Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, kaltinamajam ir jo gynėjui advokatui Antanui Vitlipui, paskirtam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 01-1-51118-16, kurioje R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas: 2016-08-04 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį – 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2016-10-13 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista į 11 parų arešto bausmę; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs)

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įst. Nr. X-1233, įsigal. nuo 2007-07-21).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2016 m. spalio 30 d., apie 10 val. 20 min., viešoje vietoje įžūliu elgesiu, bendro naudojimo kieme, gyvenvietėje, prie namo (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, ignoravo žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodė aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, savo elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams ir aplinkai, tai yra tyčia spardė bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu subraižė kieme stovėjusį nukentėjusiojo R. K. automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą H. K. vardu, po to, garsiai šaukdamas: ,,gaidy, išeik į lauką, aš tave užmušiu, duosiu į galvą“, grasino sumušti nukentėjusįjį R. K. ir sunaikinti jo turtą, t. y. tokiu įžūliu savo elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

R. M. su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., sutiko iš dalies (2 t., b. l. 64–65). Apklaustas kaip įtariamasis R. M. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) miestelyje jis gyvena apie 16 metų, taip pat tame pačiame miestelyje gyvena R. K., kuris yra policijos pareigūnas ir kuris yra jo pažįstamas. 2016-10-30 ryte jis už (duomenys neskelbtini) centrinės parduotuvės vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė stiprų alų. Apie 10 val. eidamas link savo namų jis, sumanęs užsukti pas R. K., apie 10 val. vienas atėjo į jo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), kur stovėjo trys automobiliai, kuriems jis pradėjo spardyti padangas, tame tarpe ir į automobilio Toyota Corolla. Jis spardė tik į automobilių padangas, o ne į kėbulą. Spardė apie minutę laiko, automobilių signalizacijos nesuveikė, iš namo niekas neišėjo, į R. namo duris belstis nėjo. Kadangi niekas neišėjo iš namų, jis, išėjęs iš kiemo ir perėjęs gatvę kitoje gatvės pusėje, priešais R. namą šūkavo, keikėsi. Jis galėjo R. K. grasinti, kad jį užmuš, sumuš, tačiau tai jis galėjo pasakyti ne namo kieme, o išėjęs iš kiemo ir būdamas gatvėje. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl detaliai įvykio aplinkybių neprisimena. Jis buvo sulaikytas atvykusių policijos pareigūnų. Ar sulaikymo metu kažkur šalia buvo R. su sugyventine, nepastebėjo. R. K. turto nesugadino ir žalos atlyginti neketina. Būdamas neblaivus, jis tampa piktas ir agresyvus, todėl gali prikalbėti visko, tačiau jo išsakyti žodžiai nėra realūs. Pas R. K. 2016-10-30 į kiemą atėjo ir taip elgėsi todėl, kad yra supykęs ant jo dėl R. K. 2016-05-21 neva neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu, t. y. dėl neva neteisėto jo sulaikymo po to, kai jis pagrasino savo kaimynei V. R.. Tyrimas toje byloje užbaigtas, jis nuteistas. Taip pat pamena, kad 2016 m. spalio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, apie 15.00 val. jis atėjo į (duomenys neskelbtini) miestelyje esantį kioskelį nusipirkti alaus ir pamatė, kad kitoje kelio pusėje 9duomenys neskelbtini) namo kieme (ten gyvena R. K.) stovi R. automobilis Toyota Corolla. Išgėręs butelį alaus pardavėjos paprašė parduoti dar vieną butelį, bet, kadangi jam trūko pinigų, pardavėja I. jo parduoti nenorėjo. Jis tuomet pardavėjai pasakė tokius žodžius: „neduosi alaus, nueisiu sudaužysiu K. mašiną, va matau stovi“. K. kaime yra vadinamas R. K.. Pardavėja jam pardavė butelį alaus. Ką būtų daręs, jeigu alaus nebūtų gavęs, nežino. Išgėręs alų nuėjo į (duomenys neskelbtini) seniūniją, pas seniūną F. P. ir paprašė iškviesti policiją, nes buvo ištiktas nervinio priepuolio. Seniūnas liepė eiti namo. Grįžus namo sugyventinė jo prašymu iškvietė policiją ir GMP, kuri nuvežė jį į Marių ligoninę, kur apie dvi savaites gydėsi stacionare (2 t., b. l. 50–51,64–65).

R. M., apklaustas teisme kaltinamuoju, paaiškino, kad spalio 30 d. nuo ryto jis laukė valandą kol atidarys parduotuvę, išgėrė su kitais tris-keturis ,,bambalius“ alaus, jautėsi ,,pachmielą padaręs“, prišnekėjo nesąmonių, kad STT jį seka, jam kilo negeros mintys, dėl ko eidamas namo pakeliui užsuko į R. K. kiemą ir apspardė jo automobilių padangas, aprėkavo ,,gaidys, žąsinas, išeik į lauką, gausi į galvą“. Nesakė, kad ,,užmušiu“, sakė ,, išeik, gausi į galvą“. Gausi į galvą nieko nereiškia, reiškia tai, kad jis siekė atkreipti dėmesį, kad žmonės susikeltų. K. turi pistoletą, apmokytas, niekas prie jo nelenda. Šituos žodžius jis pavartojo perkeltine prasme, iškoliojo ir ant dūšios ramiau pasidarė. Žiūrėjo į R. K. buto langus, nematė, kad kas žiūrėtų pro langą. Niekam neišėjus, vidury gatvės parėkavo ir ėjo po truputį link namų, tačiau atvažiavusi policija papurškė dujų į akis, antrankius uždėjo ir išsivežė. Jis automobilio nebraižė, rankoj jokių daiktų neturėjo (raktai nuo buto buvo kišenėj), spardė į visų trijų automobilių (Audi 100, Nissan Terrano ir Toyota Corolla) galines padangas, norėjo signalizaciją įjungti. Neprisipažįsta, kad subraižė mašiną, kad sulankstė sparną, kad spardė į numerį. Jei būtų neišgėręs alaus, nebūtų ėjęs pas R. K. į kiemą, taip šūkavęs ir spardęs į ratus, nes blaivas susivaldo. Nuo R. K. jis yra nukentėjęs, kadangi R. K. dirba policijoje, pažįsta visus, rašo nesąmones ir jį šmeižia. Kai kaimynas R., kurį jis išvadino necenzūriniais žodžiais, jį priskundė, R. K. priėmė iš jo melagingus pareiškimus ir dar pats pamokino jį ką parašyti, dėl ko jį kvietė tyrėja, dabar jau vyksta trečia byla, dėl ko jis rašė pareiškimus į visas institucijas ir į STT. Gal ,,ant durniaus`` I., kuri kioske dirba, sakė, kad R. K. kažką padarys, sakė, kad jam nepatinka, kad daro nesąmones, sakė, kad lempas jam išdaužys, kad visi matytų. Sakė ,,duok alaus, kad nereikėtų lempų daužyti“ ir ji jam davė alaus.

Liudytojos J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos ji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad R. M. yra jos sugyventinis. Jie kartu gyvena apie 15 metų, augina dvi bendras dukras. R. maždaug prieš metus laiko pradėjo stipriai vartoti alkoholinius gėrimus, o būdamas neblaivus tampa agresyvus, eina per (duomenys neskelbtini) miestelį, triukšmauja. 2016 m. pavasarį R būdamas neblaivus nuėjo pas kaimynę R ir jai grasino, todėl jis buvo sulaikytas. Taip pat prisimena, kad 2016-09-27, pavakary, R grįžo namo neblaivus ir agresyvus bei prašė telefone surinkti numerį 112 ir ji surinko, bet R su kažkuo kalbėjo. Po to ji pamatė, kad po (duomenys neskelbtini) važinėja policijos ekipažas, o R nuėjo į šiltnamį. Paklausus, kodėl R sau kviečia policiją, jis to paaiškinti negalėjo. R vaikščiojo po kiemą, po namus, atrodė, kad jis yra apimtas pykčio priepuolio, ir ji pati jo bijojo. Tuomet ji, bijodama R, paskambinusi bendruoju telefonu iškvietė policijos pareigūnus ir medikus. R buvo išvežtas ir gydytas stacionare Marių ligoninėje. Iš kaimo gyventojų ji sužinojo, kad tą pačią dieną R lankėsi (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ir ten lyg triukšmavo. Grįžęs namo R vis tiek atrodė keistas. Mano, kad R turi rimtų sveikatos problemų su psichika. Prieš ją ir vaikus R nesmurtauja. Iš R. K. sugyventinės A jai tapo žinoma, kad R savaitgalį atėjęs į jų kiemą grasino susidoroti su R, suniokoti jo turtą ir spardė kieme stovėjusius automobilius, todėl buvo sulaikytas. Nežino, negali pasakyti, ar R. M. išsakyti grasinimai R. K. yra realūs, ar ne. R yra konfliktiškas žmogus, dažnai pykstasi su kaimynais. R atrodo, kad jį kažkas stebi, seka, filmuoja, dėl to jo sveikatos būklė kelia jai rimtų įtarimų dėl jo psichikos (1 t., b. l. 62).

Liudytojo F. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad nuo 1994 m. jis dirba seniūnu (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Jonavos r. Pažįsta didžiąją dalį miestelio gyventojų. 2016-09-27 apie 10 val. jam būnant darbo vietoje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, į kabinetą atėjo neblaivus (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojas R. M., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, triukšmavo, šūkavo reikalaudamas parengti pažymą, kur būtų nurodytas tikslus R. K. gyvenamosios vietos adresas. R. M. buvo paaiškinta, kad tokie duomenys jam nebus suteikti. R rodė kažkokius laiškus, susirašinėjimą su institucijomis, teiravosi STT pareigūnų telefono numerio. Bandė jam paaiškinti apie kažkokį konfliktą, kuris neva vyko tarp policijos pareigūno R. K. ir jo, bet jis neturėjo laiko klausyti neblaivaus asmens kalbų. R. K. taip pat yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojas. Pamena, kad R būdamas seniūnijos patalpose šaukė, sakydamas žodžius: „sutvarkysiu K“, tačiau, ką jis turėjo galvoje tai sakydamas, nežino. Jokių konkrečių grasinimų R. K. jis neišsakė. Po pietų tą pačią dieną, apie 16 val., R būdamas dar labiau apgirtęs vėl atėjo į (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpas. Jis buvo agresyviai nusiteikęs, piktas, irzlus, kalbėjo pakeltu balso tonu. Jis liepė jam nusiraminti, nes kitu atveju ketino iškviesti policijos pareigūnus, ką vėliau ir padarė. Paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą pasakė, kad miestelio gyventojas R. M. kabinėjasi prie žmonių, nes kažkas iš asmenų, kurie atlikinėjo visuomenei naudingus darbus, prieš tai sakė, kad dienos metu R. M. triukšmavo (duomenys neskelbtini), prie kiosko, kabinėjosi prie pardavėjos I. A.. Kol atvyko policijos pareigūnai, R pasišalino. Po keleto dienų sužinojo, kad R buvo išvežtas į Marių ligoninę ir ten gydėsi. Asmeniškai jam R. M. elgesys kelia įtarimų, kad jis yra neadekvatus. Tai sprendžia iš jo elgesio, bendravimo. R. M. kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją charakterizuoja patenkinamai, nes jis nelabai rūpinasi šeima, juo skundėsi kaimynai, kad jis konfliktuojantis asmuo, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, nedirbantis, o jei ir atlieka viešuosius darbus, tai be iniciatyvos (1 t., b. l. 68).

Liudytojos B. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos ji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad ji su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini) Šalia daugiabučio nuosavame name gyvena kaimynai A su sugyventiniu R. K., kuris yra policijos pareigūnas. 2016 m. spalio mėn. viduryje, dienos nepamena, apie 15 val. būdama namuose išgirdo beldimo garsą laiptinėje. Atidariusi buto duris, laiptinėje ji pamatė į tualeto duris kumščiu daužantį (duomenys neskelbtini) gyventoją R. M.. Ji jo paklausė, ko jis čia ieško, ko nori. R pasakė: „parodyk, kur mentas gyvena“. R buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Ji jam pasakė, kad jis nusileistų į pirmą aukštą ir paklausinėtų, ir jam jokio adreso nenurodė. Maždaug po savaitės laiko ji iš miestelio gyventojų sužinojo, kad R. M. spardė R. K. automobilius kieme ir jam grasino. Paties įvykio ji nematė. R. M. ji apibūdina kaip piktnaudžiaujantį alkoholiu, konfliktišką, priekabų asmenį (1 t., b. l. 72–73).

Liudytojo H. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad jis yra automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, šis automobilis registruotas jo vardu, bet šio automobilio naudotojas yra jo sūnus R. K.. Iš R pasakojimų jam žinoma, kad maždaug prieš du mėnesius į jo namų kiemą buvo atėjęs (duomenys neskelbtini) gyventojas R. M., sakė, kad jis apspardė jo kieme stovėjusį automobilį Toyota Corolla, apgadino jį ir jam grasino. Asmeniškai jis įvykio nematė. Nurodė, kad jei dėl automobilio Toyota Corolla apgadinimo bus padaryta turtinė žala, tai civilinį ieškinį pareikš R. K.. Taip pat nurodė, kad R. M. jam yra žinoma kaip kaimo gyventojas (1 t., b. l. 75–76).

2016-10-30 Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2016-10-30 kreipėsi pareiškėjas R. K., kuris nurodė, kad 2016-10-30 pas jį į kiemą atėjės R. M. spardė kieme stovėjusius automobilius ir jam grasino. Apžiūrėta įvykio vieta ir nurodyta, kad namo kiemas, esantis (duomenys neskelbtini)., yra neaptvertas, yra vieno aukšto namas, priešais namą, namo kieme, stovi trys automobiliai. Apžiūrėjus automobilį Toyota Corolla v. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad galinėje automobilio dalyje yra įlenkta metalinė automobilio dalis virš galinio bamperio. Ties įlenkta dalimi matyti purvo žymės. Automobilio ratai tvarkingi, stiklai nesudaužyti, tvarkingi. Kiti automobiliai tvarkingi, neapgadinti. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 1–4).

2016-11-02 Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis ,,Toyota Corolla“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis mėlynos spalvos, 5 durų. Apžiūrimo automobilio kėbulas turi daug senų smulkių pažeidimų. Apžiūrint galinę automobilio dalį, ant detalės, esančios tarp bagažinės dangčio ir buferio (bamperio) po valstybiniu automobilio numeriu, yra įlenkimas. Įlenkimo vietoje yra apie 24 mm ilgio ryškus įbrėžimas (1 t., b. l. 22–23).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2016-11-14 rašte Nr. 41 D (K)-1595 nurodyta, kad 2016-10-30 10 val. 20 min. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas dėl triukšmo viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Pateiktas pranešimo garsi įrašas (1 t., b. l. 18).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2-ojo psichiatrijos skyriaus Specialisto išvadoje Nr. 94TPK-178/2016 nurodyta, kad tiriamajam R. M. metu, artimu padarytai įstatymo uždraustai veikai, buvo diagnozuotas kliedesinis sutrikimas, tikslu įvertinti psichikos būseną, diferencijuoti psichikos sutrikimą, įvertinti, ar tiriamasis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, reikalinga atlikti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę (1 t., b. l. 121). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-326/2016 nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2016 m. spalio 30 d., ir šiuo metu, R. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas – F60.31 Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, F10.2 psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Taikyti priverčiamąsias medicinines priemones nereikalinga. R. M. nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. M. šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, duoti objektyvius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Su juo gali būti atliekami tyrimo veiksmai. Šiuo metu R. M. gali duoti objektyvius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. R. M. gali perteikti atliktų nusikalstamų veikų prasmę ir turinį. R. M. įtaigumas nėra padidėjęs, nėra patologinių fantazijų (1 t., b. l. 138–141).

Šių teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2016-10-30, apie 10 val. 20 min., viešoje vietoje įžūliu elgesiu, bendro naudojimo kieme, gyvenvietėje, prie namo (duomenys neskelbtini) niekino elementarias moralės bei elgesio normas, ignoravo žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodė aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, savo elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams ir aplinkai, tai yra tyčia spardė bei nenustatytu daiktu subraižė kieme stovėjusį nukentėjusiojo R. K. automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą H. K. vardu, po to, garsiai šaukdamas: ,,gaidy, išeik į lauką, aš tave užmušiu, duosiu į galvą“, grasino sumušti nukentėjusįjį R. K. ir sunaikinti jo turtą, t. y. tokiu įžūliu savo elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. įvykdė viešosios tvarkos pažeidimą, kas teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įst. Nr. X-1233, įsigal. nuo 2007-07-21).

Nors kaltinamasis neprisipažino subraižęs automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šį faktą, teismo nuomone, patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu duoti nuoseklūs liudytojų A. S. ir I. A. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. A. S. teisme patvirtino mačiusi kaltinamojo spyrimą į mašinos Toyota Corolla bamperį, į galinę dalį, mačiusi, kad kaltinamasis ,,atsitūpė prie mašinos Toyota Corolla, kažką darė krapštė“, I. A. teisme patvirtino pro kavinės langelį stebėjusi kaltinamąjį, kuris ,,priėjo prie mašinos, spyrė į galinį bamperį, po to į galinius ratus, po buvo pritūpęs.“ Nors pats nukentėjusysis kategoriškai ir negalėjo patvirtinti, kad būtent kaltinamasis subraižė automobilio galinę dalį (apdailos juostelė, esanti tarp bagažinės dangčio ir galinio bamperio), tačiau 2016-11-02 apklaustas kaip liudytojas R. K. nurodė, jog po kaltinamojo sulaikymo grįžęs į kiemą ir apžiūrėjęs automobilius pamatė, jog automobilio Toyota Corolla apdailos juostelė, esanti tarp bagažinės dangčio ir galinio bamperio, buvo įlenkta ir įbrėžta, ,,tai atskyriau dėl to, kad ant tos dalies buvo prilipęs šviežias purvas“, o, kaip matyti iš 2016-10-30 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (1 t., b. l. 1–4), ,,apžiūrėjus automobilį Toyota Corolla v. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad galinėje automobilio dalyje yra įlenkta metalinė automobilio dalis virš galinio bamperio. Ties įlenkta dalimi matyti purvo žymės.“ Kadangi įvykio metu automobilis buvo sugedęs ir juo nebuvo važinėjama, teismo nuomone, būtent paminėti parodymai ir šviežio purvo buvimas automobilio subraižymo vietoje duoda pagrindą konstatuoti esant nustatytą aplinkybę, jog automobilį subraižė būtent kaltinamasis kaltinamajame akte nurodytu laiku, tuo labiau, kad po įvykio kaltinamąjį pristačius į PK jam buvo nustatytas 1,73 prom. girtumas, kas reiškia, jog tam tikrų įvykio aplinkybių jis gali ir neprisiminti, tuo labiau, kad jis pats, 2016-10-31 apklaustas įtariamuoju, nurodė ,,buvau neblaivus įvykio metu, tad tiksliai ir detaliai įvykių detalių nelabai pamenu“ (1 t., b. l. 50–51).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-563/2009 ir kt.). Šiuo atveju bendro naudojimo kieme, kuriame turi teisę lankytis ir kiti asmenys, t. y. viešoje vietoje, 2016-10-30, apie 10 val. 20 min., t. y. poilsio dienos – sekmadienio – rytą, kaltinamojo žodžiais ir veiksmais buvo nutrauktas žmonių (nukentėjusiojo ir liudytojos A. S.) poilsis ir darbas (liudytojos I. A., dirbusios kioske).

Teismo nuomone, yra akivaizdu, jog kaltinamasis suprato (privalėjo suprasti), jog savo įžūliais veiksmais sutrikdys viešąją tvarką, kad tuo metu tiek gyvenamajame name, tiek atvirame jo kieme ir šalia gatvėje buvę (ar galėję bet kuriuo momentu ten patekti) asmenys pasijus nesaugiai, šokiruoti dėl jo elgesio nukentėjusiojo ir jo turto atžvilgiu, tačiau, to nepaisydamas, tuos neteisėtus veiksmus atliko. Tokie veiksmai pagrįstai įvertinti kaip pažeidžiantys viešą tvarką, nes jais buvo demonstruojama nepagarba tiek nukentėjusiajam, tiek ir aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl jų atsirado padariniai – buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ko pasekoje atvyko policijos pareigūnai. Tokie kaltinamojo veiksmai visiškai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais. Jis atskleidžiamas tiriant bei vertinant ir išorinius – objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan. Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais turi numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Kaltinamasis, veikdamas taip, kad į jo veiksmus ir žodžius sureaguotų nukentėjusysis, bendrais bruožais turėjo numatyti ir numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis. Tai numatydamas, jis tokių padarinių norėjo ir jų siekė, todėl jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įst. Nr. X-1233, įsigal. nuo 2007-07-21), požymius. Kaltinamojo teiginys, kad jo elgesį išprovokavo nukentėjusiojo, kaip pareigūno, neteisingas jo atžvilgiu ankstesnis elgesys, nepateisina kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, atliktų viešoje vietoje, matant ir/ar girdint kitiems asmenims, ir nepaneigia jo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jau aptartais duomenimis yra nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje, dėl mažareikšmės dingsties. Taip pat byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis prieš pat konfliktą būtų atlikęs kokius nors veiksmus kaltinamojo atžvilgiu, kurie būtų jį išprovokavę kaltinamąjį. Kaltinamojo veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, dėl menkavertės priežasties, įžūliu elgesiu ir grasinimais pademonstruojant nepagarbą aplinkiniams, ignoruojant elementarias moralės ir elgesio normas ignoravimą, kas, teismo nuomone, pagrindžia veikos teisingą kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įst. Nr. X-1233, įsigal. nuo 2007-07-21).

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nusikalstamos veikos stadiją, atsižvelgtina į tai, kad padaryta tyčinė nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika baigta, atsirado pasekmės – sutrikdyta viešoji tvarka, motyvai ir tikslai – chuliganiški. Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis nedirba, darbo biržoje sustabdytas registravimas 6 mėnesiams, gyvena su sugyventine, kuri vykdo individualią veiklą, bet jokių pajamų negauna, turi dvi nepilnametes dukras, gim. 2001-12-22, ir 2009-03-05 (1 t., b. l. 112), vartoja alkoholį, anksčiau yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 97–101), nėra sumokėjęs dalies jam paskirtų baudų (pvz., 87 Eur baudos, paskirtos 2014-01-22 pagal ATPK 131 str. 6 d., teistas, nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimas padarytas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei kad veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, t. y. recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl visų esminių jo nusikalstamų veikų kvalifikacijai reikšmingų aplinkybių, teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o skiriant bausmę bus atsižvelgiama į kaltinamojo parodymus.

Kaltinamajam gydytojo psichiatro 2004 m. ambulatoriškai konstatuota F 19.2, F 09, daugiau pas gydytoją psichiatrą ambulatoriškai jis nesilankė; nuo 2016-09-27 iki 2016-10-12 gydytas Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus psichiatrijos stacionare, nustatytos diagnozės – F 22.0 Kliedesinis sutrikimas, F 10.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas; daugiau pas psichiatrą nesilankė (1 t., b. l. 121). Kaip nurodyta 2016-11-24–2016-12-14 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-326/2016 (1 t., b. l. 138–141), kaltinamasis 2016-10-30 nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl jam konstatuotų psichinių sutrikimų taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių nereikalinga.

Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytą konkrečią nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, taip pat faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, sprendžia, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas, teismo nuomone, negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų. Todėl už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina arešto bausmė, numatyta įstatymo už šią nusikalstamą veiką pagal BK 49 straipsnį, paskiriant arešto bausmę, didesnę nei vidurkis (vidurkis – 52 paros). Konstatuotina, jog tik realia arešto bausme yra įmanoma pasiekti bausmės tikslus ir sulaikyti kaltinamąjį, kuris teisiamas nebe pirmą kartą, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Nustatyta, jog Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-08-04 baudžiamuoju įsakymu R. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį ir buvo nubaustas 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-10-13 nutartimi 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė buvo pakeista į 11 parų arešto bausmę, kurią kaltinamasis atliko nuo 2016-12-14 iki 2016-12-25 Kauno tardymo izoliatoriuje.

Nustatyta, kad R. M., vadovaujantis BPK 140 str., laikinai sulaikytas 2016-10-30 11 val. 35 min. (2 t., b. l. 2). 2016-10-31 Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo Bangos Bartkienės nutartimi R. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2016-10-31 iki 2016-11-30 (2 t., b. l. 10–12); 2016-11-23 teisėjos Jūratės Petraškienės nutartimi suėmimas pratęstas vienam mėnesiui, t. y. nuo 2016-11-30 iki 2016-12-30 (2 t., b. l. 17–19). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016-10-30 iki 2016-12-30, išskyrus laiką nuo 2016-12-14 iki 2016-12-25, kai kaltinamasis atliko arešto bausmę pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-10-13 nutartį. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu į bausmės pagal šį nuosprendį atlikimo laiką būtų įskaitytas ir Kauno tardymo izoliatoriuje išbūtas laikas nuo 2016-10-30 iki 2016-12-30, tokiu atveju tas pats nelaisvėje išbūtas laikas būtų įskaičiuotas į bausmę dvigubai, t. y. ir į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir kaip bausmė pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-10-13 nutartį.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Kardomoji priemonė – 2016-12-30 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini)., nesilankyti 9duomenys neskelbtini) nesiartinti prie šio gyvenamojo namo ne mažiau kaip 100 m atstumu (2 t., b. l. 28) – paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakuotė Nr. 1, kurioje yra elektroninė laikmena (CD kompaktinis diskas) su pranešimo garso įrašu – paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įst. Nr. X-1233, įsigal. nuo 2007-07-21) ir jam skirti 70 parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-10-30 iki 2016-12-30, išskyrus laiką nuo 2016-12-14 iki 2016-12-25, kai R. M. atliko arešto bausmę pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-10-13 nutartį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) nesilankyti (duomenys neskelbtini) nesiartinti prie šio gyvenamojo namo ne mažiau kaip 100 m atstumu – palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Pakuotę Nr. 1, kurioje yra elektroninė laikmena (CD kompaktinis diskas) su pranešimo garso įrašu, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.