Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Nida Solovjovienė Baudžiamoji byla Nr.: 1A-67-168/2011

2011 m. sausio 19 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininkės Nijolės Sušinskienės (pranešėja), teisėjų Ričardo Gilio ir Tomo Zdanavičiaus, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro P. Janulio apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 149 str. 1 d., pritaikius LR BK 54 str. 3 d. jam skirtas laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei iki 2011-05-01 d. neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2010-05-16 apie 2 val. nakties Biržų m.,(duomenys neskelbtini) namo kieme esančiame sandėliuke, panaudodamas fizinį smurtą R. Č. atžvilgiu, užspausdamas ranka jai burną ir liepdamas nešaukti, užguldamas visu svoriu R. Č. ir taip atimdamas galimybę jai priešintis, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja R. Č. prieš jos valią, t.y. ją išžagino.

Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras P. Janulis skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2010-11-16 nuosprendį ir vadovaudamasis BPK 312 str. 1 d. prašo jį dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai S. M. paskirtos bausmės pakeisti, S. M. pagal LR BK 149 str. nuteisti laisvės atėmimo bausme trejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Byloje yra gautas nuteistojo S. M. atsikirtimas į paduotą apeliacinį skundą, kuriuo S. M. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis nurodo, kad teismas teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, priimtas teisingas ir pagrįstas nuosprendis. S. M. nurodo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas nenustatė jokių išimtinų aplinkybių, kurios rodytų mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą. Teigia, kad teismas, taikydamas LR BK 54 str. 3 d., nurodė, jog S. M. nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiąja, nesmurtavo. Teigia, kad teismo paskirta bausmė užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Nurodo, kad jis savo elgesiu pateisins teismo pasitikėjimą juo, skirtus teismo įpareigojimus vykdys. Nurodo, kad reali laisvės atėmimo bausmė skaudžiai atsilieps jam ir jo šeimai. Nurodo, kad jis dirba, išlaiko savo vaikus, su žmona sutaria gerai, ji jam atleido.

Taip pat byloje yra gautas ir nukentėjusiosios R. Č. atsikirtimas į pareikštą prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo ji prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2010-11-16 nuosprendį palikti nepakeistu, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusioji nurodo, kad nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais. Teigia, kad teismas teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nagrinėjusi bylą teisėja seniai dirbanti, yra kvalifikuota. Teigia, jeigu teismas taikė LR BK 54 str. 3 d., vadinasi teismas matė tam išskirtines aplinkybes. Teigia, kad šias aplinkybes teismas nurodė nuosprendyje.

Nurodo, kad visa šeima nori S. M. padėti, jam atleido. S. M. su jos dukra augina du nepilnamečius vaikus. Paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, jis nebegalėtų padėti šeimai. Teigia, kad jai susitaikius su S. M., nutraukti bylos neleido prokurorė. Tuo tarpu teismas priėmė humanišką sprendimą. Atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkinamas iš dalies.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo S. M. padarytą nusikalstamą veiką, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskyrė neteisingą bausmę.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse - bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Teismas turi išvardyti, kuo remiantis jis padarė savo išvadą. Tokia išvada turi sekti įvertinus padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 1 d., kurios sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad BK 149 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštaraus teisingumo principui, taigi ir teisingos bausmės paskyrimui. Teismas nurodė, teismo manymu, išskirtines aplinkybes, pagrindžiančias BK 54 str. 3 d. taikymą ir S. M. paskyrė bausmės rūšį - laisvės apribojimą, t.y. švelnesnę nei BK 149 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad S. M. atžvilgiu nebuvo pagrindo taikyti BK 54 str. 3 d. ir skirti jam švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 149 str. 1 d. sankcijoje.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė BK 54 str. 3 d. taikymo motyvus nurodydamas, jog nukentėjusioji tuoj po įvykio kaltininkui dovanojo ir su juo susitaikė, teismo posėdyje labai pergyveno ir prašė jo nenuteisti realia laisvės atėmimo bausme, nes kaltinamasis yra jos dukters vyras bei dviejų jos anūkų tėvas, ji norėjo, kad kaltinamasis už padarytą nusikalstamą veiką būtų įspėtas. Taip pat teismas, pagrįsdamas savo išvadą, jog S. M. laisvės atėmimo bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, pažymėjo ir tai, kad kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai prisipažino ir labai nuoširdžiai gailisi, nusikalstamos veikos padarymo metu brutalaus smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nevartojo, davė nuoseklius parodymus, netrukdė tyrimui ir neklaidino teismo, su nukentėjusiąja susitaikė bei jos atsiprašė. Taip pat teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju įstatyminio pagrindo nuteistojo S. M. atžvilgiu taikyti BK 62 str. nuostatų nėra, kam pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Tačiau, kolegijos nuomone, teismas minėtas nustatytas aplinkybes klaidingai įvertino, kaip išimtines ir sudarančias pagrindą, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., skirti S. M. švelnesnę nei BK 149 str. 1 d. sankcijoje už šį nusikaltimą numatytą bausmę. Taip pat, kolegijos nuomone, teismas, padaręs išvadą, kad realios bausmės paskyrimas S. M. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tinkamai neįvertino S. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Teismo išdėstyti argumentai yra susiję su pačia nukentėjusiąją, t.y. jos ryšiu su nuteistuoju, jos norais, kad S. M. nebūtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė bei jos pergyvenimu dėl S. M. ir jo šeimos ateities, jam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo argumentai susiję ir su S. M. asmenybės vertinimu, nurodant jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t.y. kad jis atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, davė nuoseklius parodymus, taip netrukdydamas teismui ir tyrimui. Kiti nuosprendyje išdėstyti argumentai teismų praktikoje laikytini tiesiog asmens atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis – nurodyta, kad S. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Vertindamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas nurodė tik tai, kad S. M. nukentėjusiosios atžvilgiu brutalaus smurto nenaudojo. Visos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, taikant S. M. BK 54 str. 3 d., kolegijos nuomone, nėra laikytinos išimtinėmis minėtos teisės normos prasme, o vertintinos kaip aplinkybės į kurias reikia atsižvelgti parenkant asmeniui skirtinos bausmės rūšį ir dydį sankcijos ribose. Tuo tarpu aplinkybių, apibūdinančių padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir ją padariusį asmenį visumos vertinimo bei kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas S. M. už jo padarytos nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą, įvertina visumą nuteistojo asmenybę ir nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančių aplinkybių.

S. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, padarė sunkų, baigtą, tyčinį nusikaltimą, nukreiptą prieš žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios skundą (BK 167 str.). Nukentėjusioji yra vyresnio amžiaus moteris, S. M. žmonos motina ir jų vaikų močiutė. Teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad S. M. ir anksčiau prieš jos valią yra su ja lytiškai santykiavęs, ji jo bijojo ir dėl to minėtą dieną ėjo miegoti į sandėliuką. Nukentėjusioji parodė, kad po jos nurodyto atvejo ji pasikalbėjo su S. M., jam atleido. S. M. šios aplinkybės nepaneigė. Tai rodo, kad S. M. piktnaudžiavo tuo, kad nukentėjusioji yra jo šeimai artimas žmogus bei liudija apie jo neatsakingumą, cinizmą, spekuliavimą artimo žmogaus jausmais. Ir nors teismas akcentavo nukentėjusiosios norus, t.y. kad ji S. M. atleido, nes jis yra jos dukters vyras, paminėtos aplinkybės nedaro S. M. padarytos nusikalstamos veikos mažiau pavojingos visuomenei. Nors S. M. turi šeimą, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo darbą, tačiau šios aplinkybės tik apibūdina nuteistojo asmenį ir niekaip nesuponuoja išskirtinio atvejo, būtent švelnesnės bausmės negu numatyta įstatymo, taikymo asmeniui, kuris nusikalto prieš savo šeimai artimą asmenį. Kolegijos nuomone, visos šios nuteistojo asmenybę ir nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismo parinkta laisvės apribojimo bausmė nedera su teisingumo principo reikalavimais, o bausmės tikslai gali būti pasiekiami nuteistajam S. M. skiriant BK 149 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai paskirtos bausmės yra keistinas (BPK 328 str.1 ir 2 p.).

Skiriant bausmę S. M. atsižvelgiama į BK 54 str. 2 d. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Padarytas tyčinis, sunkus, baigtas nusikaltimas. Taip pat atsižvelgiama į S. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t.y. kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nusikalstamos veikos padarymo metu S. M. dirbo, teistumai išnykę. Atsižvelgtina, kad S. M. turi šeimą, su nukentėjusiąja susitaikė, civilinis ieškinys nepareikštas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, siekiant teisingos pusiausvyros tarp bausmės tikslų ir priemonių šiems tikslams pasiekti, konstatuoja, kad S. M. tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei BK 149 str. 1 d. sankcijos už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 54 str. 3 d. taikymo ir S. M. dvejų metų laisvės apribojimo bausmės paskyrimo.

S. M. pripažintam kaltu Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. skirti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.