Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo E. M. atstovui adv. V. Lazickui, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. L., neatvykus atsakovei V. M., gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei V. M. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų klausimų susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Santuokos su Atsakove metu gimė vienas vaikas: (duomenys neskelbtini) Didžiojoje Britanijoje, Fishtoft, gimusi, nepilnamete esanti dukra K. M., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Šiuo metu mūsų su Atsakove, kaip sutuoktinių buvimas santuokoje ir bendras gyvenimas pasidarė negalimas, todėl Teismas, mano nuomone, turėtų nutraukti santuoką LR CK 3.61 straipsnio pagrindu.

Tarp manęs ir atsakovės V. M. sudaryta santuoka nutrauktina, nes santuoka iširo, visų pirma, dėl Atsakovės kaltės, kuri pasireiškia netinkamu ir nepriimtinu Atsakovės elgesiu mano, kaip sutuoktinio, atžvilgiu. Įregistravus santuoką ir kartu pragyvenus maždaug trejus metus, 2006 metais mane nuteisus realia laisvės atėmimo bausme, Atsakovė manęs nesulaukė ir su iki santuokos sudarymo gimusiais dviem vaikais: K. U., gimusia (duomenys neskelbtini)., ir D. U., gimusiu 2(duomenys neskelbtini) išvyko gyventi į užsienį. Man grįžus iš įkalinimo vietos, su Atsakove, kuri buvo laikinai grįžusi į Lietuvą, susitikome ir pabendravus bei vėliau jai pareiškus, kad aš, kaip sutuoktinis nesu reikalingas ir, kad su manimi ji negyvens, nes turi kitą vyrą, - Atsakovė mane galutinai paliko, ir 2009 metų vasarą išvyko Didžiąją Britaniją kur ir šiuo metu gyvena su kitu vyru, dvejais iki santuokos sudarymo gimusiais vaikais, bei Didžiojoje Britanijoje (duomenys neskelbtini) gimusia mūsų abiejų nepilnamete esančia dukterimi K.

Aš, savo ruožtu, Atsakovei esant man neištikimai ir mane palikus, sutikau kitą moterį R. K., su kuria gyvenant, (duomenys neskelbtini) Šiauliuose gimė mūsų sūnus H. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Jau daugiau nei dvejus metus su Atsakove jokių ryšių nepalaikau, nesu jos sutikęs. Manau, kad mūsų santuoka iširo dėl abiejų kaltės ir jos atkurti nebėra jokių galimybių. Todėl buvimas santuokoje nebetenka prasmės ir nebegalima tikėtis, kad ateityje vėl pradėsime gyventi kartu. Šias ieškinyje nurodytas aplinkybes aš įrodinėsiu savo paaiškinimu ir be to, manau, kad šias aplinkybes pripažins ir pati Atsakovė.

Manau, kad mūsų su Atsakove santuoka turėtų būti nutraukta netaikant priemonių sutuoktiniams taikyti, nes jų taikymas gali tik pakenkti mano bei Atsakovės ir tiek mano, tiek vienodai ir Atsakovės nepilnamečių vaikų interesams. Santuoka faktiškai yra iširusi ir atkurti šeimos perspektyvos nėra (LR CK 3.64 str. 3 d.).

2008 m. birželio mėn. 11 d. Didžiojoje Britanijoje gimusi mūsų dukra K. M.. a.k. (duomenys neskelbtini) nuo pat gimimo gyvena kartu su Atsakove ir yra jos prižiūrima. Todėl, vadovaudamasis vaiko interesais, teismo prašysiu nepilnamete esančios dukters: K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina atsakove. V. M.

Man, kaip ieškovui, dukrai K. M. gyvenant su Atsakove, nustatytinas bendravimas su vaiku ir dalyvavimas jos auklėjime abiejų tėvų susitarimu, neribojant bendravimo trukmės.

Iš manęs dukrai K. M., esant pareigai teikti vaikui išlaikymą, priteistinas vaikui skirtas išlaikymas, šiuo metu neturint darbo ir tuo pačiu, garantuotų pajamų šaltinio, po 250 Lt (du šimtai penkiasdešimt litų) į mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo momento, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki vaiko pilnametystės. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovei V. M.

Kadangi santuokos su Atsakove metu iš bendrų lėšų kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kuris man ir Atsakovei priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nėra įsigyta, - tai reikalavimo padalinti turtą nereiškiu.

Aš sau išlaikymo iš Atsakovės prisiteisti nenoriu. Tokio pobūdžio išlaikymas iš manęs Atsakovei nepriteistinas.

Kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, pats nebūdamas niekam skolingu – aš neturiu. Apie Atsakovės kreditorinius įsipareigojimus duomenų neturiu.

Pageidauju, kad po santuokos su Atsakove nutraukimo man būtų palikta turima pavardė, -„M.“, o Atsakovei ikisantuokinė pavardė, - „U.“ (LR Civilinio kodekso 3.69 str. 2 d).

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR Civilinio proceso kodekso 784 straipsnį, nustatanti šeimos teisinių santykiu bylų teismingumą, - Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktiniu yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

Aš esu Lietuvos Respublikos pilietis ir mano nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (šias aplinkybes pagrindžia ir įrodo pridedamų asmens tapatybės kortelės, pažymos apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, pažymos apie šeimos sudėtį, G. R. tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pažymos nuorašai). Atsakovė V. M., būdama Lietuvos Respublikos piliete, pagal Gyventojų Registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pateiktus duomenis 2009-08-05 išvykusi į užsienio valstybę: Dž. Britaniją, kurios tikslų adresą pagal jos gyvenamąją vietą esu nurodęs, - tenai gyvena. Kaip minėta, - LR Civilinio proceso kodekso 784 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taigi, kadangi aš esu Lietuvos Respublikos pilietis ir mano nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, - pagal G. R. tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pateiktus duomenis esu, kaip faktiškai gyvenantis Šiaulių mieste, laikinai esantis Šiaulių tardymo izoliatoriuje, - 2006-07-25 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Šiaulių m. sav., tai byla dėl santuokos su Atsakove nutraukimo nagrinėtina Šiaulių miesto apylinkės teisme pagal mano, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, nuolatinę gyvenamąją vietą.

Vadovaudamasis LR CPK 135 str. ld. 6p. pranešu, kad byla bus vedama per advokatą.

Iš Atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, išieškotinos iš Atsakovės į valstybės biudžetą ( LR CPK 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis LR Civilinio kodekso 3.60 str., 3.61 str., 3.62 str., 3.64 str. 3 d., 3.65 str. ld., 2d. 5p., 3.69 str., 3.72 str. , 3.174 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str., LR Civilinio proceso kodekso 5 str., 83 str., 135 str., 375-378 str., 382 ir 384 str., 784 str. 1 d., ieškovas teismo prašė:

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo santuokos metrikų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), tarp manęs, E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste, ir Atsakovės V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), turinčių nepilnametį vaiką: dukrą K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusią (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Netaikyti priemonių sutuoktiniams susitaikyti.Nustatyti nepilnametės dukters K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su Atsakove vaiko motina V. M.Priteisti iš manęs, E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste, išlaikymą dukrai K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) į mėnesį kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo momento iki vaiko pilnametystės.Nustatyti, kad aš, ieškovas E. M., turiu teisę matytis su dukra K. M., bendrauti su ja ir dalyvauti jos auklėjime abiejų tėvų bendru susitarimu.Paskirti Atsakovę V. M. nepilnamečiam vaikui: dukrai K. M., skirtų išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti, kad man iš Atsakovės ir Atsakovei iš manęs tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas.Po santuokos nutraukimo man, ieškovui, palikti turimą pavardę,- „M.“, Atsakovei pavardę,- „U‘.

Priteisti iš Atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsižvelgiant į atsakovės atsikirtimus bei į bylą pateiktus įrodymus, ieškovo atstovas pateikė teismui žodinį prašymą pakeisti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo, nurodydamas, kad ieškovas sutinka, jog atsakovė pasiliktų sutuoktinę pavardę.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pakartojo ieškinio motyvus ir teigė, kad LR CK 3. 60 str. 3 d. numato sutuoktinio kaltės prezumpciją, tuomet, kada sutuoktinis yra neištikimas ar žiaunai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Mano, kad toks sutuoktinio elgesys kuomet vienas iš jų palieką kitą, o ginčo atveju taip ir atsitiko, neigiamai veikia ne tik ieškovą, tačiau neigiamai veikia ir sutuoktinių nepilnametį vaiką. Todėl laiko, kad sutuoktinių buvimas santuokoje toliau nebetenka prasmės ir nebegalima tikėtis, kad ateityje sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu.

Mano, kad ieškovo santuoka su atsakove turėtų būti nutraukta, netaikant priemonių sutuoktiniams susitaikyti, nes jų taikymas gali tik pakenkti ieškovo ir sutuoktinių nepilnamečio vaiko interesams, nes santuoka yra faktiškai iširusi ir atkurti šeimos perspektyvos nėra.

Be to tokios priemonės neigiamai paveiktų šeimos aplinką, nepilnamečio vaiko auklėjimą, neigiamai atsilieptų ir į nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas (LR CK 3.64 str. 3 d.).

Ieškovas savo reikalavimus atsakovei grindė į bylą pateiktais įrodymais.

Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė šiuos atsikirtimus.

Atsakovė teigė, kad su pareikštu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ji sutinka, tačiau prašė teismo dukters išlaikymui iš ieškovo priteisti po 400 Lt periodinėmis išmokomis. Atsakovė nereiškė prieštaravimo, kad nepilnametės dukters K. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina. Tačiau nenurodė ar norėtų pasilikti iki santuokinę pavardę, todėl esant ieškovo ir jo atstovo sutikimui, manytina, jog pageidauja pasilikti santuokinę pavardę „M.“. Taip pat atsakovė neginčijo ir kitų ieškovo nurodytų aplinkybių bei faktų, tiek dėl bendro turto įsigijo, tiek dėl įsiskolinimų kreditoriams.

Atsakovė iki teismo posėdžio nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos atsikirtimus į ieškovo ieškinį.

Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog ŠVTAS, susipažino su ieškovo E. M., a/k (duomenys neskelbtini) šiuo metu esantis (duomenys neskelbtini), ieškiniu atsakovei V. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir visais pridedamais dokumentais.

Ieškovas savo ieškinyje nurodo, jog su atsakove (duomenys neskelbtini) susituokė, turi vieną dukrą K. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nuo pat gimimo gyvena kartu su motina ir yra jos prižiūrima, todėl K. M. gyvenamoji vieta nustatytina su motina ir iš jo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 litų iki vaiko pilnametystės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikai. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai.

Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis ( CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri šiuo metu yra 800 litų, toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004, paskelbta Teismų praktika 22).

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, į ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, į tai, jog nėra žinoma atsakovės nuomonė dėl pareikštų prašymų, Skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 252 straipsnio 1 dalimi, savo galutinę išvadą šioje civilinėje byloje pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.

Teismo posėdžio metu skyrius atstovė paaiškino teismui, kad ieškovo reikalavimus atsakovei, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Papildomai nurodė, jog sutinka ieškovo siūloma nepilnametės dukros išlaikymui reikalinga periodinių mėnesinių išmokų suma.

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos ir paaiškinimų seka, kad šalys Šiaulių m. Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 5-6). Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. M. (b.l. 7). Ieškovas ir atsakovė LR savo vardu registruotino nekilnojamojo turto nėra įsigiję (b.l. 16-17). Taip pat abi šalys savo vardu nėra įregistravusios nuosavybės teisių į kilojamuosius registruotinus daiktus (b.l. 18-19). Ieškovas šiuo metu nedirba, kadangi yra įkalintas Šiaulių tardymo izoliatoriuje (b.l. 3). Atsakovė gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje pagal darbo sutartį bei gauna nuolatines pajamas (b.l. 40-41). Iš ieškovo ir jo atstovo paaiškinimų bei teismui pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad abu sutuoktiniai nesiekė darnos santuokiniame gyvenime, ieškovas neteikė tinkamo išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui ir abu sutuoktiniai pažeidinėjo lojalumo šeimos santykiuose pareigą. Todėl sutuoktiniai dėl netinkamo atsakovės elgesio nuo 2009 m. vasaros neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (b.l.2). Tuo pačiu ieškovas neneigė, kad po to kai sutuoktinė jį paliko, jis pradėjo bendrauti su kita moterimi, kuri (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų Haroldą.

Sutuoktinio pareigas nustato CK 3.26-3.30; 3.35-3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovas dėl santuokos iširimo pagrindinį motyvą nurodo atsakovės lojalumo ir pagarbos nebuvimą sutuoktiniui, jos išvykimą gyventi į užsienį, paramos neteikimą, tačiau dėl santuokos iširimo prašė pripažinti abu sutuoktinius kaltais. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio ar abiejų kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina.

Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovas teigė, kad būtent atsakovės elgesys ir jos požiūris į šeimynį gyvenimą, turėjo esminės įtakos šeimos iširimui. Ieškovas nurodė, kad atsakovė jau daug mėnesių nesirūpina šeimą, nes gyvena užsienyje, nekeičia savo elgesio ir požiūrio į jį, nesidomi šeimos reikalais, gyvena atskirą gyvenimą. Taip pat ieškovo atstovas teismo posėdžio metu pagrįstai nurodė, kad ir pats ieškovas iš dalies kaltas dėl jo santuokos iširimo, nes jam pradėjus draugauti su kita moterimi, jiems irgi gimė vaikas (b.l.8). Iš bylos medžiagos matyti, kad sutuoktiniams gyvenant kartu, tarp šalių išryškėjo charakterių bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o sutuoktiniai gyvendami kartu nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje. Visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos šeimos iširimui. Kadangi per sutuoktinių bendro gyvenimo laikotarpį abi šalys netinkamai elgėsi viena kitos atžvilgiu, o atsakovė dar ir išvyko į užsienį palikus sutuoktinį, bei visuma kitų aplinkybių leidžia teismui preziumuoti, kad abiejų sutuoktinių elgesys ir atskirai atsakovės požiūris į kitą sutuoktinį, patvirtina sutuoktinių santuokos iširimą ir abiejų šalių kaltę (CK 3.61 str. 2 d.). Tokie sutuoktinių veiksmai įrodo, kad jie abu nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus vienas kitam. Todėl teismas mano, kad abu sutuoktiniai ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.61 straipsniu konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokia teismo išvada remiasi ieškovo nurodytais argumentais ir atsakovės pripažinimu bei kita byloje esančia medžiaga, o ir tuo, jog atsakovė nei iki teismo posėdžio, nei vėliau nepateikė teismui tinkamų įrodymų paneigiančių jos kaltę. Iš to seka, kad sutuoktiniai nenori keisti savo elgesio, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovė irgi negali paneigti ieškinyje nurodytų motyvų ir aplinkybių bei neturi jas patvirtinančių įrodymų, išskyrus sutikimą.

Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo kartu išsprendžia ir kitus su ieškovo E. M. ieškinio reikalavimais susijusius klausimus.

Tenkintinas ieškovo E. M. prašymas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Nors atsakovė su vaiku šiuo metu ir gyvena užsienyje, tačiau ieškovas dėl to prieštaravimų atsakovei nereiškia.

Ieškovo ir atsakovės vaikas K. M. yra nepilnametė, todėl jai būtinas išlaikymas, kuris priteistinas iš ieškovo, nes vaikas lieka gyventi su motina. Teismas mano, kad ieškovo prašymas priteisti iš jo dukrai išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis po 250 Lt, kuris reikalingas nepilnamečio vaiko išlaikymui, atsižvelgiant į jo amžių ir poreikius, nelaikytinas realiu. Kadangi abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (CK 3.192 str.), todėl iš ieškovo nepilnametės dukters K. M. išlaikymui priteistinas išlaikymas kas mėnesį periodinėmis mėnesinėmis išmokomis po 300 Lt nuo 2011-05-23 iki vaiko pilnametystės, nes ieškovas jau nuo to laiko neteikia vaikui tinkamo ir reikalingo išlaikymo, nes nuo 2010-07-14 jis yra suimtas (Šiaulių m. apylinkės teismo baudž. byla Nr. 1-155-409/11) (CK 3. 194 str.). Teismo iš ieškovo priteisiamas nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas dydis nustatomas, atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovė V. M. nesutiko su ieškovo nurodytu vaiko išlaikymui reikalingu dydžiu. Taip pat teismas priteisdamas iš ieškovo nepilnamečiam vaikui reikalingą išlaikymą, jo dydį vertina pagal vaiko gyvenamąją vietą ir joje galiojantį pragyvenimo lygį. Nors ieškovas pateikė teismui prašymą, kad dabartiniu laikotarpiu dukros išlaikymui gali mokėjo tik po 250 Lt, tačiau kaip jau teismas yra nurodęs, ši ieškovo siūloma suma nėra pakankama nepilnamečio vaiko gyvenančio užsienyje išlaikymui (b.l. 7). Atskirai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (pvz. vaiko seneliams) ar net valstybei (CK 3.192 str. 1d.). Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikis, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje esančiais dokumentais darytina išvada, kad iš ieškovo priteistinas dukrai išlaikymo dydis po 300 Lt mėnesinėmis išmokomis, nėra per didelis ar ypač pabloginantis jo padėtį. Tuo pačiu teismas laiko, jog nustatant nurodytą išlaikymo dydį netenkintinas ir atsakovės prašymas priteisti dukters išlaikymui po 400 Lt periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, kadangi ieškovas privalo teikti išlaikymą ir kitam nepilnamečiam tokio pat amžiaus vaikui (b.l.8). Teismas laiko būtinu, priteisdamas vienam vaikui išlaikymą, kuris reikalingas sudarant normalias sąlygas jo vystymuisi, atsižvelgti ir kito vaiko interesus. Be to teismas iš dalies sutinka su Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės argumentu, jog ieškovo nurodyta ir atsakovės prašoma priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga materialinė parama nėra didelė.

Ieškovas neatsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines sąlygas, nenurodė, dėl kokių subjektyvių priežasčių (ligos, neįgalumo ar kt.) ir dėl ko negali vaiko išlaikymui mokėti nurodyto dydžio periodinių išmokų. Tai, kad šiuo metu jis yra įkalintas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra ta aplinkybė, dėl ko jis negali būti įpareigotas mokėti teismo nurodyto išlaikymo dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymui. Nors iš ieškovo pateiktų teismui duomenų matyti, kad jis savo vardu neturi įregistravęs nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, tačiau kaip jau minėta nėra ir subjektyvių jo negalėjimą patvirtinančių aplinkybių. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog ieškovas ir pasikeitus ekonominei padėčiai šalyje, visai nepagrįstai atsisako vykdyti savo kaip tėvo pareigas nepilnamečiam vaikui. Atskirai pažymėtina, kad ieškovo vaikas yra tokio amžiaus, jog jo sveikatos palaikymui, nuolat reikalingos ir papildomos išlaidos.

Todėl ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti iš jo nurodyto dydžio periodines mėnesine išmokas tenkintas iš dalies.

Pastebėtina, kad naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui K. M..

Atskirai atkreiptinas ieškovo E. M. dėmesys, kad jo dukrai K. M. skirtas išlaikymo dydis gali būti ir indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tai yra teismo priteistą periodinių išmokų indeksavimą vykdo antstolis ar išskaitas darantis asmuo arba pats skolininkas.

Visų ieškovo mokamų vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, skirtina atsakovė V. M. (CK 3.190 str.).

Ieškovas nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto sutuoktiniai neturi, todėl jis tarp sutuoktinių nedalintinas (b.l. 16-19).

Teismui pripažinus, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, tokiu atveju išlaikymas vienam iš kito nepriteistinas.

Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovas nurodė, jog kreditorinių įsipareigojimų jis neturi, atsakovė irgi nenurodė jos galimų kreditorių, todėl laikytina, kad šalys neturi skolinių įsipareigojimų kreditoriams.

Tenkintinas patikslintinas ieškovo prašymas nutraukus santuoką tarp jo ir atsakovės, palikti jai santuokinę pavardę – M. (CK 3.69 str.).

Kadangi ieškovui E. M. šioje civilinėje byloje buvo suteikta advokato teisinė pagalba remiantis VGTP Šiaulių tarnybos sprendimu, todėl valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti iš dalies priteistinos iš atsakovės, nes ji irgi pripažintina kalta dėl santuokos iširimo. Tačiau atsižvelgiant į atsakovės turtinę ir šeiminę padėtį ji nuo šių išlaidų priteisimo atleistina (CPK 96 str. 7d.). Taip pat iš atsakovės nepriteistinos ir kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, atsižvelgiant į šių išlaidų dydį (CPK 96 str. 6d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.61; 3.66-3.67; 3.69-3.70; 3.88; 3.168 str.; 3.194 str. 1, 2, 3 d., LR CPK 259- 270 str.,

nusprendžia:

1. Ieškovo E. M. (a/k (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei V. M. (a/k (duomenys neskelbtini) tenkinti iš dalies.

2. Santuoką tarp E. M. (a/k (duomenys neskelbtini) ir V. M. (a/k (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2008-09-12 Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes - „M.“ ir ,,M“.

4. Nustatyti nepilnamečio vaiko dukters K. M., (a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., gyvenamąją vietą kartu su atsakove, vaiko motina V. M..

5. Nustatyti, kad atsakovas E. M. (a/k (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaiku ir dalyvauja jo auklėjime abiejų tėvų susitarimu.

6. Priteisti K. M. (a/k (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. M., (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) nuo 2011-05-23 dienos iki vaiko pilnametystės.

7. Paskirti V. M. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

8. Pripažinti, kad sutuoktiniai gyvendami santuokoje neįgijo nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto ir jis tarp sutuoktinių nedalintinas.

9. Pripažinti, kad kitą kilnojamąjį turtą sutuoktiniai pasidalijo gera valia ir tarp jų pretenzijų nėra.

10. Nepriteisti sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo.

11. Netenkinti iš dalies ieškovo ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.