Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 str. 1 d. (2002-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė K. K. paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš K. K. priteista nukentėjusiajai S. L. 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. nuteistas už tai, kad nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 30 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, apleisto namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus konfliktui tarp jo ir E. B. , tyčia, nenustatytu įrankiu, turinčiu kieto buko daikto savybes, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius E. B. į galvą, tokiu būdu padarydamas E. B. muštines žaizdas galvoje, taip pat tyčia smogė nenustatytu duriančiu-pjaunančiu įrankiu ne mažiau kaip devynis smūgius nukentėjusiajam E. B. į krūtinę, kairį žastą ir nugarą, tuo padarydamas jam keturis durtinius-pjautinius krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimus, du krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimus, vieną kairio žasto sužalojimą, du nugaros sužalojimus, dėl ko, t. y. nuo penkių durtinių-pjautinių kiauryminių krūtinės ląstos sužalojimų su abiejų plaučių pažeidimais, išsivysčius vidiniam nukraujavimui į krūtinplėvės ertmes E. B. mirė, t. y. K. K. tyčia nužudė E. B. , tokiais veiksmais padarydamas LR BK 129 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytą nusikaltimą.

Akcentuoja, kad R. S. S., A. S. ir kitų liudytojų parodymai patvirtina jo gyvybei grėsus realų pavojų. Nurodo esą E. B. pirmą kartą jį puolė kirviu, praskėlė galvą, sulaužė šonkaulius, tačiau jis į medikus nesikreipė, kadangi buvo paieškomas. Nukentėjusysis su kirviu rankose puolė jį ir antrą kartą, tačiau jam pradėjus šauktis pagalbos, atbėgo A. S. . Trečio užpuolimo metu E. B. pagrasino tikrai su juo susidorosiantis, kas, apelianto įsitikinimu, rodo buvus akivaizdų pavojų jo gyvybei. Melagingais vadina tuos R. S. S. parodymus, kuriuose pastarasis nurodo esą jis (apeliantas) pradėjo kabinėtis prie nukentėjusiojo. Apelianto tvirtinimu, tai nėra tiesa, kadangi visi bijojo E. B. dėl pastarojo agresyvaus būdo (ką patvirtina ir A. J. parodymai). Nesutinka su R. S. S. parodymais, kuriuose šis parodo, jog apeliantas spardė nukentėjusįjį. Tvirtina buvęs fiziškai silpnesnis už E. B. , be to, buvo lūžę jo šonkauliai. R. S. S. melavo ir tai, jog jis iš po jo pagalvės pasiėmė peilį, kuriuo siekė įdurti E. B. . Apelianto teigimu, jei būtų norėjęs įdurti peiliu, taip būtų ir padaręs, nes peilis gulėjo šalia, ant stalo, be to, jis negalėjo pajudėti, kadangi nukentėjusysis jį buvo prispaudęs. Nesutinka su ekspertų išvadomis, t. y. su tuo, jog sužalojimai jam neva padaryti prieš 8-12 mėn. iki apžiūrėjimo. Nurodo buvęs suimtas 2007-01-20, ekspertizė atlikta 2008 m. vasario mėn., t. y. kuomet suimtas buvo laikomas daugiau nei metus laiko, per kurį jis nei izoliatoriuje, nei pataisos namuose nebuvo sužalotas (sužalojimo faktas neužfiksuotas ir dokumentuose). Prašo perkvalifikuoti jo veiksmus (konkrečiai nenurodo, kurį baudžiamojo įstatymo straipsnį taikyti) ir sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą gynėja prašė patenkinti nuteistojo K. K. apeliacinį skundą, o prokurorė prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo, nuteistojo kaltės bei jam paskirtos bausmės dydžio.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su jo įvykdytų veiksmų teisine kvalifikacija bei nuosprendžiu paskirta bausme ir prašo pripažinti jį veikus būtinosios ginties situacijoje.

Kolegija nesutinka tokiu A. K. skundo teiginiu ir jį atmeta šiais motyvais:

Asmuo turi teisę į būtinają gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (LR BK 28 str. 1 d., 2 d.).

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 4 ,,Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“ 5 ir 6 punktų nuostatas, pavojingas kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, buvo ar nebuvo būtinosios ginties situacija, konstatavo, kad išgertuvių metu E. B. paėmė kirvį ir juo užsimojo K. K. , tačiau šis kartu su R. S. S. iš E. B. kirvį atėmė ir numetė. Iškart po to R. S. S. sudavė smūgį į krūtinę E. B. ir jį pastūmė, dėl ko šis atsisėdo ant lovos. Tik tuomet prie nukentėjusiojo prišoko K. K. ir pradėjo jį spardyti, sudavė du smūgius į galvą ir galiausiai – peiliu du, tris kartus į krūtinę.

Kolegijos nuomone, teismas, tinkamai įvertinęs įvykio liudytojo R. S. S., paties nuteistojo parodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju išvis nebuvo būtinosios ginties situacijos: konfliktas tarp nukentėjusiojo ir K. K. buvo pasibaigęs, gręsiančio E. B. pavojingo kėsinimosi nebuvo, nes kirvis iš jo buvo atimtas, todėl nebuvo situacijos, kurioje nuteistajam reikėtų gintis nuo E. B. .

Apeliantas, neigdamas savo kaltę, teigia, jog R. S. S. parodė jį sudavus tik du ar tris smūgius nukentėjusiajam, todėl K. K. neaišku, kas pastarajam sudavė dar tris smūgius. Atsakant į šį skundo argumentą, kolegija pažymi, kad nuosprendyje yra išsamiai išanalizuoti ir aptarti įtariamojo R. S. S. parodymai, kurie ikiteisminio tyrimo metu nors ir nebuvo nuoseklūs (kiekvieną kartą apklausiamas jis savo pirminius parodymus papildydavo naujomis detalėmis), tačiau nėra ir prieštaringi. Vertindama R. S. S. parodymus, kolegija atsižvelgia į tai, kad konfliktas įvyko išgertuvių metu, visi – R. S. S., K. K. ir E. B. (jo lavono kraujyje rasta 4,45 % etilo alkoholio), buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, kas įtakojo jų veiksmus. R. S. S. bei nuteistasis galėjo visko ir neatsiminti. R. S. S. ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis (jam buvo pareikštas įtarimas dėl labai sunkaus nusikaltimo slėpimo pagal LR BK 237 str. 1 d.) buvo apklaustas net šešis kartus (t. 3, b. l. 5-6, 8-10, 11, 14, 18, 20) ir atliktas jo parodymų patikrinimas vietoje (t. 3, b. l. 21-22). Jo parodymais nustatyta, kad išgertuvių metu kilus konfliktui K. K. 3-4 kartus spyrė E. B. į įvairias kūno vietas, rankomis sudavė 2 smūgius į galvą ir galiausiai peiliu keletą kartų smogė į krūtinę. Baudžiamąją bylą perdavus į teismą, 2008-07-16 R. S. S. mirė (t. 4, b. l. 16, 23-24), todėl jo parodymai teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti (LR BPK 276 str. 1 d. 1 p.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turėjo pagrindą vadovautis R. S. S. parodymais, nes jie patvirtinti kitais bylos duomenimis – iš dalies nuteistojo parodymais (jis pripažino du kartus peiliu dūręs nukentėjusiajam), liudytojos J. Č. parodymais bei rašytiniais įrodymais.

Akivaizdu, kad K. K. nukentėjusiajam išties sudavė R. S. S. nurodytą smūgių skaičių ir keletą kartų dūrė į krūtinę, nes specialisto išvadoje Nr. M 368/07(02) konstatuojama, kad E. B. mirė nuo penkių kiauryminių durtinių pjautinių krūtinės ląstos sužalojimų su abiejų plaučių pažeidimais. Šie ir kiti durtiniai pjautiniai sužalojimai padaryti devyniais trauminiais poveikiais, o muštinės žaizdos galvoje – ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais.

Byloje nenustatyta, kad R. S. S. turėjo pagrindą apkalbėti nuteistąjį. Beje, apeliantas ir pats to netvirtina, be to, jie abu buvo benamiai, girtavo ir gyveno apleistame name, kuriame ir buvo nužudytas E. B. .

Priešingai, nei teigia apeliantas, jis, R. S. S. bei E. B. buvo išties sunkiai apsvaigę, ką patvirtino R. S. S.: ,,Man, K. (K.) bei ,,B.“ (E. B. ) begeriant K. pasakė ,,B.“, kad šis < ... > jį muša tada, kai jis būna girtas < ... >. Mes visi jau buvome girti“ (t. 3, b. l. 5-6), todėl nėra pagrindo tikėti apelianto teiginiu, jog jis buvo išgėręs tik 150 g alkoholio. Šią aplinkybę paneigė ne tik R. S. S. , bet ir liudytoja I. Č. (t. 1, b. l. 114-115).

Nuosprendyje yra aptarti visi K. K. parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, ir nurodyta, kad apklausiamas jis keitė parodymus ir paaiškindavo vis kitas įvykio aplinkybes, teisino save ir iškėlė naujas versijas: iš pradžių jis teigė su E. B. nekonfliktavęs ir jo nesužalojęs (t. 2, b. l. 5, 6-7), vėliau, jog E. B. pats užsimojo peiliu ir sužalojo jam ranką (t. 2, b. l. 8), dar kitos apklausos metu, kad nukentėjusysis tik peiliu ,,< ... > užsimojo iš viršaus. Tada aš nuo stalo paėmiau peilį ir du kartus smogiau ,,B.“ tiesiai į krūtinę“ (t. 2, b. l. 10-11, 13, 14-15). Galiausiai teisiamajame posėdyje K. K. iškėlė kitą versiją, jog jis buvo sužalotas ne peiliu, o kirviu: ,,Jis paėmė kirvį ir puolė mane, aš sugriebiau kirvį ir pradėjau gintis. Kai pakėliau ranką, pamačiau kraują < ... > pagriebiau peilį nuo stalo ir B. 2 kartus sudaviau į nugarą“ (t. 3, b. l. 31). Iš nuosprendžio matosi, kad teismas aptarė nuteistojo parodymus ir jais vadovavosi tik tiek, kiek juos patvirtino kiti bylos duomenys, o išgalvotos ir niekuo nepagrįstos versijos atmestos. Akivaizdu, kad tokiu būdu K. K. siekia sušvelninti savo atsakomybę. Nuteistojo teisme nurodytas teiginys, jog jis peiliu nukentėjusiajam dūrė ne į krūtinę, kaip teigė ikiteisminiame tyrime, o į nugarą, paneigtas R. S. S. parodymais bei specialisto išvada, kurios 1 punkte konstatuojama, jog E. B. mirė nuo penkių kiauryminių durtinių pjautinių krūtinės ląstos sužalojimų su abiejų plaučių pažeidimais, o du nugaros durtiniai pjautiniai sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 28-34, 37) ir įtakos mirčiai neturėjo.

Beje, apeliantas skunde nurodo naują aplinkybę, neva E. B. galėjo nužudyti R. S. S., kuris turėjo tam ir motyvą – nukentėjusysis kelis kartus išprievartavo R. S. S. sugyventinę J. Č. , todėl pastarasis pareiškė, kad E. B. neatleisiantis. Ši versija yra išgalvota ir nepagrįsta jokiais bylos duomenimis, nes ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. Č. tai nepatvirtino (t. 1, b. l. 114-115, 121).

Kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo teiginį, neva R. S. S. ir A. S. parodymais patvirtinama, kad nuteistojo gyvybei grėsė realus pavojus. R. S. S. parodymai buvo aptarti anksčiau, todėl atsakant į šį skundo argumentą, kolegija jų neanalizuos, o tik aptars įtariamojo A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 3, b. l. 105-106), kurie buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje (t. 4, b. l. 86), nes A. S. nesurastas, į teismą policijos neatvesdintas, paskelbta jo paieška (t. 4, b. l. 78, 81). A. S. parodymais nustatyta, kad jam tik iš K. K. pasakojimo žinoma, jog 2006 m. E. B. jam buvo sudavęs kirviu ir sulaužęs šonkaulius, o kitą kartą – grasino kirviu, tačiau šių aplinkybių nepatvirtino kiti bylos duomenys, beje, tai neturi jokios įtakos nuteistojo neteisėtiems veiksmams nužudymo dieną, nes jie atlikti žymiai anksčiau.

Nors nuteistasis R. S. S. parodymus dėl įvykusio konflikto laiko melagingais, tačiau faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad kilusio konflikto iniciatorius išties buvo K. K. , išvadinęs E. B. necenzūriniais žodžiais. Apeliantas melagingais laiko R. S. S. parodymus apie tai, kad jis peilį paėmęs iš po R. S. S. pagalvės. Deja, pastarasis tokių parodymų nedavė ir šios aplinkybės nenurodė.

Nors apeliantas nurodo esą E. B. buvo agresyvaus būdo (ką, anot jo, patvirtino A. J. ), tačiau kolegija šios liudytojos aprodymų neaptars, kadangi ji nebuvo apklausta teisme, tokio prašymo neišreiškė ir pats apeliantas, be to, A. J. (nužudytojo dukterėčia) nieko apie nužudymo aplinkybes, o ir apie patį E. B. nežino.

K. K. nesutinka su specialisto išvada Nr. G-455/08(02) (t. 2, b. l. 97) dėl jam padaryto sužalojimo laiko, tačiau, kolegijos nuomone, teismo nuosprendyje (t. 1, b. l. 99) yra išdėstyti išsamūs motyvai, paneigiantys nuteistojo versiją, kad jis buvo sužalotas E. B. įvykio metu ir detalesnio aptarimo šiam teiginiui nebus skirta. Reikia pažymėti tai, kad vienintelis įvykį matęs R. S. S. taip pat nepatvirtino, jog E. B. įvykio metu sužalojo nuteistajam ranką.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą ir atsižvelgęs į tai, kad net penki smūgiai E. B. į gyvybiškai pavojingą sritį – krūtinę – buvo suduoti peiliu, pagrįstai konstatavo, kad K. K. E. B. nužudė veikdamas neapibrėžta tyčia ir jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal LR BK 129 str. 1 d.

Apelianto nuomone, teismas paskyrė jam per giežtą – devynerių metų – laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos nuomone, teismas, skirdamas K. K. bausmę, LR BK 54 ir 61 straipsnių nuostatų nepažeidė. Buvo atsižvelgta į tai, kad K. K. padarė labai sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 6 d.), anksčiau teistas 11 kartų, pripažintas pavojingu recidyvistu, teistumai išnykę, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam K. K. bausmę ir ją motyvuodamas, įvykdė LR BK 54 str. 2 d. reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti.