- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-27
- Bylos Nr.
- A-39-1502-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Stasys Gudynas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. N.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių
- Kategorijos
- 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausiosios rinkimų komisijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. N. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam 2004 metais Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo suteikta teisė dalyvauti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą. Pareiškėjo tvirtinimu, po pirmo rinkimų turo jis kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją su prašymu suteikti jam teisę balsuoti antrame rinkimų ture. Teisė balsuoti jam nebuvo suteikta dėl neišduoto rinkėjo pažymėjimo. Pareiškėjo teigimu, dėl tokio atsakovo neveikimo jam buvo padaryta 50000 litų neturtinė žala, kuri pasireiškė jo pažeminimu, dvasiniais išgyvenimais. Pareiškėjo manymu, atsakovo neveikimu buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Europos Sąjungos Konvencija.
II.
Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalies nuostatas, žalos, padarytos valstybės institucijų neteisėtais veiksmais viešojo administravimo srityje, santykiai laikomi civiliniais teisiniais santykiais. Pagal Civilinio Kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. šiuo atveju Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje nustatytu pagrindu. Pagal Civilinio Kodekso 6.271 straipsnio nuostatas, tokiais atvejais atlyginama žala, atsiradusi dėl neteisėtų veiksmų. Atsakovo atstovė atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde nenurodė, kas ir kokiu pagrindu neišdavė jam rinkėjo pažymėjimo bei sukliudė realizuoti rinkimų teisę. VRK teigimu, Prezidento rinkimų įstatymo ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis 2004 metais Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą organizavimo metu, raštu kreipėsi į bausmės atlikimo vietos administraciją arba į apylinkės rinkimų komisiją ar aukštesnės pakopos rinkimų komisiją su prašymu įtraukti jį į rinkėjų sąrašus pagal bausmės atlikimo vietą. Taip pat atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą su skundu dėl rinkimų teisės pažeidimo kreipėsi, praėjus daugiau kaip 1 metams nuo rinkimų. Ši aplinkybė, VRK teigimu, kelia pagrįstas abejones pareiškėjo ketinimais ginti savo neva pažeistas teises.
III.
Tretysis suinteresuotas asmuo Šiaulių tardymo izoliatorius su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad 2004 m. birželio 8-10 d. bei birželio 21-23 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje vyko balsavimas paštu, renkant Lietuvos Respublikos Prezidentą bei Europos Parlamentą. Užtikrinant sklandų balsavimą, esantiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalinamiesiems bei nuteistiesiems balsavimo tvarka buvo paaiškinta žodžiu, pateikta rašytinė informacija į kiekvieną kamerą. Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, nuteistojo V. N. asmens byloje nebuvo nei Lietuvos Respublikos piliečio paso nei asmens tapatybės kortelės. Atsiliepime nurodoma, kad V. N. nepareiškė prašymo, būti įrašytam į rinkėjų sąrašą. Nepaisant to, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, V. N. buvo įrašytas į pageidaujančių balsuoti rinkėjų sąrašus, kurie buvo pateikti rinkimų apylinkei. Šiaulių tardymo izoliatorius V. N. rinkėjo pažymėjimo negavo. Atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas dėl rinkimų teisės pažeidimo į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją nesikreipė.
IV.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas V. N. 2004 metais Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų metu buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Remdamasis Bausmių vykdymo kodekso 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas konstatavo, kad kilusio ginčo santykiams yra taikytinos Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostatos. Remdamasis Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teismas konstatavo, kad bylos duomenys rodo, jog pareiškėjas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Byloje duomenų, patvirtinančių pareiškėjo raštišką prašymą įtraukti į jį į rinkėjų sąrašus rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra Šiaulių tardymo izoliatorius, nėra. Tokios aplinkybės pareiškėjas nenurodė ir savo skunde. Remdamasis Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 54 straipsnio 1 dalimi, teismas padarė išvadą, bausmės atlikimo vietose balsavimas vyksta tik paštu. Remdamasis Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl minėto pažymėjimo išdavinio. Be to, rinkėjo pažymėjimas yra išduodamas pateikus Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę. Tokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų pareiškėjas rinkimų dieną, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, neturėjo. Taip pat, remdamasis Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas įstatymo jam suteikta rinkėjų sąrašo apskundimo teise pasinaudojo. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostatos ginčo klausimu yra analogiškos.
Kadangi pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo, teismas ginčo teisiniams santykiams taikė Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas. Civilinei atsakomybei atsirasti būtina, kad egzistuotų visuma bendrųjų atsakomybės sąlygų: padaryta žala; žalą padariusio asmens neteisėti veiksmai; tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; žalą padariusio asmens kaltė. Byloje nėra nustatytos faktinės aplinkybės, kurios galėtų būti vertinamos kaip Vyriausiosios rinkimų komisijos ar kitų institucijų pareigūnų ir darbuotojų veikla, neatitinkanti įstatymo nuostatų ir pažeidžianti pareiškėjo teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjas nedeklaruodamas gyvenamosios vietos, nepateikdamas rašytinio prašymo įtraukti jį į rinkėjų sąrašą ir išduoti rinkėjo pažymėjimą, pats neatliko įstatyme nustatytų veiksmų, kurie sudarytų sąlygas tinkamai pasinaudoti rinkimų teise. Tai reiškia, kad valstybei neatsirado prievolė atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą.
V.
Apeliaciniu skundu V. N. prašo panaikinti 2006 m. vasario 24 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priteisti iš Vyriausiosios rinkimų komisijos 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Be motyvų, išdėstytų skunde pirmosios instancijos teismui, apeliantas nurodo, kad VRK klaidina teismą, sakydama, kad pareiškėjas tik po daugiau nei metų kreipėsi dėl pažeistų teisių. Pareiškėjas nurodo, kad po rinkimų 2004 m. birželio 28 d. kreipėsi į Šiaulių prokuratūrą, kuri jo skundą persiuntė miesto savivaldybei, iš kurios atsakymas negautas. Taip pat 2004 metais pareiškėjas kreipėsi dėl balsavimo į Seimo kontrolierių. Tą patvirtina Šiaulių TI ir Seimo kontrolieriaus išvados. Pareiškėjas nurodo, kad esant Šiaulių TI kameroje, neįmanoma žinoti Prezidento rinkimų įstatymo bei visų Europos sąjungos teisės aktų. Be to, ir Šiaulių TI patvirtina faktą, kad pareiškėjo pavardė buvo įrašyta prie visų pageidaujančių balsuoti. Rinkėjo pažymėjimas pareiškėjui nebuvo išduotas net nenurodant priežasties, kodėl.
VI.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vyriausioji rinkimų komisija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
VRK nuomone, pirmosios instancijos teismas išsiaiškino visas reikšmingas bylai aplinkybes, t. y. tai, kad apeliantas nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos, nebuvo raštu pateikęs prašymo įrašyti jį į rinkėjų sąrašą toje apylinkėje, kurioje atlieka bausmę, taip pat nesikreipė dėl rinkėjo pažymėjimo išdavimo, todėl pagal teisės aktų nuostatas jam pagrįstai nebuvo ir negalėjo būti išduotas rinkėjo pažymėjimas, suteikiantis teisę balsuoti. Ta aplinkybė, kad Šiaulių TI administracija buvo įtraukusi jį į visų bausmę atliekančių ir pageidaujančių balsuoti asmenų sąrašą, nėra teisiškai reikšminga, nes teisė balsuoti gali būti realizuojama tik asmeniškai atlikus įstatyme nurodytus veiksmus, liudijančius asmens valią dalyvauti rinkimuose.
VII.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo Šiaulių tardymo izoliatorius prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra. Atsiliepimą grindžia argumentais, išdėstytais atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 23⁹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rinkėjai, esantys bausmės atlikimo vietose, įrašomi į rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, iki pateko į bausmės atlikimo vietą. Jeigu asmuo, esantis bausmės atlikimo vietoje, raštu prašo, jis įrašomas į rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta.
Analogiškos nuostatos yra numatytos ir Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje.
Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas raštu neprašė, kad būtų įrašytas į rinkėjų sąrašą rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje buvo pareiškėjo bausmės atlikimo vieta. Todėl jis galėjo būti įrašytas į sąrašą tik tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jis nuolat gyveno, iki pateko į bausmės atlikimo vietą. Valstybės institucijų veiksmai neįrašant pareiškėjo į rinkėjų sąrašą, jo bausmės atlikimo vietos rinkimų apylinkėje yra teisėti. Neįrašius pareiškėjo į rinkėjų sąrašą, nebuvo teisinio pagrindo išduoti jam rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, rinkėjo pažymėjimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. Kadangi, neįrašydamos pareiškėjo į rinkėjų sąrašą ir neišduodamos rinkėjo pažymėjimo rinkimų apylinkėje, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, valdžios institucijos elgėsi teisėtai, teisinio pagrindo žalos atlyginimui neatsirado. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. pareiškėjo teiginys apeliaciniame skunde, kad jis nežinojo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo ir Europos Sąjungos teisės aktų, teismo sprendimui reikšmės neturi.
Dėl to, kas pasakyta, pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.