- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- I-2424-644/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- P. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui P. R., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. R. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-6) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. gegužės 20 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kamerose vienam nuteistajam teko tik apie 2 kv.m. ploto neskaitant baldų, kameros langas neatsidarė ir buvo nešvarus, tualetas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos, unitazas ir vandens čiaupas sulaužyti, kriauklė surūdijusi. Nors pareiškėjas nerūko, tačiau buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjo prašymas administracijai dėl jo perkėlimo į kitą kamerą nebuvo patenkintas. Prašė atnaujinti senaties terminą, kadangi ginčo laikotarpiu neturėjo pakankamo išsilavinimo ir jo niekas neinformavo apie tai, kad gali kreiptis į teismą dėl savo teisių pažeidimo. Dėl minėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjas tapo psichologiškai sutrikęs. Prašo skundą tenkinti, atlyginti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b.l. 12-14) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pripažino, kad dėl objektyvių priežasčių laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. balandžio 22 d. pareiškėjas atskirais laiko tarpais buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriaus įvairiose kamerose, kur ploto norma vienam asmeniui neatitiko nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad ploto normatyvas buvo pažeistas neilgą laiko tarpą, todėl minėtos aplinkybės negalėjo padaryti žymesnio poveikio pareiškėjo sveikatai, be to, pareiškėjui buvo suteikti pasivaikščiojimai, jis galėjo eiti į dušą, naudotis sporto kiemeliu, kompiuterių klase. Atkreipė dėmesį, kad kameras valyti privalo patys jose laikomi asmenys. Jokių įrodymų dėl sulaužyto inventoriaus ar surūdijusios kriauklės pareiškėjas į bylą nepateikė, nenurodė konkrečių patalpų. Pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių nėra kreipęsis į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją. Pareiškėjo sveikatos istorijoje pažymėta, kad jis rūko, miegas sutrikęs dėl teismo proceso. Prašė teismo taikyti senaties terminą nuo skundo padavimo teismui dienos ir bylą nutraukti.
Skundas netenkinamas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje orumą žeminančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas grindė aplinkybėmis, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jis buvo laikomas perpildytose kamerose, kur nebuvo užtikrintos higieninės, sanitarinės sąlygos.
Šalies argumentai
Nors P. R. skunde nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. gegužės 20 d., administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. balandžio 22 d., t.y. nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. gegužės 3 d. kameroje Nr. 233, nuo 2009 m. gegužės 4 d. iki 2009 m. liepos 20 d. kameroje Nr. 331, nuo 2009 m. liepos 21 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. kameroje Nr. 334, nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. vasario 1 d. kameroje Nr. 222, nuo 2010 m. vasario 2 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. kameroje Nr. 233, nuo 2010 m. balandžio 2 d. iki 2010 m. balandžio 9 d. kameroje Nr. 320, nuo 2010 m. balandžio 10 d. iki 2010 m. balandžio 19 d. kameroje Nr. 147, 2010 m. balandžio 20 d. kameroje Nr. 324, nuo 2010 m. balandžio 21 d. iki 2010 m. balandžio 22 d. kameroje Nr. 352 (b.l. 15-23). Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad P. R. 2010 m. balandžio 22 d. buvo pervežtas į Pravieniškių pataiso namus – atvirąją koloniją (b.l. 26).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime bei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė teismo pareiškėjo skundo reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir bylą nutraukti.
Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.
Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Kauno tardymo izoliatoriuje pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto, sanitarinių bei higieninių sąlygų į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas iki 2010 m. balandžio 22 d., vadinasi trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2013 m. balandžio 22 d. Pareiškėjas į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi 2015 m. kovo 3 d., tai patvirtina pašto spaudas ant voko (b.l. 7). Akivaizdu, kad pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kreipėsi žymiai praleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.
CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Šalies argumentai
Pareiškėjas, grįsdamas prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, nurodė, kad į teismą nesikreipė laiku, kadangi tuo metu neturėjo pakankamo išsilavinimo ir nebuvo informuotas apie tai, kad gali savo teises ginti teisme.
Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl nesikreipimo į teismą laiku nelaikytinos svarbiomis. Pareiškėjo motyvas dėl negalėjimo kreiptis į teismą laiku, kadangi tuo metu neturėjo išsilavinimo, atmestinas, kadangi būdamas apdairus ir rūpestingas pareiškėjas turėjo realias galimybes kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Pareiškėjo argumentai, kad atsakovo atstovo pareigūnai neinformavo jo apie teisę kreiptis į teismą, laikytini subjektyviais, nepagrįstais jokiais konkrečiais įrodymais.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu žinojo arba turėjo galimybių sužinoti apie savo teisių pažeidimą, todėl atsakovui prašant ginčo laikotarpiui taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.), yra pagrindas atsakovo prašymą patenkinti ir reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. balandžio 22 d. taikyti ieškinio senatį ir skundą tuo pagrindu atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.