Utenos apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. D. ir A. D. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas tuo, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dėl to, jog pareiškėjai suklydo dėl termino palikimui priimti ir į notarą kreipėsi praėjus daugiau nei trims mėnesiams po palikėjos mirties.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad termino palikimui priimti praleidimą lėmė ir sunki emocinė būsena po sutuoktinės ir motinos mirties, kiti rūpesčiai. Dėl palikimo priėmimo kreiptis į notarą neskubėjo, nes galvojo, kad tai reikia padaryti ne per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, o praėjus trims mėnesiams po jo atsiradimo. Pareiškėjams yra žinomas mirusiosios turėtas turtas, jokių skolų ji neturėjo, testamento nepaliko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis ir jeigu jis yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Byloje nustatyta, kad palikimas atsirado po pareiškėjo sutuoktinės ir pareiškėjos motinos S. D. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Mirusiosios S. D. vaikai nepilnametis sūnus D. D. ir dukra A. D. yra pirmos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įstatymo normos (CK 5.57 straipsnis) konkrečiai nenurodo, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tačiau pagal susiformavusią teisminę praktiką termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis sužinoti duomenis apie palikimo atsiradimą arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjai, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdami į notarą dėl palikimo priėmimo, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjų nurodytos priežastys – manymas, jog į notarą dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis po trijų mėnesių nuo palikėjo mirties ir jų emocinė būsena po šeimos nario mirties, galėjo lemti, kad jie nespėjo laiku realizuoti paveldėjimo teisės.

Anksčiau išdėstytų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, jog pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido nežymiai dėl svarbių priežasčių ir tai yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti. Termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nes ginčo dėl palikimo šiuo metu nėra.

CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

Nepilnamečio D. D. vardu palikimą, atsiradusį po jo motinos mirties, turi priimti jo tėvas pareiškėjas N. D.. Byloje nėra duomenų, kad mirusioji S. D. turėjo kreditorių ar jai priklausęs nekilnojamasis turtas yra suvaržytas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad palikimo priėmimas nepilnamečio D. D. vardu po S. D. mirties nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir interesų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjui nepilnamečio sūnaus D. D. vardu priėmus po vaiko motinos mirties atsiradusį palikimą, nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai bus tinkamai apsaugoti ir užtikrinti, todėl teismo leidimas išduotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578, 582 straipsniais,

nutaria:

Tenkinti pareiškimą.

Atnaujinti nepilnamečio D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyminiam atstovui N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po motinos S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Leisti N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti nepilnamečio sūnaus D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po jo motinos S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Atnaujinti A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po jos motinos S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.