Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1–ojo skyriaus prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 38 MGL (1 900 Eur) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. 2022 m. spalio 8 d., apie 16.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,14 promilių girtumo laipsnis), tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), savo pažįstamą G. B. išvadinęs necenzūriniais žodžiais, pastūmė bei griebė už pečių abiejomis rankomis ir suspaudęs pradėjo ją purtyti, tuo nukentėjusiajai G. B. sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Liudytoja (nukentėjusioji) G. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 8 d., apie 16 val., tvarkėsi namuose, kai prasidėjo konfliktas su jos buvusiu sugyventiniu V. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris reiškė pastovų nepasitenkinimą jos buvimu jų bendrame bute, kuris yra padalintas per pusę, pradėjo ją vadinti „prostitute, suka“. Negalėjusi pakęsti užgauliojimų, nuėjo į balkoną parūkyti, kai staiga V. užėjo ir pradėjo garsiai rėkti sakydamas keiksmažodžius, kurių šiuo metu negali pasakyti, ji ignoravo jį ir nekalbėjo. V. ją pastūmė nuo lango, sakydamas traukis, ji atsitraukė ir pasakė „tik pabandyk mane paliesti“, kai staiga ją griebė už pečių abiejomis rankomis ir suspaudęs stipriai pradėjo purtyti. Ji išsigandusi pastūmė jį ir išbėgo iš balkono, nubėgo į virtuvę, atsistojo ant kėdės ir pradėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. V. įbėgo į virtuvę, pamatęs, kad ji skambina, pradėjo tyčiotis, sakydamas, kad nieko neįrodysi. Patyrė fizinį skausmą. Liudytoja (nukentėjusioji) papildomos apklausos metu parodė, kad jai nebuvo padaryti sužalojimai, buvo tik sukeltas fizinis skausmas. Ji į medicinos įstaigas nesikreipė ir nesikreips, nedarbingumo paėmusi taip pat nebuvo. Byloje civilinio ieškinio ji nereiškia ir šiuo metu V. V. pretenzijų neturi. Su V. V. taikytis nesutinka ir nori, kad jis būtų nubaustas lengva bausme. Ji sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, t. y. nagrinėti bylą jai nedalyvaujant teisme.

Įtariamasis V. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prisipažįsta visiškai kuo yra įtariamas ir labai gailisi. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Paminėtame bute gyvena su G. B., kuri šiuo metu yra tik jo pažįstama, nėra sugyventinė, bendro ūkio neveda, butas priklauso jiems abiems. G. B. gal 4 mėnesius negyveno paminėtu adresu, minėjo, kad gyveno pas dukrą. Jis būdamas vienas namuose, paskutines tris dienas vartojo alkoholį. 2022 m. spalio 8 d., dienos metu, paminėtu adresu buvo G. B. Minėtą dieną jis išgėrė pusę butelio 0,5 litro talpos degtinės. Po pietų kaip įtarime nurodyta, gal apie 16.10 val., tarp jo ir G. B. įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu jis vartojo necenzūrinius žodžius. Vėliau ji išvedė jį iš kantrybės ir ją stumtelėjo ir su rankomis papurtė, kad ji apsiramintų. G. B. užpyko ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir uždarė į areštinę. Jis G. B. atsiprašys ir su ja susitaikys.

Iš alkotesterio kvito rodmenų nustatyta, kad 2022 m. spalio 8 d., 17.53 val., V. V. organizme buvo 3,14 promilės alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. V. 2022 m. spalio 8 d., apie 16.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,14 promilių girtumo laipsnis), tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), savo pažįstamą G. B. išvadinęs necenzūriniais žodžiais, pastūmė bei griebė už pečių abiejomis rankomis ir suspaudęs pradėjo ją purtyti, tuo nukentėjusiajai G. B. sukėlė fizinį skausmą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo V. V. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. V. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę V. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. V., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta viena tyčinė baigta nusikalstama veika žmogaus sveikatai, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. V. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam V. V. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis V. V. iki BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau yra teistas, teistumas išnykęs nėra, administracine tvarka baustas. Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir V. V. asmenybę – yra vidutinio amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, V. V. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi ir padėjo ją išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos kaltininko neadekvačiam elgesiui ir nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors recidyvas prokurorės pareiškime nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas prokurorės pareiškime, taigi jam žinomas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte (pareikšime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymu metu V. V. teistumas pagal ankstesnį – Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. spalio 20 d. – nuosprendį nebuvo išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), laikytina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės vidurkiui, t. y. V. V. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (be kita ko ir alkoholinius gėrimus).

V. V. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. V. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. spalio 8 d. 19.00 val. iki 2022 m. spalio 9 d. 16.07 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. V. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (be kita ko ir alkoholinius gėrimus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti V. V. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (be kita ko ir alkoholinius gėrimus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, V. V. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. spalio 8 d. 19.00 val. iki 2022 m. spalio 9 d. 16.07 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46–48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.