Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, atstovui A. M.,

trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui M. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ (patikslintą) ieškinį atsakovei M. P., tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018-03-27 sprendimo Nr. DGKS-1790 dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

a) pripažinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018-03-27 sprendimo Nr. DGKS-1790 darbo byloje Nr. APS-36-4278 dalį, kuriuo patenkintas iš dalies M. P. prašymas ir išieškota iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 67,83 Eur neišmokėto galutinio atsiskaitymo be privalomųjų mokesčių ir 230 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, nurodyta suma su privalomais mokesčiais, negaliojančiu.

b) M. P. reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ir netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką atmesti.

c) priteisti iš atsakovės ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Tretysis asmuo pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – GPMį), kurio nustatyta tvarka gyventojo gaunamos pajamos yra priskiriamos apmokestinamosioms, o nuo šių pajamų mokėtina pajamų mokesčio suma yra apskaičiuojama pritaikant GPMį 6 straipsnyje nurodytus pajamų mokesčio tarifus. Remiantis GPMĮ 22 straipsniu, nuolatinio Lietuvos gyventojo iš Lietuvos vieneto gautos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvarką yra priskiriamos A klasės pajamoms. Taigi, laikydamasis GPMĮ 23 ir 24 straipsniuose nustatytos tvarkos nuo įvardintų pajamų mokėtiną sumą apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti turi šias išmokas išmokėjęs Lietuvos vienetas, pateiktu atveju – ieškovė. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau MAĮ) 2 str. 10 dalį, mokesčio permoka yra mokesčio mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma, o pagrindas ją grąžinti pagal MAĮ yra tiesiogiai siejamas su aplinkybe, jog konkretus mokesčio mokėtojas (atsakovė) patiria didesnes išlaidas nei atitinkamame mokesčio įstatyme jam nustatytoji prievolė. Mokesčio permoka yra grąžinama MAĮ 87 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal MAĮ 87 str. 7 dalį, gyventojų pajamų mokesčio permoka, kurią mokesčių administratorius privalo grąžinti mokesčio mokėtojui pagal jo metinę pajamų mokesčio deklaraciją, grąžinama mokesčio mokėtojo prašymu ne vėliau kaip iki atitinkamų metų liepos 31 dienos, o jei prašymas pateikiamas pasibaigus atitinkamos metinės deklaracijos pateikimo terminui – ne vėliau kaip per 90 dienų po prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą bei į mokestinius teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų nuostatas, per didelė išskaičiuota pajamų mokesčio suma nuo su darbo santykiais susijusių pajamų yra laikoma atsakovės pajamų mokesčio permoka. VMI prie FM požiūriu, nuo su darbo santykiais susijusių pajamų išskaičiuota per didelė pajamų mokesčio suma, vadovaujantis MAĮ 87 str. 7 d. 1 punktu ir GPMĮ 27 str. 7 dalimi, turėtų būti atsakovės susigrąžinama jai pateikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją už mokestinį laikotarpį, kurį permoka dėl tokio mokesčio išskaičiavimo susidarė. VMI prie FM pažymi, jog atsakovės komisijai pareikštas reikalavimas priteisti iš Ieškovo neišmokėtą 25 EUR priedą, yra susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų aiškinimu. Taigi, VMI prie FM pagal priskirtą kompetenciją, išvados dėl Ieškovės Atsakovei išmokėtų darbo užmokesčio priedų dydžio pagrįstumo neteikia.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Algimantas Kolpertas prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad darbo ginčo komisijos sprendimas yra neteisėtas ir negaliojantis. Bendras priskaičiuotas darbo užmokestis už gruodžio ir sausio mėnesius buvo teisingas, tik buvo neteisingai paskaičiuota užmokesčio dalis, kuri keliauja į biudžetą kaip gyventojų pajamų mokesčio dalis. Nuo viso priklausančio darbo užmokesčio dalis buvo sumokėta į biudžetą kaip gyventojų pajamų mokesčio dalis. Ieškovė teigia, kad yra teisingai apskaičiavusi mokėtinas sumas, o jeigu yra neteisingai apskaičiuotas ir sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, tai mokestį gali susigrąžinti atsakovė. Išskaitų teisėtumą kontroliuoja valstybinė mokesčių inspekcija. Ginčą neteisinga spręsti per darbo santykius. Darbdavys yra sumokėjęs visą darbo užmokestį. Atsakovei nėra padarę žalos, todėl reikalavimas yra atmestinas. Mokesčio sumos paskaičiavimo teisėtumą reglamentuoja viešosios teisės normos. Pati Valstybinė mokesčių inspekcija rėmėsi tik darbo ginčų komisijos sprendimu. Valstybinė mokesčių inspekcija nėra atlikusi skaičiavimo dėl mokesčių sumokėjimo teisėtumo. Išimtinai tik Valstybinė mokesčių turi teisę kontroliuoti, teisingai ar neteisingai yra išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis.

Tretysis asmuo Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas nurodė, kad pagal mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 20 d. mokestinė prievolė yra mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu, įstatymo 2 str. 17 d. asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Mokesčių mokėtoju pagal šį įstatymą laikomas ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, tai yra šio įstatymo nuostatos minėtam asmeniui taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojui, išskyrus tiesiogiai numatytus specialius atvejus. Mokesčius išskaičiuojantis asmuo yra asmuo, kuriam teisės aktuose yra nustatyta pareiga apskaičiuoti, deklaruoti ir laiku sumokėti mokestį. Šioje byloje kilo ginčas kilo dėl mokesčio nuskaičiavimo nuo darbo užmokesčio. Šalys neneigia, kad yra sumokėtas per didelis mokestis. Mokesčio mokėtoja šiuo atveju yra atsakovė, tačiau mokesčio administravimo nuostatos įpareigoja laikytis mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarkos mokestį išskaičiuojantį asmenį. Pagal pajamų mokesčio įstatymą pajamos skiriamos į A ir B klasės pajamas. Darbo santykių pajamos yra vienos iš tokių, nuo kurių mokestį turi išskaičiuoti ieškovė. Darbdavys teikia deklaracijas. 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu yra patvirtintos mėnesinės deklaracijos formos nuo A klasės pajamų. Išmokas išmokėjęs asmuo duomenis gali tikslinti. Deklaracija turi būti tikslinama, kai išmokas išmokėjęs asmuo gauna pranešimą apie klaidas, arba kai pats pastebi deklaracijoje padarytas klaidas. Deklaracijos turi būti tikslinamos, jeigu yra neteisingai nurodyta mokesčio suma. Jeigu mokestį išskaičiuojantis asmuo netinkamai vykdo savo pareigas, deklaracijos gali būti tikslinamos. Šiuo atveju pareiga tinkamai apskaičiuoti mokestį nustatyta ieškovei. Deklaracijų tikslinimas spręstų ieškinyje nurodytą nepagrįsto praturtėjimo problemą. Gyventojas tokiu atveju pajamų mokesčių nesusigrąžintų. Neturi pagrindo nesutikti su darbo ginčų komisijos sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2017 m. spalio 24 d. Darbo sutartis nutraukta 2018 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 str. pagrindu. Pagal sutartį darbo užmokestis turėjo būti mokamas pagal atidirbtą laiką ir iki kito mėnesio 20-os dienos pervedamas į banko kortelę, darbuotojo prašymu mokamas vieną kartą per mėnesį (b. l. 7-8).

6. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2018-03-27 sprendimu Nr. DGKS-1790 darbo byloje Nr. APS-36-4278 nusprendė išieškoti M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) 67,83 Eur neišmokėto galutinio atsiskaitymo. Nurodyta suma be privalomų mokesčių. Taip pat išieškoti M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 230,00 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Nurodyta suma su privalomais mokesčiais. Prašymą dalyje dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies dalinio neišmokėjimo atmesti (b. l. 4-6). Darbo ginčų komisija sprendime nurodė, kad apskaičiuojant darbo užmokestį už kiekvieną mėnesį visi privalomi mokesčiai atskaičiuojami nuo kiekvieno darbo užmokesčio atskirai. Pažymėjo, jog nuo 2017 m. gruodžio mėnesį priskaičiuoto 460,56 Eur darbo užmokesčio turėjo būti išskaičiuotas 28,63 Eur pajamų mokestis; 2018 m. sausio mėnesį priskaičiuoto 460,00 Eur darbo užmokesčio turėjo būti išskaičiuotas 16,50 Eur pajamų mokestis: 2018 m. vasario mėnesį priskaičiuoto 418,54 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas turėjo būti išskaičiuotas 7,17 Eur pajamų mokestis. Iš viso už tris paskutiniuosius darbo mėnesius ieškovės sumokėtas pajamų mokestis turi būti 52,30 Eur. Tokiu būdu ieškovės naudai yra neišmokėta 67,83 Eur galutinio atsiskaitymo. Trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas su nurodytu paskaičiavimu sutiko.

7. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad išskaičiavo iš atsakovės darbo užmokesčio gyventojų pajamų mokestį (didesnį, negu turėjo išskaičiuoti pagal komisijos aiškinimą) ir jį pervedė į biudžetą, o mokesčio mokėtoju yra laikoma ne ieškovė, o atsakovė, ieškovė yra tik mokestį išskaičiuojantis asmuo. Į bylą pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad siekiant jog per metus būtų pritaikyta ne daugiau kaip 12 NPD, mokant gruodžio mėnesio atlyginimą kitais metais, gruodžio mėnesio atlyginimas įtraukiamas į sausio mėnesio NPD formulę ir sausio mėnesio GPM apskaičiuojamas nuo visos per mėnesį gautos pajamų sumos (b. l. 33). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė pateikė mokesčių teisės konsultantų paaiškinimus, kad atitinkami skaičiavimai ir daromo pasirinkus šį NPD taikymo modelį (b. l. 35-36).

8. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 20 p., mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Pagal šio straipsnio 17 p., mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Mokesčių mokėtoju pagal šį įstatymą laikomas ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, tai yra šio įstatymo nuostatos minėtam asmeniui taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojui, išskyrus tiesiogiai numatytus specialius atvejus.

9. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 str. 1 d. numato, jog mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas.

10. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šalių padėtis darbo ginče nelygiavertė – darbdavys socialiniu ir ekonominiu aspektu yra nepalyginamai stipresnė šalis, o ginčo baigtis dažniausiai susijusi su darbuotojo ir (ar) jo šeimos pragyvenimo šaltiniu, todėl sukelia socialinę įtampą, tai turi įtakos visuomenės interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. J. v. UAB „Liutgaras“, bylos Nr. 3K-3-541/2011; ir kt.).

11. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes teismas pažymi, kad nei tretysis asmuo, nei šalys bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, jog atsakovės mokėtina pajamų mokesčio suma už 2017 m. gruodžio mėnesio atlyginimą yra 28,63 Eur, 2018 m. sausio mėnesio – 16,50 Eur, o vasario mėnesio – 7,17 Eur.

12. Iš nagrinėjamos bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškovė pasirinko sau patogesnį mokesčių apskaičiavimo būdą, gruodžio mėnesio atlyginimą įtraukdama į sausio mėnesio NPD formulę ir sausio mėnesio gyventojų pajamų mokestį apskaičiuodama nuo visos per mėnesį gautos (gruodžio ir sausio mėnesių atlyginimų) pajamų sumos.

13. Teismas pažymi, kad nors nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jog toks mokesčių apskaičiavimas yra neteisėtas, ir teismo vertinimu jis iš esmės yra tinkamas santykiuose su mokesčių administratoriumi, kuomet mokestį išskaičiuojantis asmuo daro atitinkamas išskaitas, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste teisiniuose santykiuose su darbuotoju, kurio darbo užmokestis yra artimas minimaliam, toks mokesčių skaičiavimas nesant darbuotojo sutikimo yra nepagrįstas (ieškovė tokio darbuotojo sutikimo nagrinėjant bylą nepateikė).

14. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad atsakovė yra silpnesnė darbo teisinių santykių šalis, jos darbo užmokestis dirbant Vilniaus mieste buvo itin nedidelis, todėl ieškovės pasirinktas mokesčių išskaitymo būdas nepagrįstai sukeltų ieškovei lėšų pragyvenimui trūkumą, kuomet gyventojų pajamų mokesčių permoka būtų susigrąžinama tik praėjus sąlyginai ilgam laiko tarpui, po pajamų deklaracijos pateikimo, jos patikrinimo, atliekamo mokesčių administratoriaus, t. y. praėjus bent keliems mėnesiams.

15. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018-03-27 sprendimą Nr. DGKS-1790 darbo byloje Nr. APS-36-4278, šalių ir mokesčių administratoriaus paaiškinimus, teismas laiko, jog pagrindo tenkinti ieškiniui nėra, o ieškovė mokesčių permoką gali susigrąžinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju teiginiai apie nepagrįstą atsakovės praturtėjimą yra nepagrįsti.

16. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip (DK 146 str. 2 d.).

17. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (DK 147 str. 2 d.).

18. Teismas pažymi, jog nors darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, tačiau, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, laiko, kad yra pagrindas priimti iš esmės tapatų sprendimą, priteisti atsakovei 67,83 Eur neišmokėto galutinio atsiskaitymo (nurodyta suma be privalomų mokesčių) atleidimo dieną, taip pat priteisti atsakovei iš ieškovės 230,00 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką (nurodyta suma su privalomais mokesčiais).

19. Teismo vertinimu, nurodytas ginčo sprendimo būdas užtikrina abiejų šalių interesus, ieškovė mokesčio permoką gali susigrąžinti nepatiriant nepagrįstų ir neprotingų išlaidų, o nurodytas netesybų dydis yra proporcingas ir teisingas, atitinkantis bendrųjų teisės principų ir DK 147 str. 2 d. nuostatas, šalių interesų pusiausvyrą.

20. Jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi (229 str. 2 d.), todėl teismas pažymi, kad likusioje dalyje darbo ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs.

21. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, o byloje nėra duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidos, jos iš ieškovės atsakovei nepriteisiamos.

22. Iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina iš viso 6,77 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 260 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 67,83 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 83 ct) neišmokėto galutinio atsiskaitymo (suma be privalomų mokesčių) ir 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 0 ct) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką (suma su privalomais mokesčiais).

Priteisti iš ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 6,77 Eur (šešis eurus 77 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.