- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-10
- Bylos Nr.
- e2YT-2410-514/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00506-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, R. V.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, R. V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po tėvo S. J. B. mirties (duomenys neskelbtini) ir mamos J. B. mirties (duomenys neskelbtini) jis priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra būtinas kad pareiškėjas galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas S. J. B., o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama J. B. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo ir jo tėvų buvo pasirašytos Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu tėvai perleido pareiškėjui nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais – gyvenamuoju namu, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), Plungėje (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini), Plungė). Po tėvų mirties liko palikimas, kurį reikėjo priimti per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą. Pareiškėjas į notaro biurą dėl paveldėjimo bylų užvedimo nesikreipė, nes tuo metu šio veiksmo nesureikšmino, jam priklausė už išlaikymą iki gyvos galvos perleistas turtas, todėl nemanė, kad atlikti notarinius veiksmus yra būtina, tačiau jis palikimą priėmė, pradėdamas turtą faktiškai valdyti iš karto po palikimo atsiradimo dienos. Kai pareiškėjui už išlaikymą iki gyvos galvos buvo perleistas turtas, sudarant sandorį, į jį nebuvo įtraukti namų valdoje esantys ūkiniai statiniai: malkinė ir garažas, jie nebuvo registruoti valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre, nors buvo pastatyti dar 1974 ir 1992 metais pagal išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šių statinių (malkinės ir garažo) pastatymo metu tėvai neturėjo pakankamai pinigų baigti jų registraciją, nes visa procedūra buvo labai brangi, o sudarant išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pareiškėjas neatkreipė dėmesio, kad ne visas faktiškai perduodamas turtas yra registruotas. Buvusiuose tėvų namuose pareiškėjas su šeima gyvena nuo pat jų perdavimo jam momento, juose tvarkosi, prižiūri aplinką ir statinius – iš pagrindų sutvarkė malkinę, taip pat garažą, kurį apkalė lentelėmis, pakeitė stogą, sudėjo vidaus grindis. Pareiškėjas norėjo įregistruoti jam po tėvų mirties atitekusius statinius – malkinę su garažu, tačiau VĮ Registrų centras prašymą atmetė, nes statinių pastatymo metu pareiškėjas nebuvo žemės sklypo, kuriame yra statiniai, savininkas. Pareiškėjo veiksmai po tėvų mirties parodo, kad jis išreiškė savo valią dėl palikimo priėmimo, atliko aktyvius veiksmus, kuriais parodė, kad priima palikimą, t. y. žemės sklypą su visais statiniais priėmė pagal Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, jam perduotame name gyveno, juo naudojosi, prižiūrėjo ne tik gyvenamąjį namą, bet ir malkinę su garažu, rūpinosi jais kaip savo turtu, ir tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį, todėl yra visos aplinkybės, įrodančios juridinę reikšmę turintį faktą. Be suinteresuotų asmenų VĮ Turto banko ir pareiškėjo sesers R. V., daugiau asmenų, pretenduojančių į po J. B. ir S. J. B. mirties atsiradusį palikimą, nėra.
Suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas priėmė savo artimųjų palikimą po jų mirties faktiniu turto valdymu, teismas vadovaujasi įrodymais, o taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo tėvas S. J. B. mirė (duomenys neskelbtini) o pareiškėjo motina J. B. mirė (duomenys neskelbtini) Po palikėjų mirties liko nekilnojamas turtas – 688/5839 dalys žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Plungėje. Šio likusio nekilnojamojo turto daiktinės teisės VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pareiškėjo V. B. vardu, (duomenys neskelbtini) Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
Pareiškėjo minimo po tėvų mirties likusio nekilnojamojo turto – ūkinių statinių: malkinės ir garažo, buvimą bei priklausymą pareiškėjo tėvams patvirtina teismui pateikti LTSR-KŪM Klaipėdos tarpmiestinio technikinės inventorizacijos biuro (duomenys neskelbtini) namų valdos techninės apskaitos paso bei VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys.
Teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties duomenys patvirtina, jog pareiškėjo tėvai S. J. ir J. B. perdavė sūnui V. B. (pareiškėjui) nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), Plungėje (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini), Plungė).
Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro 2023 m. kovo 30 d. išrašo ir Plungės rajono 2-ojo notarų biuro 2023 m. kovo 30 d. pažymos matyti, kad po pareiškėjo tėvo S. J. B. ir motinos J. B. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo niekas nesikreipė, Testamentų registre nėra įregistruota mirusiųjų palikimo priėmimo faktų bei testatorių sudarytų testamentų.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis. Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą arba prieštaringumą.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog po tėvų mirties pareiškėjas aiškiai išreiškė valią likusį nekilnojamąjį turtą priimti kaip palikimą – su savo šeima liko gyventi pareiškėjui pagal Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perleistame priklausančiame gyvenamajame name, toliau naudojosi ir prižiūrėjo likusį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypo dalį, gyvenamąjį namą, kiemo statinius, malkinę ir garažą, rūpinosi jais kaip savo turtu.
Byloje nustatyta, kad po pareiškėjo tėvų mirties jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. buvusiuose tėvų namuose pareiškėjas su šeima gyvena nuo pat jų perdavimo jam pagal (duomenys neskelbtini) Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, po tėvų mirties liko šiame name gyventi, toliau rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu kaip savo, prižiūri gyvenamąjį namą, malkinę ir garažą, juose tvarkosi, suremontavo malkinę ir garažą, be statinių prižiūri ir aplinką. Tokie pareiškėjo veiksmai valdant turtą, naudojantis juo, palaikant tinkamos būklės, rodo, kad jis su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtą saugojo ir juo rūpinosi bei šiuo metu prižiūri, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti palikimą ir tokiu būdu palikimą priėmė.
Kad pareiškėjas pradėjo valdyti po tėvų mirties likusį turtą, iš dalies patvirtina ir tai, kad suinteresuoti asmenys byloje pareiškėjo sesuo R. V. ir VĮ Turto bankas prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pripažįstama, kad pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu – pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, todėl prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, jo paaiškinimų ir pateiktų įrodymų pagrindu nustatomas faktas, kad po S. J. B. ir J. B. mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, palikimą priėmė V. B.. Šio fakto nustatymas reikalingas gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo V. B. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšme turintį faktą, kad po S. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ir po J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.