- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-15
- Bylos Nr.
- A-438-421-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- J. V.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Geometra“, Z. M., V. B., S. B., A. M., uždarajai akcinei bendrovei „Kopų lūgnė“
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Antano Ablingio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Geometra“, Z. M., V. B., S. B., A. M., uždarajai akcinei bendrovei „Kopų lūgnė“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. V. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė teismo:
1. Pripažinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymą pagal 2006 m. spalio 20 d. patvirtintą žemės sklypo planą neteisėtu.
2. Pripažinti neteisėtais Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 2.l-352-(1.14) ir 2007 m. lapkričio 12 d. raštą Nr. 2.1-436-(1.14), kuriais atsisakoma panaikinti 2006 m. spalio 20 d. patvirtintą žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą.
3. Panaikinti 2006 m. spalio 20 d. patvirtintą žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą.
Pareiškėjas J. V. patikslintame skunde nurodė, jog 2007 m. birželio pabaigoje UAB „Geometra“ sukalus riboženklius jo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), jis suprato, kad atlikus kadastrinius matavimus pagal naujai patvirtintą žemės sklypo planą jo sklypo dydis sumažėjo nuo 1,1750 ha iki 1,1241 ha. J. V. teigimu, kadastrinius matavimus jis buvo priverstas atlikti siekdamas pakeisti žemės sklypo paskirtį. Geodezininkai matuodami žemės sklypą 2006 m. rugsėjo mėn. pareiškėjo neinformavo, kad žemės sklypas dėl tam tikrų priežasčių yra sumažėjęs. Tik pamatęs naujai įkaltus riboženklius jis suprato, kad jo sklypas sumažėjo. Nuvykus į UAB „Geometra“, bendrovės darbuotojai jam atsakė, kad nieko negali padėti, nes žemės sklypo ribas patvirtino Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Pareiškėjas skunde pabrėžė, kad tik tada sužinojo apie netinkamai patvirtintą žemės sklypo planą. Jis nedelsdamas kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją dėl žemės sklypo ribų, kuri 2007 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 2.1-352-(1.14) atsakė, kad toks žemės sklypo sumažėjimas yra leistinas. 2007 m. rugsėjo 30 d. gavęs tokį atsakymą, kitą dieną jis nuvyko asmeniškai pas Klaipėdos apskrities viršininką V. R.. Jis išklausęs pasakė, kad specialistai ne taip suprato J. V. skundo esmę ir patarė pateikti papildomą prašymą nagrinėjamu klausimu, kuris bus iš naujo išnagrinėtas. Tą pačią 2007 m. spalio 1 d. dieną pareiškėjas pateikė kitą prašymą dėl žemės ribų jo sklype. 2007 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 2.1-436-(1.14) buvo atsakyta, kad apie keliamą problemą išsamiai išaiškinta 2007 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 2.1-352-(1.14). Pareiškėjo manymu, į jo prašymus Klaipėdos apskrities viršininko administracija nereagavo, todėl jis priverstas kreiptis į teismą. Skunde pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodė, kad jo sklypas buvo paženklintas riboženkliais 2002 metais, kai buvo parengtas sklypo planas. Šį planą patvirtino Žemėtvarkos skyrius. Atsižvelgiant į tai, paženklintos sklypo ribos negalėjo būti keičiamos. Paklaidos galimybė numatoma tik tuo atveju, jeigu matavimai buvo atliekami tikslesnėmis priemonėmis. Jokių duomenų apie tikslesnių priemonių panaudojimą atliekant sklypo matavimus 2006 metais nei Klaipėdos apskrities viršininko administracija, nei UAB „Geometra“ nepateikė. Pareiškėjo nuomone, neturint tokių duomenų, negalėjo būti tvirtinamas žemės sklypo planas.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, todėl atsakovas prašė bylą nutraukti.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko ir kadastro duomenų bylą parengė UAB „Geometra“. 2006 m. rugsėjo 7 d. surašytame ribų paženklinimo-parodymo akte, kuris neatsiejamas nuo ginčijamo žemės sklypo plano, esantys J. V. parašai liudija, kad jis sutiko su paženklintomis žemės sklypo ribomis. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 29.8.4 punktu kviestiniai asmenys savo sutikimą su nustatytomis žemės sklypo ribomis patvirtina parašu. Be to, J. V. parašas yra ir pačiame žemės sklypo plane. Atsiliepime buvo nurodyta, jog Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Pareiškėjo žemės sklypui maksimali leistina ploto paklaida gali būti - 0,0650 ha. Atlikus kadastrinius matavimus sklypo plotas sumažėjo iki 1,1241 ha, tai yra paklaida sudaro 0,0509 ha ir yra mažesnė už maksimalią leistiną. Visos šios aplinkybės liudija, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal esamus riboženklius. Svarbu ir tai, jog gretimi žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini)), išskyrus žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo metu jau buvo išmatuoti atliekant kadastrinius matavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32.1.1.1 punktu, kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Kadangi UAB„Geometra“ nekvietė geodeziškai išmatuotų žemės sklypų savininkų į ribų paženklinimą, tai taip pat patvirtino, jog riboženklių padėtis išliko nepakitusi.
Atsakovo nuomone, pareiškėjas iš esmės sutiktų su esama ploto paklaida ir ginčijamu 2006 m. žemės sklypo planu, tačiau tik tuo atveju, jeigu žemės sklypas būtų buvęs išmatuotas naudojant tikslesnes priemones nei tai buvo padaryta matuojant žemės sklypą 2002 metais. Tokia pareiškėjo pozicija dėl matavimų tikslumo yra nepagrįsta. Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2002 m. liepos 12 d. suderintas žemės sklypo planas buvo parengtas ant ortografinės medžiagos, žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates nustatant grafiškai. Tuo tarpu ginčijamas 2006 metų planas buvo parengtas atliekant kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas - tai procesas, kurio metu atliekami nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, o šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai tai veiksmai, kuriais identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, nekilnojamųjų daiktų geometriniai ir techniniai parametrai, apskaičiuojami žemės sklypo bei jame esančių žemės naudmenų plotai ir kiti šį daiktą apibūdinantys faktiški kadastro duomenys. Pagal to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi ginčijamo plano suderinimo metu) nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant tikslius ir išsamius kadastrinius matavimus, naudojant tiksliausias priemones, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys.
Tretysis suinteresuotasis asmuo UAB „Geometra“ prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad panaikinus skundžiamą planą niekas nepasikeis, pareiškėjas sutiko su 2006 m. rugsėjo 7 d. paženklintomis vietoje ribomis, sudarant planą ribos nebuvo keistos.
Tretieji suinteresuoti asmenys Z. M., V. B. prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Z. M. nurodė, jog yra padarytas jos žemės sklypo detalusis planas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu nutraukė administracinę bylą dalyje dėl reikalavimų pripažinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymą pagal 2006 m. spalio 20 d. patvirtintą žemės sklypo planą neteisėtu ir panaikinti 2006 m. spalio 20 d. patvirtintą žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą. Kitoje dalyje pareiškėjo J. V. skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl 2006 m. spalio 20 d. patvirtinto žemės sklypo plano teismas nurodė, jog vienas iš pareiškėjo J. V. reikalavimų yra pripažinti jam priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymą pagal 2006 m. spalio 20 d. patvirtintą žemės sklypo planą neteisėtu ir jį panaikinti. Teismas pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir ji nereiškia, jog asmuo bet kuriuo metu gali ją realizuoti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą dėl jų teisinės padėties, bei siekiant, kad faktinės bylos aplinkybės būtų išaiškintos nepraėjus daug laiko po jų įvykimo, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus (asmuo) privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartimi buvo atnaujintas terminas skundui dėl 2006 m. spalio 20 d. patvirtinto žemės sklypo plano ir 2007 m. rugsėjo 14 d. rašto paduoti. Terminas atnaujintas, atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus, jog tik 2007 m. birželio mėn. pabaigoje UAB „Geometra“ sukalus riboženklius pareiškėjo sklype, J. V. suprato, kad sumažėjo jo sklypo dydis; nuvykęs į UAB „Geometra“ pareiškėjas sužinojo, kad sklypo ribas patvirtino Klaipėdos apskrities viršininko administracija; geodezininkai matuodami žemės sklypą 2006 m. rugsėjo mėn. pareiškėjo nebuvo informavę, kad žemės sklypas dėl kažkokių priežasčių yra sumažėjęs. Pareiškėjas, kaip įrodymus, teismui yra pateikęs 2006 m. spalio 20 d. patvirtinto žemės sklypo plano nuorašus. Šiuose nuorašuose nematyti J. V. parašo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš 2009 m. kovo 26 d. teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų originalų – 2006 m. spalio 20 d. patvirtinto žemės sklypo plano ir 2006 m. rugsėjo 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto – ir jų nuorašų paaiškėjo naujos aplinkybės, kurių pareiškėjas nenurodė skunde, todėl klausimai, susiję su terminu kreiptis į teismą, negali būti laikomi išspręstais Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartimi.
Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Geometra“ 2006 m. rugsėjo 7 d. surašytame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte savo parašu pareiškėjas J. V. patvirtino, kad nustatant žemės sklypo ribas, jis buvo kviečiamas dalyvauti. Akte yra nurodytas mažesnis žemės sklypo plotas – 1,1241 ha. Taip pat pareiškėjo parašas yra teismo posėdžio metu pateiktame 2006 m. spalio 20 d. žemės sklypo plane, šį faktą J. V. pripažino teismo posėdžio metu. Pabrėžtina, kad 2006 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas, kaip žemės savininkas, šiame plane pasirašė, kad su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2006 m. rugsėjo 7 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, ir nustatytu plotu sutinka. Plane žemės sklypo plotas nurodytas 1,1241 m². Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad apie žemės sklypo ribas, plotą, pareiškėjas sužinojo dar 2006 m. rugsėjo 7 d., su šiais duomenimis sutiko.
Teismo nuomone, terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo 2006 m. rugsėjo 7 d., kai pareiškėjas sužinojo apie žemės sklypo ribas ir jo plotą, todėl terminas skundui paduoti yra praleistas. Pareiškėjo prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytos aplinkybės, esą apie sumažėjusį žemės sklypo plotą J. V. sužinojo tik 2007 m. birželio mėn., UAB „Geometra“ jo neinformavo, yra paneigtos paminėtais teismo posėdžio metu pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl pagrindo terminui atnaujinti nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu, administracinė byla dalyje dėl reikalavimo pripažinti jam priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 5523/0006:48, ribų nustatymą pagal 2006 m. spalio 20 d. patvirtintą žemės sklypo planą neteisėtu nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktas).
Dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 14 d. rašto Nr. 2.l-352-(1.14) ir 2007 m. lapkričio 12 d. rašto Nr. 2.1-436-(1.14) teisėtumo teismas nurodė, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 2.l-352-(1.14) atsakyta į pareiškėjo 2007 m. liepos 9 d. prašymą. 2007 m. rugsėjo 14 d. rašte pareiškėjui išaiškinama, kad atlikus kadastrinius matavimus sklypo ploto paklaida neviršija leistinos paklaidos. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad J. V. sklypas buvo paženklintas riboženkliais 2002 m., todėl sklypo ribos negalėjo būti keičiamos, paklaidos galimybė numatoma tik tada, kai atliekami tikslesni matavimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 (nuo 2005 m. liepos 1 d. (Žin., 2005, Nr. 80-2899) redakcija) (toliau – Nuostatai) 21 punktu, žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad atlikus kadastrinius matavimus, sklypo plotas sumažėjo iki 1,1241 ha, tai yra paklaida sudaro 0,0509 ha ir yra mažesnė už maksimalią leistiną (pareiškėjo žemės sklypui maksimali leistina ploto paklaida gali būti – 0,0650 ha). Taip pat teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2002 m. liepos 12 d. suderintas žemės sklypo planas buvo parengtas ant ortografinės medžiagos, žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates nustatant grafiškai. Tuo tarpu ginčijamas 2006 metų planas buvo parengtas atliekant kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Todėl tokie matavimai laikytini tikslesniais už preliminarius matavimus. Teismas konstatavo, kad 2007 m. rugsėjo 14 d. rašte faktinės aplinkybės ir teisės normos nurodytos teisingai, todėl nėra pagrindo pripažinti šį raštą neteisėtu.
Taip pat teismas pažymėjo, kad 2007 m. rugsėjo 14 d. rašte yra iš esmės paaiškinamos pareiškėjo žemės sklypo kadastrinių matavimų aplinkybės, pats savaime šis raštas nesukuria teisinių pasekmių J. V.. Kadangi dėl 2006 m. spalio 20 d. plano panaikinimo teisminis procesas yra nutraukiamas, t. y. paliekamas nepakeistu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmas patvirtinti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribas, todėl nėra pagrindo keisti ir kitų minėtų byloje ginčijamų veiksmų ar administracinių aktų, kurie buvo atlikti remiantis šio veiksmo pagrindu. Teismas pažymėjo, kad atliekant pareiškėjui priklausančio žemės sklypo matavimus, gretimi žemės sklypai jau buvo išmatuoti geodeziniais matavimai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro 4 straipsnyje įtvirtinta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Iš byloje esančio UAB „Geometra“ rašto ir bendrovės atstovo paaiškinimų, matyti, kad pareiškėjo sklypo ribų patikslinimai buvo sąlygoti neatitikimo tarp įregistruotų kaimyninių sklypų ribų ir vietovėje esančių pareiškėjo sklypo riboženklių. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčijo kaimyninių sklypų kadastrinių duomenų – ribos su jo sklypu, žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinačių.
Teismas akcentavo, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 2.1-436-(1.14) pareiškėjas informuotas apie tai, kad jo 2007 m. spalio 1 d. prašymas nebus nagrinėjamas, nesant naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog J. V. pakartotiniu 2007 m. spalio 1 d. prašymu kreipėsi atsakovą tuo pačiu klausimu. Pareiškėjas skunde nurodė, esą Klaipėdos apskrities viršininkas patarė jam kreiptis iš naujo su prašymu. Šios aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Be to, iš esmės pareiškėjas nenurodė, kad buvo atsiradę naujų aplinkybių dėl skundo dalyko, t.y. žemės sklypo ribų patvirtinimo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis įtvirtinta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. Teismo nuomone, įvertinus šias aplinkybes, atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo antrąjį prašymą, todėl naikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 12 d. rašto Nr. 2.1-436-(1.14) nėra teisinio pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas J. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad yra prieštaravimai tarp VĮ „Registrų centras“ įregistruotų jo žemės sklypo ribų ir ginčijamame 2006 m. spalio 20 d. patvirtinto žemės sklypo plano, dėl ko jis 2006 m. spalio 20 d. žemės sklypo plano negali įregistruoti VĮ „Registrų centras“, nes susikerta sklypų ribos (teritorijos).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškino, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas J. V. neginčijo kaimyninių sklypų kadastrinių duomenų - ribos su jo sklypu, žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinačių. Dėl tos priežasties teismas neturėjo tikrinti greta pareiškėjo žemės sklypo esančių sklypų planų ir ribų teisėtumo, nes to neapėmė skundo dalykas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Z. M. prašo Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistu, o J. V. apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą, be to, net ir netaikius senaties termino, J. V. skundas yra nepagrįstas, nes jo žemės sklypo plotas atlikus tiksliuosius matavimus nesiskiria daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo" 1 priede. Z. M. teigimu, ji savo žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nupirko iš J. V. sutuoktinės J. V.. Perkamo žemės sklypo plotas buvo 0,8300 ha, o atlikus tiksliuosius matavimus jis liko toks pat 0,8300 ha. Tai paneigiančių įrodymų t. y., kad būtų užimtas ne jai priklausantis žemės sklypas, pareiškėjas J. V. byloje nepateikė. Anot Z. M., pareiškėjas J. V. skundu teismui siekia padidinti savo sklypą jo paties (kaip bendrasavininko) parduoto žemės sklypo sąskaita, t. y. Z. M. žemės sklypą sumažindamas. Tokie jo veiksmai vertintini kaip nesąžiningi ir neteisingi, todėl Klaipėdos apygardos administracinis teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.
Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo V. B. prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad J. V. skundas nepagrįstas, nes jo žemės sklypo plotas atlikus tikslinamuosius matavimus nesiskiria daugiau, kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr.534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro nuostatų patvirtinimo" 1 priede. Tretysis suinteresuotasis asmuo taip pat nurodo, kad J. V. pats savo parašu yra patvirtinęs, jog sutinka su 2006 m. spalio 20 d. žemės sklypo ribomis bei yra praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio l dalyje nustatytą 1 mėnesio skundo padavimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl žemės sklypo ribų ir ploto nustatymo (patikslinimo), atliekant kadastrinius matavimus.
Pareiškėjas ginčija jam priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo teisėtumą bei pagrįstumą, atliktą pagal 2006 m. spalio 20 d. patvirtintą žemės sklypo planą, atsakovo - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 2.l-352-(1.14) ir 2007 m. lapkričio 12 d. raštą Nr. 2.1-436-(1.14), kuriais atsisakoma panaikinti 2006 m. spalio 20 d. patvirtintą žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą bei gretimo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymą pagal2006 m. spalio 20 d. planą.
Pareiškėjas minėtus reikalavimus grindžia tuo, kad po jam priklausančio žemės sklypo, ribų nustatymo, atlikto pagal 2006 m. spalio 20 d. patvirtintą žemės sklypo planą, 2007 m. birželio pabaigoje UAB „Geometra“, kuri vykdė kadastrinius matavimus, sukalė riboženklius jo sklype ir jis tik tuomet realiai suprato, jog atlikus kadastrinius matavimus pagal naujai patvirtintą žemės sklypo planą, pasikeitė jo sklypo ribos bei sumažėjo sklypo plotas nuo 1,1750 ha iki 1,1241 ha. Pareiškėjo teigimu, matuojant jo žemės sklypą 2006 m. rugsėjo mėn., jam nebuvo pranešta, kad yra keičiamos žemės sklypo ribos, o tuo pačiu mažinamas ir sklypo plotas.
Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimų pripažinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymą pagal 2006 m. spalio 20 d. patvirtintą žemės sklypo planą neteisėtu ir panaikinti 2006 m. spalio 20 d. patvirtintą žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą. Likusius pareiškėjo reikalavimus, kurie yra išvestiniai iš minėtų, atmetė.
Sprendimą nutraukti bylos dalį teismas grindė tuo, kad bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys – 2006 m. spalio 20 d. patvirtintas žemės sklypo planas ir 2006 m. rugsėjo 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, patvirtina, jog pareiškėjas dalyvavo 2006 m. rugsėjo 7 d. surašant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kuriame savo parašu patvirtino, kad su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2006 m. rugsėjo 7 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte ir nustatytu plotu sutinka. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad apie žemės sklypo ribas ir plotą pareiškėjas sužinojo dar 2006 m. rugsėjo 7 d., dėl ko pripažino, jog pareiškėjas yra praleidęs nustatytus terminus ginčyti žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ribų ir plotų nustatymo 2006 m. spalio 20 d. planus.
Iš bylos matyti, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjui teismas buvo atnaujinęs terminą skundui paduoti. Tai motyvavo tuo, kad pareiškėjas tik 2007 m. birželio mėn. pabaigoje, UAB „Geometra“ sukalus riboženklius pareiškėjo sklype, suprato, jog sumažėjo jo sklypo dydis, ribos ir pan..
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu gautus duomenis, dėl termino paduoti skundą praleidimo priežasčių priėjo išvadų, kuriomis paneigė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutarties išvadas dėl termino atnaujinimo, bei priėmė priešingą sprendimą šiuo klausimu, tuo pačiu iš esmės pripažindamas, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta.
Tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pirmosios instancijos teismui nėra suteikta teisė naikinti savo paties priimtas nutartis, kuriomis buvo išspręsti klausimai dėl prielaidų bei sąlygų buvimo ar nebuvimo, teisminiam procesui pradėti ar nepradėti, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 150 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį, į kurį nepatenka byloje nagrinėjama situacija (ABTĮ 127;148;149 str.).
Iš bylos taip pat matyti, kad nors pareiškėjas ir pasirašė 2006 m. rugsėjo 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo ribos yra pažymėtos, tačiau UAB „Geometra“, kuri ir atliko šiuos darbus pripažino, jog riboženkliai pareiškėjo žemės sklype buvo sukalti tik 2007 m. birželio mėn. (t.1 b. l. 69; 161; 178). Ši aplinkybė patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jam iš tikrųjų tik 2007 m. birželio mėn. tapo žinoma apie galimą jo subjektinių teisių pažeidimą, kurį bandė pašalinti, kreipdamasis į atsakovą, kuris, derinęs minėtus žemės sklypų planus, 2007 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 2.l-352-(1.14) ir 2007 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 2.1-436-(1.14) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus.
Visa tai apibendrinus, darytina išvada, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylos nutraukimo, pareiškėjui praleidus nustatytus skundo padavimo terminus, yra neteisėtas bei nepagrįstas. Kadangi dėl tokio pobūdžio sprendimo, ginčas liko iš esmės neišspręstas, todėl teismo sprendimas naikinamas, bylą perduodant iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ( ABTĮ 142 str. 1 d.).
Iš naujo nagrinėjant bylą atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 3 dalis „Žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką“.; „Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.“
Šis teisinis reguliavimas lemia, kad po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius (preliminarius matavimus), vėliau atliekant kadastrinius matavimus, šios ribos turi išlikti nepakitusios, o gali būti tikslinamas, leistinose ribose, tik šiuo žemės sklypu užimamas teritorijos plotas.
Todėl nagrinėjant iš naujo bylą, būtina nustatyti ar atliekant kadastrinius matavimus, nebuvo keičiamos pareiškėjo žemės sklypo ribos, kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius (preliminarius matavimus), ar užimamo žemės sklypo plotas atitiko leistinas paklaidas ir pan.. Ir tik nustačius šias teisiškai reikšmingas aplinkybes atsiras prielaidos priimti sprendimą dėl ginčo esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.