Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Linai Michailovienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Ražanskienei, gynėjui Edvardui Zalubai, nukentėjusiajam L. N., nukentėjusiojo atstovui advokatui Romanui Bareikai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, bedarbis, neteistas, kaltinamas dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2016 m. balandžio16 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, konflikto metu smogdamas galva į veidą ir kumščiu į kairę akį, padarydamas kairės akies gyslainės plyšimą su kraujosruva ir tinklainės sukrėtimu, nesunkiai sutrikdė L. N. sveikatą, nes dėl kairės akies sužalojimo L. N. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Nukentėjusysis L. N. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 t., 8, 14, 19 b. l.), kad 2016 m. balandžio 16 d., apie 1 val., su draugas R. M., V. L. ir E. K. atvyko į Strigailiškio kaimą pas pažįstamą A. M.. Tarp jo ir A. M. kilo konfliktas. A. reikalavo, kad jis pasišalintų, nes yra nepageidaujamas. Sodybos kieme A. galva trenkė jam į veidą ir kumščiu į kairę akį. Dėl šio smūgio pablogėjo regėjimas. Gydytojai diagnozavo akies tinklainės sužalojimą. Gydytojai nežada gerų perspektyvų, sako, kad blogai matys kaire akimi. Dėl gydymo kairės akies regėjimas nepagerėjo, mato blogai. Dėl to jį kankina depresija.

Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 t., 78-82 b. l.), kad 2016 m. balandžio 15 d., apie 23 val., G. Č. jį, V. L., E. K. ir L. N. pakvietė į svečius pas A. M.. Automobiliu nuvežė draugus į Strigailiškio kaime esančią sodybą. Sodyboje buvo A. M.. Draugai vartojo alkoholinius gėrimus, o jis alkoholio nevartojo, nes vairavo automobilį. Tarp L. N. ir A. M. kilo žodinis konfliktas. A. M. buvo pasipiktinęs, kad L. N. atvyko į sodybą ir norėjo jį išvaryti. Išstūmęs L. N. į lauką, A. M. trenkė jam galva į veidą ir ranka į kairę akį. Po smūgio L. susiėmė už veido. Su draugais A. M. atskyrė nuo L.. Neužilgo su L. išvyko. L. sakė, kad skauda kairę akį ir prastai ta akimi mato. L. akis buvo sutinusi, negalėjo jos atmerkti.

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 t., 86 b. l.), kad 2016 m. balandžio 15 d. su draugais L. N., R. M. ir V. L. lankėsi pas A. M. Strigailiškio kaime esančioje sodyboje. Vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 1 val. nakties tarp L. N. ir A. M. kilo konfliktas, kurio priežasties nežino. Matė, kaip A. M. vieną kartą trenkė L. N. galva į veidą ir vieną kartą dešine ranka į kairę akį. L. po smūgių susiėmė už veido. A. M. nuo L. N. atitraukė pribėgę draugai. Po to jis kartu su R. M. ir L. N. iš sodybos išvažiavo. Važiuojant namo L. skundėsi, kad skauda kairę akį ir ją sunku atmerkti. Matė, kad L. kairė akis stipriai patinusi.

Liudytoja V. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 t., 91 b. l.), kad 2016 m. balandžio 15 d. kartu su R. M., E. K. ir L. N. nuvyko pas A. M. į Strigailiškio kaime esančią sodybą. Ten vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 1 val. nakties neblaivus A. M. pradėjo reikalauti, kad jie išvažiuotų. L. paklausė, ar jiems išvažiuoti. Tada A. M. išstūmė L. N. į kiemą ir trenkė jam galva į veidą. Smūgio kumščiu nematė, nes draugai bėgo juos išskirti, o ji atsitraukė toliau. Po įvykio jie išvyko į namus. L. po smūgio buvo susiėmęs už veido rankomis. Po kurio laiko pasimatė, kad jo akis yra smarkiai patinusi. Iki muštinių su A. M. L. veidas buvo nesumuštas ir akys sveikos.

Liudytoja G. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 t., 96 b. l.), kad 2016 m. balandžio 15 d. vakare buvo pas A. M. Strigailiškio kaime esančioje sodyboje. Vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 1 val. nakties tarp A. M. ir L. N. kilo žodinis konfliktas, nes A. norėjo išprašyti L. iš sodybos. Konflikto metu jie susistumdė. Nematė, kad A. smūgiuotų L., nes buvo tamsu, o ji stovėjo atokiau. Draugai juos išskyrė. Po konflikto L. N. su R. M. ir kitais draugais išvažiavo namo.

Liudytoja G. Č. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 t., 101 b. l.), kad 2016 m. balandžio 15 d., apie 19 val., su A. Š. nuvyko pas A. M. į Strigailiškio kaimą. Dar buvo atvykę R. M., L. N., G. M., V. L. ir E. K.. Apie 1 val. nakties A. M. susipyko su L. N.. A. nenorėjo, kad L. būtų sodyboje ir mėgino jį išprašyti. Konfliktas vyko lauke, buvo tamsu, o ji stovėjo atokiau, todėl A. ir L. veiksmų nematė, bet girdėjo kaip jie šaukė vienas ant kito. Draugai juos išskyrė. R. M. išvežė L. iš sodybos.

Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 t., 106 b. l.), kad 2016 m. balandžio 15 d., apie 20 val. atvyko pas A. M. į Strigailiškio kaime esančią sodybą. Su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 1 val. nakties išgirdo, kad sodybos kieme vyksta konfliktas. Nuėjo į tą vietą. Draugai papasakojo, kad konfliktas įvyko tarp A. M. ir L. N.. Dėl ko kilo konfliktas ir ar jie mušėsi, nežino. Tą vakarą buvo stipriai išgėręs, todėl daug ko neprisimena.

2016 m. rugpjūčio 24 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2451/2016(01) patvirtina (69 b. l.), kad L. N. padarytas kūno sužalojimas – kairės akies gyslainės plyšimas su kraujosruva ir tinklainės sukrėtimu bei regėjimo kaire akimi sutrikimu (regėjimo aštrumas 0,05). Sužalojimas pagal sveikatos sutrikdymo trukmę (ilgiau 10 d.) atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Dėl prarasto regėjimo aštrumo kvalifikuoti sužalojimą kaip sunkaus masto sveikatos sutrikdymą nėra objektyvaus medicininio pagrindo, nes regėjimas ir iki traumos buvo blogas (2015-05-06 regėjimo aštrumas abiejų akių = 0,08, koreguojamas optiniais prietaisais: akiniais, lęšiais, linzėmis), todėl prarastas kairės akies regėjimo aštrumas nesudaro 30 procentų bendro darbingumo. Sužalojimas padarytas kieto buko daikto smūgiu į kairės akies sritį. Labiausiais tikėtina, kad akies sužalojimas galėjo būti padarytas kumščio smūgiu į kairę akį.

Motyvuojamoji dalis

A. M. kaltę įrodo paties A. M. parodymai, kuriuos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo L. N., liudytojų R. M., E. K. ir V. L. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada.

A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, nes, smogdamas kumščiu į kairę akį ir sukeldamas kairės akies gyslainės plyšimą su kraujosruva ir tinklainės sukrėtimu bei regėjimo kaire akimi sutrikimu, sužalojo L. N., kuris dėl patirtų sužalojimų ilgai sirgo – sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis pirmiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų.

A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. A. M. pripažįsta, kad smūgiavo L. N., būdamas neblaivus, bet mano, kad tai neturėjo įtakos jo veiksmams, nes šioje situacijoje taip elgtųsi ir blaivus. Neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad A. M. neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui nėra, todėl šios aplinkybės teismas nepripažįsta atsakomybę sunkinančia.

Kaltinamojo motina J. M. pateikė prašymą atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą. Šis prašymas tenkinamas, nes kliūčių taikyti A. M. Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatus nėra. A. M. neteistas, padarė apysunkį nusikaltimą, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos visiškai pripažino jau pirmos apklausos metu ir gailisi nusikaltęs. Nusikaltimu padarytą žalą iš dalies atlygino – atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 59,31 Eur turtinę žalą ir nukentėjusiajam L. N. padarytą 83,20 Eur turtinę žalą. Nusikaltimu L. N. padarytos neturtinės žalos kaltinamasis neatlygino, nes kilo ginčas dėl neturtinės žalos dydžio, bet nėra pagrindo manyti, kad A. M. neatlygins nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, kurios dydį nustatys teismas. A. M. nusikalto pirmą kartą, buvo padaręs tik vieną administracinį teisės pažeidimą, susijusį su smulkiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu – būdamas pradedantysis vairuotojas vairavo automobilį nepažymėtą skiriamuoju ženklu su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje, už kurį paskirta administracinė nuobauda (2 Eur bauda) nebegalioja, kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nėra. Yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant J. M. atsakomybei pagal laidavimą. J. M. yra verta teismo pasitikėjimo, nes neteista, nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn, darbdavio teigiamai charakterizuojama. J. M. gali daryti teigiamą įtaką A. M., nes yra jo motina ir jie kartu gyvena. Atsižvelgiant į J. M. asmenines savybes ir turtinę padėtį (darbo užmokestis mažesnis už minimalią mėnesinę algą), galimas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Atsižvelgiant į tai, kad A. M. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, panaikinama ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gegužės 2 d. nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (117-119 b. l.).

Nukentėjusysis L. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodo, kad patyrė 83,20 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos, susijusios su keturiomis kelionėmis visuomeniniu transportu iš Ignalinos į Kaune esančią gydymo įstaigą (43,20 Eur) ir vaistų pagal keturis receptus įsigijimu (40 Eur).

Dėl A. M. smurtinių veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir pažeminimą, bet ir neteko regėjimo kaire akimi, todėl kamuoja emocinė depresija, o dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai lydės visą likusį gyvenimą. Patirtą neturtinę žalą įvertina 7000 Eur.

Nukentėjusysis prašo priteisti 250 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Pateikė šias išlaidas patvirtinantį dokumentą – advokato R. Bareikos išrašytą pinigų priėmimo kvitą (2 t., 25 b. l.). Paminėtos išlaidos susijusios su civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo parengimu ir nukentėjusiojo atstovavimu teisme, todėl priteisiamos iš kaltinamojo (Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis A. M. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino ir turtinę žalą atlygino, 2016 m. lapkričio 14 d. padarydamas 83,20 Eur pinigų perlaidą L. N. (2 t., 44-45 b. l.). Sutinka, kad L. N. buvo padaryta ir neturtinė žala, bet nesutinka su reikalaujamos neturtinės žalos dydžiu, nes mano, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis yra tūkstantis eurų.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Pagal Civilinio kodekso 6.283 straipsnį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas konstatuoja, kad dėl A. M. nusikalstamos veikos L. N. patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, dėl netekto regėjimo aštrumo kaire akimi patiria ir ateityje patirs dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Neturtinę žalą privalo atlyginti nusikaltimą padaręs asmuo.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų įstatymas nenustato. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. įvertinęs: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgta į visumą įstatyme nurodytų kriterijų. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės. Nukentėjusysis dėl panaudoto prieš jį fizinio smurto jautė fizinį skausmą, patyrė dvasinį sukrėtimą ir pažeminimą. Pagal byloje esančias medicininių dokumentų kopijas ir teismo specialisto išvadą iki sužalojimo L. N. regėjimo aštrumas kaire akimi buvo 0,08, o su korekcija optiniais prietaisais – 0,8 (1 t., 68 b. l.). Po sužalojimo regėjimo aštrumas kaire akimi 0,01, o su korekcija optiniais prietaisais 0,05 (1 t., 50, 57, 68 b. l.). Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, pastabose prie 1 lentelės nurodyta, kad pilnas aklumas – regėjimo aštrumas mažiau kaip 0,04, todėl galima teigti, kad L. N. faktiškai neteko regėjimo kaire akimi. Sužalojimas sukėlė negrįžtamų neigiamų pasekmių sveikatai – regėjimo netekimą kaire akimi, o dėl to dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai lydės nukentėjusįjį visą likusį gyvenimą. Žala kilo dėl tyčinio nusikaltimo, padaryto netiesiogine tyčia. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į kaltininko turtinę padėtį. A. M. turtinė padėtis šiuo metu bloga – jis neturi nekilnojamojo turto ir pastovių pajamų, nes yra Lietuvos darbo biržoje įregistruotas bedarbis. Dėl šių aplinkybių iš A. M. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas, bet tai ne pagrindas žalos atlyginimą sumažinti iki kaltinamojo nurodyto dydžio – 1000 Eur. Teismas sprendžia, kad A. M., būdamas jaunas ir darbingas, gali dirbti ir taip gauti lėšų nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimui. Nustatant neturtinės žalos dydį, privalu atsižvelgti į padarytos turtinės žalos dydį, kuri šiuo atveju nedidelė, bet, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdį, turtinės žalos dydis neturi didesnės reikšmės sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad žalai atsirasti turėjo įtakos ir nukentėjusiojo netinkamas elgesys – neblaivus konfliktavo su kaltininku, mažina nukentėjusiojo prašomą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Įvertinęs aptartų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad L. N. padarytos neturtinės žalos atlygintinas dydis yra 5000 Eur.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 59,31 Eur ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, nes tokia suma buvo sumokėta sveikatos priežiūros įstaigoms už nukentėjusiajam L. N. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Šį reikalavimą A. M. patenkino, savo noru sumokėdamas ieškovui reikalaujamą sumą (1 t., 144-152 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235, 273, 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atleisti ir perduoti jį J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo Nerijaus Kačanovo 2016 m. gegužės 2 d. nutarimu A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

L. N. ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. M. L. N. 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš A. M. L. N. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.