikinimo, teismas rėmėsi LR Statybos įstatymo nuostatomis, nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimo dalį, nes byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo „.

Tiek 2010-05-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu (toliau – sprendimas) civilinėje byloje Nr. 2-54-241/2010, tiek 2011-04-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (toliau – Nutartis) civilinėje byloje Nr. 2A-370-567/2010 buvo konstatuota, kad ieškovas vykdė ūkinių pastatų savavališką statybą, statyba buvo pradėta ir vykdoma savavališkai, nederinant su valstybinėmis institucijomis projektinės dokumentacijos ir negaunat tuo tikslu statybos leidimo. Taigi, 2009-03-16 Savavališkos statybos aktas Nr. (100)-11.39-04 yra administracinis teisės aktas, kuris yra galiojantis, nes nebuvo nuginčytas teismine tvarka, todėl privalomai sukelia ieškovui teisines pasekmes.

Pagal LR Statybos įstatymo 2 str. 71 d. (aktuali redakcija nuo 2007-05-19 iki 2009-08-31), savavališka statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.

Pagal Statybos įstatymo 33 str. 2 d., 4-5 d.d. (aktuali redakcija nuo 2007-05-19 iki 2009-08-31, t.y. ginčijamo 2009-03-16 Statybos stabdymo akto Nr.(100)-11.39-04 surašymo metu), sustabdyti statinio statybą turi teisę bet kuris statybos valstybinę priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas (nurodydamas statybos ar griovimo sustabdymo terminą), kai: 1) nustatoma, kad statinio statyba ar griovimas yra savavališki; 2) pateiktas prašymas (pareiškimas) teismui dėl statybos leidimo panaikinimo pagal šio Įstatymo 23 straipsnio 19 dalį; 3) (neteko galios nuo 2006 m. spalio 31 d.); 4) nustatoma, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė statinio projekto sprendinius, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus; 5) paaiškėja statinio projekto klaidos, dėl kurių atsirado statinio avarijos grėsmė; 6) statybos leidimas neteko galios; statinio statybą sustabdęs statybos valstybinę priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas surašo aktą nurodydamas įvykdytų statybos darbų mastą. Akto formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija; statytojas (užsakovas) ir rangovas privalo likviduoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus bei jų padarinius ir gauti statinio statybą sustabdžiusio statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto raštišką sutikimą tęsti statinio statybą. Jeigu šiame straipsnyje nurodyti reikalavimai neįvykdomi, statinio statybą sustabdęs viešojo administravimo subjektas kreipiasi į teismą.

LR Aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-243 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas" 7 punkte nustatyta, kad savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) neturint galiojančio statybos leidimo, nesudėtingo statinio atveju neturint nustatyta tvarka parengto supaprastinto statinio projekto su galiojančiais įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, o kai supaprastintas statinio projektas neprivalomas - žemės sklypo nuosavybės ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančio dokumento.

Kaip jau nurodyta aukščiau, tiek 2010-05-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu (toliau – sprendimas) civilinėje byloje Nr. 2-54-241/2010, tiek 2011-04-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (toliau – Nutartis) civilinėje byloje Nr. 2A-370-567/2010 buvo konstatuota, kad ieškovas vykdė ūkinių pastatų savavališką statybą, statyba buvo pradėta ir vykdoma savavališkai, nederinant su valstybinėmis institucijomis projektinės dokumentacijos ir negaunat tuo tikslu statybos leidimo. Taigi, 2009-03-16 Savavališkos statybos aktas Nr. (100)-11.39-04 yra administracinis teisės aktas, kuris yra galiojantis, ieškovo ieškinys dėl šio savavališko statybos akto nuginčijimo, teismų buvo atmestas, todėl tiek 2009-03-16 Savavališkos statybos aktas Nr. (100)-11.39-04, tiek 2009-03-16 Statybos sustabdymo aktas Nr.(100)-11.39-01 privalomai sukelia ieškovui teisines pasekmes. Ieškovo nurodytais pagrindais panaikinti 2009-03-16 Statybos sustabdymo aktą Nr.(100)-11.39-01, kuris atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 1 priede nurodyto statybos sustabdymo akto reikalavimus, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo nurodyti argumentai apie ūkinių pastatų Nr.1 ir Nr.2 statybos metu taikytinas teisės normas, šių ūkinių pastatų priskirtinumą nesudėtingų statinių kategorijai, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes šios aplinkybės buvo išnagrinėjamos aukščiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. Nr. 2-54-241/2010 tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Liudytojo Z. J. parodymais kaip įrodymais byloje teismas nesivadovauja, nes jie nagrinėjamu atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės.

Yra tenkintinas atsakovo reikalavimas taikyti ieškovo reikalavimui dėl 2009-03-16 Statybos sustabdymo akto Nr.(100)-11.39-01panaikinimo ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str.1d.).

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ABTĮ 33 str.1 d. nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).

Šioje byloje ieškovas pareikštu ieškiniu prašė panaikinti 2009-03-16 Statybos sustabdymo aktą Nr.(100)-11.39-01, t.y. individualų administracinį aktą, šis nagrinėjamas reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl byloje taikytini ABTĮ nustatyti administracinio akto apskundimo, o ne CK nustatyti ieškinio senaties terminai. ABTĮ 33 str.1 d. nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Kaip nustatyta byloje 2009-03-16 Statybos sustabdymo aktą Nr.(100)-11.39-01 ieškovas gavo tą pačią minėto akto surašymo dieną, t.y. 2009-03-16, tai patvirtina ieškovo parašas ir jo nurodyta data, nurodyti 2009-03-16 Statybos sustabdymo akte Nr.(100)-11.39-01 (b.l.29, t.1), tuo tarpu patikslintą ieškinį kuriame reiškė reikalavimą dėl 2009-03-16 Statybos sustabdymo akto Nr.(100)-11.39-01panaikinimo Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė 2012-01-26 (b.l.114-115, t.1), o galutinai patikslintą ieškinį pateikė teismui 2012-03-19, todėl, konstatuotina, kad šios bylos atveju taikytinas ABTĮ 33 str. 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas. Ieškovas apie šį ginčijamą administracinį aktą žinodamas dar tuomet, Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-54-241/2010, jo neginčijo, atnaujinti terminą šiam administraciniam aktui nuginčyti, neprašė. Todėl, ieškovo reikalavimas panaikinti 2009-03-16 Statybos sustabdymo aktą Nr.(100)-11.39-01, atmestinas.

Dėl ieškovo reikalavimo panaikinti 2011-08-19 atsakovo Reikalavimą Nr.REI-00-l10819-00120 nugriauti ūkinės paskirties statinius (b.l.5, t.1).

Nuo 2011-01-01 įsigaliojo nauja redakcija CK 4.103 str. redakcija, šio str. 1 d. nustato, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai; šio str. 2 d. nustato, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą; pagal 3 d., teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Statybos įstatymo (aktuali redakcija nuo 2011-07-19 iki 2011-11-30) 28 str. 2 d., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal šio Įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;2) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Pagal Statybos įstatymo 28 str. 3 d., šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

Pagal Statybos įstatymo 28 str. 4 d., asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Įmoka už savavališkos statybos įteisinimą nemokama šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento gavimo atveju.

Pagal Statybos įstatymo 28 str. 5-6 d.d., jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, šio dokumento teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją jis pateikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri ne vėliau kaip per 3 darbo dienas panaikina asmeniui pateiktą reikalavimą; jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą. Į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo ar išardymo taip pat gali kreiptis asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami.

Tuo tarpu teismui, pagal Statybos įstatymo 28 str. 7 d., suteikta teisė statytojui ar kitam asmeniui: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Akivaizdu, kad esant galiojančiam ir nenuginčytam 2009-03-16 Savavališkos statybos aktui Nr. (100)-11.39-04, atsakovas remdamasis ir vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 str. nuostatomis (aktuali redakcija nuo 2011-07-19 iki 2011-11-30) bei STR 1.09.06:2010 „Statybos stabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 8 priedu, surašė ieškovui 2011-08-19 Reikalavimą Nr.REI-00-l10819-00120 nugriauti ūkinės paskirties statinius, kuriuo pareikalavo iš ieškovo ne vėliau kaip iki 2012-02-19 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2009-03-16 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (100)-11.39-04 bei išaiškino ieškovo teises, nustatytas Statybos įstatymo 28 str. Tuo tarpu, ieškovas, vietoj to, kad imtųsi visų įmanomų priemonių, kad realizuoti savo teises iš karto kreipėsi į teismą dėl atsakovo 2011-08-19 Reikalavimo Nr.REI-00-l10819-00120 panaikinimo.

Teismo nuomone ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytų argumentų pagrindu, nėra pagrindo naikinti ieškovo ginčijamą 2011-08-19 atsakovo Reikalavimą Nr.REI-00-l10819-00120 nugriauti ūkinės paskirties statinius. Kitu pagrindu ir dalyku ieškovas ieškinio nereiškė, ieškovo pareiga yra ieškinyje nurodyti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 111, 135 str. str.), todėl šioje dalyje ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo priteistina 116,11Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str. str., teismas

nusprendė:

Ieškovo M. J. patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 116,11Lt (vieną šimtą šešiolika litų 11 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė