Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2019-04-29 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-437-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-05-17 Klaipėdos apylinkės teisme gautas V. G. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti jo atžvilgiu 2019-04-29 priimtą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-437-2019 ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu.

Skunde išdėstyta, kad pareiškėjui 2019-04-29 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir tą pačią dieną priimtas nutarimas, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalį ir 481 straipsnio 1 dalį jam paskirta galutinė subendrinta 60 Eur bauda už tai, kad jis 2019-03-30, 12.23 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – gatvėje, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, įžeidžiamai kibo ir necenzūriniais keiksmais iškeikė bei ranka trenkė R. T. į ranką, nuo ko iškrito joje laikytas jos mobilusis telefonas ir sudužo jo apsauginis stiklas, kurio vertė 20 Eur.

Į teismo posėdį nutarimą priėmusios institucijos atstovas neatvyko, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė palaikė jo poziciją, nurodydama, kad byloje nesurinkta pakankama visuma įrodymų, kad V. G. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus ir nėra jo atsakomybę šalinančių aplinkybių. Jos tvirtinimu, tyčia sugadinti nukentėjusiosios turtą nebuvo įrodyta, taip pat kaip ir šio turto sugadinimo būtent įvykio metu, jo masto (vertės) ir priklausymo būtent nukentėjusiajai būtinieji požymiai. Neįrodytas ir viešosios tvarkos sutrikdymas, nes V. G. neturėjo tokio tikslo, konfliktas tarp seniai pažįstamų asmenų kilo dėl asmeninių priežasčių ir buvo sprendžiamas ne viešoje vietoje, o privačioje sodyboje; pati nukentėjusioji nurodė, kad į šią teritoriją patenkama pro vartus, dėl kurių užrakinimo ir kilo ginčas. Jį išprovokavo pati nukentėjusioji, reikšdama atsakomybėn patrauktam asmeniui skaudžias pastabas ir grasinimus. Nepagrįstai neįvertintas ir V. G. veiksmus sąlygojęs būtinasis reikalingumas ginti savo asmenį, šeimą ir gyvenamąją erdvę nuo neteisėto brovimosi ir filmavimo. Nutarime nurodyta, kad nėra jokių šio asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors V. G. jau yra suėję 65 metai, jam yra nustatytas 40 procentų likęs darbingumas ir nuolatinis vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

Nukentėjusioji R. T. teismo posėdžio metu parodė, kad jos tėvai iš V. G. yra nusipirkę 58 arus žemės su pastatu, t.y., dalį sodybos (duomenys neskelbtini), ir tapę šio sklypo bendrasavininkiais. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta, todėl jie supranta, kad žvyruotu keliuku, kuriuo patenkama į jų naudojamą sklypo dalį, gali naudotis visi bendrasavininkiai, o V. G. trukdo jiems tai daryti, reikalauja papildomo mokesčio už naudojimąsi šiuo keliuku. Šis ginčas šiuo metu yra sprendžiamas teisme civiline tvarka. 2019-03-30, kartu su tėvais ir sesers šeima ji atvyko į šią nuosavybę pabūti gryname ore. V. G. kelis kartus atėjo į tą sklypo dalį, kuria naudojasi jos šeima, koliojosi necenzūriniais žodžiais, grasino nukentėjusiajai, jos tėvams ir svečiams, galiausiai pareiškė, kad užrakino vartus ir jie nebegalės išvažiuoti. Susiruošę išvažiuoti, jie išties pamatė, kad vartai užrakinti ir keliuku atėjo iki V. G. aptvertos sodybos kampo su juo pasikalbėti, kad jis juos išleistų. Kadangi konfliktas kilo ne pirmą kartą, šis asmuo nuolat koliodavosi ir grasindavo smurtu, ji šį kartą norėjo viską nufilmuoti ir jam pasakė, kad tai daro, tačiau V. G. tai nesulaikė – jis ir vėl žodžiais ir gestais ją įžeidinėjo, iškeikė, pareiškė, kad vartų neatrakins. Jai pradėjus jam dėl to priekaištauti, aiškinti, kad bus priversta kviesti policiją ir gaisrinę, o jis elgiasi nepadoriai, V. G. priėjo prie jos ir keliais rankų smūgiais išmušė jai iš rankos telefoną, sudavė jai per ranką ir nugarą; visa tai yra užfiksuota filmuotoje medžiagoje. Pakėlusi telefoną ji netrukus pamatė, kad tamsintas jo stikliukas yra keliose vietose perskilęs, ir tai pasakė visiems aplinkiniams bei netrukus atvažiavusiems policijos pareigūnams. Net priėję kaimynai reiškė jiems užuojautą, kad tenka bendrauti su tokiu konfliktišku kaimynu. Ji yra įsitikinusi, kad V. G. sutrikdė ramybę ir viešąją tvarką, nes pradėjo koliotis jau atėjęs į jų teritoriją, kur buvo susirinkę pailsėti ir vyresnio amžiaus jos tėvai, ir kiti jų šeimos nariai; keliukas tikrai yra vieša vieta, juo turi teisę vaikščioti ir praeinantys prie ežero žmonės, ne tik sklypo bendrasavininkiai, kurie turi turėti teisę juo naudotis, o pradėjusi filmuoti ji iškart perspėjo, kad tai daro ir asmuo galėjo liautis taip elgęsis.

Posėdžio metu nukentėjusioji pateikė apžiūrai savo mobiliojo ryšio telefoną. Apžiūrėjus nustatyta, kad jo tamsintas stiklas keliose vietose pertrūkęs nuo vieno krašto iki kito netiesiomis linijomis; dėl tamsinimo apgadinimas pastebimas tik tam tikromis kryptimis pakreipus telefono ekraną.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019-04-16 Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. T. pranešimą, nustačius, kad V. G. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), nes R. T. nurodo, kad po smūgio sudavimo fizinio skausmo nepatyrė, tačiau V. G. veiksmuose galimai yra administracinių nusižengimų – tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo ir nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – požymių. Nutarime nurodyta, kad atliekant pareiškimo tyrimą buvo paimti paaiškinimai iš S. E. ir J. P., kurie patvirtino, kad girdėjo, kaip kaimynas V. G. R. T. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius bei matė, kaip jis ranka smogė į jos telefoną, dėl ko jis nukrito ant žemės. Taip pat keiksmai girdisi bei smūgio sudavimas matosi vaizdo įraše, kurį pateikė R. T..

Administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje esančiame R. T. pateiktos filmuotos medžiagos įraše matyti, kaip V. G. įžeidinėja nukentėjusiąją ir pareiškia jai, kad užrakino vartus ir ji bei jos artimieji negalės išvažiuoti ir nueina, nepaisydamas nukentėjusiosios reikalavimo juos išleisti bei perspėjimų, kad jis laiko juos prievarta. Bylos nagrinėjimo metu R. T. pateiktame įraše, kurį ji nurodė buvusi pateikusi ir policijos pareigūnams, matyti, kad filmavimas vyksta filmuojančiam asmeniui stovint ant žvyruoto keliuko, šalia yra kitų asmenų, kurie bando įkalbėti V. G. elgtis kaimyniškai ir nekelti problemų, o jis, nutoldamas nuo šių asmenų ir vėl prieidamas arčiau, juos kolioja ir įžeidinėja necenzūriniais žodžiais ir gestais, kimba prie nukentėjusiosios, aiškindamas, kad ji nebedirba Lietuvos kariuomenėje, tvirtina, kad jie neišvažiuos pro vartus, o galiausiai staigiai prieina prie pat nukentėjusiosios ir rankų mostais išmuša telefoną, kuriuo buvo filmuojama, jai iš rankų.

Byloje pateiktame žemės sklypo plane ( 8 b.l.) ir V. G., ir R. T. nurodė tą pačią vietą, kurioje baigėsi jų konfliktas, prasidėjęs dar T. naudojamoje teritorijos dalyje; ji pažymėta mėlynu kryžiuku ant plane pavaizduoto keliuko ar šalia jo.

Iš V. G. pateiktų medicininių dokumentų išrašų, pažymos dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir darbingumo lygio pažymos matyti, kad šis (duomenys neskelbtini) gimęs asmuo yra iš dalies (40 proc.) darbingas ir jam nustatytas neterminuotas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ANK 641 str.). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pagal įstatymus, tai padarė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju nutarimas priimtas teisėtai, kadangi jį, atlikęs pareiškimuose nurodytų aplinkybių tyrimą, priėmė įgaliotas tam institucijos pareigūnas, laikydamasis nustatytos tvarkos; paskirta bauda atitinka sankcijos ribas ir pareiškėjas jos dydžio neginčija; nutarimas surašytas aiškiai ir suprantamai, oficialia forma, detaliai išaiškinant jo apskundimo tvarką.

Kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo, jis nesutinka su administracinę nuobaudą jam paskyrusios institucijos išvadomis, padarytomis išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, ir teigia, kad įvykio aplinkybės buvo netinkamai įvertintos. Tačiau teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nesutinka su apelianto skundo argumentais ir konstatuoja, kad V. G. kaltė dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo ir tyčinio turto sugadinimo yra įrodyta byloje surinktais ir tinkamai ištirtais įrodymais – nukentėjusiosios R. T. teismo posėdyje duotais parodymais, vaizdo įrašu bei rašytine bylos medžiaga.

Vertinant V. G. kaltę dėl padaryto pažeidimo, visų pirma atsižvelgtina į tai, kad jis ir pats neneigia vartojęs necenzūrinius žodžius ir netinkamus gestus nukentėjusiosios atžvilgiu, netgi sudavęs jai per ranką, kad ji jo nebefilmuotų, tačiau nesutinka, kad tokiu būdu jis pažeidė viešąją tvarką; jis pateikia savo versiją, jog buvo išprovokuotas nukentėjusiosios, kuri nevykdo jo teisėtų reikalavimų sudaryti su juo sutartį dėl servituto naudotis įvažiavimo keliu ir filmuoja jį jo sodyboje. Iš šalių parodymų, filmuotos medžiagos ir rašytinių bylos duomenų matyti, kad tarp šių kaimynų kyla nuolatinių konfliktų, tačiau jie turėtų būti sprendžiami civilizuotai, esant reikalui – teismine tvarka, o ne įžeidinėjant vienas kitą nepadoriais žodžiais bei gestais ar tuo labiau – ribojant kaimynams patekimą į savo naudojamą sklypo dalį ar išvažiavimą iš jos. Ta aplinkybė, kad žodinio konflikto metu nukentėjusioji ir jos artimieji daug kartų reikalavo V. G. atrakinti vartus ir priekaištavo jam, kad būdamas toks konfliktiškas jis netinkamai auklėja nepilnamečius įvaikius, todėl jie ketina pranešti apie tai Vaikų teisių apsaugos tarnybai, galėjo būti atsakomybėn patraukto asmens suvokta kaip provokavimas, tačiau tai nepaneigia jo kaltės dėl viešosios tvarkos pažeidimo necenzūriniais žodžiais, netinkamais gestais ir smurtiniais turto gadinimo veiksmais, už kuriuos šis asmuo ir yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nurodo, jog konfliktas įvyko ne viešoje vietoje, o privačiame jo sklype, į kurį neturi teisės patekti kiti asmenys. Iš byloje esančio plano, filmuotos medžiagos ir V. G. bei R. T. paaiškinimų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusiosios tėvai yra vieno žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, naudojimosi tvarka šiuo sklypu nenustatyta ir kadangi dėl to kyla konfliktai, 2019-05-16 jie yra pateikę Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams civilinį ieškinį dėl naudojimosi šiuo sklypu, konkrečiai imant, privažiavimo keliuku, nustatymo. Tai įgalina teismą daryti išvadą, kad naudojimosi nuosavybe tarp jos bendrasavininkių tvarka nėra nustatyta, todėl apribojimų bet kuriam iš jų ar su jais esančių asmenų buvimui bet kurioje šio sklypo vietoje nėra. Negana to, iš aptartų įrodymų matyti, kad nukentėjusioji ir jos tėvai nėjo į tą sklypo dalį, kuri yra aptverta ir jiems žinoma kaip V. G. naudojama sklypo dalis; konfliktas vyko ant keliuko ar jo pakraštyje, o prasidėjo netgi toje sklypo dalyje, kurią atsakomybėn traukiamas asmuo ir pats pripažįsta kaip T. nuosavybę. Dėl šių priežasčių teismas atmeta V. G. argumentus apie viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties privalomojo elemento – viešos vietos – neįrodytumą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog viešoji tvarka gali būti pažeista: vietoje, kurioje įprasta lankytis žmonėms (gatvės, keliai, parkai, stadionai, daugiabučių namų laiptinės, gyvenamųjų namų kiemai, požeminės automobilių saugojimo aikštelės), nesuteikiant reikšmės tam, ar ten buvo susirinkę žmonių, ar kas matė pažeidimą; privačioje vietoje, jeigu pavojingi kaltininko veiksmai, atlikti toje vietoje, trikdo žmonių, esančių už šios vietos ribų, rimtį; vietoje, kurioje paprastai žmonės nesilanko, tačiau turi teisę lankytis ir bet kurią akimirką gali ten atsirasti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad konfliktas vyko privačiame žemės sklype, kuriame dėl servituto patekti prie Kalotės ežero turi teisę lankytis ir visiškai pašaliniai žmonės; be to, V. G. veiksmai sutrikdė ne tik kitų to paties sklypo bendrasavininkių ir jų dukters (nukentėjusiosios), irgi turinčių teisę į viešąją tvarką, bet ir kaimynų – žmonių, gyvenančių ir konflikto metu buvusių bei girdėjusių ir mačiusių jo neteisėtus veiksmus – S. E. ir J. P. rimtį. Nukentėjusioji nurodė, jog konfliktus, kylančius tarp jos šeimos ir V. G., daug kas iš kaimynų girdi, reiškia T. šeimai užuojautą ir palaikymą, ir 2019-03-30 galėjo girdėti, tik nenori įsivelti į konfliktus su tuo pačiu asmeniu.

Įvertinęs visus šiuos duomenis ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, teismas atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą, jog konfliktas įvyko ne viešoje vietoje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovė įrodinėjo, kad nukentėjusiosios pateiktas vaizdo įrašas, kuriame objektyviai užfiksuotos visos šio konflikto aplinkybės – kiek asmenų jame dalyvavo, kur jis vyko, kas kokius žodžius pasakė ir kokius veiksmus atliko – neturėtų būti laikomas tinkamu įrodymu, kadangi buvo daromas be filmuojamo asmens ( V. G.) sutikimo ir jo gyvenamojoje vietoje, kas yra draudžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.

ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), kurie įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą; taip įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt., tačiau žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002-09-19 nutarimas).

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 straipsnyje yra įtvirtinta, jog vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos, siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. To paties įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą: 1) vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina; 2) būtų renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 straipsnio 1 dalis gina asmens teisę į atvaizdą; niekas negali būti filmuojamas ar fotografuojamas be asmens sutikimo. Tačiau teisė į atvaizdą nėra absoliuti. Teisėtu veiksmu pripažintinas asmens, darančio nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, fotografavimas, filmavimas. Teisėtu veiksmu taip pat laikytinas asmens fotografavimas ar filmavimas, kuomet siekiama apginti savo pažeistas teises.

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju R. T., turėdama teisėtą tikslą, t. y. siekdama apginti savo pažeistas teises ir surinkti įrodymus, patvirtinančius, kad V. G. ją įžeidinėja, kolioja ir atsisako vykdyti jos teisėtą reikalavimą išleisti išvažiuoti iš aptvertos teritorijos, teisėtai ir atvirai, pati apie tai jam pranešusi, filmavo šį asmenį, būdama ant bendrojo naudojimo keliuko, nerinkdama daugiau duomenų nei būtina apie privatų asmens gyvenimą. Filmavimo inicijavimo tikslas, šio veiksmo taikymo apimtis laiko ir vietos prasme rodo, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo pažeista V. G. teisė į privatų gyvenimą ir atvaizdą. Šiais pagrindais konstatuojama, kad byloje esantys vaizdo įrašai yra teisėti, leistini ir patikimi įrodymai.

Tais pačiais pagrindais atmetami ir atsakomybėn traukiamo asmens bei jo gynėjos argumentai, kad V. G. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, t.y., siekdamas sau pačiam gresiantį pavojų. Be jokio pagrindo suvaržęs kitų asmenų laisvę netrukdomiems patekti į savo nuosavybę, o po to pradėjęs juos įžeidinėti, jis neturėjo teisėto pagrindo tikėtis, kad jie tam pritars ir nereikš jam jokių pretenzijų ar nesirūpins užfiksuoti jo elgesį. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. G. būtų grėsęs koks nors objektyvus pavojus ir kad jo pašalinimui būtų buvę būtina atlikti tokius veiksmus, kokius jis atliko, todėl ir pagrindo grįsti savo elgesį būtinuoju reikalingumu nėra.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino savo kaltės ir dėl tyčinio turto – nukentėjusiajai priklausančio mobiliojo ryšio telefono – sugadinimo, grįsdamas savo poziciją tuo, kad tyčios jį sugadinti neturėjo, pastūmė nukentėjusiosios ranką tik norėdamas išvengti tolimesnio filmavimo ir nors matė, kad nuo šio jo veiksmo telefonas iškrito iš jos rankų ir nukrito ant grunto, tačiau jį pakėlusi R. T. nieko nesakė ir jam nerodė, kad telefonas būtų sugadintas; dėl šios priežasties jis abejoja, ar dabar teisme parodyti jo apgadinimai buvo padaryti būtent šio įvykio metu, kokia išties yra jų vertė. V. G. gynėja taip pat pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų ir dėl šio telefono priklausomybės, t.y., kad jis tikrai priklauso nukentėjusiajai.

Ištyrus byloje surinktų šiam kaltinimui pagrįsti įrodymų visumą, tenka konstatuoti, kad ji išties yra nedidelė ir protokolą surašiusi bei nutarimą priėmusi institucija labai atmestinai atliko savo darbą gavus pranešimą apie įvykį ir per artimiausią jo tyrimo laiką surinkti visus aktualius duomenis jo įrodinėjimui. Vis dėl to, esant pakankamai įrodymų visumai, administracinio nusižengimo padarymas turi būti teismo pripažįstamas įrodytu, nesuteikiant jį padariusiam asmeniui galimybės dėl neesminių įrodinėjimo trūkumų išvengti administracinės atsakomybės. Šiuo atveju tokią įrodymų visumą sudaro nukentėjusiosios parodymai, telefono apžiūra teisme, paties atsakomybėn traukiamo asmens parodymai ir filmuota medžiaga. Nukentėjusiosios parodymai yra vienodi ir nuoseklūs nuo pat kreipimosi į policiją iškart po šio įvykio iki pat teismo posėdžio, kurio metu ji išsamiai atsakė į visus jai užduotus klausimus, atsinešė tą patį telefoną ir pateikė jį apžiūrai ir kt. Jokių klausimų dėl šio telefono savininko ir jo sugadinimų vertės jai nebuvo pateikta, todėl jie ir liko neatsakyti, tačiau faktas, kad įvykio metu ji turėjo rankoje šį telefoną, juo filmavo ir jis atsakomybėn traukiamo asmens fiziniais veiksmais buvo išmuštas jai iš rankų, yra neginčijamai nustatytas. V. G. ir pats pripažįsta atlikęs šiuos veiksmus ir matęs, kaip po jų iš R. T. rankų iškritęs telefonas nukrito ant žemės; jo ir jo gynėjos pozicija, kad neįrodyta šio asmens tyčia sugadinti šį svetimą jam turtą liko neįrodyta, nes jei šis asmuo ir neturėjo tiesioginio tikslo būtent sugadinti nukentėjusiosios turtą, jis turėjo suvokti ir suvokė, kad dėl jo padarytų veiksmų (sudavimo per ranką, kurioje buvo laikomas atkištas telefonas) jis gali nukristi, o atsitrenkęs į kietą pagrindą – būti vienaip ar kitaip apgadintas. Visa tai sudaro pagrindą konstatuoti netiesioginę V. G. tyčią šio pažeidimo atžvilgiu. Tai, kad nukentėjusioji iškart po šio įvykio pakėlusi telefoną jam nepasakė, kad daiktas sugadintas, taip pat neįrodyta (nukentėjusioji tvirtino, kad pasakė); be to, tai, kad apgadinimas buvo sunkokai įžiūrimas, galėjo sutrukdyti jį deramai įvertinti tiek savininkei, tiek kitiems asmenims, buvusiems šalia, tačiau tai nepanaikina tyčiniais veiksmais padariusio šį apgadinimą asmens atsakomybės už savo veiksmus. Dėl nukentėjusiosios parodymų pagrindu į protokolą ir nutarimą įrašytos apgadinimų vertės pasakytina, kad nors ji nėra pagrįsta oficialiais dokumentais, yra nurodoma tokia nedidelė, kad tikrai atitinka sugadinimų pobūdį ir mastą bei visuotinai žinomas rinkos kainas; galiausiai nukentėjusioji šioje byloje ir neprašo iš V. G. šios sumos jai priteisti, todėl proceso operatyvumo sumetimais papildomų įrodymų iš jos ir nereikalaujama.

Administracinę nuobaudą paskyręs pareigūnas konstatavo, kad nenustatyta V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o ją sunkinančiomis aplinkybėmis įvardijo chuliganiškas ir savanaudiškas paskatas. Nagrinėjant šio asmens skundą teisme, įvertinus jau byloje buvusius duomenis apie jo amžių pažeidimo padarymo metu (67 metai) ir jo pateiktą informaciją apie jam konstatuotą 60 proc. darbingumo netekimą ir neterminuotą vidutinių specialiųjų poreikių nustatymą, reikia pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tuo tarpu sunkinančiomis atsakomybę aplinkybėmis negali būti pripažįstamos tos aplinkybės, kurios yra sudėti asmeniui inkriminuotų nusižengimų sudėties dalis; dėl šios priežasties chuliganizmas negali būti laikomas asmens chuliganiško elgesio (viešosios tvarkos pažeidimo) paskata. Taip pat nenustatyta, kad būtent šiais pažeidimais, už kuriuos yra nubaustas, V. G. būtų siekęs sau naudos; galbūt jis jos siekė užrakindamas vartus, tačiau už tai nėra traukiamas atsakomybėn šioje byloje, todėl ir ši sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė pripažįstama nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, jog baudos dydis turi būti nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skundžiamu nutarimu V. G. pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį paskirta tiksliai vidurkį atitinkanti 60 Eur bauda, o pagal 481 straipsnio 1 dalį – minimali 30 Eur bauda. Nustačius, kad šiuo atveju buvo kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o ją sunkinančių aplinkybių nebuvo, visoms kitoms nuobaudos skyrimo sąlygoms liekant nepakitusioms, pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį paskirtoji bauda šiek tiek švelninama, nustatant jos dydį – 50 Eur; kadangi ši nuobauda vis tiek yra griežtesnė už paskirtąją pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutinė nuobauda V. G. sumažinama iki 50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2019-04-29 Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono PK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-437-729, ROIK 19100462381, ir paskirti V. G. švelnesnę nuobaudą – 50 Eur baudą.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.