Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo atstovui Vitui Povilaičiui,

nedalyvaujant atsakovei Z. A. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA draudimas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovams antstoliui T. U. ir Z. A., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, AAS „BTA draudimas“ dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centro Šiaulių filialo atstovas Vitas Povilaitis paaiškino, kad įmonė materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, todėl dėl ieškinio tenkinimo prašo spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, kad kadastro žemėlapyje yra pažymėtas tik vienas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), šio sklypo plotas yra 0,1690 m². Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje nėra pažymėtas. Atstovas paaiškino, kad bylos 4 lape esantis žemės sklypo paskirstymo planas negali būti laikomas žemės sklypo planu. Tai yra naudojimosi tvarkos nustatymas tarp bendraturčių. Planas, esantis vykdomosios bylos Nr. 1000/2004 56 lape, taip pat yra netinkamas, nes jame nurodytas bendras sklypo plotas – 0,1690 ha. Atstovas nurodė, kad vykdant žemės sklypo pardavimo sandorį reikalinga įsitikinti, ar žemės sklypo ribos, pažymėtos kadastro žemėlapyje, atitinka įrašus registre. Apie tai liudija registro tvarkytojo spaudas žemės sklypo plane. Šiuo atveju dėl tokio patvirtinimo niekas nesikreipė, nes priešingu atveju būtų parašytas informacinis sprendimas arba pranešimas, kad sklypo plotas plane neatitinka sklypo ploto kadastro registre.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolio T. U. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 1000/04 buvo vykdomas 28430,50 Lt skolos išieškojimas iš skolininkės Z. A. išieškotojo AB „Lietuvos Telekomas“ naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1340-03 (vykdomosios bylos l. 1). Vykdant išieškojimą, skolininkės Z. A. pasiūlytam pirkėjui J. V. 2005-04-22 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 1000/04, patvirtintu 2005-05-24 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, už 12000 Lt buvo parduotas Z. A. priklausantis 0,0690 ha bendro ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos l. 32, 62, 64). Mokėjimo nurodymo nuorašas (vykdomosios bylos l. 38) patvirtina, kad J. V. už perkamą žemės sklypą į antstolio T. U. sąskaitą sumokėjo 12000,00 Lt.

Ieškovė ir jos atstovas prašo pripažinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą niekiniu ir negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, nes ieškovei nebuvo pateiktas žemės sklypo planas, kuris pagal LR Žemės įstatymo 30 str. yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Antstolis T. U. su tokiu ieškovės ir jos atstovo argumentu nesutinka, nurodo, kad skolininkė Z. A. vykdomojoje byloje buvo pateikusi sklypo dokumentus, tame tarpe ir sklypo planą, iš kurio matėsi, kad realizuojamas sklypas yra atskiras nekilnojamojo turto vienetas, įregistruotas nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, jam suteiktas atskiras adresas. Be to, antstolio teigimu, ieškovė J. V., pirkdama žemės sklypą, turėjo galimybę jį apžiūrėti, susipažinti su perkamo turto dokumentais, ką ji ir padarė, todėl jai buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su perkamu nekilnojamuoju daiktu. Antstolio ir trečiojo asmens AAS „BTA draudimas“ atstovo teigimu, ieškovė nenurodė nė vienos iš CPK 602 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurių pagrindu 2005-04-22 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą būtų galima laikyti niekiniu ir negaliojančiu.

Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra speciali turto realizavimo forma (CPK 704 str.). Šiai turto realizavimo formai taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir turto pardavimo iš varžytinių procedūrai, taigi, ir tie patys akto pripažinimo negaliojančiu pagrindai.

Teismas sutinka su antstolio ir trečiojo asmens AAS „BTA draudimas“ atstovo nuomone, kad kasacinio teismo nutartyse nuosekliai formuojama praktika, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Tokią išvadą Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009-04-23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, padarė atsižvelgdama į varžytinių specifiką, kuri reiškiasi tuo, kad jomis, kaip ir turto pardavimu skolininko pasiūlytam pirkėjui, siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą, t.y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Tuo pačiu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagrindas pripažinti aktą negaliojančiu yra tik imperatyvių teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises ir teisėtus interesus.

Teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 str. 8 d.), todėl jis turi atitikti žemės sandoriams keliamus įstatymų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446) (toliau – LR Žemės įstatymas) 30 str. nustatyta, kad žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis įstatymas. Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama žemės sandorio dalis (LR Žemės įstatymo 30 str. 1 p.). To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Šio įstatymo 2 str. 14 punkte nurodyta, kad žemės sklypas – tai teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal LR Žemės įstatymo 2 str. 19 punktą žemės sklypo riba – tai riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane.

Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2000 m. birželio 27 d. Nr. VIII-1764) 2 straipsnyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys - tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto dislokaciją, žemės gamtines ir ūkines savybes, statinių geometrinius parametrus bei nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, nekilnojamųjų daiktų geometriniai ir techniniai parametrai, apskaičiuojami žemės sklypo bei jame esančių žemės naudmenų plotai ir kiti šį daiktą apibūdinantys faktiški kadastro duomenys, o nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis – tai nekilnojamojo turto kadastro grafinė dalis, kurioje parodoma nekilnojamojo turto kadastre įrašytų nekilnojamųjų daiktų vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, be kitų kadastro duomenų, į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nenustačius aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi jį nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Kad nekilnojamasis daiktas yra pažymėtas kadastro žemėlapyje, rodo Kadastro tvarkytojo žyma – spaudas nekilnojamojo daikto plane.

Sprendžiant turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto patvirtinimo klausimą, teismui buvo pateiktas bandrasavininkėms Z. A. ir A. B. priklausiusio 0,1690 ha bendro ploto sklypo planas, kurio koordinatės šiame plane ir yra pažymėtos. Tačiau tiek šiame plane, tiek ir ieškovės pateiktame žemės valdos paskirstymo plane (b.l. 4), Z. A. priklausiusio 0,690 ha ploto žemės sklypo koordinatės nėra pažymėtos. Trečiojo asmens VĮ Registrų centro Šiaulių filialo atstovas taip pat nurodė, kad 0,0690 ha bendro ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nėra pažymėtas. Todėl akivaizdu, kad šie planai negali būti prilyginami žemės planams, reikalaujamiems pateikti sudarant žemės pardavimo sandorį pagal LR Žemės įstatymo 30 str. 1 dalies nuostatas. Tai taip pat patvirtino trečiojo asmens VĮ Registrų centro Šiaulių filialo atstovas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pirkėjai J. V. parduotas žemės sklypas buvo suformuotas. Nors VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (vykdomosios bylos l. 2-3) nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, tačiau žemės sklypai formuojami teritorijų planavimo dokumento pagrindu (b.l. 97), toks dokumentas į bylą pateiktas nebuvo.

Atkreiptinas dėmesys, kad 0,1000 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės yra Z. A. ir A. B. (b.l. 86, vykdomosios bylos l. 8-9). Šis ir ieškovės J. V. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu įgytas žemės sklypas yra pažymėti bendrame žemės sklypo plane (vykdomosios bylos l. 56), kuriame nurodytas pažymėto sklypo bendras plotas – 0,1690 ha, adresas - (duomenys neskelbtini). kaip nurodė VĮ Registrų centro Šiaulių filialo atstovas, 0,1000 ha ploto žemės sklypas, kaip atskiras vienetas, taip pat nėra suformuotas ir pažymėtas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.

Darytina išvada, kad sudarant ir patvirtinant tokį žemės sklypo pardavimo sandorį, nesant šio žemės sklypo plano, negalima identifikuoti pirkėjai J. V. parduoto žemės sklypo, todėl laikytina, kad buvo pažeista CK 6.396 str. 1 dalies nuostata, jog nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje (šiuo konkrečiu atveju – akte) privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, perduodamą pirkėjui, o taip pat LR Žemės įstatymo 30 str. 1 d. nuostata, nustatanti, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama žemės sandorio dalis.

Pažymėtina, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas iš esmės pažeidžia tiek pirkėjo J. V., tiek ir skolininkės Z. A., A. B. teisės bei teisėtus interesus, nes adresu (duomenys neskelbtini), yra registruoti skolininkei Z. A. ir A. B. nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai (vykdomosios bylos l. 4-7). Pagal CK 4.40 str. 1 d. žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, taip pat ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai. CK 6.395 straipsnio 1 dalis nustato, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jei šis klausimas neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statiniu, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Todėl palikus galioti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriam turi būti taikomos ir CK 6.395 str. 1 d. nuostatos, susidarytų situacija, kuomet nuosavybės teisė į ant šio žemės sklypo esančius pastatus, priklausančius ne tik skolininkei Z. A., bet ir A. B., pereitų ieškovei J. V.

Įvertinus byloje esančius įrodymus laikytina, kad 2005-04-22 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 1000/04 parduoto daikto negalima identifikuoti, jo pirkėja negali atidalinti, nes šiame žemės sklype yra keli kitiems asmenims priklausantys gyvenamieji namai ir kiti pastatai, be to, ieškovei nebuvo pateiktas žemės sklypo ribų planas (b.l. 97), šis turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas pažeidžia tiek pirkėjo, tiek skolininkės, tiek ir A. B. teises ir teisėtus interesus, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.), šis turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas pripažintinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str. 1 d., 6.396 str. 2 d., LR Žemės įstatymo 30 str. 1 d.).

Dėl restitucijos taikymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl restituciją reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu atveju, yra konstatavęs kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jis taikomas asmenims, kuriuos sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu ab initio, atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Vykdant restituciją tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (CK 1.80 straipsnio 3, 4 dalys). CK 4.96 straipsnis, reglamentuojantis daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, sprendžiant dėl restitucijos taikymo klausimų, netaikytinas. vadovaujantis bendrąja CK 6.146 straipsnyje įtvirtinta taisykle, restitucija yra atliekama natūra. Kitu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais, kurio apskaičiavimą reglamentuoja CK 6.147 straipsnis. Kokį iš restitucijos būdų taikyti, priklauso nuo kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Bet kokiu atveju teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo turi neprieštarauti konstitucinėms nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo nuostatoms bei įstatymams.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009-04-23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, nurodė, kad antstolis, būdamas tarpininku tarp pirkėjo ir pardavėjo vykdymo procese, apskritai net nėra sandorio šalis, o restitucija taikytina tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Todėl išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad, turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir restituciją taikant natūra, skolininkui (buvusiam iš varžytynių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma: jeigu ši pinigų suma yra antstolio žinioje, tai ji visa pirkėjui priteisiama iš antstolio, nepaisant to, ar dalį šios sumos antstolis ketina panaudoti (panaudojo) vykdymo išlaidoms atlyginti, nes, pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko lieka nebaigtas; jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma jau išmokėta išieškotojams, tai pirkėjui, kaip pasikeitusiam kreditoriui išieškojimo prievolėje, ji priteisiama iš skolininko (buvusio iš varžytynių parduoto turto savininko).

Byloje esantis turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas ir mokėjimo nurodymo nuorašas (vykdomosios bylos l. 38, 64) patvirtina, kad už parduodamą žemės sklypą ieškovė į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjo 12000,00 Lt, kurie antstolio patvarkymu (vykdomosios bylos l. 73) buvo paskirstyta išieškotojui AB „Lietuvos telekomas“. Todėl pripažinus 2005-04-22 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu, taikytina restitucija, ieškovei iš atsakovės Z. A. priteistini 12000,00 Lt, atsakovei Z. A. grąžintinas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.

Ieškovė prašo taikyti restituciją ir priteisti iš antstolio T. U. 4000,00 Lt, kuriuos ieškovė sumokėjo antstoliui pagal 2005-04-22 d. antstolio kvito šaknelę serija GRA Nr. 0715232 (vykdomosios bylos l. 37). Minimi 4000 Lt antstoliui T. U. buvo sumokėti ne turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu, todėl restitucija netaikytina. 2004-11-08 d. patvarkymu išieškotoms lėšoms paskirstyti 3569,50 Lt buvo paskirti antstoliui, kaip vykdymo išlaidoms tenkanti suma. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą pripažinus negaliojančiu, antstoliui atitekus ieškovės sumokėta 3569,50 Lt suma laikytina kaip įgyta be teisinio pagrindo, todėl priteistina iš antstolio ieškovei (CK 6.237 str.). Antstolis šių lėšų įgijimo teisinio pagrindo nenurodė ir neįrodė.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovės ieškinys dalyje dėl 4000 Lt priteisimo iš antstolio T. U. tenkintinas iš dalies, priteistini 3569,50 Lt. Pažymėtina, kad ieškovė reikalavimo dėl be pagrindo įgytų lėšų – 430,50 Lt priteisimo iš atsakovės Z. A. nereiškė, todėl teismas negali išeiti už ieškinių ribų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 480,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 9) ir 2420,00 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą (b.l. 10, 96). Iš atsakovės Z. A. priteistinos 2175,00 Lt bylinėjimosi išlaidos (360,00 Lt žyminis mokestis (12000,00 Lt x 3 proc.) ir 1815,00 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą (2420,00 Lt x75 proc.)). Iš atsakovo antstolio T. U. ieškovei priteistinos 707,40 Lt bylinėjimosi išlaidos (107,00 Lt žyminis mokestis (3569,50 Lt x 3 proc.) ir 600,40 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą (2420,00 Lt x 24,81 proc.). Be to, iš atsakovų priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei: iš atsakovės ZA. - 16,88 Lt, iš antstolio T. U. – 5,58 Lt (CPK 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str., 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2005 m. balandžio 22 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 1000/04, patvirtintą 2005 m. gegužės 24 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Taikyti restituciją ir Z. A., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 0,0690 ha dydžio žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), su iki 2005 m. balandžio 22 d. buvusiais apsunkinimais (areštu), ieškovei J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės Z. A. 12000,00 Lt (dvylika tūkstančių litų).

Priteisti ieškovei J. V. iš atsakovės Z. A. 2175,00 Lt (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų,

Priteisti ieškovei J. V. iš antstolio T. U. 3569,50 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt devynis litus, 50 ct) be teisinio pagrindo įgytas lėšas, 707,40 Lt (septynis šimtus septynis litus, 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Z. A. 16,88 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš antstolio T. U. 5,58 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.