- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-1039-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29325-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- L. Z.
- Atsakovas
- V. Z.
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. Z. ieškinį atsakovui V. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė prašė nutraukti jos santuoką su atsakovu dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą. Taip pat ieškovė prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Nurodė, jog sumokėti visą žyminį mokesti neturi jokių galimybių, kadangi jos gaunamas darbo užmokestis yra tik 1000,00 lt per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo ir nustatė jai terminą iki 2014 m. gruodžio 15 d. sumokėti 3.407,00 Lt žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti ½ buto (vidutinė rinkos vertė 140.000,00 Lt) bei priteisti 50 procentų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Iš pateiktų teismui dokumentų matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas V. Z. turi 1010 paprastųjų vardinių akcijų, kurios nominali vienos akcijos vertė 100 Lt, visų akcijų vertė 101000 Lt. Ieškovė ieškinyje nenurodė visų akcijų vertės, šio reikalavimo neapmokėjo žyminiu mokesčiu.
Spręsdamas žyminio mokesčio atidėjimo klausimą teismas pažymėjo, jog ieškovės vardu yra registruotas butas, ieškovė prašo priteisti 50 procentų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, ieškovė nurodo, jog jos mėnesinis darbo užmokestis yra 1000 Lt, tačiau nepateikia teismui įrodymų apie faktiškai gaunamą darbo užmokestį bei kitas savo pajamas, nepateikia įrodymų apie kredito įstaigose turimas/neturimas pinigines lėšas. Todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia ieškovės sunkios materialinės padėties, todėl nėra pagrindo atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo ½ dalį buto, 140.000,00 Lt vertės bei 50 proc. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, 101.000,00 Lt vertės. Ieškovei mokėtinas žyminis mokestis yra 3.555,00 Lt (120.500 x 2 + 145) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė sumokėjo 148,00 Lt. Teismus įpareigojo ieškovę sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio t.y. 3407 Lt, nurodydamas, kad galutinė žyminė mokesčio suma bus nustatyta nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 86 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė L. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atidėti likusios 3.407,00 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimą. Nurodo, jog pateikė teismui duomenis apie visą turimą turtą, pajamas bei pinigines lėšas. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. Z. 2014 m. lapkričio 21 d. pateikė ieškovei pasirašyti darbo sutarties pakeitimą, kuriuo jai nustatomas viena darbo valanda per savaitę ir 1/8 MMA. Todėl ieškovė buvo priversta pateikti prašymą apie atleidimą iš darbo nuo 2014 m. gruodžio 1 d. Lietuvos teismų praktikoje yra įtvirtinta nuostata, kad sprendimas negali būti formalus. Toliu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, kad sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, susijusias su žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė ieškiniu siekia įgyti asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį buto, kurio vidutinė rinkos vertė 140.000,00 Lt, ir 50 procentų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė yra 100,00 Lt. Taigi ieškiniu ieškovė pretenduoja į 120.500,00 Lt dydžio turtą. Šiuo metu šį turtą atsakovė valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, negalima pripažinti, jog ieškovės turtinė padėtis yra sunki.
Ieškovė kartu su atsakovu yra vieninteliai UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai, kuriems priklauso po 5 vardines akcijas, kurių vienos nominali vertė yra 1.000,00 Lt (b.l. 15-19). Taigi ieškovei dar priklauso ir 5.000,00 Lt vertės akcijų. Skundžiamos nutarties priėmimo metu ieškovė dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Teismui duomenų apie gaunamą darbo užmokestį nebuvo pateikta, ieškovė tik ieškinyje nurodė, jog per mėnesį gauna po 1.000,00 Lt. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė įrodymus, kad darbo sutartį nutraukė nuo 2014 m. gruodžio 1 d.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovės nurodomos pajamos, susijusios su darbo santykiais nebuvo didelės. Po skundžiamos nutarties priėmimo ieškovė nutraukė darbo santykius. Tačiau teismui vis tiek nepateikiami duomenys, ar ieškovė susirado kitą darbą, ar registravosi Darbo biržoje ir gauna nedarbo išmokas. Taip pat teismui neteikiami jokie duomenys apie atsakovės kredito įstaigose turimas sąskaitas. Taigi teismas neturi išsamių duomenų apie tikrąją ieškovės turtinę padėtį. Be to, kaip jau buvo minėta aukščiau ieškovės jungtinės nuosavybės teise turimo turto vertė neleidžia daryti išvados, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismo nustatytas įpareigojimas sumokėti visą žyminį mokestį nepažeidžia ieškovės teisės į santuokos nutraukimą. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktą nuo žyminio mokesčio atleidžiami sutuoktiniai – už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis). Todėl ieškovė gali susitarti su atsakovu dėl turto padalinimo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei kartu pateikti teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.