Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2002-508/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-17
Bylos Nr.
1S-2002-508/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Rimas Švirinas, Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
V. A.
Bylos Nr. 1S-2002-508/2013
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.14.; 2.5.19
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Astai Leonavičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. A. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje (toliau – Komisija) 2013 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A., gim. (duomenys neskelbtini), bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2006-04-05 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 129 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas 12 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d., 2 p., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2005-12-12 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskiriant galutinę bausmę – 12 m. laisvės atėmimo. Anksčiau teistas 2005-12-12 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 181 str. 1 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. 2006-11-03 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2005-12-12 nuosprendis panaikintas, priimtas naujas nuosprendis – pripažintas kaltu pagal BK 181 str. 2 d. ir nuteistas 3 m. laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2005-06-28, bausmės pabaiga 2017-06-26.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2013 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam V. A. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos neatlikus 3 mėn. 8 mėnesių ir 23 d. laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistasis V. A. tokį Komisijos sprendimą apskundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kuris 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi skundą atmetė, motyvuodamas, kad išvadai, jog paleidus nuteistąjį V. A. iš pataisos įstaigos, bus neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, nebus pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo, kadangi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. A. skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį bei Komisijos 2013 m. spalio 8 d. nutarimą panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistojo nuomone, nepriekaištingu laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo elgesiu galima laikyti tokį elgesį, kai tam tikru laikotarpiu jis tinkamai vykdo įstatymų reikalavimus, laikosi nustatytų elgesio taisyklių, vykdo administracijos nurodymus. Nuteistasis nurodo, kad būtent toks jo elgesys ir buvo paskutiniuoju laikotarpiu: jis jau keli metai neturi nuobaudų, mokėsi, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, jis iš esmės apsvarstė savo elgesį ir padarė atitinkamas išvadas.

Teismas neobjektyviai įvertino visas aplinkybes ir faktus charakterizuojančius nuteistąjį.

Nuteistojo nuomone, teismas turėjo visapusiškai įvertinti jo asmenybė ir elgesį bausmės atlikimo metu, jo požiūrį į darbą, socialinės reabilitacijos priemones ir kitas aplinkybes.

Nuteistasis nurodo, kad yra vedęs, ryšiai su šeima tvirti, nuolat yra lankomas.

Teismo motyvas, kad jis padarė sunkų nusikaltimą ir dar nėra atlikęs pakankamą dalį bausmės, taip pat nėra pagrįsti, nes Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. kaip atskiro kriterijaus bausmės sunkumo neišskiria į kurį reiktų atsižvelgti svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Be to bausmės sunkumas buvo įvertintas skiriant bausmę. Nuteistas atkreipia dėmesį į Europos Kalinimo įstaigų taisyklių 88 taisyklę, kurioje kalbama apie tai, kad ilgos bausmės atžvilgiu reikėtų imtis priemonių užtikrinančių nuteistųjų grįžimo į visuomenę laipsniškumą, o paleidimas taikant priežiūrą bei veiksmingą socialinę pagalbą ir yra tokia priemonė. Europos Tarybos Ministrų tarybos Rekomendacijose (2003) 22 valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo, pripažįstama, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančiam reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Lygtinio paleidimo tikslas padėti pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo laikantis įstatymų.

Nuteistasis nurodo, kad yra 29 metų, padaryta klaida gali sugadinti visą likusį gyvenimą, susirasti pastovų darbą bei prisidėti prie šeimos išlaikymo. Jis užtikrina, kad išėjęs į laisvę nekeltų jokios grėsmės aplinkai, nes jau suprato savo poelgio pasekmes, dėl ko labai gailisi.

Proceso dalyviams apie teismo posėdį pranešta nustatyta tvarka, dalyvavimas nėra būtinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo V. A. skundas atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, priešingai nei įsitikinęs nuteistasis, įstatymas įpareigoja svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą atsižvelgti ne tik į teigiamą nuteistojo elgesį kažkuriuo bausmės atlikimo laikotarpiu, nors nuteistasis nepriekaištingai turi elgtis visą bausmės atlikimo laiką, bet ir visą visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Toks svarstymas negali būti prilyginamas pakartotiniam nuteistojo nuteisimui, nes taikyti ar netaikyti lygtinį paleidimą yra išimtinė teismo teisė, ir tik teismas įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. O nagrinėjamu atveju nuosprendžiu skiriant bausmę, būtent dėl bausmės tikslų ir visuomenės interesų įgyvendinimo nuteistajam buvo paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, vertinant, kad ji bus atlikta visa. Nei teismas, nei Komisija nėra imperatyviai įpareigoti asmenims, atlikusiems BVK 157 str. 2 d. numatytą privalomą laisvės atėmimo bausmės dalį, taikyti lygtinį paleidimą, teismo sprendimas atsisakyti panaikinti Komisijos nutarimą ir netaikyti lygtinio paleidimo negali būti vertinamas kaip asmens teisių pažeidimas.

Taigi, apylinkės teismas teisus, darydamas išvadą jog likusi neatlikta bausmės dalis dar yra labai didelė – 3 m. 8 mėn. 23 d., atsižvelgiant, kad nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekmės yra itin sunkios ir negrįžtamos – kvalifikuotą nužudymą, o pats nuteistojo V. A. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jis nesistengė jos atlikti tinkamai: per bausmės atlikimo laiką septynis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, dėl ko šešis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvada taip pat nėra palanki nuteistajam. Joje nurodoma, kad pagrindiniai nuteistojo rizikos veiksniai, didinantys pakartotinio nusikalstamumo tikimybę ateityje yra polinkis elgtis impulsyviai stresinėse situacijose, konkrečių darbinės veiklos planų neturėjimas, ne visuomet apmąsto savo elgesio neigiamas pasekmes.

Tai, kad nuteistasis mokėsi, dirbo, buvo skatintas, vedė ir palaiko šeimyninius ryšius, turi pastovią gyvenamąją vietą bei tikisi laisvėje susirasti darbą, išties rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius ir yra svarbios, palankiai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau tinkamas bausmės atlikimas yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl vien tik šių aplinkybių buvimas dar neleidžia daryti išvados, jog paleidus V. A. lygtinai bus užtikrintas bausmės paskirties įgyvendinimas ir bus užtikrintas įstatymų laikymasis. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje.

Komisijos nariai taip pat abejojo dėl sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę ir resocializacijos galimybių ir vienbalsiai balsavo prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam, tokiam sprendimui pritarė ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorė 2013-11-19 atsiliepime.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo padarytą nusikaltimą, jo pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos ir neatliktos bausmės balansą, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, elgesį bausmės atlikimo metu ir nusikalstamo elgesio rizikos lygį, pagrįstai nepadarė išvados, jog V. A. laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo pagrindu galima teigti, kad nuteistojo skundas, kuriuo jis nesutinka su apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis, yra nepagrįstas, o naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Jūratė JakubonienėRimas Švirinas