- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- e2YT-14223-1004/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06607-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonės, VĮ Turto bankas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašė paveldėjimo procedūrų atlikimui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. A., mirusi (duomenys neskelbtini), 6 mėnesių laikotarpyje po sutuoktinio A. A. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, likusį po jo mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškėja teismo posėdžio metu prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti, kad galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), mirė jos krikšto mama G. A., kuri testamentu paliko jai visą savo turtą, įskaitant ir nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po G. A. mirties pagal testamentą priėmė jos palikimą, tačiau negali baigti susitvarkyti palikimo dokumentų į butą, nes jis įgytas G. A. esant santuokoje su A. A.. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė G. A. sutuoktinis A. A.. Sutuoktiniai santuokos metu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas G. A. nuosavybe. Po A. A. mirties G. A. likusį sutuoktinio turtą iš karto pradėjo valdyti ir juo naudotis – bute liko gyventi iki pat savo mirties, mokėjo reikiamus mokesčius, naudojosi jame esančiais daiktais. Kitų įpėdinių nėra.
3. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir jį prašė tenkinti. Papildė, jog esant sutuoktinių teisiniam statusui preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios, t. y. jiems priklauso po ½ šio turto dalį. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokos metu ir turėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą, nors buvo registruotas vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Po sutuoktinio mirties G. A. faktiniu valdymu įstatymu nustatytu terminu, laikydama visą sutuoktinio turtą savu, priėmė sutuoktinio ½ buto dalį, nes liko gyventi bute iki savo mirties, kur ir buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta, mokėjo mokesčius, naudojosi jame esančiais daiktais. Šias aplinkybes pagrindžia ir tai, jog 2009-07-23 testamentu G. A. paliko A. L. visą savo turtą, įskaitant ir savo nuosavybe vertinamą butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
4. Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Atsiliepime (b.l. 19-21) nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad G. A. po A. A. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Iš byloje esančio mirties liudijimo kopijos nustatyta, kad G. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). G. A. 2009-07-23 testamentu visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir vertybinius popierius, įskaitant ir jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko A. L. (b.l. 5). Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarės liudijimas patvirtina, kad A. L. yra priėmusi palikimą po G. A., gyv. (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (b.l. 6). Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad A. A. ir G. A. susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Santuokos metu sutuoktiniai įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą G. A. nuosavybe, kur iki jų mirčių buvo deklaruota gyvenamoji vieta (b.l. 10,13,14). Mirties liudijimo kopija patvirtina, kad A. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo A. A. palikimo priėmimo faktų (b.l. 9).
6. Teismas pritaria ieškovės argumentams, jog G. A. po sutuoktinio A. A. mirties nesikreipė į notarą, nes butas buvo registruotas jos nuosavybe, tačiau po jo mirties įstatymo nustatytu terminu faktiškai valdydama priimtą turtą, priėmė jo palikimą, laikydama visą sutuoktinio turtą savu, mokėjo mokesčius už dujas, elektrą ir pan., prižiūrėjo butą. Šias aplinkybes patvirtina ir bylos rašytiniai duomenys, pareiškėjos paaiškinimai teismo posėdžio metu.
7. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 1 d.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
8. Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d., CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašomo nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) priėmimo faktą, taikytinos 1964 m. LR CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius (palikimas turėjo būti priimamas per 6 mėn. nuo palikėjo mirties).
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus, kad jai būtų išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas.
10. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad G. A. mirusio sutuoktinio A. A. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti ir laikydama visą sutuoktinio turtą savu. Pareiškėjos pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas ir nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
11. Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti.
12. Proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), 6 mėnesių laikotarpyje po sutuoktinio A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti.
Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.