Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisėjas Mindaugas Striaukas Baudžiamoji byla Nr. 1A-180-210/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1.

2008 m. gegužės 21 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Laimos Mušauskytės Griciuvienės ir nuteistojo V. J. skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dviems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu L. G. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. byla nutraukta, tačiau jos atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Iš V. J. ir L. G. solidariai priteista 2055,80 (du tūkstančiai penkiasdešimt penki litai ir aštuoniasdešimt centų) Valstybiniai ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos už patirtas L. V. gydymo išlaidas.

Iš V. J. L. V. priteista 3500 (trys tūkstančiai penki šimtai litų) neturtinės žalos ir 500 (penki šimtai litų) turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio jo skundą tenkinti, nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 18 dieną, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, vieną kartą smeigdamas peiliu nukentėjusiajam L. V. į nugaros juosmeninės dalies, dešinę pusę, padarė jam durtinę-pjautinę žaizdą nugaros juosmeninėje dalyje, dešinėje pusėje, su dešinės krūtinplėvės ir dešinio inksto sužalojimais, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl chirurginės operacijos metu L. V. nustatyto krūtinės ląstos ertmės kiauryminio sužalojimo.

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Laima Mušauskytė Griciuvienė skundu prašo pakeisti 2008-03-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį ir V. J. pripažintam kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams, kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Skunde nurodo, kad nuosprendis keistinas, dėl neteisingai paskirtos bausmės. Prokurorė teigia, kad teismas nustatydamas laisvės atėmimo bausmės terminą – 2 metus, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, skiriamos bausmės dydis yra skaičiuojamas nuo jos vidurkio, o LR BK 135 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę, terminuotą laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų.

Taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į visas aplinkybes, V. J. turėjo būti paskirta laisvės atėmimo bausmė artima sankcijos vidurkiui.

Prokurorė teigia, jog paskirdamas bausmę, teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. 2 p., 5 p. įtvirtintą bausmės paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Taip pat nurodo, jog teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai pripažino nuteistojo V. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 3 d. nuosprendį ir sumažinti jam priteisto ieškinio sumą.

Apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis L. V. oficialiai nedirbo, nepateikė dokumentų įrodančių žalos dydį, kurią patyrė būdamas nedarbingas, todėl prašo sumažinti ieškinio sumą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat nurodo, kad šią nusikalstamą veiką įvykdė gindamas savo sugyventinę L. G. ir, kad ši nusikalstama veika nebuvo iš anksto suplanuota.

Apeliacinio proceso metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras pašė jo skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti .

Apeliaciniai skundai netenkinami.

Prokurorė, apeliaciniu skundu prašydama griežtinti nuteistajam V. J. bausmę, nurodė tik formaliuosius ir deklaratyvius jos griežtinimo argumentus, tačiau tiesiogiai nesusiejo įstatymo reikalavimo bausmės skyrimui su konkrečiais asmenimis, konkrečia veika, jos dalyviais, nevertino bylos faktinių aplinkybių, kaltininko ir nukentėjusiojo santykių, jų elgesio motyvų ir kitų svarbių bausmės skyrimui aplinkybių.

Kolegija sutinka su pateiktu prokuroro apeliaciniame skunde baudžiamojo kodekso VIII – jo skyriaus normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą aiškinimu, kartu primena, kad bausmės skyrimas nėra vien formalus, matematiškai apskaičiuotas laikotarpis, kuomet asmuo atskiriamas nuo visuomenės, atimama ar kitaip suvaržoma jo laisvė, ar paskiriamo kitokio pobūdžio bausmė. Bausmės skyrimas - viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, tai tam tikras apibrėžtas įstatymo reikalavimais ir bylos faktų išsamia analize atskiras procesas, kurio metu išimtinai tik teismui Konstitucija ir Baudžiamasis įstatymas, bei baudžiamojo proceso įstatymai suteikia teisę parinkti konkrečią baudžiamajame įstatyme numatytą prievartos priemonę asmeniui, pripažintam kaltu konkrečios nusikalstamos veikos padarymu.

Iš tiesų įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamajame kodekse bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, siekė svarbiausio tikslo: pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimo, bausmės individualizavimo.

Grįžtant prie apeliacinio skundo argumentų ir motyvų, kolegija nesutinka su prokuroro skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam V. J. bausmę, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 5 punkte nurodytus reikalavimus bausmei – nubausti ir įgyvendinti teisingumo principą. Apskritai vertinant bausmės paskirtį, svarbiausią vaidmenį vaidina tai, kad bausme realizuojama valstybės baudžiamoji politika, baudžiamoji atsakomybė, valstybės taikoma prievarta teisę pažeidusiems asmenims. Tačiau neretai svarbu ne tiek bausmės griežtumas, kiek jos neišvengiamumas, nes kartais bausmės tikslai gali būti pasiekiami ir atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės.

Šios konkrečios bylos faktai ir apkaltinamojo teismo nuosprendžio atidi analizė byloja, jog teismas pasirinkdamas kaltininkui skiriamos bausmės rūšį ir dydį, laikėsi įstatymo reikalavimų, paskyrė nuteistajam motyvuotai ir bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį – dvejus metus. Toks teismo pasirinkimas, įvertinus faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes visiškai pagrįstas, teisėtas ir teisingas. Teismas, paskirdamas tokią bausmę konkretų nusikaltimo faktą sugretino ir su įstatymo leidėjo valia nustatytu bausmės dydžiu už tokias veikas, ir su kitomis svarbiomis bausmės skyrimui aplinkybėmis, taip pat atsižvelgė į konkrečią veiką, jos priežastis ir padarinius, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybės bruožus, bylojančius apie nuteistojo polinkį nusikalsti, taip pat į jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, į kilusio konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltininko priežastis ir pobūdį, į nepalankiai susiklosčiusią įvykio situaciją ir pagrįstai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę. Pasirinkdamas sankcijoje numatytą bausmės dydį ir paskirdamas bausmę nuteistajam artimesnę bausmės minimaliai ribai, teismas vertino ne tik formalius, įstatyme nustatytus reikalavimus, bet ir konkrečią situaciją, pastūmėjusią kaltininką nusikalsti, pagrįstai pripažindamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys, pasireiškęs fizinio smurto vartojimu kaltininko atžvilgiu. Šios aplinkybės lėmė teismo pasirinkimą, kuris yra teisingas, teisėtas ir proporcingas, taigi tenkinti prokuroro skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl per švelnios bausmės, pagrindo nėra.

Teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas paskiriant bausmę – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Tai ir nukentėjusiojo interesų, ir siekių gynimas, įvertinant ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesus, jų tarpusavio santykius iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos, nesuteikiant niekam iš jų prioritetinės reikšmės. Teismas visas aplinkybes įvertino tinkamai ir paskyrė pagrįstą ir teisingą bausmę nuteistajam. Teisingai įvertindamas ir padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį, t.y. ir tokiu netiesioginiu būdu įgyvendindamas proporcingumo principo įgyvendinimą. Priteistoji suma yra adekvati padarytai veikai, proporcinga, todėl sumos priteistos teisingai ir pagrįstai, taigi tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir mažinti priteistos žalos dydį pagrindo nėra. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas.

Tačiau teismas neteisingai išsprendė prokuroro pareikštą civilinį ieškinį ginant viešąjį interesą, „Dėl gydymo išlaidų atlyginimo“ valstybinei ligonių kasai, patenkindamas prokuroro reikalavimą gydymo išlaidas priteisti solidariai iš nuteistųjų L. G. ir V. J..

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad nusikaltimu padaryta žala atlyginama taikant solidariąją kaltų asmenų atsakomybę. Tačiau tokiu būdu atlyginama tik tiesiogiai dėl nusikalstamų veiksmų padaryta žala. Gi gydymo išlaidos nėra tiesiogiai iš nusikaltimo kilusi žala, bet trečiųjų asmenų nuostoliai atsiradę dėl tyčinių nusikalstamų veiksmų. Tokiu atveju šiems nuostoliams atlyginti taikoma ne solidarioji, bet subsidiarinė (dalinė) atsakomybė, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p, 332 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. V. J. ir Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinių skundų netenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 3 d. nuosprendį pakeisti.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria valstybinei ligonių kasai gydymo išlaidos priteistos solidariai iš nuteistųjų L. G. ir V. J. ir šią nuosprendžio dalį išdėstyti taip:

priteisti valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos iš nuteistųjų V. J. ir L. G. po 1027,90 (vieną tūkstantį dvidešimt septynis litus devyniasdešimt centų) už patirtas L. V. gydymo išlaidas.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.