- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-17
- Bylos Nr.
- 1S-371-383/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49953-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- R. Š.
nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. liepos 15 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. Š. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį 10 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2019 m. kovo 9 d., bausmės pabaiga – 2029 m. kovo 9 d.
2. Komisija 2024 m. liepos 15 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. Š. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo nuoseklus, o priešingas teisei elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis R. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2024 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
3.1. Skunde teigiama, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuoširdžiai siekė pakeisti savo elgesį, galutinai padarė išvadas dėl ankstesnio gyvenimo būdo, pripažino ir pripažįsta nusikalstamos veikos pavojingumą ir beprasmiškumą, elgesys įkalinimo įstaigoje buvo nuoseklus pasikeitimo teigiama linkme, kas buvo ir įvertinta priimant Komisijai nutarimą. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Pataisos įstaigoje, kaip ir gyvenant laisvėje, alkoholio ir narkotinių medžiagų nevartojo. Jokių kitų priklausomybių neturėjo ir neturi. Jo elgesys ir veiksmai, atliekant bausmę pataisos įstaigoje, rodo visai ką kita, nei vertino pirmos instancijos teismas – pilnai apmokėjo visas turimas skolas, jokie priverstinio išieškojimo veiksmai nėra vykdomi. Niekuomet nevengė vykdyti skolinių įsipareigojimų. Dėl šių priežasčių teismo teiginys, kad turi skolų, ieškinių, baudų ir menkos apmokėjimo galimybės, neatitinka tikrovės ir negali būti laikoma pagrindu netenkinti Komisijos nutarimo.
3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas neįvertino ir šiuo klausimu pozityvių lygtinio paleidimo perspektyvinių pasekmių, t. y. turi ir turės nuolatinį darbą, gyvenamąją vietą. Aplinkybei, jog turės nuolatinę darbo vietą, patvirtinti pateikė UAB „G.“ patvirtinimą, jog bus suteikta nuolatinė darbo vieta, jei būtų taikomas lygtinis paleidimas. Teismas, neturėdamas privalomų, nutartyje nurodytam sprendimui priimti būtinų, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintų faktinių duomenų, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindų daryti išvadą ir konstatuoti, jog egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką jo elgesiui. Iš esmės teismas vertino jo ankstesnį elgesį iki nuteisimo, t. y. buvo teistas du kartus. Niekuomet nėra vartojęs narkotinių ar kitaip psichiką veikiančių medžiagų.
3.3. Nuteistojo teigimu, gyvenimo stilius, mąstymas ir elgesys leidžia tvirtinti, kad jis laikysis įstatymų, visuomenėje priimtų gyvenimo normų. Į priklausomybių centrų įskaitas dėl priklausomybės sindromo niekuomet nebuvo įrašytas. Neturi draugų, turinčių neigiamą reputaciją visuomenėje. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal metodiką „OASys“ būnant šioje pataisos įstaigoje sumažėjo, ir pripažinta, jog pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema jau daugiau kaip metai laiko. Tokiu būdu teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, savo nuomonę grindė ne faktais, o prasimanytomis prielaidomis, ne įstatymų reikalavimais, o įstatyme nenumatyta ir neleistina emocine nuomone.
3.4. Nuteistasis pažymi, kad teismas neatsižvelgė ir į Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kurioje nurodyta, kad lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo, bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo (2 punktas). Šioje Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje preziumuojama, kad lygtinis paleidimas taikomas visiems laisvės atėmimo bausmę nubaustiems nuteistiesiems, kurie atitinka lygtinio paleidimo reikalavimus, taip siekiant protingai mažinti kalinčiųjų skaičių ir siekiant sumažinti žalingą ilgo įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo R. Š. skundas atmetamas.
5. BVK 82 straipsnyje yra išdėstyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, kad lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. Š. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, numatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuri sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, yra priskiriama žemai. Pažymėtina, kad net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Š. bausmės atlikimo metu už gerą darbą ir pavyzdingą elgesį buvo skatintas penkis kartus, vidaus tvarkos taisyklių nėra pažeidęs. Nuteistasis nuo 2020 m. sausio 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ūkio aptarnavimo būryje tvarkytoju, nuo 2023 m. liepos 17 d. dirba UAB ,,G.“, o nuo šių metų balandžio 17 d. įsidarbino ir MB ,,O. K. J.“. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis R. Š. yra motyvuotas dirbti ir suvokia darbą kaip privalumą. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su drauge, tvarkosi dokumentus dėl sugyventinės statuso suteikimo, trumpalaikių išvykų metu reguliariai grįžta į namus. R. Š. aktyviai dalyvavo pataisos namų organizacinėse veiklose, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo prasmingai išnaudojamą bausmės atlikimo laiką, tvirtą darbinę motyvaciją ir asmeninio tobulėjimo siekį. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad pataisos įstaigai yra pateikęs UAB „G.“ pažymą dėl darbo vietos suteikimo lygtinio paleidimo atveju, tačiau ši pažyma yra deklaratyvi ir neužtikrina, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis išties dirbs šioje įmonėje. Be to, skunde akcentuojamos aplinkybės – nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, nėra pakankamos ir savaime nesudaro pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės.
8. Nors nuteistojo R. Š. elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi duomenys kelia abejonių išimtinai tik teigiama nuteistojo elgesio korekcija ir sėkminga probacijos taikymo galimybe. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad, vertinant kriminalinę nuteistojo praeitį, nustatyta, kad R. Š. yra būdingi piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis sunkumai. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad praeityje nuteistasis taip pat buvo teistas už nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jas platinti. Nuteistasis patvirtino praeityje retkarčiais vartojęs amfetamino. Sutiktina su nuteistuoju, kad bausmės atlikimo metu nebuvo fiksuoti apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų faktai, nuteistasis lankė Anoniminių narkomanų susirinkimus. Vis dėlto, įvertinus tai, kad nuteistasis R. Š. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, linkęs minimalizuoti savo padarytus nusikaltimus, konstatuojama, kad nuteistasis dar nepakeitė savo mąstymo, nepadarė reikiamų išvadų, kurios padėtų koreguoti jo nusikalstamą elgesį, todėl šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Teismo vertinimu, nors stebima nuteistojo motyvacija spręsti šią problemą, tačiau narkotinių medžiagų vartojimo problema išlieka aktuali, kadangi yra vertinama kaip kriminogeninis veiksnys (ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais), skatinantis nusikalsti pakartotinai, todėl šiuo metu dar negalima teigti, kad nuteistojo lankytos socialinės reabilitacijos programos, pozityvaus užimtumo priemonės ir jose pasiekti rezultatai yra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.
9. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad nuteistojo R. Š. problemų atpažinimas yra paviršutiniškas, kadangi jis neigia patiriantis kokių nors sunkumų, stebimas vidinis pasipriešinimas praeityje teistumais pasibaigusias situacijas įvardinti problematiškomis, atsakomybę dėl nusikaltimų prisiima iš dalies. Kai kuriuos sunkumus nuteistasis vengia identifikuoti. Prieš priimdamas sprendimus praeityje, ne visuomet pasvėrė būsimų veiksmų naudą ir sąnaudas ar net rimtą žalą. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis vis dar nesugeba kritiškai vertinti savo praeities klaidų, iš jų pasimokyti ir nebekartoti nusikalstamo elgesio, prisiimti atsakomybę dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos. Sėkminga probacijos taikymo galimybe abejoti verčia ir tai, kad nagrinėjamu atveju, priešingai, nei skunde teigia nuteistasis, nustatyti ir Socialinio tyrimo išvadoje išskirti šeši kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Nagrinėjamu atveju nustatyti du statiniai kriminogeniniai veiksniai ir keturi – dinaminiai, o pastaruosius, tęsdamas bausmės atlikimą, nuteistasis gali eliminuoti savo kryptingu teigiamu elgesiu. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios elgesio korekcijos, kuri leistų daryti neabejotiną išvadą dėl tolimesnio vien tik teigiamo, teisėto nuteistojo elgesio laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Šiuo atveju egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai sudaro pagrindą manyti, kad, nors nuteistasis ir deda pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau jo pataisos procesas dar nėra baigtas.
10. Nuteistasis R. Š. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, šis teistumas nuteistajam yra trečiasis, nusikaltimai sunkėja ir yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir kelia pagrįstų abejonių, ar šiuo atveju, taikius lygtinį paleidimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, juo labiau, kad tai jau trečiasis apkaltinamasis nuosprendis nuteistajam, todėl akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė. Nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvu, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 4 metai 7 mėnesiai 28 dienos, paskirta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
12. Nuteistasis skunde akcentuoja kad pilnai apmokėjo visas turimas skolas, jokie priverstinio išieškojimo veiksmai nėra vykdomi, todėl teismo teiginys, kad jis turi skolų, ieškinių, baudų ir menkos apmokėjimo galimybės, neatitinka tikrovės ir negali būti laikoma pagrindu netenkinti Komisijos nutarimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ši aplinkybė (turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes) Socialinio tyrimo išvadoje išskirta kaip kriminogeninis veiksnys. Nors nuteistasis kartu su skundu pateikė duomenis iš antstolio R. B. apie įvykdytus finansinius įsipareigojimus, tačiau duomenys apie nuteistojo R. Š. turimus įsipareigojimus pateikti tik iš vieno antstolio, kas nepaneigia aplinkybės, kad nuteistojo atžvilgiu galimai vykdomi išieškojimai ir kitose vykdomosiose bylose. Be to, Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, iš nuteistojo R. Š. buvo priteista nukentėjusiesiems daugiau, nei 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje gauti vykdomieji patvarkymai 27 186,4 Eur sumai pagal kuriuos ieškiniai atskaičiuojami iš darbo užmokesčio. Taigi, akivaizdu, kad šis kriminogeninis veiksnys, siejamas su nuteistojo finansine padėtimi, išlieka aktualus.
13. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo netaikymo, priešingai, nei skunde teigia nuteistasis, savo sprendimą aiškiai ir detaliai motyvavo, procesinį sprendimą pagrįsdamas objektyviais byloje esančiais duomenimis. Atsakant į skundo argumentą dėl Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003)22, pažymėtina, kad be Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio. Pažymėtina, kad, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam R. Š. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo R. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.