Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau tekste – Vilniaus RAAD) direktoriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 86 str. G. M. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 86 str. 2013 m. sausio 16 d. G. M. buvo surašytas dėl to, jog vadovaujantis 2012 m. gruodžio 31 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad 1) asociacija „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2012 m. gruodžio 31 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – patikrinimo aktas), pirmoje išvadoje išvardintas EEĮ atliekų surinkimo aikšteles pradėjusi eksploatuoti po 2012 m. balandžio 30 d., pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 936 patvirtintų dokumentų, įrodančių, kad elektros ir elektroninės įrangos (toliau tekste – EEĮ) aktų tvarkymas bus finansuojamas sudarymo ir jų reikalavimo vykdymo lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių priedo 3 p. reikalavimus; 2) asociacija „(duomenys neskelbtini)“, įsteigdama EEĮ atliekų surinkimo aikšteles ne didesniu kaip 2 km atstumu viena nuo kitos (patikrinimo akto 2 išvada), pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. D1-481 patvirtintų EEĮ bei jos atliekų tvarkymo taisyklių (toliau tekste – taisyklės) 38 p. reikalavimus; 3) asociacija „(duomenys neskelbtini)“, įsteigdama EEĮ atliekų surinkimo vietas (patikrinimo akto 3 išvada) nepatogiose EEĮ atliekas norinčiam atiduoti asmeniui ir nepaženklindama nuorodomis, pažeidė taisyklių 40 p. reikalavimus; 4) asociacija „(duomenys neskelbtini)“ neskelbė apie jos įsteigtas EEĮ atliekų surinkimo vietas 2012 metų I ir II ketvirtį, tuo pažeidė taisyklių 49 p. reikalavimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD Vilniaus agentūros vyriausiasis inspektorius 2013 m. sausio 31 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje konstatavo, kad 2012 m. gruodžio 31 d. patikrinimo aktu nustatyta, jog asociacija „(duomenys neskelbtini)“ pirmoje patikrinimo akto išvadoje išvardintas EEĮ pradėjo eksploatuoti po 2012 m. balandžio 30 d. Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ įsteigė EEĮ atliekų surinkimo aikšteles ne didesniu kaip 2 kilometrų atstumu viena nuo kitos (patikrinimo akto 2 išvada). Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ įsteigė EEĮ atliekų surinkimo vietas (patikrinimo akto 3 išvada) nepatogiose EEĮ atliekas norinčiam atiduoti asmeniui vietose ir nepaženklino jų nuorodomis. Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ viešai neskelbė apie jos įsteigtas EEĮ atliekų surinkimo vietas 2012 metų I ir II ketvirčiais. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 61 patvirtintų dokumentų, įrodančių, kad EEĮ atliekų tvarkymas bus finansuojamas, sudarymo ir jų reikalavimo vykdymas, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus kaupimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 3 p. reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 patvirtintų EEĮ bei jos atliekų tvarkymo taisyklių 38, 40 p. reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30¹, 286, 287 str., G. M. pagal Lietuvos Respublikos 86 str. paskirta 1250,00 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) dydžio bauda.

Inspektorius V. R., skirtingai nei kitų „(duomenys neskelbtini)“ įrengtų EEĮ atliekų priėmimo vietų matavo tiesiąją, o ne keliu. Teisės aktai nenustato, kad matavimai tarp „(duomenys neskelbtini)“ ar kitų EEĮ gamintojų ir importuotojų organizacijų įsteigtų EEĮ atliekų surinkimo vietų turi būti matuojami, brėžiant tiesiąją tarp artimiausių EEĮ atliekų surinkimo vietų. Tad toks matavimo būdas yra tik jį atlikusio pareigūno asmeninė iniciatyva (kaip jau minėta, kiti regionų aplinkos apsaugos departamentai, atlikdami matavimus tarp „(duomenys neskelbtini)“ įsteigtų EEĮ atliekų priėmimo vietų, atliko keliu. Būtina pažymėti ir tai, kad metodas/kompiuterinė programa maps.lt nėra nei įteisinta kaip tinkama tokiems matavimams atlikti, nei metrologiškai patikrinta.

Prie kiekvieno tiek Vilniaus RAAD, tiek kitų regionų aplinkos apsaugos departamentų patikrinimo aktų yra pridėti „Kontroliuojamų klausimų lapas specifiniam buityje susidarančių elektros ir elektroninės Įrangos atliekų priėmimo vietų, patikrinimui“. Šių klausimynų 1 punkte nurodoma, kad pastabose turi būti nurodoma EEĮ atliekų priėmimo vietos eksploatacijos pradžia. „Patikrinimo akte būtina nurodyti dokumentą, pagal kurį yra pateikiama data (pvz. sutarties pasirašymo data, aikštelės eksploatacijos pradžia“. Taigi, šio dokumento turinys reikalauja, kad patikrinimą atliekantys pareigūnai nustatytų ne tik formalią sutarties dėl EEĮ atliekų surinkimo aikštelių datą, bet ir faktinę datą. Tačiau patikrinimus atlikę pareigūnai nenustatinėjo faktinių EEĮ atliekų priėmimo vietų veiklos datų ir, kaip jau buvo įrodyta pirmosios instancijos teisme, G. M., kaip asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas net nebuvo informuotas apie EEĮ atliekų surinkimo vietų patikrinimus ir patikrinimo aktus pasirašė nei jo, nei „(duomenys neskelbtini)“ kitų darbuotojų neįgalioti asmenys. Nepaisant to, kad Vilniaus RAAD pareigūnas V. R. ir atliko keletą patikrinimų, nurodytų šioje (I-oje) atsiliepimo dalyje, tačiau nei surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei priimdamas nutarimą šioje administracinėje byloje, visiškai nevertino kitų teisės aktų nuostatų, reguliuojančių ne tiesiogiai EEĮ gamintojų veiklą, o jų įsteigtų organizacijų veiklą. „(duomenys neskelbtini)“ yra gamintojų ir importuotojų organizacija, įsteigta ir veikianti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo numatytais pagrindais ir tvarka bet ne elektros ir elektroninės įrangos gamintojas ar importuotojas. Jai, kaip gamintojų ir importuotojų naudai veikiančiam subjektui taikomi kiti reikalavimai, nei elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ar importuotojams, individualiai vykdantiems elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą.

Remiantis galiojančių teisės aktų reikalavimais, „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. kovo 1 d. Aplinkos ministerijai pateikė veiklos ataskaitą už 2011 metus bei veiklos planą 2012 metams, kurio sudedamoji dalis buvo planuojamų elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietų aprašymas bei jų įsteigimo terminai, kurie buvo numatyti 2012 m. I ir II ketvirčiais. Aplinkos ministerija veiklos planą šioje dalyje aprobavo be pastabų. Kitaip tariant, Aplinkos ministerija individualiu sprendimu patvirtino „(duomenys neskelbtini)“ planą. Tad, net ir tuo atveju, jei laikyti jog „(duomenys neskelbtini)“ turėjo EEĮ atliekų surinkimo aikšteles įsteigti iki 2012 m. balandžio 30 d., pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36³ str. nuostatas, administracinė atsakomybė G. M., kaip „(duomenys neskelbtini)“ vadovui negali būti taikoma.

Patikrinimo akte nustatytos aplinkybės, jog dalis EEĮ priėmimo vietų nėra patogios EEĮ atliekas norinčiam atiduoti asmeniui, paremtos vien tik subjektyvia nuomone, o ne teisės aktų normomis ar kitais objektyviais kriterijais ar įrodymais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, jog Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros patikrinimo akte konstatuoti pažeidimai ne tik, kad nepagrįsti, bet ir konstatuoti ne tų pareigūnų, kurie faktiškai atliko patikrinimą (t. y. Alytaus RAAD), o pareigūnų, kurie faktiškai nedalyvavo patikrinime ir subjektyviai interpretavo Alytaus miesto agentūros 2012 m. lapkričio 20 d. patikrinimo akte Nr. 148 nustatytas aplinkybes bei patys nusprendė, jog neva tai buvo padarytas EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 40 p. pažeidimas, nors to Alytaus miesto agentūra 2012 m. lapkričio 20 d. patikrinimo akte Nr. 148 net nenustatė.

Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, jog EEĮ atliekų surinkimo vietos, esančios Sporto g. 16 ir Ateities g. 4A, Vilniuje, buvo nepaženklintos, nes šias vietas pareigūnai nufotografavo iš tų pusių, kuriose nebuvo informacinių ženklų, o pusės, kuriose šie ženklai buvo - nebuvo fotografuojamos. Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. I ir II ketvirčiais nebuvo įrengusi visų EEĮ atliekų priėmimo vietų, tai akivaizdu, jog ji negalėjo ir neprivalėjo skelbti informacijos apie dar neįrengtas priėmimo vietas. Tuo tarpu, informacija apie įrengtas priėmimo vietas, nedelsiant po jų įsteigimo, buvo paskelbiama Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje. Tai, kad informacija apie naujai įsteigtas EEĮ atliekų surinkimo vietas buvo paskelbiama Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje, pirmosios instancijos teismui paliudijo atsakingas asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir motyvus bei vertinant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jo pagrindu priimtą nutarimą, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog iš pastarųjų dokumentų nėra aišku, kokia yra G. M. inkriminuojamo pažeidimo esmė, neįvardinti konkretūs pažeidimai ir kt.

Vilniaus RAAD apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl griežtos atskaitomybės blankų, kurių forma patvirtina aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. Dl-559, naudojimo surašant protokolus. Tačiau pastarasis argumentas ne tik, kad nesuderinamas su administracinių teisės pažeidimų teisenos principais, bet ir su paties Vilniaus RAAD atsiliepime nurodomo aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 01-559 nuostatų 26.2 p. bei 37 p. Be to, minėtų taisyklių 26.3 punkte aiškiai nurodyta, jog prie protokolo gali būti pridedama papildoma medžiaga, tačiau kaip matyti iš 2013 m. sausio 16 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio, prie pastarojo nebuvo pridėtas nei vienas papildomas dokumentas. Juo labiau, kad pats pareigūnas V. R., kuris surašė protokolą ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, teismo posėdyje negalėjo įvardinti konkrečių pažeidimų, kuriuos inkriminavo ir teismui parodė, jog surašė protokolą ir skyrė baudą „už bendrus pažeidimus“, „Protokolą < ... > surašė iš visos Lietuvos aktų, ką jam surašė inspektoriai“ ir kt.

Lietuvos Respublikos ATPK 86 str. numatyta, kad teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai, atsiradę dėl pareigūno, kuris nesiėmė priemonių jiems išvengti, kaltės“. Pastaroji norma yra blanketinė ir nukreipia į teisės aktus, reglamentuojančius gamtos išteklių naudojimą ar nustatančius aplinkos apsaugos reikalavimus. Nei viena iš G. M. inkriminuojamų veikų - EEĮ atliekų surinkimo vietų įrengimas, nesilaikant 2 km nustatyto atstumo, EEĮ aikštelių surinkimo vietų per vėlus įrengimas, aikštelių nepatogumas priduoti EEĮ atliekoms, informacijos apie įrengtas EEĮ atliekų nepaskelbimas, net jei laikyti, kad šios veikos buvo padarytos - nepadarė ir negalėjo padaryti neigiamo ar kenksmingo poveikio aplinkai, kaip pavyzdžiui teršalų į upę išpylimas, neteisėtas medžių iškirtimas ar pan. Pirmosios instancijos teismo posėdyje Vilniaus RAAD atstovai taip pat negalėjo nurodyti kokiam gamtos elementui ar antropogeniniam komponentui neva padarytos veikos padarė ar galėjo padaryti neigiamą fizinį, cheminį, biologinį ar kitokį neigiamą poveikį, ar sukelti kitas neigiamas pasekmes aplinkai. Iš to galima daryti išvadą, kad G. M. aplinkos apsaugą reguliuojančių teisės aktų nepažeidė. Net jei laikyti, kad nutarime administracinio teisė pažeidimo byloje nurodytas veikas padarė, tai jos galėtų būti kvalifikuojamos kaip atitinkamų „(duomenys neskelbtini)“, kaip organizacijos, veiklos reikalavimų pažeidimai.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 86 str. nustatyta atsakomybė už teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, atsiradusius dėl pareigūno, kuris nesiėmė priemonių jiems išvengti, kaltės. Numatyta, kad šie veiksmai užtraukia baudą pareigūnams nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų. Taigi, norint asmens veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 86 str., be kita ko, turi būti nustatyta, kad buvo: (i) pažeisti gamtos išteklių naudojimo reikalavimai; arba (ii) aplinkos apsaugos reikalavimai.

Lietuvos Respublikos ATPK 259 str. 1 d. nustatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus Lietuvos Respublikos ATPK numatytus atvejus, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas yra nesurašomas. Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d. numatyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Minėto straipsnio 1 d. numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d. nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d. prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2013 m. sausio 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta nei pažeidimo vieta, nei laikas, nei jo esmė. Iš G. M. administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo nėra aišku, kur buvo padaryti nurodyti aplinkosaugos aktų pažeidimai, kada jie buvo padaryti, kokiomis aplinkybėmis. Formuluojant kaltinimą padarius administracinį teisės pažeidimą, buvo remiamasi 2012 m. gruodžio 31 d. patikrinimo aktu ir daromos nuorodos į jį, tačiau šis aktas, kaip administracinio protokolo priedas nenurodytas. Nors kaltinime remiamasi konkrečiomis nurodyto akto išvadomis, jų net nepasivarginta perrašyti į administracinio pažeidimo protokolą, dėl to neįmanoma suprasti, kuo ir kokioje apimtyje pasireiškė G. M., kaip asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, neteisėti veiksmai, padarant Lietuvos Respublikos ATPK 86 str. numatytą pažeidimą. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su griežtos atskaitomybės dokumentų formų naudojimu administracinio pažeidimo protokolo surašymui ir neva objektyviai ribota galimybe surašyti didelės apimties kaltinimą atmestini kaip nepagrįsti, nes asmens teisės į gynybą reikalavimai negali būti pažeidžiami jokiais atvejais, o juo labiau, vadovaujantis tariamomis techninėmis kliūtimis.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 2 d. numato nutarimo administracinėje byloje turiniui keliamus reikalavimus, t. y. jame turi būti: nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; žinios apie kitus, byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Kaip matyti iš Vilniaus RAAD Vilniaus agentūros vyriausiojo inspektoriaus 2013 m. sausio 31 d. nutarimo turinio, jame tik atkartotas administracinio pažeidimo protokolo tekstas, jokios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas nenurodytas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio pažeidimo protokolą surašiusi institucija privalėjo konkrečiai ir tiksliai nurodyti visas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, kuriomis remiantis G. M. inkriminavo Lietuvos Respublikos ATPK pažeidimą, tačiau įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 256 str., 259 str., 260 str.) nesilaikė, tokiu būdu sudarė prielaidas pažeisti įprastą administracinių teisės pažeidimų bylų proceso eigą, teisėtumo ir procesinių staigmenų negalimumo principus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, teisę į gynybą, nors kiekvienoje byloje tai užtikrinti privalu ne tik administracinių teisės pažeidimų protokolus surašančioms ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjančioms institucijoms, bet ir teismams. Dėl šių priežasčių tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD Vilniaus agentūros vyriausiojo inspektoriaus 2013 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimas negali būti pripažinti teisėtais, todėl naikinami, o byla grąžinama institucijai tirti iš naujo. Grąžinus bylą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, nepasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų dėl G. M. kaltės padarius pažeidimus, kadangi visos bylos aplinkybės bus įvertintos, iš naujo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal tinkamai surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus agentūros vyriausiojo inspektoriaus 2013 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai.

Nutartis neskundžiama.