Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu J. V. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja V. J. pateikė teismui pareiškimą atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jos sūnaus I. V. mirties. Pareiškėja nurodė, kad jos sūnus I. V. žuvo autoįvykyje (duomenys neskelbtini) Druskininkuose, po jo mirties liko palikimas, kurį sudaro žemės sklypai, gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, butas. Ji po sūnaus mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą ir palikimo nepriėmė. Laiko, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbios priežasties, nes ji to nepadarė dėl objektyvios priežasties, o būtent sūnui tragiškai žuvus ji išgyveno netekties skausmą, itin pablogėjo sveikata, dėl ko jai neužteko fizinių jėgų atlikti paveldėjimo veiksmus. Kadangi dar 2000 metais jai buvo atlikta hemoraginio insulto operacija, jos sveikata dėl šios operacijos yra itin sutrikdyta: vargina galvos skausmai, ypač pooperacinio rando srityje, yra susilpnėjusi atmintis, klampus mąstymas, jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Be to, po sūnaus žūties ji buvo kviečiama į ikiteisminio tyrimo įstaigą apklausai, kas dar labiau pablogino jos psichinę būseną. Po sūnaus žūties jos sveikata ypač pablogėjo, ji vartojo raminamuosius ir migdomuosius vaistus. Visi šie veiksniai turėjo neigiamos įtakos jos vidinei būsenai, kas sutrukdė laiku atlikti oficialius palikimo priėmimo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos V. J. sūnus I. V. žuvo autoįvykio metu (duomenys neskelbtini) Druskininkuose, tai patvirtinama pateiktu į bylą medicininiu mirties liudijimu. Pareiškėja V. J. yra I. V. motina, kas patvirtinama jo gimimo liudijimo duomenimis. Po I. V. mirties atsirado palikimas (CK 5.3str. 1d.), kurį sudaro nekilnojamieji daiktai: žemės sklypai, gyvenamasis namas Alytaus rajone ir butas Alytuje. Testamentų registro duomenimis I. V. testamentų nebuvo sudaręs, dėl jo palikimo į palikimo atsiradimo vietos notarą niekas nesikreipė. Pareiškėja pretenduoja į atsiradusį palikimą po sūnaus mirties, tačiau dėl praleisto įstatymo numatyto trijų mėnesių termino turtui paveldėti to padaryti negali (CK 5.50str. 3d.).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali atstatyti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atstatytas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U., J. P. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I. P., A. P., bylos Nr. 3K-3-103/2007).

Šios civilinės bylos atveju matyti, kad V. J. turi teisę paveldėti turtą po savo sūnaus mirties, nes nesant pirmos eilės paveldėtojų ji yra antros eilės paveldėtoja (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Ji pretenduoja į atsiradusį palikimą po sūnaus mirties, tačiau dėl praleisto įstatymo numatyto trijų mėnesių termino turtui paveldėti to padaryti negali (CK 5.50str. 3d.). Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su jos sveikatos būkle ir psichine būsena sūnui tragiškai žuvus, sąlygojo jos nesikreipimą į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo priėmimo. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, vos tik gavusi informaciją iš advokato, kad yra pagrindas rūpintis atsiradusiu palikimu, ji ėmėsi palikimu domėtis ir rūpintis jo priėmimo klausimais bei nedelsdama kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Įvertinus priežastį, dėl kurios pareiškėja V. J. praleido terminą palikimui priimti, o taip pat įvertinus kitas aukščiau nurodytas svarbias aplinkybes, taip pat taikant protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), darytina išvada, kad priežastis pripažintina svarbia, o tai sudaro pagrindą terminui palikimui priimti atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atnaujinti V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą paduoti pareiškimą dėl sūnaus I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo palikimo vietos atsiradimo notarų biurui.

Atnaujinimo terminą skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad terminas atnaujinamas trim mėnesiams.

Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.