Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-06-26 · Civilinė byla Nr. e2-6001-1040/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-26
Bylos Nr.
e2-6001-1040/2019
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00723-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Vaišvilienė
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Atsakovas
R. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6001-1040/2019Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00723-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.1.1; 3.2.6.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 26 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei R. P. dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės R. P. 351,25 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovei R. P. ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas įteikti asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pasiūlant per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį.

Šalies argumentai

Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. birželio 14 d. iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios aplieto buto fotonuotraukos bei turto apžiūros aktas. Aplietojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui A. J. M., remiantis 2018 m. birželio 19 d. draudimo išmokos mokėjimo pažyma, buvo išmokėta 351,25 Eur draudimo išmoka, nes minėtas butas buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. GJELT 578505). Atsakovei 2018 m. liepos 11 d. išsiųsta pretenzija, kuria buvo prašoma per 18 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos atlyginti išmokėtą 351,25 Eur sumą. Pakartotina pretenzija siųsta 2018 m. spalio 5 d., tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė reikalavimą sumokėti žalos atlyginimą būtų įvykdžiusi (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė asmeniui kyla nustačius būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas (valdytojas), t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovės priteistina 351,25 Eur draudimo išmoka, išmokėta aplieto buto savininkui.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.210 str., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (351,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminio mokesčio išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei R. P. tenkinti.

Priteisti iš atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 351,25 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt vieno euro 25 centų) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (351,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės ADB „Gjensidige“, į. k. 110057869, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilniuje, naudai. Priteistas sumas pervedant į a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko k. 70440.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Inga Vaišvilienė