Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės I. D. atstovei advokato padėjėjai Ritai Vestertei, trečiajam asmeniui notarei Neringai Vitkienei ir trečiojo asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovei V. D., dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo, tretieji asmenys byloje notarė Neringa Vitkienė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė I. D. pateikė ieškinį, prašydama pripažinti, kad A. D. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir priteisti ieškovei ½ dalį šių lėšų – 1158,14 Eur; pripažinti, kad A. D. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios pensijų fondo lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir priteisti ieškovei ½ dalį šių lėšų – 2239,57 Eur; priteisti 1369 Eur kompensaciją už automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagerinimą ir kompensaciją priteisti natūra – automobilį priteisti ieškovei, įpareigojant ją už šį turtą pervesti į A. D. sąskaitą 1631 Eur.

Ieškovė ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti visiškai. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė yra mirusiojo A. D. sutuoktinė, santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), tačiau bendrą ūkį sutuoktiniai vedė iki santuokos jau nuo 2022 metų pabaigos. (duomenys neskelbtini) ieškovei ir A. D. gimė duktė V. D.. Ieškovės sutuoktinis mirė praėjus trims mėnesiams po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymi, kad mirusiojo sutuoktinio palikimo nėra priėmusi. Atsakovė – pirmos eilės įpėdinė V. D., yra priėmusi mirusiojo tėvo palikimą, tačiau nėra išduotas palikimo priėmimo liudijimas. Palikimo bylą tvarkanti notarė Neringa Vitkienė, dėl trumpos santuokos trukmės – trijų mėnesių, negali dalies sutuoktinio sąskaitose esančių lėšų pripažinti bendromis, todėl ieškovė kreipiasi į teismą.

Ieškovė taip pat pažymėjo, kad A. D. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lėšos yra gautos iš darbo užmokesčio ir gautos iš VSDFV (už vaiko priežiūros atostogas). Todėl šios lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ieškovė prašo pusę jų pripažinti sutuoktinių bendrąja nuosavybe. Taip pat A. D. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pensijų fondo lėšos, kurių suma – 4479,14 Eur. Šios pensijų fondo lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ieškovė prašo pusę šių lėšų priteisti, t. y. 2239,57 Eur. Iki santuokos sudarymo A. D. vardu buvo įgyta transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis į automobilį buvo investuota 296 Eur, o iki santuokos sudarymo ieškovės lėšomis į automobilį buvo investuota 1165 Eur, o po sutuoktinio mirties, ieškovė automobiliu toliau rūpinasi, moka draudimo įmokas – 56 Eur, todėl prašo priteisti jai 1369 Eur ((296/2)+56+1165) kompensaciją už automobilio pagerinimą. Priteistiną kompensaciją ieškovė prašo priteisti natūra, t. y. priteisti automobilį, įpareigojant ieškovę pervesti į A. D. sąskaitą 1631 Eur.

Papildomai pažymėjo, kad skolos kreditoriams atsirado dėl palikėjo pomėgio lošti azartinius lošimus.

Atsakovė V. D., atstovaujama įstatyminės atstovės I. D., pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka, nes lėšų priteisimas atitinka vaiko interesus. Kadangi ieškovė yra vienintelė dukters išlaikytoja, todėl sutuoktinių padalintos lėšos bus skirtos ir dukters išlaikymui.

Trečiasis asmuo byloje notarė Neringa Vitkienė atnaujinus bylos nagrinėjimą teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė labai selektyviai pateikia aplinkybes – ieškovė norinti, kad bendrąja sutuoktinių nuosavybe būtų pripažintos tik lėšos, esančios kredito įstaigoje ir kitas turtas, pavyzdžiui, automobilis, tačiau ieškovė visiškai neprisiima jokios atsakomybės už sutuoktinio skolas.

Išvadą teikianti institucija pateikė rašytinę išvadą, kad pagal ieškovės pateiktus įrodymus, nėra pagrindo ieškinyje prašomą turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Ieškinys atmestinas.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: ieškovės ir A. D. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). A. D. mirė (duomenys neskelbtini) praėjus trims mėnesiams po santuokos sudarymo.

Ieškovė ir palikėjas turi dukterį V. D., gimusią (duomenys neskelbtini). Po A. D. mirties, (duomenys neskelbtini) sudarytas palikėjo turto apyrašas, kurį sudaro minimos piniginės lėšos banko sąskaitoje, II pakopos pensijų fondo lėšos, automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 3000 Eur vertės, įgytas iki santuokos sudarymo - (duomenys neskelbtini) bei palikėjo gyventojų pajamų turima 1503,95 Eur mokesčių nepriemoka už 2021 metus ir 436,83 Eur delspinigiai, (duomenys neskelbtini) 1110,44 Eur įsiskolinimas UAB „Saldo Bank“, ir (duomenys neskelbtini) UAB „Nordecum“ viso 6356,58 Eur sumai suteikta paskola.

Ieškovė reiškiamu ieškiniu prašo santuokos metu įgytą turtą – palikėjo banko sąskaitoje esančias lėšas ir jo vardu esančias pensijų fondo lėšas pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jį padalinti, priteisiant ieškovei pusę šio turto. Palikėjui priklausantį automobilį ieškovė prašo priteisti jai natūra, laikant, kad jai už automobilio pagerinimą turi būti kompensuojama.

Ieškovė po sutuoktinio mirties kreipėsi į notarą ir savo dukters vardu priėmė atsiradusį palikimą, tačiau ji pati, kaip sutuoktinį pergyvenusi sutuoktinė, į notarą nesikreipė ir palikimo pateikiant pareiškimą notarui nepriėmė.

Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai, kuriuose palikėją pergyvenę įpėdiniai atsiradusį palikimą gali priimti; gali atsisakyti nuo atsiradusio palikimo arba veikti pasyviai – tai yra palikimo nei priimti, nei atsisakyti nuo jo. Antruoju ir trečiuoju atveju iš esmės kyla tokios pačios pasekmės – įpėdinis nėra laikomas priėmusiu palikimą.

Atsakovė, kuri yra dviejų su puse metukų mergaitė, atsiradusį palikimą po tėvo mirties priėmė kreipiantis į notarą. Priėmimą kreipiantis į notarą realiai vykdė pati ieškovė. Atsakovė būdama pirmosios eilės įpėdinė yra priėmusi mirusiojo tėvo palikimą pagal apyrašą. Kaip minėta, pati ieškovė palikimo nėra priėmusi, nors tokią teisę yra turinti pagal CK 5.13 straipsnio nuostatas.

Paveldėjimo byloje 2025 m. vasario 26 d. buvo sudarytas paveldimo turto apyrašas (bylos lapai 5, 6).

Teismas priimamo sprendimo kontekste pažymi, kad CK 3.100 straipsnio 1 punktas įtvirtinta pagrindą bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti – vieno iš sutuoktinių mirtis. Pergyvenusysis sutuoktinis turi teisę ne ginčo tvarka prašyti notarą, kurio veiklos teritorijoje atsiranda mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam tenkančią dalį bendrame turte (Notariato įstatymo 26 straipsnio 3 dalis, 28, 52 straipsnis). Šiuo veiksmu pergyvenusysis sutuoktinis apgina savo nuosavybės teises po sutuoktinio mirties, t. y. notaro išduotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės liudijimo išdavimas į ½ dalį sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise priklaususio turto reiškia, jog po sutuoktinio mirties ½ sutuoktinių bendro turto dalis pragyvenusiam sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Sutuoktinių bendrosios nuosavybės atsiradimo pagrindai yra nurodyti CK 3.88 straipsnio normose.

Taigi, ar turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė teismas sprendžia vertindamas turto pokytį, esantį santuokos pradžioje ir santuokos pabaigoje. Byloje esantys duomenys patvirtina kokį turtą turėjo ieškovės sutuoktinis santuokos pabaigoje, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokį turtą jis turėjo iki santuokos sudarymo. Ieškovė atstovaujama advokato padėjėjo tokių duomenų į bylą nepateikė. Vertinant tai, kad minėta santuoka truko tris mėnesius teismui mažai tikėtina, kad visas turtas buvo sukauptas per santuokos galiojimo laiką, pavyzdžiui, antrosios pakopos A. D. „SEB pensija“ fondo vienetai. Tas pats minėtina ir apie pinigines lėšas, esančias ieškovės buvusio sutuoktinio sąskaitose. Nesant duomenų apie turto būklę santuokos pradžioje teismas ieškovės ieškinio negali tenkinti.

Teismas ypatingai reikšmingu faktoriumi šioje byloje laiko ir reguliavimą, numatytą CK 5.52 straipsnyje. Minima norma nustato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Minima išimtis yra sudaromas turto apyrašas, kai įpėdinis už skolas atsako tik paveldimo turto ribose, t.y. negali atsakyti už didesnes skolas nei yra paveldimo turto vertė.

Įstatymas palikėjo turto balansą – turto aktyvą ir turto pasyvą (skolas) vertina kaip vieningą turto kompleksą ir pagal galiojantį reglamentavimą neįmanoma paveldėti turto nepaveldint skolų. Ieškovė, siekdama, kad turtas būtų pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat turėjo pateikti duomenis, kad jokios jos buvusio sutuoktinio skolos nėra atsiradusios santuokos galiojimo metu. Tačiau ir tokių duomenų ieškovė nepateikė.

Vertinant prieš tai nustatytas faktines aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą teismas nepadaro išvados, kad ieškovės ieškinys buvo įrodytas, todėl teismas sprendžia jos ieškinį atmesti kaip neįrodytą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.