Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-07-12 · Civilinė byla Nr. 2YT-17235-490/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-12
Bylos Nr.
2YT-17235-490/2018
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01076-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Pareiškėjas
J. Š.
Suinteresuotas asmuo
O. S., valstybės įmonei Turto bankui
Civilinė byla Nr. 2YT-17235-490/2018Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01076-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 12 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos J. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. S. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. Š. paveldėjimo teisės tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė, pareiškėja J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis V. Š., kuris testamento nepaliko. Iki vyro mirties pareiškėja kartu su sutuoktiniu gyveno jos vardu registruotame bute (duomenys neskelbtini) . Po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi minėtame bute, moka mokesčius už buto komunalines ir kitas paslaugas, naudojasi santuokos metu su V. Š. įgytais namų apyvokos daiktais, baldais, buitine technika ir kitais jo asmeniniais daiktais. Po sutuoktinio mirties pareiškėja butą suremontavo. Terminą palikimui priimti pareiškėja praleido dėl pateisinamų priežasčių, ji buvo įsitikinusi, kad po sutuoktinio mirties palikimą priėmė, pradėjusi faktiškai valdyti jo turtą. Į buvusio sutuoktinio turtą daugiau niekas nepretenduoja. Pareiškėjos ir jos mirusio sutuoktinio dukra O. S. įstatymo nustatyta tvarka palikimo po tėvo mirties nepriėmė ir pretenzijų į jo turto dalį nereiškia (b. l. 2–3).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo O. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nurodydama, kad sutinka su pareiškimu, prašo jį tenkinti (b. l. 28).

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė byloje atsiliepimą, prašydamas pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į teisės norminius aktus (b. l. 23–24).

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Pareiškėja su V. Š. susituokė 1977 m. kovo 19 d. (b. l. 7, 8). Suinteresuotas asmuo O. S. yra pareiškėjos ir mirusio V. Š. dukra (b. l. 7). Pareiškėjos vardu įregistruotas santuokoje su V. Š. įgytas nekilnojamasis turtas – vieno kambario butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Pareiškėja J. Š. deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Pareiškėja po sutuoktinio mirties ir toliau valdė jų santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, mokėjo už butą mokesčius (b. l. 11–16). Remiantis Jonavos rajono 3-ojo notarų biuro notaro Z. B. 2018 m. gegužės 7 d. išduotu liudijimu apie palikimo nepriėmimą, po V. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) , mirties, notaro biure paveldėjimo byla neužvesta, palikėjo įpėdiniai palikimo nėra priėmę (b. l. 5). Remiantis VĮ Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų V. Š. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b. l. 31). Pareiškėjos teigimu, po sutuoktinio mirties, ji ir toliau naudojasi su V. Š. santuokos metu įgytais namų apyvokos daiktais, baldais, buitine technika, moka mokesčius už buto paslaugas, t. y. disponuoja paveldėtu turtu, kaip savo. Pareiškėja faktiškai priėmė palikimą, likusį po sutuoktinio V. Š. mirties, pradėdama turtą valdyti.

Suinteresuoti asmenys prieštaravimų pareiškėjos prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, nepareiškė.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnis 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja J. Š. po sutuoktinio V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) , mirties, palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama valdyti V. Š. turtą, priėmė pareiškėja J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Remiantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 1,45 Eur, valstybės naudai iš pareiškėjos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) , mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėja J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėja Jolanta Damulienė