Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-03-04 · Civilinė byla Nr. 2S-64-280/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-04
Bylos Nr.
2S-64-280/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pran.), Margarita Dzelzienė, Laimantas Misiūnas
Pareiškėjas
V. L.
Suinteresuotas asmuo
R. B., Panevėžio apskrities viršininko administracijai, Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Civilinė byla Nr. 2S-64-280/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 122.2; 128.18
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, Laimanto Misūno, Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4554-233/2009 pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. B., Panevėžio apskrities viršininko administracijai, Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl termino priimti palikimą pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. L. pareiškimu (patikslintu pareiškimu) kreipėsi į teismą ir prašo pratęsti terminą palikimui priimti po motinos V. L. mirties 1997-08-13. Nurodo, kad jis su motina V. L. iki jos mirties gyveno (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Todėl palikimo atsiradimo vieta yra Panevėžio miestas. Po motinos mirties liko turtas: 2,30 ha žemės sklypas Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime. Jis ir sesuo R. B. yra įstatyminiai įpėdiniai į palikimą po motinos mirties, bet jis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarinę kontorą nesikreipė ir taip praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti dėl savo teisinio neišprusimo. Kai po motinos mirties Pasvalio rajono žemėtvarkos skyriuje jis prašė nuosavybės teises į žemę atstatyti jo vardu (atskirajame skunde datos nenurodo), dar nebuvo suformuotas grąžinamų žemės sklypų projektas. Pasvalio rajono savivaldybės žemėtvarkos skyrius 2009-03-03 Nr. 54 pranešimu jam pranešė, kad dėl nuosavybės teisių į 2,30 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Pasvalio rajone, jis turi pristatyti paveldėjimo teisės liudijimą, bet jis jo neturėjo. Jam gauti terminas yra praleistas, todėl prašo šį terminą pratęsti (CK 5.57 str.). Tvirtina, kad jis palikimą yra priėmęs, rūpinosi nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimu, bet terminas buvo praleistas dėl nurodytų svarbių aplinkybių ir prašo jį pratęsti.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi nutarė pareiškėjo V. L. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo po V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 1997-08-13, atmesti (CPK 578 straipsniais).

Teismas nustatė, kad po V. L. mirties įstatyminiais įpėdiniais liko vaikai V. L. ir R. B. (b. l. 10–11. 24-33,38-40 ). Po V. L. mirties dėl jos turto paveldėjimo į notarą kreipėsi R. B., kuriai 2000-12-29 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (b. l. 38. paveldėjimo byla). Pareiškėjas V. L. įstatymo nustatytu šešių mėnesių terminu (1964 m. redakcijos CK 588 str.) į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė. Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tada, kai jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str.). Teismas nurodė, kad praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais. Civilinės asmenų teisės gali būti ginamos tada, kai tai neprieštarauja įstatymams ir viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams (CK 1.137 str.). Nors pareiškėjas nurodo, kad dėl savo teisinio neišprusimo nežinojo, kad yra reikalinga dėl paveldėjimo kreiptis į notarą, tačiau teismui toks jo teiginys kelia abejonių. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nesikreipė dėl paveldėjimo po V. L. mirties, bet žinojo, jog paveldėjimo reikalus tvarkosi jo sesuo R. B. Iš to teismas padarė išvadą, kad nesidomėjo paveldėjimo reikalais, elgėsi nerūpestingai.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės — pratęsti terminą palikimui priimti.

Jis sąžiningai klydo dėl privalomų teisinių procedūrų įgyvendinimo būtinybės, manydamas, jog, žodžiu atsisakęs savo teisių į piniginį indėlį ir susitaręs su motina, jog ji jam po mirties paliks pinigų, t. y. 1000 Lt, tai dėl dalies grąžintos žemės sklypo manė viską teisiškai teisingai padaręs. Nemanė esant pagrindą kreiptis į notarą ar bet kokią kitą valstybės instituciją tam, kad palikimas būtų teisiškai priimtas. Be to, jie su motina buvo susitarę, jog po jos mirties beveik visas jai priklausęs turtas, tai yra namų apyvokos reikmenys, butas, kuris dar nebuvo privatizuotas, tačiau kuriame kartu su motina ilgą laiką gyveno, dalis grąžintino žemės sklypo, priklausys ir jam. Po motinos mirties jis ir pradėjo faktiškai valdyti jos turėtą turtą, savo vardu privatizavo minėtą butą ir visą laiką manė, jog yra teisėtas valstybės grąžintino žemės sklypo savininkas, dėl jo grąžinimo tvarkė dokumentus, domėjosi žemės sklypo grąžinimo reikalais. Taip pat manė, jog apie jam grąžintiną žemės sklypą liudija ir jam asmeniškai siųsti Panevėžio apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus dokumentai (prideda prie skundo), kuriuose prašoma pateikti paveldėjimo teisės liudijimą, bet jam ši teisinė sąvoka nesuprantama.

Remiantis CK 5.57 str. nuostata terminas palikimui priimti teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Šio straipsnio 2 dalyje teigiama, jog nurodyto straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, perduodama iš jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei turto tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančią turto dalį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių principais, civilinės teisės tikslais atkurti pažeistas civilines teises, užtikrinti jų įgyvendinimą, žalos atlyginimą. Jis mano, jog jo praleisto termino palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Panevėžio apskrities viršininko administracija prašo V. L. atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą

CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą priimti palikimą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismu, kad pareiškėjas labai ilgai (12 metų) nesikreipė į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, todėl mano, kad atskirais skundas nepagrįstas ir yra atmestinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo klausimą dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti spręsti savo nuožiūra ir nurodo, kad dėl praleisto termino pratęsimo nepasisako, tai palieka spręsti teismui savo nuožiūra.

Paveldėjimas reiškia universalų palikėjo teisių ir pareigų perėmimą, taigi palikimo atsiradimo metu perimamas ne tik faktinis palikėjo turtas, bet ir tos turtinės teisės, kurios gali būti perduotos palikėjo įpėdiniui. 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d. buvo nurodyta, kad jeigu nustatytu laiku padavę prašymus atkurti nuosavybės teises piliečiai yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendrais pagrindais, o nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokiu atveju atkuriamos 1997 m. liepos 1 d. Šioje byloje teisė į palikimą pareiškėjui atsirado dar galiojant 1964 m. CK, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos pastarojo kodekso teisės normos. 1964 m. CK 573 straipsnio 1 d. 1 p. buvo numatyta, kad palikėjo vaikais esančios šalys, paveldinčios turtą pagal įstatymą, yra pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis. Taigi įstatyme įtvirtintas lygių įpėdinių dalių į jiems tenkantį palikimą principas. Pagal pareiškimo duomenis matyti, kad į palikimą pretenduoja V. L. ir R. B. Atsižvelgiant į 1964 m. CK 587 str. 2 d. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pareiškimas paduodamas per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus valdyti turtą, yra vienas iš 1964 m. CK 587 str. 2 d. įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (LAT 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje E. J. v. T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Inspekcija neturi duomenų dėl pareiškėjo atsisakymo priimti mamos palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p., 1964 m. redakcijos CK. 588 str.).

Pareiškėjas V. L. prašo pratęsti terminą palikimui priimti pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kaip matyti iš pareiškėjo procesinių dokumentų teismui turinio, V. L. nurodo aplinkybes dėl to, kad jis praleido terminą per 6 mėnesius (pagal iki 2001-07-01 galiojusio CK normas) kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Tačiau, kaip teisingai nurodyta Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime į ieškinį ir skundą, palikimą galima priimti ne tik kreipiantis į notarą su prašymu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. V. L. procesiniuose dokumentuose yra duomenų, kad jis faktiškai valdė jo motinos palikimą sudarantį turtą, nes jis juk nurodo, kad faktiškai palikimą „aš priėmiau, rūpinausi, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą būtų atstatytos mano vardu“ (pareiškimas), teismo posėdyje jis tvirtino, kad likusius asmeninius mamos daiktus po jos mirties pasidalijo su seserimi. Nurodo, kad jam liko kelios lėkštės, nuotraukos. Todėl šiomis aplinkybėmis pareiškėjas galėtų savo teises ginti kitu būdu, nes termino praleidimas 12 metų yra pakankamai ilgas ir negali būti pratęstas dėl pareiškėjo nurodomų priežasčių, kurios nėra svarbios ir pateisinamos dar ir dėl to, kad notarė 1998-03-23 V. L. jo adresu (duomenys neskelbtini) siuntė prašymą, kuriuo prašė per 10 dienų notarei pranešti, ar yra priėmęs jis savo motinos, mirusios 1997-08-13, palikimą. Įspėjo, kad kitu atveju paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas R. B. R. B. paveldėjimo teisės liudijimas išduotas tik 2000-12-29, praėjus trejiems metams po motinos mirties.

Faktiškai pradedant valdyti palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (LAT 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje E. J. v. T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Šiuo pagrindu spręsti pareiškėjo V. L. prašymo teismas nagrinėjamojoje byloje negali, nes neprašoma pripažinti, kad pareiškėjas V. L. faktiškai palikimą priėmė. Be to, jeigu toks prašymas būtų, neliktų pagrindo reikalauti pratęsti terminą palikimui priimti. Pareiškėjas nėra iki galo apsisprendęs, ar jis palikimą priėmė, ar ne, nes nurodo abi aplinkybes, kurios viena kitą neigia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p.

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 dienos nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Laimutė SankauskaitėLaimantas MisiūnasMargarita Dzelzienė