Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas J. D. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo skolą ir palūkanas bei procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas palaikė, iš esmės rėmėsi motyvais, išdėstytais ieškinyje. Paaiškino, kad 80 000 Lt atsakovui 2007-05-11 paskolino grynais. Skolą atsakovas turėjo grąžinti iki 2007-09-01 kaip nurodyta sutartyje. Pinigus perdavė atsakovo namuose. Atsakovas vis žadėjo grąžinti skolą, bet neatgavęs jos kreipėsi į teismą. Jis pasitikėjo atsakovu, nes jis buvo pareigingas, visada atsiskaitydavo. Tai ne pirma ieškovo paskola atsakovui. Iki 2007 m. atsakovui yra skolinęs 15 000 Lt, 14 000 Lt, 20 000 Lt, 12 000 Lt, iš viso 61 000 Lt. Visas šias skolas atsakovas jam yra padengęs, pretenzijų dėl jų neturi. Tai įrodo atsakovo pateikti dokumentai dėl pinigų grąžinimo. Atsakovas jam negrąžino tik 80 000 Lt. Atsakovui pinigus skolino verslui. Palūkanų nebuvo. Atsakovas buvo patikimas, žadėjo padėti ieškovo verslui, todėl ir skolino pinigus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, kad 2007-05-11 rašytiniu susitarimu S. G. pasiskolino iš J. D. 80 000 Litų iki 2007-09-01 (b.l.4). 2017-09-20 Swedbank pažyma apie J. D. sąskaitą, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2003-12-10 iki 2007-04-30 J. D. sąskaitos apyvarta 65 576,17 litų ir 1 000 JAV dolerių (b.l.5). 2017-08-09 J. D. raštas – prašymas S. G., kuriuo prašoma gerbti susitarimą ir skubiai grąžinti skolą (b.l.7). Pagal priėmimo perdavimo aktus J. D. gavo 2007-08-22 – 2000 litų, 2007-08-24 -4000 litų, 2007-09-17 – 2000 litų, 2008-02-15 – 2000 litų, 2008-03-08 – 5000 litų, 2008-04-01-8000 litų, 2008-08-12 -10 000 litų, 2007-06-18 – 2000 litų, 2007-07-31-2000 litų, 2008-04-17 – 10 000 litų (b.l.17-18). Banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2008-06-02 S. G. J. D. pervedė 10000 litų (b.l.19). Vietiniai mokėjimai: Nr. 218 kad S. G. J. D. 2012-03-13 sumokėjo 500 litų pagal sut.; Nr.225, 2012-05-11 -1000 litų; Nr.235, 2012-06-14 – 500 litų; Nr.237, 2012-07-17 – 500 litų, Nr.238, 2012-08-22 – 500 litų; Nr.239, 2012-09-28 – 300 litų, Nr.240, 2012-10-30 – 300 litų (b.l.20-26). 2006-09-28 paskolos sutartimi Nr.031-47297 S. G. iš AB banko „Snoras“ pasiskolino 700 000,00 litų (b.l.27-30). 2007-11-21 vartojimo paskolos su užstatu sutartimi Nr. 031-47446 S. G. iš AB bankas „Snoras“ pasiskolino 280 000,00 litų (b.l.31-35). 2000-06-01 sutartis, kad S. G. iš J. D. pasiskolino 15 000,00 litų. Šią sumą grąžins 2000-08-01 (b.l.44). 2017-08-22 J. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininko S. G. 23169,00 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų 5792,00 Eur už 5 metų praleistą terminą atsiskaityti ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 367,21 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2017-08-22 teismo įsakymu J. D. pareiškimas buvo tenkintas. 2017-09-07 S. G. pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad iš J. D. 2007 m. ir vėlesniu laikotarpiu lėšų nesiskolino. Paskolos sutartis 2007-05-11 tarp S. G. ir J. D. nebuvo sudaryta, nes J. D. lėšų neturėjo ir jų S. G. neperdavė. Įrodymų apie pinigų turėjimą, paskolos sutarties, pinigų priėmimo perdavimo akto J. D. nepateikė. 2017-09-21 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo priimtas ieškovo J. D. ieškinys atsakovui S. G. dėl skolos priteisimo bei panaikintas 2017-08-22 Kretingos rajono apylinkės teismo įsakymas (b.l.9).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja, įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Jeigu asmuo neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 straipsnis), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 straipsnis 1 dalis, straipsnio redakcija galiojusi nuo 2001-07-01 iki 2015-01-01). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigas, paskolos sutartis turi būti notarinė (CK 6.871 straipsnis 4 dalis, 2014-09-18 įstatymo Nr.XII-1091 redakcija, įsigaliojo 2015-01-01). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnis 3 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnis 1 dalis). Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos (CK 6.874 straipsnis 1 dalis). Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų negavo. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnis 1 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas paskolos sutarties teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, yra nurodęs, kad CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose santykiuose taikytiną protingo žmogaus standartą. Pažymėtina ir tai, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui (toliau – rašytinė paskolos sutartis) keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas.

Šioje byloje nustatyta, kad 2007-05-11 atsakovas pasirašė rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkantį dokumentą, kuriame nurodė, kad „pasiskolino iš D. J. 80 000,00 Lt iki 2007 09 01“. Atsakovas teisme patvirtino pasirašęs šį dokumentą, pagal savo turimą aukštąjį išsilavinimą ir verslininko patirtį supratęs jo turinį, tačiau teigia, kad paskolos dalyko – 80 000,00 litų negavo, nes neva tai buvo ieškovo reikalavimo sumokėti palūkas nuo 2000 m. gautos 3000,00 JAV dolerių paskolos išraiška. Vertinant šio dokumento tekstą matyti, kad: sutartyje vartojamos sąvokos būdingos paskolos sutarčiai; pareiga pagal šią sutartį nustatyta tik paskolos gavėjui, t. y. nėra nustatyta paskolos davėjo pareiga paskolinti; įvardintas tikslus paskolos dydis; atsakovas įrašė paskolos grąžinimo terminą, t.y. sąlygą, kuri yra ne standartinė, o individuali. Šį dokumentą teismui pateikė ieškovas, kas pagrįstai leidžia manyti, jog prievolė neįvykdyta. Byloje taip pat nustatyta ir tai, kad šalis siejo ne vienkartiniai paskolos teisiniai santykiai – šalys buvo sudariusios ir daugiau paskolos sutarčių, pagal vieną jų atsakovas jau yra grąžinęs paskolą ieškovui, ką pripažįsta abi šalys. Dėl šios paskolos tarp šalių irgi buvo pasirašytas analogiško pobūdžio skolos raštas, kurį pasirašė atsakovas, tik jis buvo įvardintas „Sutartis“. Šioje sutartyje atsakovas irgi buvo nurodęs, kad pasiskolina iš J. D. 15 000,00 litų, šią sumą grąžins 2000-08-01, tik šioje sutartyje buvo įrašas, kad atsakovas pinigus gavo. Abiejų paskolų grąžinimo terminas analogiškas – 2 mėnesiai. Šių duomenų pagrindu, teismas daro išvadą, kad tokia paskolų įforminimo tvarka šalims buvo įprasta. Nors 2007-05-11 S. G. pasirašytame rašte nėra įrašo apie pinigų gavimą, tačiau vertinant šio dokumento tekste panaudotą terminologiją ir gramatinės išraiškos formas, kad „aš, S. G., pasiskolinau“, pinigų perdavimo faktas laikytinas nustatytu, vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygos, jas vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teikia pagrindą, kad ieškovas šioje byloje įrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo faktą (CPK 176, 177, 185 straipsniai).

Atsakovo argumentai, kad ieškovas neturėjo tokių pinigų, kad juos paskolinti, atmestini, nes kaip matyti iš banko išrašo, ieškovas likus keliolikai dienų iki paskolos suteikimo, 2007-04-30 sąskaitoje disponavo didele pinigų suma, artima suteiktos paskolos dydžiui. Taip pat ieškovas yra skolinę atsakovui pinigus ir anksčiau, ką pripažino ir atsakovas, kas tik patvirtina, kad ieškovas buvo finansiškai pajėgus skolinti pinigus. Atsakovo argumentas dėl notarinės sutarties formos taip pat atmestinas, nes CK 6.871 straipsnio 4 dalies reikalavimas galioja nuo 2015-01-01, o sutartis tarp šalių dėl paskolos sudaryta dar 2007-05-11. Teismas abejoja atsakovo parodymais dėl jų nenuoseklumo ir prieštaringumo atsakovo veiksmams, jų keitimo ir priderinimo prie pateiktų įrodymų, nes atsakovas atsiliepime paaiškino, kad jis skolinosi iš ieškovo tik 2000 m. ir tik 12 000 litų (3 000 JAV dolerių) ir juos bei 20 000 litų palūkanų grąžino. Ieškovui pateikus teismui 2000-06-01 sutartį dėl 15 000 litų paskolos suteikimo atsakovui, atsakovas pripažino, kad paskolos suma buvo 15 000 litų ir patikslino savo paties duotus paaiškinimus, kad jo atsiliepime įvardinti 12 000 litų iš tiesų buvo 15 000 litų kartu su palūkanomis. Nors atsakovas pripažįsta, kad skolinosi tik 15 000,00 litų (3000 JAV dolerių), tačiau pastarojo atlikti pinigų perdavimai ir pavedimai ieškovui laikotarpiu nuo 2007-06-18 iki 2012-10-30, iš viso 60 600,00 litų akivaizdžiai įrodo, kad jis iš ieškovo pinigų pasiskolino žymiai daugiau nei pripažįsta. Atsakovo paaiškinimus, kad šiuos pinigus jis mokėjo tik kaip 15 000,00 litų paskolos palūkanas ir tik bijodamas, kad nepakenktų jo verslui ir paskolų gavimui iš banko, paneigia pačių paskolų gavimo iš banko laikas. Atsakovas paskolas iš banko gavo 2006 m., kai jokių pinigų ieškovui net neperdavinėjo ir 2007-11-21, kai tuo tarpu ieškovui didžiąją dalį pinigų perdavinėjo ir pervedinėjo 2008 m. ir 2012 m., todėl atsakovo tariamos baimės dėl ieškovo pretenzijų, galėjusių įtakoti banko paskolų gavimą, neįtikėtinos. Be to, pats atsakovas pripažįsta, kad 100 000,00 litų palūkanos nuo 15 000,00 litų paskolos neprotingos (anot jo 20 000 litų jis jau buvo sumokėjęs, o dėl 80 000 litų palūkanų pasirašė paskolos raštą 2007-05-11). Atsižvelgiant į atsakovo turimą aukštąjį išsilavinimą ir užsiėmimą verslu, neįtikėtina, kad žodiniai ieškovo prašymai sumokėti kaip kad pats atsakovas pripažino neprotingas 100 000,00 litų palūkanas nuo paskolintos ir grąžintos 15 000,00 litų sumos, atsakovą ir privertė nepagrįstai ir ilgą laiką mokėti pinigines sumas ieškovui. Atsakovas, remdamasis pinigų negavimo aplinkybe, jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 straipsniai), net gi priešingai savo veiksmais patvirtino, kad buvo skolingas ieškovui.

Ieškovas nurodo, kad 80 000,00 litų paskolos atsakovas jam negrąžino, bet jis pripažįsta iš atsakovo gavęs 60 600,00 litų, kurių duomenis į bylą pateikė atsakovas. Anot ieškovo tai buvo kitos atsakovo jam grąžintos paskolos, kurias jis atsakovui paskolino dar iki 80 000,00 litų paskolos suteikimo: 12 000,00 litų, 14 000,00 litų, 15 000,00 litų ir 20 000,00 litų, iš viso 61 000,00 litų. Iš šių paskolų jis turi sutartį tik dėl 15 000,00 litų paskolos. Kadangi pinigus dėl anksčiau suteiktų paskolų atsakovas grąžino, ieškovas be 15 000,00 litų paskolos suteikimo, kitų rašytinių skolintų pinigų dydžio paskolų suteikimo įrodymų kaip reikalauja CK 6.871 straipsnis 3 dalis neturi, todėl teismas pripažįsta, kad ieškovas įrodo tik dviejų paskolų suteikimą atsakovui: 15 000,00 litų ir 80 000,00 litų. Be to, kad ieškovas neturi įstatymo leistinų rašytinių įrodymų dėl paskolų teikimo atsakovui, teismo taip pat neįtikino ieškovo paaiškinimai, kad 2008-2012 m. iš atsakovo gauti pinigai yra jam grąžintos ankstesnės pastarojo gautos paskolos, nes tokiu atveju 2007-05-11 ieškovas skolino atsakovui didelę 80 000,00 litų pinigų sumą, nors pastarasis jam dar nebuvo grąžinęs anksčiau suteiktų net kelių paskolų. Ieškovas tokius savo veiksmus grindžia tikėjimu ir pasitikėjimu atsakovu, tačiau teismas tokiais ieškovo paaiškinimais nelinkęs tikėti.

Teismas pripažįsta, kad ieškovas įrodė atsakovui paskolinęs iš viso 95 000,00 litų (15 000,00 ir 80 000,00 litų), o atsakovas grąžinęs iš viso 60 600,00 litų, tai yra atsakovas ieškovui yra padengęs dalį 2007-05-11 gautos paskolos, likusi negrąžinta paskolos dalis yra 34 400,00 litų, kas atitinka 9 962,93 Eur. Ši suma ir priteistina iš atsakovo ieškovui kaip negrąžinta paskolos dalis.

Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Paskolą atsakovas ieškovui turėjo sumokėti 2007-09-01. Ieškovas į teismą kreipėsi praėjus beveik dešimčiai metų nuo prievolės įvykdymo termino. Kadangi CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato, jog sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų, todėl palūkanos dėl praleisto prievolę įvykdyti termino taikomos tik už penkis metus. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovas terminą įvykdyti prievolę yra praleidęs, ieškovas kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo 2017-08-22 su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2017-08-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas 43 procentais, iš atsakovo priteistinos ieškovo naudai jo turėtų bylinėjimo išlaidų 43 procentai, kurias sudaro 280,45 Eur dydžio žyminis mokestis nuo ieškovo sumokėto 652,21 Eur žyminio mokesčio ir 322,50 Eur teisinės pagalbos išlaidos nuo turėtų 750 Eur. Atsakovas prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo kartu su jas patvirtinančiais įrodymais iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jų priteisimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 9 962,93 Eur skolą, 2490,73 Eur palūkanų, viso 12453,66 Eur (dvylika tūkstančių keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 66 ct) įsiskolinimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos - 2017-08-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 602,95 Eur (šešis šimtus du eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų (280,45 Eur žyminis mokestis, 322,50 Eur teisinės pagalbos išlaidos) ieškovo J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per šį teismą.