- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-03-28
- Bylos Nr.
- 1-626-654/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Kaltinamasis
- R. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Karčinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, lietuvis, išsituokęs, nedirba, tapatybę neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., -
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L., žinodamas, kad pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-05-27 išduotą vykdomąjį raštą privalo G. L. naudai mokėti lėšas dukros K. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus R. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2005-06-01 iki vaikai sulauks pilnametystės, ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikams, bei galėdamas tą pareigą vykdyti, vengė pareigos mokėti lėšas, t. y. nuo 2005-07-07 iki 2006-02-13, bei nuo 2007-02-20 iki šios dienos, nemokėjo lėšų vaikams išlaikyti ir neteikė jiems kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko 2012-02-07 susidarė 27240,30 Lt įsiskolinimas.
Tokiais veiksmais R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. L. prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad G. L. – buvusi jo žmona, su ja susituokė 2001-05-24 ir išsituokė 2005-06-25. Turi du bendrus vaikus, t.y. sūnų R. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą K. L., gim. (duomenys neskelbtini). Kai jis su G. L. buvo ištuokti, tuo pačiu buvo priteisti alimentai vaikams, po 200 Lt kiekvienam. Po ištuokos kurį laiką dar dirbo keliose oficialiose darbovietėse, tuomet jam atskaičiuodavo iš atlyginimo pinigus antstoliai. Tačiau jau ilgą laiką niekur nedirba, nes neranda darbo. Bandė įsidarbinti Anglijoje, tačiau nieko neužsidirbęs grįžo į Lietuvą. Šiuo metu negali registruotis ir darbo biržoje. Šiuo metu jis pilnai išlaikomas dabartinės savo sugyventinės. Labai apgailestauja, kad negali mokėti lėšų savo vaikų išlaikymui. Stengsis išlaikymą vaikams toliau mokėti (b.l. 77-78, 84-85).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. L. parodė, kad R. L. buvęs jos vyras. Su juo išsituokė 2005-06-25. R. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos ir R. L. vaikai. Ištuokos metu iš R. L. vaikams buvo priteista po 200 Lt kiekvienam. Pačioje pradžioje R. L. mokėjo vaikams nustatytą sumą, ją perduodamas jai į rankas. Ji jam rašė raštelius, kad jis mokėjo. Po to jis dirbo ir iš atlyginimo jam atskaičiuodavo antstoliai, bet po mažiau, negu buvo priteista. Po to, jis apskritai liovėsi mokėti ir tada įsikūrus Vaikų išlaikymo fondui kreipėsi į juos ir jie jai pradėjo mokėti nuo 2008 m. vasario mėnesio. Iki šiol lėšas gauna iš vaikų išlaikymo fondo. Su R. L. šiuo metu nebendrauja, su vaikais jis, kiek jai žinoma, nebendrauja. Dėl neišmokėtų pinigų ieškinio nereikš (b.l. 12-13).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. U. parodė, kad R. L. yra jos sugyventinis jau apie penkerius metus. Per tuos metu jis tik du kartus dirbo ir, kiek jai žinoma, iš jo atlyginimo buvo atskaičiuojami alimentai. Kai neturėjo darbo R. L. registruodavosi darbo biržoje, ten jam kartais mokėdavo pašalpas. Pagrinde jį išlaiko ji ir jo tėvai. Prieš kelis metus R. L. važiavo uždarbiauti į Angliją, ten išbuvo neilgai, nes nesusirado tinkamo darbo. Jis nieko neužsidirbo. R. L. bendrauja su savo sūnumi R. L.. Su sūnumi jis bendrauja tada, kai jį paima seneliai ne mažiau kaip kartą per mėnesį. Šiuo metu R. L. niekur nedirba, ir gyvena jos išlaikomas (b.1. 70-71).
Motyvuojamoji dalis
Iš antstolio pateiktos vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad R. L. atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas (b.l. 24-58).
Iš antstolio pateiktos pažymos matyti, kad įsiskolinimas nuo 2005-06-01 iki 2012-02-07 yra 27 240,30 Lt (b.l. 60).
Iš Vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos medžiagos matyti, kad nuo 2008 m. vasario mėnesio G. L. naudai yra mokamas nustatyto dydžio išlaikymas, kadangi šios pareigos nevykdo R. L. (b.l. 1-8).
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. L. nevykdo jam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nustatytos pareigos teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs šią veiką, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios G. L., liudytojos O. U. parodymai, bei kita bylos medžiaga. R. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 str.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis ankščiau neteistas, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, administracine tvarka baustas, niekur nedirba, nesiregistruoja darbo biržoje. Įvertinęs kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. L. laisvės apribojimo bausmę.
Ikiteisminio tyrimo metu R. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas, -
nusprendžia:
R. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. L. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai per 3 mėnesius išdirbti 80 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.