Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Rasai Legenzovaitei, Ievai Mockutei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. Ž., įstatyminei atstovei V. B., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei Julijai Manako-Galminei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnį, kurioje M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, gyv. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, 2014-05-31 d., 6.14 val. ties Žvejų g. 10, Klaipėdos mieste, neturėdamas teisės vairuoti vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz C180“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo, kliudė stovintį automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai. Tokiu būdu M. Ž. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 132, 232 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. Ž. kaltę pripažino visiškai paaiškino, kad 2014-05-31 d. su draugu nakvojo savo namuose, žiūrėjo naktį krepšinį. Kadangi nenorėjo miego, surado mamos automobilio raktelius ir nutarė pasivažinėti po senamiestį. Važiuodamas užkliudė seną automobilį. Dėl to, kad automobilis buvo senas, pagalvojo, kad automobilio vairuotojas nori pasipelnyti, nes automobilis neatrodė nubraižytas ir davė mamos telefono numerį ir pasakė, kad su ja susisiektų. Tačiau vairuotojas kreipėsi į policiją. Įvykio metu vairuotojas nieko nenurodė dėl žalos, tik tvirtino, kad reikia tartis, nes yra įbrėžimų. Nors vairuotojas jo mamos telefono numerį užsirašė, tačiau mamai taip ir nepaskambino. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi.

M. Ž. įstatyminė atstovė V. B. paaiškino, kad jai policija apie eismo įvykti pranešė ryte, apie 8 val. Ji suprato, kad automobilį be leidimo paėmė ir vairavo jos nepilnametis sūnus, kuris prisipažino padaręs eismo įvykį ir pasakojo, kad taksi vairuotojui aiškino neturintis pinigų ir paliko jos telefono numerį, tačiau taksi vairuotojas jai nepaskambino. Padarytą žalą ketina atlyginti.

Liudytojas S. S. (S. S.) paaiškino, kad tikslios įvykio datos nepamena, bet buvo š. m. gegužės mėn. ankstyvas rytas, apie 5-6 val. Jis stovėjo su taksi automobiliu Žvejų gatvėje, prie klubo „Bond“ ir išgirdo iš galo stuktelėjimo garsą. Išlipęs ant automobilio pamatė nubrėžimo žymes ir stovintį juodos spalvos „Mercedes“ markės automobilį. Priėjus prie „Mercedes“ automobilio, iš jo išlipo vaikinukas, buvo išsigandęs. Jis pasakė vaikinui, kad jis stuktelėjo į jo automobilį ir pasiūlė tartis. Kadangi jis kalbėjo rusiškai, suprato, jog vaikinas jo nesuprato. Pasižiūrėjęs, kad sugadinimai nerimti, apsisuko ir nuvažiavo į dramos teatro pusę. Vėliau, kai vaikinas nuvažiavo, prie jo priėjo kitas taksi vairuotojas ir paklausė, kodėl paleido tą vaikinuką ir kolega iškvietė policiją. Policija netvažiavo, pasakė, kad nėra laisvų patrulių ir pasiūlė patiems atvykti į Šermukšnių g, esantį Kelių policijos biurą. Ten nuvažiavęs, paskambino įmonės direktoriui ir pranešė apie įvykį ir pastarasis jam liepė surašyti viską kaip buvo. Automobilį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Be šio vaikinuko, automobilyje dar buvo žmonių, bet jų nematė. Iš įvykio vietos jis ir vaikinas nuvažiavo vienu metu. Vaikinas bandė palikti jam mamos kontaktus ir jis susitarė su vaikino mama.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

M. Ž. kaltinamas dviejų administracinių teisės pažeidimų padarymu, t.y. dėl to, kad nesilaikęs Kelių eismo taisyklių apgadino kitam asmeniui, priklausančią transporto priemonę (LR ATPK 127 str. 2 d.) bei dėl to, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai (LR ATPK 130 str. 1 d.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. Ž. neneigia vairavęs transporto priemonę ir kliudęs taksi automobilį, tačiau dėl menkų rusų kalbos žinių, jis klaidingai suprato taksi vairuotoją ir pagalvojęs, kad pastarasis neprieštarauja įvykio aplinkybes ir padarytą žalą aptarti su jo mama, palikęs mamos telefono numerį, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tai, kad būtent M. Ž. apgadino S. S. vairuojamą transporto priemonę įrodo paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duoti paaiškinimai, liudytojo S. S. paaiškinimai, M. Ž. įstatyminės atstovės paaiškinimai bei bylos medžiagoje surinkti papildomi duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), patrulio R. S. tarnybinis pranešimas (b. l. 7), eismo įvykio vietos schema (b. l. 12), fotolentelės (b. l. 13-15). Surinktų duomenų visuma leidžia neabejotinai konstatuoti, kad M. Ž. veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus teisės pažeidimo sudėties požymius.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, atsakomybė atsiranda tuomet, kai asmuo pasišalina iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tad objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, ir nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (2013-03-26 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Byloje nustatyta, jog padaręs eismo įvykį, M. Ž. su taksi vairuotoju bendravo, tačiau dėl menkų rusų kalbos žinių, klaidingai suprato, kad S. S. jam pretenzijų dėl eismo įvykio neturi ir palikęs mamos telefono numerį, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Apklaustas liudytoju S. S. iš esmės patvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus ir nurodė, kad vaikinas ketino palikti jam mamos telefono numerį, o kadangi ant automobilio įbrėžimai buvo padaryti nežymūs ir pamatęs, jog vaikinas jo nesupranta, iš įvykio vietos nuvažiavo ir tik vėliau, kolegų paskatintas apie įvykį pranešė policijai. Taigi aptarti M. Ž. ir liudytojo paaiškinimai rodo, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengė administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, taip pat neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio ir šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. Ž. išvažiuodamas iš įvykio vietos manė, kad eismo įvykis buvo išspręstas tinkamai, t.y. jis nesuvokė, jog jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog M. Ž. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina.

Dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, M. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir yra nepilnametis (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 8 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 d., atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – nepilnametis, mokosi, vieną kartą baustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, manytina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalią Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą, jos dydį mažinant per pusę (ATPK 24 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 13 str., 24 str. 4 d., 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 8 p., 287 str. l d. 1 p., 2 p., 293 str., 302² str., 302⁴str.,

nutarė:

M. Ž. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 24 straipsnio 4 dalimi, skirti administracinę nuobaudą – 500 Lt (penkis šimtus litų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo M. Ž. atžvilgiu nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Išaiškinti M. Ž., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.