Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1427-153/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-29
Bylos Nr.
2A-1427-153/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19791-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis, Galina Blaževič (pran.)
Ieškovas
N. B.
Atsakovas
UAB „Unimeda“
Kategorijos
  • 11.9.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1427-153/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19791-2013-3;Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.7; 14.4; 15.3.2; 99.5;114.11; 121.18. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. B. atstovo advokato Ž. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-957-638/2014 pagal ieškovo N. B. ieškinį atsakovei UAB „Unimeda“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo N. B. atleidimo iš darbo UAB „Unimeda“ teisėtumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovo N. B. ieškinio reikalavimus dėl pripažinimo neteisėtu darbo sutarties nutraukimo, dėl priteisimo vidutinio darbo užmokesčio ir išeitinės išmokos, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo netenkino. Priteisė iš ieškovo atsakovei UAB „Unimeda“ bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad atsakovės įmonėje ieškovas nuo 2003-08-29 dirbo vadybininku, vėliau nuo 2008-03-03 ieškovas buvo paskirtas operatyvios kontrolės ir informacijos analizės vadovu. Ieškovui 2013-08-29 aktu paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (dėl 2013-08-29 pavėlavimo į darbą). Ieškovas šios nuobaudos teisėtumo neskundė.

Atsakovės direktorė 2013-10-24 iš IT specialisto sužinojo, kad įmonės komercinę paslaptį sudaranti informacija gali būti persiųsta iš ieškovo elektroninio pašto į svetimą elektroninio pašto dėžutę, todėl sudarė komisiją šiai informacijai ištirti (b. l. 97). Komisija 2013-10-25 surašė aktą, kuriuo patvirtino nustačiusi faktą, kad iš ieškovo tarnybinio kompiuterio įmonei svarbūs duomenys yra išsiųsti į svetimą elektroninį paštą (b. l. 93). Jau bylos nagrinėjimo teisme metu, 2013-12-18, antstolė S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, kad ieškovas iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) persiuntė informaciją pavadinimu „Klientų kontaktai.xls“ (prikabintas klientų sąrašo vekselinis variantas (b. l. 64).

Atsakovės direktorė, sužinojusi, kad ieškovas N. B. persiuntė iš tarnybinio el. pašto dėžutės atsakovės klientų sąrašą į savo paties el. pašto dėžutę „Gmail“ serveryje, 2013-10-28 įsakymu Nr. P-115 ieškovą atleido iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos ).

Teismas sprendė, kad atsakovės klientų duomenų išsiuntimas, kokį atliko ieškovas, pažeidžia Darbo tvarkos taisyklių 1.3 p. saugoti informaciją, ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, t. y. nevykdė darbo pareigos saugoti informaciją arba netinkamai ją vykdė dėl savo kaltės (DK 234 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad informacijos persiuntimas į kito asmens kontroliuojamą serverį (gmail.com) jam buvo reikalingas ir būtinas darbo funkcijoms vykdyti, ir teismui kėlė abejonių dėl to, kad ieškovas informaciją persiuntė 2013-08-29 (tą dieną), kai jam buvo paskirta kita drausminė nuobauda, nors atsakovės įmonėje ieškovas dirbo jau seniai.

Todėl teismas konstatavo, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, t. y. nevykdė darbo pareigos saugoti informaciją arba netinkamai ją vykdė dėl savo kaltės (DK 234 straipsnis).

Teismo vertinimu, nepareikalavimas iš ieškovo pasiaiškinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo savaime nereiškia, kad drausminė nuobauda ieškovui paskirta neteisėtai. Teismas nustatė, kad ieškovui buvo įteiktas 2013-10-28 aktas, kuriame konstatuojama ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas ir sprendimas paskirti nuobaudą – atleidimą iš darbo, kad ieškovas ant akto yra pasirašęs bei užrašęs: „Susipažinau. Konfidencialios informacijos nenutekinau“. Tokio turinio ieškovo įrašas, teismo vertinimu, leidžia teigti, kad ieškovui 2013-10-28 buvo žinoma, už kokį pažeidimą jam yra skiriama drausminė nuobauda, ir kad ieškovas nepripažino padaręs pažeidimą. Ta aplinkybė, kad ieškovui įteiktame akto egzemplioriuje nebuvo buhalterio V. V. ir sandėlininko V. R. parašų, teismo manymu, iš esmės nekeičia akto turinio ir jame konstatuotų aplinkybių. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovui prieš tai per dvylika mėnesių jau buvo skirta drausminė nuobauda (2013-08-29), sprendė, kad darbdavys turėjo pagrindo skirti ieškovui nuobaudą – atleidimą iš darbo. Teismas sprendė, kad darbdavio padaryti nežymūs drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimai (nepareikalavimas pasiaiškinti, įsakymo apie atleidimą neįteikimas), nesudaro pagrindo pripažinti, kad atleidimas iš darbo buvo neteisėtas.

Teismas, atmetęs ieškovo pagrindinį reikalavimą, atitinkamai atmetė ir išvestinius ieškovo reikalavimus dėl darbo užmokesčio, išeitinės išmokos, palūkanų priteisimo ir dėl neturtinės žalos priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą skundžia ieškovo N. B. atstovas advokatas Ž. K..

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, tenkinti ieškovo ieškinį, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ieškovui.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino, jog ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – atskleidė komercinę paslaptį konkuruojančiai įmonei (DK 235 str. 2 d. 2 p.).

Atsakovė nei su ieškiniu, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovas atskleidė tretiesiems asmenims atsakovės komercinę paslaptį ar ją perdavė konkuruojančiai įmonei ar įmonėms.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepakeitė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo pagrindų ir pripažino, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tačiau motyvuojamoje sprendimo dalyje nenurodė jokių įrodymų (neigiamų pasekmių, priežastinio ryšio, ieškovo kaltę pagrindžiančių), kurių pagrindu darė išvadą dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, numatyto DK 235 str. 2 d. 2 p.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nepagrįstai ir neteisėtai darė išvadą, jog ieškovas, persiųsdamas sąrašą klientų, su kuriais jis dirbo, iš elektroninio pašto dėžutės, esančios darbo kompiuteryje, į savo asmeninį paštą, atskleidė komercinę paslaptį, taip padarydamas šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 235 str. 2 d. 2 p.).

Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, t. y. nevykdė darbo pareigos saugoti informaciją arba netinkamas ją vykdė dėl savo kaltės (DK 234 straipsnis).

Atsakovė nebuvo nustačiusi naudojimo komercinių paslapčių apsaugos tvarkos, taip pat nebuvo priimtas joks kitas lokalinis teisės aktas, kuriuo būtų nustatytas atsakovės komercinių paslapčių saugojimo režimas. Su tokiais atsakovės lokaliniais aktais nebuvo supažindinti bendrovės darbuotojai. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino šių įrodymų, nesivadovavo teismų suformuota praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, todėl išvada, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, t. y. nevykdė darbo pareigos saugoti informaciją arba netinkamai ją vykdė dėl savo kaltės (DK 234 straipsnis), yra nepagrįsta ir neteisėta.

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovas, persiųsdamas į asmeninę elektroninio pašto dėžutę atsakovei priklausančius duomenis, kurie darbo tvarkos taisyklėse įvardinami kaip komercinė paslaptis, ir tuo padarė darbo drausmės pažeidimą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2011. Pirmosios instancijos teismo nurodytos civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2011 nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios konkrečios ginčo bylos.

Šalies argumentai

Ieškovas, teikdamas paaiškinimus, detaliai išdėstė priežastis, dėl kurių jam buvo būtina turėti klientų sąrašą asmeninėje pašto dėžutėje (duomenys neskelbtini), kadangi naudodamasis jam išduotu mobiliuoju telefonu „Samsung Galaxy II“, jis negalėjo ar nemokėjo atsidaryti ir peržiūrėti jo darbo elektroninėje pašto dėžutėje esančių duomenų. Taip pat ieškovas teigė, kad (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto dėžute darbo reikalams naudojasi 5 metus, o naujuoju darbo reikmėms išduotu telefonu naudojasi nuo 2013 m. vasario mėn. Iki tol naudojo savo asmeninį telefono aparatą ir tik jame konfigūruotą elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini).

Jokių įrodymų, kad ieškovui suteiktame telefone „Samsung Galaxy II“ buvo sukonfigūruota programinė įranga, būtina prisijungti prie elektroninio pašto dėžutės unimeda.lt, atsakovė nepateikė.

Teismas, vertindamas būtinumą ieškovui turėti klientų duomenis savo asmeninėje pašto dėžutėje kaip abejotiną, nesiėmė iniciatyvos išsireikalauti iš atsakovės duomenų apie ieškovui suteiktą darbui mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy II“, t. y. duomenis, patvirtinančius, kad atsakovė, pateikdama ieškovui šį telefoną, jame sukonfigūravo paskyras ir programinę įrangą, sudarančią galimybę ieškovui visiškai naudotis elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini).

Teismas, įvardindamas būtinumą ieškovui turėti klientų duomenis, visiškai nevertino kitų byloje surinktų įrodymų (elektroninio pašto išrašų, liudytojo V. V. parodymų, atsakovės direktorės D. M. parodymų, ieškovo paaiškinimų), patvirtinančių, kad ieškovas savo asmeninę elektroninio pašto dėžutę naudojo darbo reikmėms ir duomenys apie klientus, su kuriais jis dirbo, buvo būtini jam pavestoms funkcijoms vykdyti.

Pirmosios instancijos teismas nevertinto ieškovo pateiktų įrodymų, dėl jų nepasisakė, taip iš esmės pažeidė CPK 176, 185 straipsniuose nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo bylos nagrinėjimo metu ieškovo pateiktų įrodymų visumos, bet abstrakčiai nurodė, jog bylos įrodymais nepatvirtinama aplinkybė, kad ieškovas savo asmeninę elektroninio pašto dėžutę naudojo darbo funkcijoms atlikti.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino tos aplinkybės (netiesioginis įrodymas), kad darbo santykiai su ieškovu buvo nutraukti tik po to, kai buvo pakeista ieškovo darbo apmokėjimo sistema ir, atsakovės nuomone, sumažėjo ieškovo darbo našumas.

Pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas savo išvadas, skundžiamame procesiniame dokumente pasisakė tik dėl dalies atsakovės pateiktų įrodymų, tačiau ne dėl įrodymų, kuriais savo įrodinėjamas aplinkybes grindė ieškovas (elektroninio pašto dėžutės išrašai, ieškovo paaiškinimai, teikti teismo posėdžio metu), nevertino ir nepasisakė dėl liudytojų V. V., V. R. teiktų paaiškinimų, atsakovės direktorės D. M. paaiškinimų, taip pažeidė teisės į tinkamą teismo procesą principą.

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad DK 240 str. 1 d., 3 d. pažeidimai skiriant drausminę nuobaudą ieškovui yra nežymūs, nesivadovavo teismų suformuota praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Pirmosios instancijos teismas nevertino nustatytų byloje aplinkybių, t. y. kad komisijai nebuvo pateiktas ieškovo pasiaiškinimas ir tai, kad atsakovė skyrė drausminę nuobaudą ir atleido iš darbo ieškovą anksčiau, nei komisija priėmė sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad nustatyti drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimai, padaryti atsakovės, yra nežymūs ir nesudarantys pagrindo pripažinti atleidimo iš darbo neteisėtu, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsiliepimą į ieškovo N. B. atstovo apeliacinį skundą atsakovės UAB „Unimeda“ vardu pateikė atstovė advokatė L. D.. Atstovė prašė prijungti prie civilinės bylos medžiagos 2014-02-11 antstolės S. V. sudaryto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 2 kopiją; ieškovo N. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-957-638/2014 nepakeistą; priteisti iš ieškovo N. B. atsakovės UAB „Unimeda“ naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus (4 t., b. l. 184–189). Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės atstovė pateikė 2014-02-11 antstolės S. V. sudaryto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 2 613 lapų, kopiją, dėl didelės įrodymo apimties šių įrodymų atsakovė nesugebėjo laiku parengti ir pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šių įrodymų būtinybė yra akivaizdi ir neginčijama, nes jie įrodo atsakovės nurodomas faktines aplinkybes ir paneigia ieškovo teiginius bei argumentus.

Atsakovė UAB „Unimeda“ su pareikštu apeliaciniu skundu ir jame pateiktais argumentais nesutinka. Atsakovės manymu, apelianto N. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl teismo turėtų būti atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-957-638/2014 paliktas nepakeistas.

Faktas, jog nebuvo draudimo naudotis asmenine pašto dėžute, nepaneigia aplinkybės, kad ieškovas savo asmenine pašto dėžute naudojosi savanaudiškais, su jo pareigomis nesusijusiais tikslais bei nuolat teikė konfidencialią informaciją tretiesiems asmenims, siekė ja pasinaudoti veikdamas priešingai darbdavio interesams.

Atsakovė, ieškovo veiksmus kvalifikuodama kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir skirdama pačią griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, įvertino aplinkybes, reikšmingas parenkant drausminę nuobaudą, t. y. ieškovo elgesį darbo metu, ieškovo lojalumą darbdaviui, ieškovo neteisėtų veiksmų padarinius atsakovės komercinei veiklai, darbuotojo kaltę, atsižvelgė į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, ir į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis), todėl paskirta drausminė nuobauda turi būti laikoma adekvačia.

UAB „Unimeda“ klientų sąrašo persiuntimui iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į asmeninę elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) nebuvo pagrįstos būtinybės. Ieškovas nepateikė duomenų, jog kreipėsi ar išreiškė pageidavimą, jog telefone „Samsung Galaxy II“ būtų sukonfigūruota programinė įranga, kuri reikalinga elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) naudojimui.

Ieškovo susirašinėjimo per kompiuterinę programą „Skype“ išklotinių duomenys (nustatyti pagal 2014 m. vasario 11 d. antstolės S. V. sudarytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 2, toliau – „Skype“ duomenys) atskleidžia, jog ieškovas nuolat ir sistemingai teikė atsakovės komercine paslaptimi laikytiną informaciją savo sutuoktinei K. B., kuri nebuvo UAB „Unimeda“ darbuotoja. Todėl ieškovo teiginys, jog tretieji asmenys nesužinojo su atsakove susijusios konfidencialios informacijos, yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo, jog atsakovei priklausančios konfidencialios informacijos persiuntimas į ieškovo asmeninę elektroninio pašto dėžutę buvo reikalingas ieškovo darbo funkcijoms vykdyti.

Atsakovė, kvalifikuodama ieškovo veiksmus kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir skirdamas pačią griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, įvertino aplinkybes, reikšmingas parenkant drausminę nuobaudą, todėl paskirta drausminė nuobauda turi būti laikoma adekvačia.

Ieškovas nuolat ir sistemingai pažeidinėjo UAB „Unimeda“ Darbo tvarkos taisykles. Atsakovės teisės aktuose užfiksuota, jog ieškovas 2013 m. balandžio 16 d., 2013 m. birželio 11 d. ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. į darbą atvyko pavėlavęs, nors atsakovės Darbo tvarkos taisyklių 3.2. punkte nustatyta, kad darbo dienos pradžia yra 8 val., pabaiga – 17 val., kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tokie duomenys turi būti vertinami kaip ieškovą charakterizuojanti medžiaga.

Ieškovas nerūpestingai atliko savo pareigas ir neketino imtis priemonių ar keisti savo elgesio.

Ieškovo neteisėti veiksmai buvo kalti, nes jis, žinodamas atsakovės komercines paslaptis, tačiau nepaisydamas šių paslapčių apsaugos reikalavimų, aktyviai veikė ir savo veiksmais leido atsakovės komercines paslaptis sužinoti tretiesiems asmenims ir jomis pasinaudoti, t. y. veikė nesąžiningai.

Ieškovas žinojo ir suprato, jog savo veiksmais kenkia atsakovės interesams, nevykdo tiesioginių savo pareigų, t. y. ieškovo subjektyvioji pusė atitiko objektyviuosius jo veiksmų padarinius.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, tačiau, atsižvelgiant į ieškovo išreikštas abejones dėl tinkamo įrodymų vertinimo bei vadovaudamasis LR CPK 314 straipsniu, naujų įrodymų pateikimo būtinybė yra akivaizdu ir neginčijama. Ieškovas žinojo, už kokį darbo drausmės pažeidimą jam buvo skirta drausminė nuobauda, o tai, kad jis pasirinko neteikti pasiaiškinimo darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo aplinkybių, nekeičia fakto, jog ieškovui taikyta nuobauda – atleidimas iš darbo buvo teisėta ir adekvati jo padarytam darbo drausmės pažeidimui. Todėl laikytina, kad darbdavys nepažeidė drausminės nuobaudos skyrimo taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Atsiliepimą į ieškovo N. B. atstovo advokato Ž. K. apeliacinį skundą surašė atsakovės UAB ,,Unimeda“ atstovė advokatė L. D., kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, atsakovės atstovė pateikė ir prašė prijungti prie civilinės bylos antstolės S. V. sudaryto faktinių aplinkybių konstatavimo 2014-02-11protokolo Nr. 2 kopiją, kurio apimtis 613 psl. (nuo 1 t., b. l. 137 iki 4 t., b. l. 178). Atstovė nurodė, kad protokolo negalėjo laiku parengti ir pateikti anksčiau, nes yra didelės apimties. Atstovės vertinimu, šių įrodymų būtinybė yra akivaizdi ir neginčijama, nes jie įrodo atsakovės nurodomas faktines aplinkybes ir paneigia ieškovo teiginius bei argumentus.

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę, teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo priimti byloje naujų rašytinių įrodymų, kadangi dokumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamojoje byloje sprendžiant klausimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Remiantis faktinių aplinkybių konstatavimo 2014-02-11 protokolu Nr. 2, antstolė 2014-02-10 įvykdė pavedimą konstatuoti faktinės aplinkybes, užfiksuoti 2011-03-01 iki 2013-10-17 dienos N. B. susirašinėjimą programoje „Skype“ su savo sutuoktine K. B.. Kaip nurodyta protokole, susirašinėjimas tarp ieškovo ir jo sutuoktinės vyko ieškovo darbo vietoje iš stacionaraus darbo kompiuterio. Protokole išskirta informacija apie ieškovo pokalbius apie naujo darbo paieškas, planuojamus pokalbius su įmonės klientais, dėl persiviliojimo klientų į galimai ieškovo atsidarančią ieškovo įmonę ir kt. darbus, nesusijusius su ieškovo tiesioginiu pareigų atlikimu. Todėl įvertinusi ieškovui taikytų nuobaudų už pavėlavimą į darbą ir ieškovės klientų sąrašo persiuntimą į ieškovo asmeninį paštą, pirmosios instancijos teismo sprendimą (1 t., b. l. 108) neprijungti rašytinių įrodymų prie bylos, taip pat tai, kad atsakovė turėjo pakankamą terminą pasirengti posėdžiams pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija netenkina atsakovės atstovės prašymo dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos ir jais nesivadovauja civilinėje byloje.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas N. B. UAB „Unimeda“ dirbo nuo 2003-08-29 iki 2013-10-28. Atleidimo iš darbo momentu ieškovas ėjo UAB „Unimeda“ komercijos direktoriaus pareigas (1 t., b. l. 95–96). Per darbo laikotarpį UAB „Unimeda“ ieškovui buvo taikytos darbo drausmės nuobaudos: 2013-08-29 papeikimas už pavėlavimą į darbą (1 t., b. l. 28), 2013-10-28 už įmonės klientų sąrašų persiuntimą į elektroninį paštą: (duomenys neskelbtini) dėl įmonės klientų kontaktinių numerių ištrynimo iš telefono, kuris ieškovui pateiktas tiesioginėms darbo pareigoms atlikti, – atleidimas iš darbo (1 t., b. l. 50, 53).

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2013-04-16 ir 2013-06-11 užfiksavo ieškovo pavėlavimą į darbą (1 t., b. l. 26–27), tačiau ieškovas šios aplinkybės nepripažino. Nesant kitų patikimų įrodymų, patvirtinančių ieškovo 2013-04-16 ir 2013-06-11 padarytus darbo drausmės pažeidimus, apeliacinis teismas plačiau procesiniame dokumente nepasisako ir laiko, jog pažeidimo faktas neįrodytas (CPK 185 str.).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad darbo teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kad jų tikslas – suderinti darbo teisinių santykių subjektų interesus, užtikrinant tiek darbuotojo teisių, tiek ir teisėtų darbdavio interesų apsaugą. Dėl to kiekvienu atveju būtina vertinti konkrečios situacijos aplinkybes ir tik įvertinus jų visumą spręsti, ar atleidimas iš darbo pripažintinas teisėtu.

Kaip nustatyta anksčiau, ieškovas dirbo vadovaujamą darbą (komercijos direktoriaus), todėl ieškovui, kaip vienam iš atsakovės UAB „Unimeda“ vadovų, buvo taikomi aukštesni elgesio standartai. Šiuo atveju, kaip nustatyta, ieškovas per trumpą laiką padarė du drausmės pažeidimus.

Ieškovas 2013-08-29 pavėlavo į darbą, tai patvirtina paties ieškovo paaiškinimas (1 t., b. l. 29), ieškovui paskirta nuobauda – papeikimas už pavėlavimą į darbą (1 t., b. l. 28). Liudytojų V. V. ir V. R. paaiškinimai teismo posėdyje (3 t., b. l. 107–109) apie tai, kad atsakovės direktorė nustatė, jog ieškovas vėluoja į darbą, įspėjo žodžiu ieškovą dėl darbo drausmės pažeidimo, įpareigojo laikytis nustatyto bendrovėje darbo laiko. Vėliau, 2013-08-29, ieškovas vėl buvo nubaustas papeikimu už pavėlavimą į darbą. Faktinė aplinkybė, kad UAB „Unimeda“ darbo laiko pradžia nustatyta nuo 8 val., byloje nebuvo ginčijama (1 t., b. l. 34). Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti paskirtos ieškovui darbo drausmės nuobaudos teisėtumu. Pažymėtina, kad atsakovės patvirtintose Darbo tvarkos taisyklėse pavėlavimas į darbą įtrauktas į darbo drausmės pažeidimų sąrašą – 13.1.3 p.(1 t., b. l. 41). Todėl sprendžiama, kad ieškovas už pavėlavimą 2013-08-29 į darbą (22 min.) nubaustas pagrįstai (1 t., b. l. 28), paskirta ieškovui nuobauda – papeikimas už padarytą darbo drausmės pažeidimą atitinka ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą – pavėlavimą į darbą ir yra numatyta atsakovės patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių 13.3.2 punkte (1 t., b. l. 41) ir įstatyme (DK 142 str., 237 str. 2 p.).

Taip pat ieškovas yra nubaustas atsakovės 2013-10-28 įsakymu už įmonės klientų sąrašų persiuntimą į elektroninį paštą: (duomenys neskelbtini), dėl įmonės klientų kontaktinių numerių ištrynimo iš telefono, kuris ieškovui pateiktas tiesioginėms darbo pareigoms atlikti, – atleidimu iš darbo (1 t., b. l. 50, 53).

Ieškovas iš esmės neneigia faktinės aplinkybės, kad jis persiuntė UAB „Unimeda“ klientų kontaktinius duomenis į savo elektroninį paštą, ir tai, kad jis savo iniciatyva UAB „Unimeda“ klientų kontaktinius duomenis pašalino iš tarnybinio telefono. Tačiau kaip nustatyta byloje, ieškovas vertina savo atliktus ginčo veiksmus kitaip, negu šiuos veiksmus kvalifikavo atsakovė, ir mano, kad jis buvo nubaustas nepagrįstai, kadangi byloje nenustatytos neigiamos pasekmės, priežastinis ryšys ir ieškovo kaltę pagrindžiantys įrodymai. Tačiau su ieškovo ginčo veiksmų vertinimu sutikti negalima. Kaip nustatyta byloje, ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su atsakovės UAB „Unimeda“ Darbo tvarkos taisyklėmis (1 t., b. l. 32–46), šių taisyklių 1.3, 1.3.21 punktuose (1 t., b. l. 32) nurodyta, kad visi darbuotojai privalo saugoti įmonės komercines paslaptis: apie klientų sąrašus ir kontaktinius ryšius. Atmestinas ieškovo argumentas, jog jis tariamai neskaitė Darbo tvarkos taisyklių, pasirašė žurnale apie tai, kad susipažino su Darbo tvarkos taisyklėmis galvodamas, jog pasirašė dėl kito visiškai nereikšmingo dokumento, todėl Darbo tvarkos taisyklių turinio nežinojo, o tai patvirtina, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai ir neprotingai, todėl turi atsakyti už neapgalvotus veiksmus. Todėl byloje yra neginčytinai nustatyta, kad ieškovas su darbo taisyklėmis susipažino pasirašytinai, tačiau šias taisykles pažeidė. Ieškovo argumentas, jog nepadarė atsakovei žalos pažeisdamas atsakovės nustatytą tvarką dėl komercinės paslapties neišsaugojimo, yra nesąžiningas, nes teisėjų kolegijos vertinimu, darbo drausmės pažeidimas savaime suponuoja išvadą, kad darbuotojas, pažeisdamas darbo drausmę, daro žalą darbdaviui. Šiuo atveju ieškovas be atsakovės žinios panaudojo informaciją, nuo kurios priklauso atsakovės pajamos ir tuo pačiu galimybė veikti rinkoje, tai patvirtino atsakovės atstovė. Šios aplinkybės taip pat neginčijo ieškovas. Jis patvirtino, kad nurodyti bendrovės klientai palaikė komercinius santykius su atsakove, kad klientų duomenis ieškovas naudojo atlikdamas darbo funkcijas (1 t., b. l. 107–108). Visos nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ginčo duomenų svarbą atsakovės bendrovei ir nesudaro pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad ginčo duomenys nebuvo reikšmingi (CK 1.116 str. 1 d.), todėl nepriskirtini konfidencialiai informacijai, kurią bendrovė įpareigojo saugoti nuo trečiųjų asmenų taip, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklėse. Todėl ir šis ieškovo argumentas yra nepagrįstas. Ieškovas, apklaustas parengiamajame ir teismo posėdyje, neginčijo (1 t., b. l. 87–89, 107–109), kad persiuntė atsakovės klientų duomenis į savo (ieškovo) privatų elektroninį paštą. Šią aplinkybę, kad tikrinant ieškovo kompiuterį paaiškėjo, jog ieškovas persiuntė atsakovės klientų duomenis į savo privatų paštą, patvirtino atsakovės atstovė D. M., apklausti teismo posėdyje liudytojai V. R. ir V. V. (1 t., b. l. 107–108). Atsakovės atstovės, liudytojų paaiškinimą dėl informacijos persiuntimo iš ieškovo kompiuterio patvirtina Faktinių aplinkybių 2013-12-18 protokolas Nr. 35, kuriame nurodyta, kad iš kompiuterio, kuriuo naudojosi ieškovas, 2013-08-29 buvo persiųsta informacija pavadinimu „Klientų kontaktai“ į ieškovo paštą (1 t., b. l. 64–67). Taigi byloje nustatyta, kad į ieškovo privatų paštą jo paties persiųsti duomenys yra būtent apie atsakovės klientus, tai patvirtina, kad ieškovas pažeidė atsakovės bendrovėje nustatytą komercinės informacijos saugojimo tvarką (Darbo tvarkos taisyklių 1.3, 1.3.21 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo argumentas dėl tariamo negalėjimo tinkamai atlikti darbo pareigų naudojant atsakovės technines priemones nėra byloje įrodytas, nes ieškovas apie tai neinformavo atsakovės ir tokį argumentą ieškovas nurodė tik bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, skundžiamo teismo sprendimo motyvams pritaria, kad ieškovo veiksmai pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinti darbo drausmės pažeidimu ir atitinka DK 136 str. 3 d. 1 p.

Negalima sutikti su apelianto motyvais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką dėl padarytų pažeidimų skiriant drausminę nuobaudą ieškovui. Kasacinės instancijos teismo išaiškinta, kad įstatymo leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudą ir be pasiaiškinimo, jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytą terminą be svarbių priežasčių pasiaiškinimo nepateikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/2009). Byloje nustatyta, kad ieškovas nesurašė atskiro paaiškinimo dėl atsakovės nustatyto darbo drausmės pažeidimo, susijusio su klientų sąrašų persiuntimu į ieškovo privatų paštą, nors su 2013-08-28 aktu susipažino, tad žinojo, kuo atsakovės yra kaltinamas. Akte ieškovas nurodė, jog konfidencialios informacijos nenutekino (1 t., b. l. 52), tos pačios pozicijos ieškovas laikėsi byloje. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovo pozicija dėl atsakovės komisijos konstatuoto ieškovo darbo drausmės pažeidimo nebuvo surašyta atskirame dokumente, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovas raštu dėl ginčo situacijos nepasiaiškino.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam byloje ginčui arba pakartoja jau anksčiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau procesiniame dokumente nepasisako.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visetą, jų tarpusavio santykį, atsižvelgęs į ieškovo darbo specifiką, turėjo pagrindą spręsti, kad įrodymai yra pakankami atsakovės pozicijai patvirtinti, ir išvadai, kad atsakovė teisėtai atleido ieškovą iš darbo už darbo pareigų pažeidimą, padaryti.

Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidas, kurias apeliacinės instancijos teisme turėjo atsakovė dėl advokato teisinių paslaugų apmokėjimo, priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.). Byloje, remiantis teisinių paslaugų 2013-12-16 sutartimi Nr. 260/2013, atsakovei atstovavo advokatų profesinė bendrija „Černiauskas ir partneriai“ (1 t., b. l. 84–85). Advokatai, remiantis pateikta byloje ataskaita, surašė atsakovės vardu atsiliepimą į apeliacinį skundą, už šią paslaugą, remiantis PVM sąskaita faktūra APB14 Nr. 167, atsakovė sumokėjo 1573 Lt (1 t., b. l. 187–188). Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kur atsakovė teigė, jog apelianto apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas. Priteisdama atsakovės turėtas apeliacinės instancijos teisme išlaidas teisėjų kolegija įvertina tai, kad atsakovei pirmosios instancijos teisme atstovavo tos pačios advokatų profesinės bendrijos atstovė, todėl bylos medžiaga atstovei buvo žinoma, ir atsižvelgia į atsakovės atstovės darbo sąnaudas byloje – atsakovės atstovės surašytas atsiliepimas į apeliacinį skundą yra didelės apimties ir atsako į apelianto argumentus dėl nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei priteistinos 1000 Lt advokato teisinių paslaugų atstovavimo išlaidos (2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš ieškovo N. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) advokato teisinių paslaugų išlaidas – 1000 (vieną tūkstantį) Lt (289,62 Eur) atsakovei UAB „Unimeda“ (į. k. 235499230, Ateities pl. 30A, Kaunas)

Teisėjai Galina BlaževičAlgimantas KukalisArvydas Žibas