Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. B. ir A. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas J. B.. Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad J. B. buvo vienintelis J. B. sūnus ir pats turėjo du vaikus: tai V. B. ir A. B.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų senelis J. B.. Iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad J. B. mirė būdamas ištuokoje, ištuokos data – (duomenys neskelbtini). Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarė Žana Bžuškevič 2022-10-11 nutarimu atsisakė pradėti paveldėjimo bylą po J. B. mirties, kadangi pareiškėjai praleido palikimo priėmimo terminą. Vadovaujantis 2005-08-01 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.8-85-11368 J. B. naudojosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Pagal 1986-1990 m. (duomenys neskelbtini) namų ūkio knygos, namų ūkio Nr. 743 įrašą J. B. priklauso gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, priimti palikimą įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad V. B. ir A. B. per įstatymo numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami priimti senelio palikimą, kadangi rūpinosi jo turtu, o taip pat priėmė senelės ir buvusios J. B. sutuoktinės M. B. palikimą, kurį sudarė ir (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais dalis ir tokiu būdu išreiškė valią priimti senelio palikimą. Kitų J. B. pirmos ar antros eilės įpėdinių nėra.

Apibendrindamas išdėstytą teisinį reguliavimą bei nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B. ir A. B. priėmė savo senelio J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 - 5.51 str., CPK 259 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo senelio J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.

Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.