Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimo netaikyti nuteistajam P. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. Ž. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, skirta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda. Bausmės pradžia – 2019 m. vasario 14 d., pabaiga – 2023 m. balandžio 11 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo P. Ž. skundas atmetamas.

6. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad P. Ž. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo taikymo galimybę, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. P. Ž. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 32 balai (žema). Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

7. Bylos duomenys patvirtina, kad už gerai atliekamą darbą, aktyvų dalyvavimą programose nuteistasis P. Ž. buvo paskatintas 2 kartus, pataisos namuose dirba, mokosi suvirintojo specialybės, reguliariai bendrauja su savo šeimos nariais. Šios aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad vis dar išlieka net keturi kriminogeniniai veiksniai – ankstesnis teistumas, išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistajam P. Ž. yra būdingas nusikaltimų modelis, praeityje buvo įtakojamas draugų grupės. Ši aplinkybė teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis vėl nepasiduos kitų įtakai ir nenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis geba įžvelgti tam tikras problemas, kurios paskatino jį nusikalsti praeityje, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip mano pats prie jos atsiradimo prisidėjo, yra prieštaravimų, praeityje pasirinkdavo netinkamas problemų sprendimo strategijas, nes neapgalvodavo savo elgesio pasekmių arba buvo linkęs susikoncentruoti į teigiamas pageidaujamas pasekmes, ignoruodamas neigiamas, nepageidaujamas. P. Ž. nurodė, kad ankstesniu priežiūros laikotarpiu nesilaikė jam keliamų reikalavimų, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės liudija, kad nuteistasis nelinkęs paisyti jam nustatytų taisyklių bei įpareigojimų, ciniškai į juos žiūri bei nesiekia savo elgesiu pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų ir nepažeidinėti įstatymų, nenusikalsti.

8. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą P. Ž. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarytos veikiant organizuotoje grupėje. Šios aplinkybės rodo padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir vis dar leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, nusikalstamos veikos vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas, o tik negali būti vienu iš esminiu kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 2 metai 8 mėnesiai 1 diena, paskirta bausmė – 4 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

10. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam P. Ž. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo P. Ž. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.