Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-09 · Byla Nr. ATP-87-485/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-09
Bylos Nr.
ATP-87-485/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Pažeidėjas
J. S.
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-87-485/2015
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00496-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.;79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. S. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimo J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nubausta 724 eurų (2500,00 Lt) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, už tai, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. 19.10 val. (duomenys neskelbtini) vairavo R. S. vardu registruotą transporto priemonę – automobilį „Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi – nustatytas sunkus (2,77 promilės) girtumo laipsnis ir policijos pareigūnams nepateikė transporto priemonės registracijos dokumentų, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. S. prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2014-11-26 nutarimą ir administracinę bylą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d. jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė nutarime, kad jos kaltė įrodyta daliniu jos prisipažinimu, liudytojų S. Š., K. D., A. V., T. P. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimais, blaivumo testo parodymais ir kita bylos medžiaga. Teismas nedetalizuoja dėl ko konkrečiai pažeidėja iš dalies prisipažino, nors akivaizdu, kad nei policijos pareigūnams surašant protokolą, nei bylą nagrinėjant teisme ji neprisipažino vairavusi transporto priemonę būdama neblaivi. Neaišku, kaip pažeidėjos kaltę įrodo N. K. blaivumo testas, kuriuo jai nustatytas 2,02 promilių girtumas bei kas yra ta kita administracinės bylos medžiaga.

Skunde taip pat nurodoma, kad nuo pat pradžių pažeidėja neigė vairavusi transporto priemonę neblaivi, todėl nesuprantama, kodėl teismas nurodė, kad pažeidėja neapaiškino nei raštu, nei žodžiu įvykio aplinkybių. Teismas nepagrįstai remiasi LVAT nutartimi N-444-2786/10, teigdamas, kad šiuo atveju, pažeidėja taip pat pakeitė parodymus teisme, nors ji nekūrė jokios naujos versijos, tiesiog policijos pareigūnams atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes, nenorėdama duoti parodymų prieš save, o teisme paaiškino visas įvykio aplinkybes. Tiek pažeidėja, tiek ir liudytojai N. K. ir S. Z. nurodė, kad alkoholinius gėrimus jie vartojo, tik po to, kai jiems nepavyko užvesti automobilio. Pažymėtina, kad ir liudytojai S. Š. ir K. D. taip pat patvirtino, kad pažeidėja su draugais mėgino užvesti automobilį, todėl jį stumdė, o to nepavykus padaryti, automobilis buvo paliktas nuokalnėje, o jie sėdėjo automobilyje arba buvo šalia jo. Laikas iki atvykstant policijai buvo pakankamas, kad pažeidėja kartu su N. K. galėjo apsvaigti nuo išgerto alkoholio kiekio. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai jokių aplinkybių dėl automobilio vairavimo negalėjo nurodyti, nes jie atvyko į įvykio vietą gerokai vėliau.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmens kaltė gali būti konstatuojama, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į J. S. skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininkas prašo Šakių rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

J. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl J. S. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl J. S. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 126 str. 4 d.), yra teisingos, pagrįstos ir motyvuotos, atitinkančios faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės subjektyvus faktinių aplinkybių suvokimas ir įrodymų vertinimas savaime negali būti laikomas objektyviu pagrindu konstatuoti, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, o priimtas sprendimas yra neteisingas.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl šio pažeidimo neigė, teismo posėdyje nurodė, kad automobilį vairavo būdama blaivi, o alkoholį vartojo vėliau, kai nepavyko užvesti automobilio, laukdama kol atvažiuos vyras partempti automobilio, šią versiją pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog byloje pakanka įrodymų pagrįstai tvirtinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. S. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. J. S. neblaivumo faktas yra neginčijamai nustatytas, jos apsvaigimą nuo alkoholio patvirtina alkotesterio kvitas, kuriame nurodyta, kad buvo nustatytas 2,77 promilių girtumas, šios aplinkybės neginčija ir apeliantė. Tačiau J. S. tvirtina, kad alkoholį ji vartojo tik po to, kai nepavykus užvesti automobilio, jis buvo paliktas nuokalnėje. Ši administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija yra paneigta liudytojų parodymais ir, nors apeliantė mano, kad liudytojų parodymais remtis negalima, aukštesnysis teismas su tuo nesutinka. Apklausiama teisme liudytoja S. Š. patvirtino savo paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad gerai matė, kaip J. S. vairavo automobilį. J. S. ir N. K. buvo kartu automobilyje. Automobilis nuo namų iki kelio buvo stumiamas – automobilį stūmė N. K. ir jos draugas. Nuo to momento, kai liudytoja pamačiusi J. S. ir N. K. pareinant iš (duomenys neskelbtini) iki išstumiant automobilį iš kiemo praėjusios gal apie 10-15 minučių. Policiją iškvietusi kažkokia moteris. Liudytojas K. D. taip pat patvirtino, kad matė nuo kalno atvažiuojant automobilį, kuriam iš paskos atbėgo moteris. Automobilis ritosi, jį bandė užkurti, už vairo sėdėjusi J. S., kuri buvusi viena automobilyje. Paskui atėjusi kita moteris ir bandžiusios tą automobilį pastumti į kalną, kad galėtų užkurti. Nuo to laiko kol buvęs kuriamas automobilis iki to, kol atvažiavusi policija, praėję nuo 30 iki 50 minučių. Liudytoja A. V. parodė, kad atvykus pagal gautą pranešimą prie (duomenys neskelbtini) ežero, automobilyje vairuotojo vietoje buvo rasta J. S., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi. Nuo vairavimo J. S. buvusi nušalinta ir automobilis buvęs nuvežtas į saugojimo aikštelę. Liudytojas T. P. parodė, kad atvykus pagal pranešimą su kolege, radę automobilį atsirėmusį į bortelį – nei bortelis, nei automobilis nebuvę sugadinti. Už vairo sėdėjusi J. S., o šalia jos – N. K., abi buvusios neblaivios. Prie ežero buvo jaunuoliai ir jie nurodė, kad J. S. vairavusi automobilį, nusileidusi nuo kalno ir šis užgesęs. Po kiek laiko atėjusi N. K. ir bandžiusi automobilį užkurti. Dar bandė jį stumdyti. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, J. S. vairavo automobilį būdama neblaivi. Priimdamas sprendimą, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų S. Š. ir K. D., policijos pareigūnų parodymais, kadangi jie yra aiškūs, logiški, nuoseklūs ir nešališki. Netikėti liudytojų S. Š. bei K. D. parodymais ir jais nesivadovauti teismas neturėjo pagrindo, esminių prieštaravimų juose nenustatyta, be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad liudytojai būtų suinteresuoti asmeniškai pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui šį apkalbėdami ar duodami melagingus parodymus. Liudytojai daromą pažeidimą stebėjo betarpiškai, iš karto apie tai pranešė policijos pareigūnams, šiems atvykus liudytojų nurodytos aplinkybės dėl J. S. neblaivumo pasitvirtino. Apeliantės ir jos draugės bei pastarosios sugyventinio parodymais teismas nesivadovavo pagrįstai, pripažino juos šališkais ir melagingais, duotais siekiant padėti J. S. išvengti administracinės atsakomybės, kadangi juos su pažeidėja sieja artimi ryšiai. Be J. S. draugės ir pastarosios sugyventinio parodymų, kuriuos aukštesnysis teismas laiko nepatikimais, byloje nėra jokių kitų, abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių apeliantės versiją, kad ji vairavo blaivi automobilį ir alkoholį vartojo tik po to, kai nepavyko užvesti automobilio.

Pabrėžtina, jog tiek liudytojai S. Š. bei K. D., tiek pati J. S. pripažįsta, kad ji sėdėjo už vairo stumiamame automobilyje. Vairavimo samprata pateikta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje, kur pasakyta, jog transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Taigi matyti, jog vairavimas nėra siejamas su automobilio vidaus variklio užvedimu, todėl pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Vyriausias administracinis teismas savo bylose (2010 m. birželio 19 d. Nr. N63 – 3909/ 2010, 2010 m. kovo 22 d. Nr. N-438-188/2010). Byloje yra nustatytas apeliantės automobilio valdymas šiam judant (J. S. vairavo stumiamą transporto priemonę). Visa tai leidžia apeliantės teiginius, jog nėra surinkta pakankamai J. S. kaltę įrodančių duomenų ir dėl to reikia ATP bylą nutraukti, atmesti kaip nepagrįstus.

Remiantis tuo, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl J. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

J. S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika