Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, sekretoriaujant Indrei Matijošienei, dalyvaujant ieškovo atstovams V. P., advokato padėjėjui V. L., atsakovei O. Č., jos atstovui R. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo 898-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovei O. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pateiktu ieškiniu (b.l. 60-61, t. II) prašo teismo priteisti iš atsakovės 257,05 Eur (887,55 Lt) skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys teisme pateiktas po 2014-03-28 teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-17981-614/2014 priėmimo, todėl šios civilinės bylos iškėlimo diena laikytina teismo įsakymo priėmimo diena – 2014-03-28 (b.l. 32, t. I).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovei O. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso 60,70 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 24-28, t. I, CPK 179 str. 3 d. ). Nuosavybės teisę į šį butą ji yra įgijusi 1993-01-15 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (CPK 179 str. 3 d.). Namui (duomenys neskelbtini), administruoti šio namo savininkai 2002-10-03 įsteigė 898-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją (toliau ir Bendrija). Šiuo metu Bendrija veikia pagal 2013-07-29 Juridinių asmenų registre registruotus 898-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatus (b.l. 3-11, t. I) (toliau – galiojantys Bendrijos įstatai), o iki tol – pagal 2002-12-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Rejestro tarnyboje registruotus įstatus (b.l. 61-67, t. I) (toliau – pirminiai Bendrijos įstatai). Pirminiuose Bendrijos įstatuose buvo įtvirtinta, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, jos tikslas – racionaliai ir efektyviai eksploatuoti namą, jo inžinierinę įrangą ir jam priskirtą žemės sklypą, organizuojant valdymą ir priežiūrą, o uždaviniai – daugiabučio namo valdymas, bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo naudojimas, priežiūra ir tvarkymas (1, 4, 5 p.). Pagal pirminius Bendrijos įstatus bendrijos narys privalėjo laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdybos ir revizoriaus sprendimus, atsiskaityti nustatyta tvarka už teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas, apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat ir žemės sklypo naudojimu ir priežiūra proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje, atsakyti pagal savo prievoles (31.1, 31.5, 31.6, 31.9 p.). Bendrijos narys neprivalėjo apmokėti tų išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (34 p.). Pirminiais Bendrijos įstatais nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdybos nariams, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką teisė buvo suteikta bendrijos narių susirinkimui (42.4 p.), o pagal bendrijos narių susirinkimo nustatytą tvarką organizuoti bendrijos ūkinę veiklą, susijusią su bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, pagal bendrijos susirinkimo sprendimus naudoti bendrijos lėšas ir tvarkyti jos sąskaitas bankuose, kontroliuoti kaip daugiabučio namo patalpų savininkai vykdo savo prievoles, susijusias su bendro naudojimo objektų priežiūra ir naudojimu, buvo pavesta bendrijos valdybai, t.y. Bendrijos valdymo organui, vadovaujančiam bendrijos veiklai tarp bendrijos narių susirinkimų (49, 54.3, 54.6, 54.7 p.). Galiojančiuose Bendrijos įstatuose bendrijos visuotinio narių susirinkimo teisės nebuvo detalizuotos, nurodant tai, kad visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija atitinka įstatyme nustatytą, be to, susirinkimas gali deleguoti kai kurias savo teises bendrijos valdymo organui (25, 27 p.). Bendrijos valdybai galiojančiuose Bendrijos įstatuose buvo priskirta priimti sprendimus dėl imperatyvių įstatymų normų taikymo bendrijos veikloje, tvirtinti įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu susirinkimas valdybai tokią funkciją deleguoja (48.1, 48.2 p.).

Iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nors Bendrija buvo įsteigta 2002-10-03, Bendrijos valdymo organai buvo išrinkti tik 2009-07-07 Bendrijos visuotiniame susirinkime (b.l. 79-83, t. I), o namas Bendrijai buvo perduotas administruoti UAB „Fabeta“ 2009-09-16 teisių ir prievolių, susijusių su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimu ir kokiu tvarkymu perdavimu aktu (b.l. 115-116, t. II). Perėmusi namo (duomenys neskelbtini), administravimą Bendrija įteikė atsakovei mokėjimo pranešimą už 2009 m. rugsėjo mėn., kuriame buvo nurodyta sumokėti 54,07 Lt Bendrijai už administravimą, šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūrą, šalto vandens priežiūrą, buitinių atliekų išvežimą, bendrų patalpų elektros energiją ir bendrų patalpų valymą, taip pat sumokėti 250 Lt už stogo remontą. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad rinkti stogo remonto darbams po 250 Lt nuo kiekvieno buto buvo nutarta 2009-07-08 Bendrijos valdybos posėdyje (b.l. 163, t. I). Byloje nėra duomenų, kad 2009-07-08 Bendrijos valdybos posėdžio protokolas, kuriame šis sprendimas motyvuotas stogo remonto poreikiu, būtų panaikintas ar nuginčytas teismine tvarka (CPK 178 str.). Priešingai, iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad namo (duomenys neskelbtini), stogo remontas tuo metu buvo būtinas, nes į viršutinio aukšto butus per stogą skverbėsi vanduo. Namo (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros žurnale dar 2009-09-04 Bendrijos pirmininko yra padarytas įrašas, kad stogo danga yra susidėvėjusi, lietui lyjant vanduo patenka į viršutinio aukšto butus, viršutinio aukšto laiptinėje matyti užliejimo žymės (b.l. 83-84, t. II), o 2010-01-19 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus rašte nurodyta, kad atlikus patikrinimą nustatyta, kad namo (duomenys neskelbtini), stogo danga susidėvėjusi, lyjant lietui vanduo patenka į viršutinio aukšto butus, viršutinio aukšto laiptinėje prie elektros skydelio matyti užliejimo žymės, taip pat nurodyta, kad nustačius konstrukcijų ar inžinierinės įrangos kritinę būklę būtina imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų pasekmių (b.l. 127-128, t. III). Stogo remonto darbams atlikti ieškovas 2010-04-09 sudarė stogo remonto darbų sutartį Nr. 10-04-09 su A. B., pagal kurią A. B. įsipareigojo atlikti sutartyje nurodomus darbus (nuimti nuo parapetų apskardinimą, pastatyti ventiliacijos kaminėlius, nuvalyti ir išlyginti stogą, užnešti stogo remonto medžiagas ant stogo, priklijuoti stogo dangą, apklijuoti stogelius virš balkonų, suremontuoti ventiliacijos šachtas (stogelius), išvežti statybines atliekas nuo stogo) už 3483,22 Lt (b.l. 95, t. I). Sutartyje nebuvo numatyta, kad darbai bus atliekami už A. B. medžiagas. 2010-04-23 ieškovas surašė stogo remonto darbų priėmimo perdavimo aktus, kuriuose nurodė, kad visi sutartyje nurodyti darbai yra atlikti, o už darbus ir jiems panaudotas medžiagas išleista 8902 Lt suma (b.l. 93-94, t. I). Tokios sumos išleidimo faktą iš esmės pagrindžia ir ieškovo į bylą pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai (b.l. 175-178, 132, 164, 165-166, 187-194, t. I, b.l. 35-38, 64-66, t. II). Byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo teismui teigti, kad namo (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbai 2010-04-23 nebuvo atlikti ar buvo atlikti netinkamai (CPK 185 str.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris, 2012-11-08 atrankos būtų apžiūrėjęs gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad 2010 m. yra atliktas stogo dangos remontas (b.l. 81-82, t. II), o 2015-04-09 statinio neeilinės stogo apžiūros akte konstatuota, kad ruloninėje stogo dangoje susiformavusių pūslių nepastebėta, parapetai uždengti skarda, vandens nutekėjimui nuolydžiai atitinka ruloninės stogo dangos STR reikalavimus, stogas sausas, nėra šiukšlių, vandens surinkimo įlajos švarios (b.l. 11-13, t. III).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad mokėjimo pranešimus už laikotarpiu nuo 2009 m. spalio iki 2012 m. liepos mėnesio suteiktas paslaugas atsakovei ir kitiems namo (duomenys neskelbtini), savininkams ieškovas skelbdavo viešai skelbimų lentoje, esančioje name (duomenys neskelbtini) (b.l. 86, t. I, b.l. 114-162, 184-185, t. II), o mokėjimo pranešimus už laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio iki 2014 m. spalio mėnesio suteiktas paslaugas – vėl įteikdavo atsakovei asmeniškai (b.l. 90-91, t. I, b.l. 89-113, t. II). Atsakovė šiuose mokėjimo pranešimuose nurodomas sumokėti Bendrijai sumas skirtingais laikotarpiais apmokėdavo skirtingai: tam tikrais mėnesiais ji sumokėdavo mokėjimo pranešimuose nurodomą visą sumą, tam tikrais mėnesiais sumokėdavo daugiau, o tam tikrais mėnesiais sumokėdavo mažiau (b.l. 2-25, t. II, b.l. 138-161, t. I). Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad atlikdama mokėjimus ji kiekvieną mėnesį pasiskaičiuodavo, kurios sumos ji neturi mokėti, ir jos Bendrijai nemokėdavo, atlikdama mokėjimus, ji nenurodydavo už kokias paslaugas ji moka ar kurias konkrečiai paslaugas ji mokėti atsisako. Ieškovo skaičiavimais atsakovė ieškovui laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki 2014 m. spalio mėnesio yra nesumokėjusi 887,55 Lt (b.l. 62-63, t. II). Atsakovė su tokia suma nesutinka.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų – mokėjimo pranešimų už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. spalio mėnesio nustatyta, kad ieškovas atsakovei yra suteikęs paslaugų ar atlikęs darbų, susijusių su namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimu ir priežiūra, už 4 774,03 Lt (b.l. 90-91, t. I, b.l. 89-162, 173-174, 184-185, t. II). Atsakovė ieškovo nurodomų kaip suteiktų paslaugų sumos neginčija, sutikdama, kad būtent tokią sumą ieškovas reikalavo sumokėti atsakovės minėtu laikotarpiu (b.l. 44-46, t. I). Tačiau atsakovė nurodo pirmiausia tai, kad ji yra sumokėjusi daugiau nei nurodo ieškovas. Atsakovės skaičiavimu, ji per laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo iki 2014 m. lapkričio mėnesio sumokėjo ieškovui 3944,79 Lt, dėl ko, jos teigimu, ieškovas nepagrįstai jos skola įvardija 887,55 Lt, o ne 829,24 Lt sumą (b.l. 44-46, t. I). Ištyrus į bylą pateiktus mokėjimus, dėl kurių teisingumo tarp šalių ginčo nekyla, teismas sutinka, kad ieškovas nepagrįstai, prašydamas iš ieškovės priteisti skolą už jo suteiktas paslaugas iki 2014 m. spalio mėnesio, neįtraukia atsakovės atlikto mokėjimo 2014-11-30 58,32 Lt sumai (b.l. 36, t. III), dėl atsakovės skola mažėja iki 892,23 Lt (887,55 Lt – 58,32 Lt). Tačiau teismas pažymi, kad kita atsakovės nurodoma bylos nagrinėjimo teisme metu sumokėta ieškovui suma 172,44 Lt (b.l. 39-40, t. I) yra įtraukta į ieškovo lentelę, apskaičiuojant atsakovės skolą, todėl šia suma jos skola nemažintina (b.l. 62-63, t. II).

Atsakovė savo atsikirtimus grindžia ir tuo, kad ieškovas, atlikdamas atsakovės atliktų mokėjimų įskaitymą, nepagrįstai jos sumokėta 172,44 Lt kaupiamųjų lėšų suma dengė įsiskolinimą pagal kitas paslaugas. Atsakovė teisė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 390 patvirtintą Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašą bendrojo naudojimo objektų valdytojas banke ar kitoje kredito įstaigoje turi atidaryti atskirą patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitą, o visos patalpų savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam patalpų savininkui atskirai (12, 13 p.). Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamam ginčui dėl atsakovės skolos už ieškovo suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo iki 2014 m. spalio mėnesį šios atsakovės nurodomos aplinkybės nereikšmingos, nes jos niekaip neįtakoja nei skolos už ginčo laikotarpį fakto, nei jos dydžio: pagal pačios atsakovės sudarytą lentelę ji kaupiamųjų lėšų visą laiką ieškovui nemokėjo, o jas sumokėjo už šį laikotarpį tik iš dalies 2014-04-28 mokėjimu.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82-4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2009-11-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu įvardijo konkrečias sumas, kurių ji ieškovui apmokėti nesutinka, o tokį nesutikimą grindė tuo, jog dėl jų nėra priimto visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimo, ji pati tokioms išlaidoms patirti sutikimo nedavė. Be to, atsakovė kėlė abejones dėl tokių išlaidų patyrimo fakto, savo poziciją grįsdama tuo, kad ieškovas pagal įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisykles privalo įrodyti jo teikiamo ieškinio pagrindą. Tokioms nepagrįstoms išlaidoms atsakovė priskyrė ieškovo jai paskaičiuotas išlaidas už namo stogo remontą 2009 m. rugsėjo mėn. (250 Lt), išlaidas už ventilių remontą 2011 m. kovo, balandžio mėn. (6,91 Lt x 2), išlaidas už siūlių remontą 2011 m. rugsėjo, spalio mėn. (2,89 Lt + 4,89 Lt), 2012 m. sausio mėn. (4,97 Lt), 2014 m. rugpjūčio mėn. (25,15 Lt), avarijų likvidavimo darbų išlaidas 2013 m. sausio, gruodžio mėn. (0,82 Lt + 6,28 Lt), 2014 m. spalio mėn. (6,01 Lt), bendrų patalpų apšvietimo instaliacijos darbus ir komplekto detales 2013 m. sausio, vasario, kovo mėn. (9,12 Lt + 9,58 Lt + 11,95 Lt), statinio apžiūros, pastato būklės įvertinimo išlaidas 2013 m. gegužės, birželio mėn. (28,75 Lt), 2014 m. sausio mėn. (38,32 Lt), ūkio išlaidas 2010 m. rugpjūčio, spalio mėn. (29 Lt +12,50 Lt), 2012 m. liepos-rugpjūčio mėn. (3,70 Lt +1,36 Lt), spalio-lapkričio mėn. (2,73 Lt + 1,69 Lt), 2013 m. sausio-birželio mėn. (4,10 Lt + 1,49 Lt + 2,57 Lt + 1,08 Lt + 0,18 Lt), 2014 m. sausio, kovo, balandžio, rugpjūčio-rugsėjo mėn. (0,59 Lt + 0,67 Lt + 2,54 Lt + 0,47 Lt + 1,48 Lt). Nurodytas išlaidas ieškovė ginčijo taip pat tuo aspektu, kad jos paskaičiuotos nesiremiant įstatyme įtvirtinta proporcingumo taisykle. Be šių tokioms nepagrįstoms ir proporcingumo taisyklės nesilaikant paskaičiuotoms išlaidoms atsakovė priskyrė banko paslaugų išlaidas, išlaidas už bendrų patalpų valymą, išlaidas už elektros energiją, administravimo išlaidas . Toliau teismas sprendime pasisako dėl kiekvienų iš šių išlaidų atskirai.

Dėl namo stogo remonto

Byloje nustatyta, kad 2010-04-09 organizuojant namo (duomenys neskelbtini), stogo remontą jis buvo kritinėje būklėje – danga buvo susidėvėjusi, lietui lyjant vanduo patekdavo į viršutinius aukšto butus, viršutinio aukšto laiptinėje prie elektros skydinės buvo matyti užliejimo žymės. Byloje taip pat nustatyta, kad esant tokiai namo (duomenys neskelbtini), stogo būklei jo remonto klausimą sprendė name (duomenys neskelbtini), bendrijos valdymo organas – Bendrijos valdyba. Atsakovė teigia, kad toks Bendrijos valdymo organo sprendimas yra niekinis, nes priimti sprendimą dėl namo (duomenys neskelbtini), remonto galėjo tik visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, o nesant tokio Bendrijos narių susirinkimo sprendimo atsakovė negali būti įpareigota sumokėti stogo remonto išlaidas, su kuriomis ji nesutinka. Teismas su tokiais atsakovės argumentais negali sutikti.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigą jas apmokėti. Pagal CK 4.83 str. 4 d. butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 str. 4 d. nuostata papildo CK 4.82 str. 3 d. ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 str. 4 d. nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012). Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti pastarąsias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo.

Pirminiuose Bendrijos įstatuose buvo apibrėžta, kas laikytina pastato bendrojo naudojimo priežiūros ir naudojimo privalomaisiais reikalavimais (35 p.). Tai ne tik įstatymuose, bet ir valstybės ir savivaldybių institucijų teisės aktais patvirtintuose norminiuose dokumentuose (techniniuose reglamentuose, priežiūros bei naudojimo taisyklėse ir kituose) nustatyti privalomi pastato konstrukcijų mechaninio atsparumo ir stabilumo, priešgaisrinės saugos, higienos, aplinkosaugos ir kiti specialieji reikalavimai. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 sprendimu Nr. 30-2050 patvirtintą namo (duomenys neskelbtini), remonto organizavimo ir atlikimo metu galiojusį Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašą ruloninės stogo dangos smulkių defektų šalinimas (susidariusių vandens pūslių, įlajų, stogo dangos smulkių defektų šalinimas) vienareikšmiškai buvo priskirtas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros eksploatavimo darbams (1.4.1 p.), o šie darbai pagal minėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-19 sprendimu Nr. 30-2050 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus buvo priskirti priemonei, skirtai gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti (3 d.). Todėl teigti, kad šie darbai nebuvo susiję su privalomaisiais statinio priežiūros reikalavimais, teismas neturi pagrindo. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-06-21 įsakymu Nr. D1-347 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“. Pastarajame statybos techniniame reglamente pažymėta, kad mažinant ardančiuosius klimato poveikius būtina prižiūrėti, kad būtų tvarkingi išorės atitvarų (tarp jų stogo) drėgmę izoliuojantys įrenginiai, būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, kt.) (11.1, 11.2 p.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius jo nurodomą stogo remontui išleistą 8902 Lt sumą. Byloje nėra įrodymų, kurie šią darbų sumą leistų teismui vertinti kaip aiškiai nepagrįstą ar per didelę. Aplinkybė, kad tokia darbų suma buvo nustatyta ieškovui pasirenkant rangovą ne viešo konkurso tvarka, savaime nėra pagrindu šią sumą vertinti kaip aiškiai nepagrįstą ar per didelę. Tokiam teiginiui pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Aplinkybė, kad ieškovas nėra išsaugojęs bituminio polimerinio hermetiko kvito 59,30 Lt sumai, vertinant visumą byloje surinktų įrodymų, taip pat nesudaro pagrindo abejoti šių išlaidų dydžiu. Jų dydžiu neleidžia abejoti ir kiti smulkūs sumų, nurodytų 2009-04-23 stogo remonto atliktų darbų akte, neatitikimai lyginant su kitais byloje surinktais įrodymais, į ką apeliavo atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu. Pavyzdžiui, atsakovė nurodė, kad ieškovas nepagrindė propano butano už 502 Lt įsigijimo fakto, tačiau neįvertino to, kad 2010-04-13 PVM sąskaitoje faktūroje 150,04 Lt sumai yra nurodoma kaina tik už 2 vnt. propano butano, kai buvo panaudoti 7 vnt. (b.l. 132, t. I), iš 2010 m. balandžio mėn. pirkimo operacijų žurnalo ir jį pagrindžiančių dokumentų matyti, kad dyzelinui įsigyti buvo išleista papildomai dar 353,09 Lt suma (b.l. 187-188, t. I). Taip pat atsakovė nurodo, kad ieškovas išmokėjo remonto darbui atlikusiam asmeniui didesnę nei sulygtą sumą, tačiau neįvertina, kad toks padidėjimas buvo nulemtas to, kad šis asmuo atliko daugiau darbų nei nurodyta sutartyje, turėjo papildomų išlaidų, kurių sutartimi nebuvo prisiėmęs, kas ir yra nurodyta 2004-09-23 stogo remonto atliktų darbų akte (CPK 178 str.). Byloje taip pat nustatyta, kad šie darbai ne tik buvo priimti ieškovo kaip atlikti tinkamai, bet ir šių darbų rezultatu yra naudojamasi iki šiol. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovės samprotavimai, jog namo (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbai nepriimti tinkamai ar atlikti netinkamai. Rangos teisiniuose santykiuose darbų priėmimo-perdavimo akto surašymas ar pasirašymas nelaikytinas vieninteliu įrodymu, leidžiančiu spręsti dėl darbų pagal rangos sutartį tinkamo atlikimo iš rangovo pusės. Tokiu įrodymu teismų praktikoje pripažįstamas ir darbų užsakovo naudojimasis darbų rezultatu.

Kita vertus, teismas negali sutikti, kad atsakovei pagrįstai buvo priskirti mokėti būtent 250 Lt už namo (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Atsakovė daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), valdo 60,70 kv. m ploto gyvenamąją patalpą. Įvertinus tai, kad visi butai name (duomenys neskelbtini), užima 2536,02 kv. m (b.l. 24-28, t. I), atsakovei turėtų tekti 2,39/100 dalis išlaidų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniesiems pagerinimams atlikti. Todėl prašoma priteisti 250 Lt suma už namo stogo remontą mažintina iki 212,76 Lt sumos (8902 Lt x 2,39/100), konstatuojant, kad 37,24 Lt šių išlaidų ieškovas iš atsakovės prašo nepagrįstai.

Dėl ventilių, siūlių remonto, avarijų likvidavimo darbų, bendrų patalpų apšvietimo instaliacijos darbų, statinio apžiūros, pastato būklės įvertinimo išlaidų

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad 2011 m. balandžio mėnesį UAB „Kripka“ atliko susidėvėjusių ir neveikiančių bendrųjų inžinierinių sistemų remonto darbus name (duomenys neskelbtini) (šalto, karšto vandens ir cirkuliacinio vandentiekio stovų ventilių keitimo darbus) (b.l. 47, 54, t. III). Už šių darbų atlikimą bendrijai buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra 1572,62 Lt sumai (b.l. 55-57, t. I). Iš į bylą pateiktų mokėjimo pranešimų (b.l. 184, 133, 140, t. II) nustatyta, kad išlaidų už ventilių remonto darbus dalis atsakovei buvo išdėstyta per 6 mėnesius nuo 2011 m. kovo iki 2011 m. rugpjūčio mėn. po 6,91 Lt, t.y. viso 41,46 Lt. Vertinant ieškovo paaiškinimus, jog tam tikrą laiką mokesčiai už teikiamas paslaugas atsakovei buvo skaičiuojami nesilaikant proporcingumo taisyklės, išlaidų sumas dalinant po lygiai butų savininkams, tikėtina, kad ši suma buvo apskaičiuota nuo mokėjimo pranešimuose nurodytos, tačiau įrodymais nepagrįstos didesnės sumos – 1657,78 Lt (1657,78 Lt x 40) (b.l. 184-485, t. II). Atsakovė už ventilių remontą 2011 m. kovo, balandžio mėnesiais nesumokėjo 13,82 Lt (b.l. 44, t. III), o tokį nemokėjimą grindė tuo, kad ji tokioms išlaidoms patirti sutikimo nedavė, o namo savininkai nepriėmė dėl jų sprendimo įstatymo nustatyta tvarka.

Vertinant šiuo atsakovės atsikirtimus sutiktina, kad į bylą nėra pateiktų įrodymų, kad dėl šių darbų atlikimo namo (duomenys neskelbtini), savininkai būtų priėmę sprendimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 str. nustatyta tvarka (CPK 178 str.). Tačiau tai negali būti pagrindu ieškovo reikalavimą atlyginti išlaidas už susidėvėjusių ir neveikiančių bendrųjų inžinierinių sistemų remontą laikyti nepagrįstu, nes šie darbai, teismo vertinimu, jų atlikimo metu buvo priskirti privalomiesiems statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimams, nustatytiems Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Šio Reglamento 7 punkte buvo numatyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais). Susidėvėjusių ir neveikiančių bendrųjų inžinierinių sistemų remontas negali būti vertinamas kitaip kaip gyvenamojo namo inžinierinės įrangos techninis aptarnavimas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2004-06-21 įsakymu Nr. D1-347 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas, laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (10.2, 10.3 p.). Vertinant ieškovo atsakovei paskaičiuotą mokėti sumą už ventilių remontą 2011 m. balandžio mėn., tokio dydžio sumos priskyrimas atsakovei pripažintinas nepagrįstu, nes byloje nustatyta, kad atsakovei turėtų tekti tik 2,39/100 dalis išlaidų, panaudotų namo reikmėms, t.y. 37,59 Lt išlaidų už ventilių remontą. Todėl konstatuotina, kad už ventilių remontą 2011 m. balandžio mėn. ieškovas atsakovei nepagrįstai priskaičiavo 3,87 Lt.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad 2011 m. spalio mėn. F. Ž. individuali įmonė atliko namo (duomenys neskelbtini), siūlių remontą už 2350 Lt sumą (b.l. 58-59, t. III). Ši suma buvo paskirstyta mokėti namo savininkams per penkis mėnesius laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2012 m. vasario mėn., mokėtiną sumą apskaičiuojant bendrą šių darbų atlikimo išlaidų sumą padalinus iš butų skaičiaus (b.l. 48, t. III). Atsakovei buvo paskaičiuota mokėti 58,75 Lt suma (2350 Lt /40). Atsakovė išlaidas už siūlių remontą 2011 m. spalio mėn. atsisakė padengti 12,75 Lt dalyje (b.l. 44, t. III), nurodydama, kad jos paskaičiuotos neproporcingai jos turimai nuosavybės daliai, joms patirti ji sutikimo nedavė, o namo savininkai nepriėmė sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka. Vertinant šiuo atsakovės atsikirtimus sutiktina, kad į bylą nėra pateiktų įrodymų, kad dėl šių darbų atlikimo namo (duomenys neskelbtini), savininkai būtų priėmę sprendimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 str. nustatyta tvarka (CPK 178 str.). Tačiau šie darbai priskirtini privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (7 p.), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2004-06-21 įsakymu Nr. D1-347 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ (10.2, 10.3, 11.5, 11.6 p.), nes jais buvo siekiama užkirsti kelią 2011-10-03 konstatuotam sienų drėkimui, kampų pelijimui (b.l. 83, t. II). Vertinant ieškovo atsakovei paskaičiuotą mokėti sumą už namo sienų siūlių remontą 2011 m. spalio mėn., tokio dydžio sumos priskyrimas mokėti atsakovei pripažintinas nepagrįstu, nes byloje nustatyta, kad atsakovei turėtų tekti tik 2,39/100 dalis išlaidų, panaudotų namo reikmėms, t.y. 56,17 Lt išlaidų už namų siūlių remontą. Todėl konstatuotina, kad už namo siūlių remontą 2011 m. spalio mėn. ieškovas atsakovei nepagrįstai priskaičiavo 2,58 Lt.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad namo (duomenys neskelbtini), siūlės buvo remontuotos ir 2014 m. rugpjūčio mėn., ką patvirtina ieškovo ir atsakovo 2014-08-29 surašytas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas ir sąskaita faktūra 1050 Lt sumai (b.l. 126-127, t. IV). Už šias išlaidas atsakovei ieškovas paskaičiavo mokėti 25,15 Lt (b.l. 111, t. II), tačiau šias išlaidas atsakovė atsisakė mokėti (b.l. 46, t. III). Nekartodamas aukščiau nurodytų argumentų, teismas nepaisant to, kad šiems darbams atlikti nebuvo priimtas namo (duomenys neskelbtini), savininkų sprendimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 str. nustatyta tvarka, konstatuoja, jog atsakovei tenka atlyginti šių darbų išlaidas, nes šios išlaidos priskirtinos privalomiesiems statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimams. Vertinant ieškovo atsakovei paskaičiuotą mokėti sumą už namo sienų siūlių remontą 2014 m. rugpjūčio mėn., konstatuotina, kad ieškovas už stogo siūlių remontą 2014 m. rugpjūčio mėn. atsakovei 25,15 Lt sumą iš esmės paskaičiavo pagrįstai (1050 Lt x 2,39/100).

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad namo (duomenys neskelbtini), siūlių remontas už 500 Lt sumą buvo atliktas ir 2010-10-11 (b.l. 21-22, t. IV), o jų remonto išlaidos buvo nurodytos 2010 m. spalio mėn. mokestiniame pranešime (b.l. 126, t. II). Nors atsakovė nurodo, kad su šiomis išlaidomis ji taip pat nesutinka, teismas jų pagrįstumo nevertina, nes iš atsakovės pateiktų mokėjimo dokumentų, sudarytos mokėjimų lentelės matyti, kad šias išlaidas atsakovė padengė pilnai dar 2010 m. (bl. 8, t. II).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ taip pat numatyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas taip pat gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7 p.). Todėl išlaidas, susijusias su gyvenamajame name įvykusiomis avarijomis, namo gyventojams tenka pareiga atlyginti nepriklausomai nuo to, ar tokioms išlaidoms jis teikė savo sutikimą ar ne. Reikalauti dėl tokių darbų atlikimo kviesti Bendrijos narių visuotinį susirinkimą, teismo vertinimu, būtų neprotinga (CK 1.5 str.), nes imtis veiksmų likviduoti avarijas už namo priežiūrą atsakingas asmuo turi nedelsdamas. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2013-11-07, 2013-11-12, 2014-01-19 name (duomenys neskelbtini), įvyko avarijos (nenuteka/kyla vanduo dėl užsikimšusio bendro nuotekų vamzdžio rūsyje, kyla nuotekos kriauklėje dėl užsikimšusio bendro virtuvės nuotekų stovo), kurioms likviduoti buvo kviesta UAB „Grinda“ (b.l. 118, 120, t. III). Už suteiktas paslaugas ieškovui buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros GAV Nr. 0003480 306,31 Lt sumai, GAV Nr. 0003740 158,55 Lt sumai (b.l. 117-119, t. III). Šios išlaidos atsakovei buvo įtrauktos į 2013 m. gruodžio mėn. mokamąjį pranešimą – 7,34 Lt (b.l. 105, t. II), kurių atsakovė neapmokėjo 6,28 Lt dalyje (b.l. 46, t. III), ir į 2014 m. vasario mėn. mokamąjį pranešimą – 3,80 Lt (b.l. 107, t. II), kurias atsakovė apmokėjo (b.l. 46, t. III). Įvertinus tai, kad 2013-11-07, 2013-11-12 vykusių avarijų likvidavimo išlaidų, kurios besąlygiškai susijusios su privalomaisiais statinio naudojimo ir techninės priežiūros reikalavimais, suma buvo lygi 306,31 Lt, konstatuotina, kad atsakovei 7,34 Lt suma iš esmės buvo paskaičiuota teisingai (306,31 Lt x 2,39/100). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovo paaiškinimų taip pat nustatyta, kad 2014-09-12, 2014-09-19 name (duomenys neskelbtini), taip pat įvyko avarijos (kyla nuotekos dėl užsikimšusio bendro nuotekų stovo), kurioms likviduoti buvo kviesta ir vėl UAB „Grinda“ (b.l. 11, t. IV). Už suteiktas paslaugas UAB „Grinda“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą GAV Nr. 0004748 271,36 Lt sumai (b.l. 10, t. IV). Šios išlaidos atsakovei buvo įtrauktos 2014 m. spalio mėn. mokėjimo pranešimą - 6,50 Lt (b.l. 113, t. II), tačiau atsakovė jų neapmokėjo 6,01 Lt dalyje (b.l. 46, t. II). Kadangi 2014-09-12, 2014-09-19 vykusių avarijų likvidavimo išlaidų suma buvo lygi 271,36 Lt sumai, konstatuotina, kad atsakovei 6,50 Lt suma iš esmės buvo paskaičiuota teisingai (271,36 Lt x 2,39/100).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-10-17 namo (duomenys neskelbtini), savininkai visuotiniame bendrijos narių susirinkime priėmė sprendimą dėl namo laiptinės apšvietimo sistemos remonto, jiems atlikti renkant po 10 Lt kas mėnesį į kaupiamąjį fondą (b.l. 108-109, t. III). Šiems darbams atlikti ieškovas 2012-12-20 sudarė sutartį su V. K. (b.l. 110-111, t. III), kuriam už atliktus darbus sumokėjo 700 Lt, o už įrangą 795,80 Lt (b.l. 112-115, t. III, b.l. 69, t. IV). Už šių darbų atlikimą ieškovas atsakovei paskaičiavo 35,85 Lt sumą, iš esmės įvertinęs tai, kad atsakovei tenka 2,39/100 dalis išlaidų namo bendroms reikmėms, o ją išdėstė per tris mokėjimus 2013 m. sausio-kovo mėnesiais (b.l. 94-96, t. II). Šios sumos atsakovė nesumokėjo 30,65 Lt dalyje (b.l. 44, t. III). Atsakovė, gindamasi nuo šio ieškovo reikalavimo, nurodė, kad ieškovas nepateikė į bylą namo savininkų, dalyvavusių priimant šį 2012-10-17 sprendimą visuotiniame bendrijos narių susirinkime, sąrašo. Atsakovė teisi, kad pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. prie visuotinio susirinkimo protokolo pridedamas šio susirinkimo dalyvių sąrašas, įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys teisę balsuoti bendrijos narių vardu visuotiniame susirinkime, taip pat dokumentai, patvirtinantys, kad bendrijos nariams buvo pranešta apie šaukiamą visuotinį susirinkimą. Tačiau teismas negali sutikti, kad 2012-10-17 visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimo be šių priedų pateikimas byloje dėl skolos priteisimo yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovas neįrodė, jog toks sprendimas 2012-10-17 visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo priimtas (CK 2.82 str. 4 d., CPK 178, 185 str.). Toks teiginys akivaizdžiai prieštarautų į bylą pateiktam 2012-10-17 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolui (CK 4.85 str.). Pažymėtina, kad šiame protokole yra aiškiai nurodyta, kad susirinkime dalyvauja 15 Bendrijos narių, kad šis susirinkimas organizuojamas neįvykus 2012-10-03 Bendrijos narių susirinkimui, todėl 15 Bendrijos narių dalyvavimas užtikrina susirinkimo kvorumą (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 5 d.). Todėl konstatuotina, kad atsakovė ieškovui 30,65 Lt už namo laiptinės apšvietimo sistemos remonto darbus mokėti atsisakė nepagrįstai.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad 2013-05-24, 2014-01-30 ieškovas sudarė sutartis su S. P. dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninės būklės įvertinimo ir privalomųjų darbų nustatymo, gyvenamojo namo apžiūros akto surašymo ir jo pateikimo užsakovui už 1200 Lt ir 1600 Lt (b.l. 122-123, 125-126, t. III). Šias sutartis ieškovas sudarė vykdydamas jam tenkančią pareigą kiekvienais metais atlikti statinio apžiūrą tikslu įvertinti jo būklę ir numatyti privalomuosius atlikti darbus, atsižvelgdamas į tai, kad namo savininkai teikė prieštaravimus, kad šias funkcijas atliktų Bendrijos pirmininkas (b.l. 49, t. III). Šių išlaidų dalis, paskaičiuota įvertinus tai, kad atsakovei tenka mokėti 2,39/100 išlaidų, reikalingų namo reikmėms, buvo priskirta mokėti atsakovei 2013 m. gegužės mėn. mokėjimo pranešime – 28,74 Lt (b.l. 98, t. II) ir 2014 m. sausio mėn. mokėjimo pranešime – 38,32 Lt (b.l. 106, t. II). Kadangi šie darbai priskirtini darbams, susijusiems su privalomaisiais statinio naudojimo ir techninės priežiūros reikalavimais (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2004-06-21 įsakymu Nr. D1-347 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, 36-38 p.), konstatuotina, kad šias išlaidas atsakovė atsisakė apmokėti nepagrįstai.

Dėl išlaidų elektros energijai bendroms reikmėms atlyginti

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei viso ginčo laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. spalio mėn. buvo skaičiuojamos išlaidos elektros energijai bendroms reikmėms atlyginti. Atsakovė šias išlaidas, nurodytas atsakovo mokestiniuose pranešimuose, paprastai ieškovui atlygindavo, išskyrus išlaidų dalį už 2011 m. kovo mėn. – 2,09 Lt, už 2012 m. lapkričio mėn. – 1,46 Lt, už 2013 m. balandžio mėn. – 2 Lt, 2013 m. spalio-lapkričio mėn. – 3,34 Lt, 2014 m. sausio mėn. – 3,52 Lt (b.l. 44-46, t. III). Tokį atsisakymą mokėti šias išlaidas ji grindė jų nepagrįstumu, taip pat paskaičiavimu nesilaikant pareigos jas apskaičiuoti proporcingai turimai nuosavybės daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pažymėtina, kad išlaidos namo bendroms reikmėms yra priskirtinos prie išlaidų, susijusių su privalomaisiais statinio naudojimo ir techninės priežiūros reikalavimais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-06-21 įsakymu Nr. D1-347 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ numato, kad natūraliai neapšviestose laiptinėse, koridoriuose ir kitose vietose, skirtose žmonių ir transporto judėjimui, turi būti įrengtas nuolatinis dirbtinis apšvietimas (26 p.). Todėl jas atsakovė turi atlyginti nepaisant namo savininkų sprendimo, priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, nebuvimo.

Ieškovas pateikė į bylą ieškovei paskaičiuotas išlaidas už elektros energiją bendroms reikmėms pagrindžiančius įrodymus, t.y. Lesto 2011-03-31 išrašytą sąskaitą faktūrą REH Nr. 048273 už elektros energiją per 2011 m. kovo mėn. 390,73 Lt sumai (b.l. 23, t. IV), 2012-11-29 sąskaitą REI Nr. 358653 už elektros energiją per 2012 m. lapkričio mėn. 469,88 Lt sumai (b.l. 58, t. IV), 2013-10-28 sąskaitą faktūrą REJ Nr. 485114 už elektros energiją per 2013 m. spalio mėn. 287,98 Lt sumai (b.l. 107, t. IV), 2013-11-28 sąskaitą faktūrą REJ Nr. 549240 už elektros energiją 2013 m. lapkričio mėn. 457,86 Lt sumai (b.l. 111, t. IV), 2014-01-30 išrašytą sąskaitą REK Nr. 004682 už elektros energiją per 2014 m. sausio mėn. 397,46 Lt sumai (b.l. 116, t. III). Iš byloje surinktų mokestinių pranešimų nustatyta, kad 2011 m. kovo mėn. atsakovei buvo paskaičiuota mokėti 7,29 Lt suma (b.l. 184-185, t. I), 2012 m. lapkričio mėn. 7,84 Lt (b.l. 92, t. II), 2013 m. spalio mėn. – 2,99 Lt (b.l. 103, t. II), 2013 m. lapkričio mėn. – 6,34 Lt (b.l. 104, t. II), 2014 m. sausio mėn. – 5,52 Lt (b.l. 106, t. II). Įvertinus atsakovei tenkančią dalį išlaidoms bendroms reikmėms dengti, konstatuotina, kad jai mokestiniuose pranešimuose nurodytus sumos neviršijo jai proporcingai turimai daliai priklausančios mokėti sumos, todėl atsakovė jų dalį mokėti atsisakė nepagrįstai.

Dėl valymo paslaugų

Iš į bylą pateiktų mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovei 2009 m. rugsėjo – 2014 m. spalio mėn. laikotarpiu už bendrų patalpų valymą buvo skaičiuojami mokesčiai: iki 2012 m. gegužės mėn. jie atsakovei buvo 10 Lt į mėnesį, nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. 9,43 Lt į mėnesį, o nuo 2013 m. sausio mėn. ši suma vis kito. Ieškovas nurodė, kad toks mokesčio už patalpų valymą skaičiavimas buvo pagrįstas tuo, kad iki 2013 m. sausio mėn. patalpų valymą organizavo pati Bendrija, tam buvo priimta į darbą valytoja B. M., o nuo 2013 m. kovo mėn. šias paslaugas pradėjo teikti UAB „Švarus pasaulis“. Iš į bylą pateiktos darbo sutarties nustatyta, kad bendrijos valytoja buvo priimta dirbti į darbą 2009-09-01, darbo sutartyje nurodant 270 Lt darbo užmokestį, 2012 m. sausio mėn. jos darbo sutartis buvo pakeista nurodant, kad nuo 2012-01-01 jai mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis, paskaičiuotas atidirbtam laikui, o 2013-01-14 ji buvo atleista iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 str. 1 d. (b.l. 99-101, t. III). Byloje nėra pakankamai duomenų nustatyti, kokiu būdu Bendrija bendrų patalpų valymą organizavo laikotarpiu nuo 2013-01-15 iki 2013-03-22 (b.l. 78-79, t. IV, CPK 185 str.). 2013-03-22 ieškovas sudarė valymo paslaugų sutartį Nr. 2013/303 su UAB „Švarus pasaulis“ (b.l. 103-104, t. III), kuria UAB „Švarus pasaulis“ įsipareigojo atlikti bendro naudojimo patalpų, kurių plotas apie 120 kv. m valymą, o ieškovas įsipareigojo mokėti 400 Lt į mėnesį (sutarties 2.1.1., 3.1.1-3.1.2 p.). Pagal sutartį už papildomus darbus ieškovas įsipareigojo mokėti pagal faktą, pagal darbų atlikimo aktus, pagal iš anksto suderintą kainą (sutarties 3.3. p.).

Atsakovė šiuos mokesčius vienais mėnesiais apmokėdavo pilnai, kitais mėnesiais – iš dalies, o dar kitais visai nemokėdavo. Iš atsakovės pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė atsisakė mokėti mokesčius už patalpų valymą ar jų dalį 2011 m. kovo, rugsėjo, spalio mėn., 2012 m. sausio mėn. – 3,32 Lt, 2012 m. kovo mėn. – 1,52 Lt, 2012 m. birželio mėn. – 2,52 Lt, 2013 m. sausio mėn. – 20,30 Lt, 2013 m. vasarį – 12,35 Lt, 2013 m. kovo mėn. – 8,81 Lt, 2013 m. balandžio mėn. – 2,97 Lt, 2013 m. rugsėjo mėn. 1,12 Lt, 2014 m. rugpjūčio mėn. – 1,43 Lt, rugsėjo mėn. – 1,45 Lt (b.l. 44-46, t. III). Šiais mėnesiais atsakovei buvo paskaičiuota: 2011 m. kovo, rugsėjo, spalio mėn., 2012 m. sausio, kovo mėn. po 10 Lt (b.l. 184, 141-144, 149-150, 153-154, t. II), 2012 m. birželio mėn. – 9,43 Lt (b.l. 159-160, t. II), 2013 m. sausio mėn. - 20,30 Lt (b.l. 94, t. II), 2013 m. vasarį - 12,35 Lt (b.l. 95, t. II), 2013 m. kovo mėn. 10,98 Lt (b.l. 96, t. II), 2013 m. balandžio mėn. – 9,58 Lt (b.l. 97, t. II), 2013 m. rugsėjo mėn. 9,58 Lt (b.l. 102, t. II), 2014 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. – po 11,03 Lt (b.l. 111, 112, t. II). Atsisakymą mokėti mokesčius už šias paslaugas atsakovė argumentavo tuo, kad jai nebuvo suprantama kokiu būdu buvo apskaičiuotas šis mokestis, ji tokiam mokesčiui rinkti pati sutikimo nedavė, dėl jo nėra savininkų sprendimo, jis buvo visiems paskaičiuotas tam tikrą laiką neproporcingai turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Pasisakydamas dėl atsakovės teisės atsisakyti mokėti mokesčius už bendrų patalpų valymą teismas pirmiausia norėtų atkreipti atsakovės dėmesį, kad šie mokesčiai yra betarpiškai susiję su privalomaisiais statinio naudojimo ir techninės priežiūros reikalavimais. Todėl ieškovui pagrindus tokių išlaidų faktą, nėra būtina įrodyti nei namo (duomenys neskelbtini), savininkų priimtą sprendimą tokioms paslaugoms samdyti asmenį ar pirkti tokias paslaugas, nei atsakovės sutikimą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2004-06-21 įsakymu Nr. D1-347 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ pagrindiniams statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniams yra priskiriama pareiga profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas, tarp jų susikaupsį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų, reguliariai valyti dulke, tepalus ir kitokius teršalus nuo šildymo vėdinimo, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų inžinierinių sistemų ir įrenginių (10,2, 16 p.).

Ieškovas nurodė, kad mokestis už patalpų valymą 2010-2012 m. buvo nustatytas įvertinus valytojai mokamą darbo užmokestį. Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, su tokiu ieškovo argumentu sutikti neturi pagrindo, nes jis neatitinka pirmiausiai pačio ieškovo pozicijos. Ieškovas nurodo, kad ieškovo valytojos darbo užmokestis jai dirbant Bendrijoje kito 2012 m. sausio mėn., t.y. jis didėjo, tačiau įmokos namo (duomenys neskelbtini), dėl to nedidėjo: 2012 m. sausio mėn. įmoka už patalpų valymą buvo tapati įmokai 2011 m. gruodžio mėn., o 2012 m. birželio mėn. ši įmoka apskritai sumažėjo. Nustatyti koks darbo užmokestis B. M. buvo mokamas visą 2011-2012 m. laikotarpį teismas taip pat neturi galimybės, nes byloje tam nepakanka įrodymų (CPK 178 str.). Ieškovas prašo remtis į bylą pateikta darbo sutartimi, kurioje nurodyta, kad B. M. buvo mokamas 290 Lt darbo užmokestis iki 2012 m. sausio mėn. Atsakovė tokiam ieškovo teiginiui prieštaravo. Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka, kad byloje surinkti įrodymai leidžia abejoti į bylą pateiktos darbo sutarties su D. M. patikimumu, nes pačio ieškovo į bylą pateiktoje 2010 m. finansinės veiklos ataskaitoje nurodoma, kad Bendrijos darbuotojams mokamas 919,78 Lt darbo užmokestis (b.l. 2, t. IV), kas atitinka 2009-07-08 Bendrijos valdybos protokolą ir jame Bendrijos pirmininkui – 400 Lt, valytojai – 219,78 Lt, buhalteriui – 300 Lt numatytą darbo užmokestį (b.l. 18, t. I), 2009-09-30 priskaitymų-išskaitymų žiniaraštį (b.l. 5, t. IV). 2011, 2012 m. Bendrijos finansinės veiklos ataskaitos tuo aspektu yra neinformatyvios, nes jose yra nurodoma tik tai, kad 2011 m. darbuotojams buvo sumokėtas darbo užmokestis 10 044 Lt, Sodra – 4412,76 Lt (b.l. 133, t. I), o 2012 m. 13320,26 Lt darbo užmokestis 4126,61 Sodra, 26,65 Lt įmokos į garantinį fondą (b.l. 135, t. I). Jose nenurodyta, kiek iš jo teko Bendrijos valytojai. Darbo sutarties pakeitimas su B. M. 2012-01-01 jos yra nepasirašytas. Todėl teigti, kad 2011, 2012 m. Bendrijos valytojai buvo mokamas didesnis darbo užmokestis nei 219,78 Lt teismas neturi pakankamo pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad nesiremti į bylą pateiktu Bendrijos valdybos 2009-07-09 protokolu, kuriuo buvo nustatytas Bendrijos valdytojos darbo užmokestis ir ne mažesnis nei šis užmokestis bendrijos valytojai 2009 m. rugsėjo-2012 m. gruodžio mėn. buvo mokamas, dėl ko teismo abejonių nekyla (CPK 185 str.), teismas neturi pagrindo. Šis protokolas nėra pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu (CPK 178 str.), juo yra Bendrijos valdymo organo yra nustatytos išlaidos, kurios priskirtos prie privalomųjų statinio naudojimo ir techninės priežiūros reikalavimų, jos atitinka protingumo reikalavimus. Todėl šis užmokestis ir yra pagrindu paskaičiuoti ieškovo patirtas išlaidas už namo bendrų patalpų valymą. Vertinant tai, kad atsakovei tenka 2,39/100 išlaidų, skirtų namo bendroms reikmėms, konstatuotina, kad ieškovas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais pagrindė atsakovei tenkančias 5,25 Lt išlaidas bendrų patalpų valymui 2011 m. kovo, rugsėjo, spalio mėn., 2012 m. sausio mėn., kovo, birželio mėn. (219,78 Lt x 2,39/100). Kadangi šiuo laikotarpiu atsakovei buvo priskaičiuota mokėti 59,43 Lt, konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai už šį laikotarpį atsisakė mokėti 17,32 Lt.

Ieškovė atsisakė mokėti taip pat išlaidas už valymo paslaugas 2013 m. sausio, vasario mėn. Byloje nustatyta, kad B. M. buvo atleista iš darbo 2013-01-14, o ją atleidžiant iš darbo jai buvo priskaičiuotas išmokėti darbo užmokestis ir atostoginiai 418,12 Lt (b.l. 75-76, t. IV). Byloje nėra pakankamai duomenų nustatyti, kokiu būdu ieškovas užtikrino bendrų patalpų valymą nuo 2013-01-14 iki 2013-02-28. Todėl, teismo vertinimu, išlaidas už bendrų patalpų valymą 2013 m. sausio mėn. atsakovė turėjo atlyginti nuo 418,12 Lt sumos, t.y. 9,99 Lt (418,12 Lt x 2,39/100), o už 2013 m. vasario mėn. tokios išlaidos jai negalėjo būti skaičiuojamos. Todėl konstatuotina, kad už 2013 m. sausio, vasario mėn. atsakovė pagrįstai atsisakė mokėti ieškovui 22,66 Lt (32,65 Lt – 9,99 Lt).

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad už suteiktas bendrų patalpų valymo paslaugas 2013 m. kovo mėn. UAB „Švarus pasaulis“ išrašė sąskaitą SVP Nr. 6698 99,99 Lt sumai (b.l. 83, t. IV), 2013 m. balandžio mėn. sąskaitą SVP Nr. 6993 400 Lt sumai (b.l. 91, t. IV), 2013 m. rugsėjo mėn. sąskaitą SVP Nr. 8429 400 Lt sumai (b.l. 104, t. IV), 2014 m. rugpjūčio mėn. sąskaitą SVP Nr. 1239 – 460,50 Lt sumai (b.l. 107, t. III), 2014 m. rugsėjo mėn. sąskaitą SVP Nr. 12713 460,50 Lt sumai (b.l. 130, t. IV). Nors ieškovo pateiktoje 2013 m. finansinėje veiklos ataskaitoje yra nurodyta, kad 2013 m. kovo mėn. ieškovas patyrė daugiau išlaidų už patalpų valymą - 143,97 Lt, šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Vertinant tai, kad atsakovei tenka 2,39/100 išlaidų, skirtų namo bendroms reikmėms, konstatuotina, kad ieškovas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais pagrindė atsakovei tenkančias 2,38 Lt išlaidas bendrų patalpų valymui 2013 m. kovo mėn. (99,99 Lt x 2,39/100), 9,58 Lt išlaidas bendrų patalpų valymui 2013 m. balandžio, rugsėjo mėn. (400 Lt x 2,39/100), 11,03 Lt išlaidas 2014 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. (460,50 Lt x 2,39/100). Todėl konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai atsisakė mokėti ieškovui tik 5,72 Lt už 2013 m. kovo mėn. (8,81 Lt – 2,38 Lt).

Dėl administravimo išlaidų

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. spalio mėnesio skaičiavo atsakovei administravimo išlaidas, kurios mokėjimo pranešimuose buvo įvardijamos skirtingai – administravimas, eksploatacinės išlaidos, administravimo paslaugos. Laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. šios išlaidos buvo atsakovei apibrėžtos konkrečia 22 Lt suma (b.l. 114-156, t. II), nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2012 m. spalio mėn. 22,03 Lt suma (b.l. 157-162, 89-91, t. II), 2012 m. lapkričio, gruodžio mėn. – 23,37 Lt suma (b.l. 92, t. II), nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2014 m. spalio mėn. 30,84 Lt suma (b.l. 94-113, t. II, b.l. 90-91, t. I). Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad šių išlaidų sumą per mėnesį sudarė Bendrijos pirmininkui ir buhalterei mokamas darbo užmokestis. Byloje nėra duomenų, kad Bendrijos pirmininko ar buhalterės atlyginimas būtų svarstytas namo (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime (CPK 178 str.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad namo (duomenys neskelbtini), savininkai susirinkime būtų svarstę administravimo išlaidų sumą, kurią tenka mokėti namo savininkams, jos sudėtį (CPK 178 str.). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad toks darbo užmokestis Bendrijos pirmininkui ir buhalterei buvo nustatytas 2009-07-08 Bendrijos valdybos posėdžio protokolu – 400 Lt bendrijos pirmininkui, o 300 Lt Bendrijos buhalteriui (b.l. 18, t. I). Su Bendrijos pirmininku V. P. 2009-09-01 buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad bendrijos pirmininkui yra mokamas 400 Lt per mėnesį darbo užmokestis (b.l. 89-91, t. III), ši sutartis keista nuo 2012-11-01, nurodant, kad Bendrijos pirmininkui mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis, paskaičiuotas atidirbtam laikui. Į bylą yra pateiktas taip pat Bendrijos pirmininko 2012-04-10 įsakymas, kuriuo Bendrijos pirmininkas už 2012 m. kovo mėnesį padidino sau darbo užmokestį iki 700 Lt (b.l. 6, t. IV). Su Bendrijos buhaltere J. Š. darbo sutartis sudaryta 2012-04-01, nurodant, kad jai mokėtinas darbo užmokestis yra 300 Lt (b.l. 92-95, t. III). Ši sutartis taip pat keista nuo 2012-11-01, nurodant, kad Bendrijos buhalteriui mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis, paskaičiuotas atidirbtam laikui, nuo 2013-01-01 nurodant, kad mokamas 400 Lt darbo užmokestis. Nuo 2015-04-30 Bendrijos pirmininkė atleista iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 str. 1 d. Iš ieškovo paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad iki J. Š. bendrijos buhalteriu už 300 Lt dirbo kitas asmuo D. K., dėl ko ginčo tarp šalių nekyla, su kuriuo sudaryta darbo sutartis į bylą nėra pateikta (b.l. 5, t. IV).

Pažymėtina, kad administravimo išlaidos nėra priskirtos išlaidoms, susijusioms su privalomaisiais statinio naudojimo ir techninės priežiūros reikalavimais. Todėl joms pagrįsti ieškovui nepakanka pateikti jų faktą patvirtinančius įrodymus, o būtina pateikti namo savininkų sprendimą dėl administravimo išlaidų, priimtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokio sprendimo ieškovas į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Į bylą pateiktas Bendrijos valdybos posėdžio protokolas taip pat negali būti prilyginamas tokiam sprendimui (CPK 185 str.). Juo nebuvo spręstas administravimo išlaidų dydžio klausimas. Be to, sutiktina su atsakove, kad teismui nėra pateikti įrodymai, jog namo (duomenys neskelbtini), savininkai būtų delegavę funkciją nustatyti Bendrijos pirmininko ir buhalterės atlyginimą Bendrijos valdybai. Pagal pirminius Bendrijos įstatus teisė nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdybos nariams, tarp jų darbo apmokėjimo sąlygas, kartu samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką buvo nustatyta bendrijos narių susirinkimui (42.4 p.). Bendrijos valdybai buvo pavesta tik bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka organizuoti bendrijos ūkinę veiklą, susijusią su bendrojo naudojimo objektų priežiūra (54.3 p.). Kita vertus, ši atsakovės itin akcentuota aplinkybė dėl darbo užmokesčio Bendrijos pirmininkui ir buhalteriui nustatymo Bendrijos valdybos 2009-07-08 posėdžio protokolu esminės įtakos nagrinėjamam ginčui neturi. Atsakovė viso ginčo laikotarpiu pati sutiko mokėti ir mokėjo ne mažesnę nei 21,65 Lt administravimo išlaidų sumą, kuri apima ne tik jos daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje tenkančią šių išlaidų sumą – 16,73 Lt, ją skaičiuojant nuo Bendrijos valdybos 2009-07-08 posėdžio protokolu nustatytos sumos (700 Lt x 2,39/100), bet ir jos daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje tenkančią šių išlaidų sumą – 21,51 Lt, ją skaičiuojant nuo 2013 m. sausio iki 2014 m. spalio mėn. Bendrijos pirmininkui ir buhalterei nustatytos darbo užmokesčio sumos 900 Lt (b.l. 134, t. II, b.l. 112, t. IV). Teismų praktikoje vertinant bendrijos pirmininko veiksmus, nustatant bendrijos samdomų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką savo įsakymais, nesilaikant Bendrijos įstatuose, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme nustatytos tvarkos, yra nurodyta, kad toks pažeidimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į daugiabučio namo savininkų bendrijos tikslus ir veikimo principus, tarp jų bendrijos narių teisę, o bendrijoje esant samdomų darbuotojų, ir pareigą nustatyti tokių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, bendrijos narių vykdymą bendrijos kitų valdymo organų sprendimus bendrijos narių susirinkimui priklausančiais klausimais, bendrijos narių susirinkimo teisę vertinti bendrijos pirmininko veiklą, skųsti pačius Bendrijos valdybos organų sprendimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 str. 4 d. numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinių asmenų steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams. Detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (baigtinis nuginčijimo pagrindų sąrašas, trumpi senaties terminai) leidžia daryti išvadą, kad tokia nuostata siekiama užtikrinti ir tai, jog juridinio asmens organų sprendimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiam juridiniam asmeniui, nei jos dalyviams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2006).

Ginčui šiuo atveju esminę reikšmę turi faktinė aplinkybė, ar dėl administravimo išlaidų sumos, viršijančios atsakovės sumokėtą sumą jos pačios valia, buvo priimtas namo (duomenys neskelbtini), savininkų sprendimas, kurio pagrindu ieškovas mokestiniuose pranešimuose nurodomas sumas skaičiuoja. Tokio sprendimo nesant (CPK 178 str.), konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai atsisakė mokėti administravimo išlaidas ieškovui 2011 m. kovo, gegužės, rugsėjo, spalio mėn., 2012 m. sausio, vasario, kovo mėn. po 0,45 Lt, 2012 m. birželio, liepos mėn. po 0,48 Lt, 2012 m. lapkričio, gruodžio mėn. po 1,34 Lt, 2013 m. sausio-2014 m. spalio mėn. po 8,80 Lt, iš viso 200,39 Lt. Tam jokios reikšmės neturi ieškovo bylos nagrinėjimo teisme metu teikti samprotavimai nei dėl būtinybės didinti Bendrijos pirmininko ir/ar buhalterės darbo užmokestį dėl imperatyvių teisės aktų reikalavimų pasikeitimo, dėl būtinybės kaupti lėšas atostoginiams ir pan.

Dėl banko paslaugų

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas namo (duomenys neskelbtini), savininkams nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. spalio mėn. skaičiavo banko paslaugų išlaidas: nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. sausio mėn. ši suma sudarė vienodą sumas kas mėnesį – po 2 Lt, nuo 2013 m. vasario iki 2014 m. lapkričio mėn. ši suma kiekvieną mėnesį buvo skirtinga. Atsakovė šias išlaidas vienais mėnesiais apmokėdavo pilnai, kitais mėnesiais – iš dalies, o dar kitais visai nemokėdavo. Tai yra atsakovė atsisakė apmokėti banko paslaugas ar jų dalį 2011 m. kovo mėn. (2 Lt), 2011 m. balandžio mėn. (1,02 Lt), 2011 m. rugsėjo mėn. (1,40 Lt), 2011 m. spalio mėn. (1,40 Lt) (per 2011 m. 5,82 Lt), 2012 m. sausio mėn. (1,03 Lt), 20012 m. vasario mėn. (1,03 Lt), 2012 m. kovo mėn. (0,87 Lt), 2012 m. balandžio – gegužės mėn. (0,38 Lt), 2012 m. birželio mėn. 0,81 Lt, 2012 m. liepos mėn. (0,38 Lt), 2012 m. rugpjūčio mėn. (1,36 Lt), 2012 m. rugsėjo mėn. (1,10 Lt), 2012 m. spalio mėn. (2 Lt), 2012 m. lapkričio mėn. (1,04 Lt), 2012 m. gruodžio mėn. (0,80 Lt) (per 2012 m. 10,80 Lt), 2013 m. sausio mėn. (0,69 Lt), 2013 m. vasario mėn. (0,58 Lt), 2013 m. kovo mėn. (1,43 Lt), 2013 m. gegužės mėn. (0,68 Lt), 2013 m. rugsėjo mėn. (1,52 Lt), 2013 m. spalio, lapkričio mėn. (0,03 Lt) (per 2013 m. 4,24 Lt), 2014 m. sausio mėn. (1,36 Lt), o 2014 m. rugsėjo mėn. (1,36 Lt) (per 2014 m. 2,72 Lt). Tokį atsisakymą apmokėti banko išlaidas atsakovė grindė tuo, kad jos yra skaičiuojamos neproporcingai jos turimai nuosavybei bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat ginčijo jų pagrįstumą.

Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad bendrijos apskaičiuojamas banko paslaugas sudaro sumos, kurias bendrija sumoka pagal banko įkainius už vykdomas operacijas – pavedimus, už gaunamas įplaukas, už atsiskaitomosios sąskaitos aptarnavimą, už ką bankas bendrijai sąskaitų faktūrų neišrašo. Be to, į banko paslaugas įeina sumos, mokamos ieškovei AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ už surinktų mokesčių paskirstymą ir informacijos teikimą (b.l. 48, t. II). Ieškovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad įplaukų už gyventojams suteiktas energetines paslaugas bei kitų įmokų paskirstymo ir informacijos teikimo sutartį Nr. 125-757 ieškovas su AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ pasirašė 2009-11-13 (b.l. 60-63, t. III). Pagal šią sutartį ieškovas už skaičiavimo paslaugas AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ moka 0,06 procentų nuo įmokų sumos, bet ne mažiau 15 Lt per ataskaitinį mėnesį ir pridėtinės vertės mokestį. Iš ieškovo į bylą pateiktų Bendrijos finansinių, revizoriaus sudarytų ataskaitų nustatyta, kad 2010 m. ieškovas iš viso patyrė 957,36 Lt išlaidų už pinigų, sumokėtų pagal knygeles, išskirstymą ir banko paslaugas (b.l. 12, t. IV), 2011 m. 304,89 Lt išlaidų už banko paslaugas (b.l. 133, t. II), 2012 m. – 772,06 Lt išlaidų už pinigų, sumokėtų pagal knygeles, išskirstymą ir banko paslaugas (b.l. 135, t. I, 30-31, t. IV), 2013 m. – 698,64 Lt išlaidų už pinigų, sumokėtų pagal knygeles, išskirstymą ir banko paslaugas (b.l. 59, 60-63, t. IV), 2014 m. sausio-spalio mėn. – 744,55 Lt (b.l. 112, 113-114, t. IV). Atsakovei per 2010, 2011, 2012 m. buvo paskaičiuota mokėti po 24 Lt už banko paslaugas, 2013 m. – 17,44 Lt (b.l. 94-105, t. II), 2014 m. sausio-spalio mėn. 13,60 Lt (b.l. 90-91, t. I, 106-113, t. II). Kadangi atsakovei tenkanti mokėti dalis per 2011 m. sudarė 7,29 Lt (304,89 Lt x 2,39/100), 2012 m. – 18,45 Lt (772,06 x 2,39/100), 2013 m. – 16,70 Lt (698,64 Lt x 2,39/100), o 2014 m. sausio-spalio mėn. – 17,79 Lt (744,55 Lt x 2,39/100), konstatuotina, kad atsakovei 2011 m. buvo nepagrįstai priskaičiuota jos nurodoma 5,82 Lt suma, 2012 m. – 5,55 Lt (24 Lt – 18,45 Lt), 2013 m. – 0,74 Lt suma (17,44 Lt - 16,70 Lt), t.y. 12,11 Lt.

Dėl ūkio išlaidų

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas kas mėnesį atsakovei mokestiniuose pranešimuose nuo 2010 m. vasario mėn. skaičiuodavo išlaidas už ūkio prekes: 2010 m. vasario-spalio mėn. mokestiniuose pranešimuose buvo nurodoma fiksuota 2 Lt suma (b.l. 114-126, t. II), 2010 m. lapkričio-2011 m. vasario mėn. – fiksuota 1 Lt suma (b.l. 127-132, t. II), vėliau šios išlaidos kito (b.l. 157,158, 161-162, 89-113, t. II). Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad šias išlaidas sudarė kas mėnesį Bendrijos turimos išlaidos už telekomunikacines paslaugas, pašto paslaugas, išlaidas, įsigyjant smulkias bendrijos veikloje naudojamas ūkines, kanceliarines ir kitas prekes, išlaidos asociacijos nario mokesčiui mokėti (b.l. 48, t. III). Atsakovė dalį šių išlaidų ieškovui apmokėdavo, o dalį mokėti atsisakydavo. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė atsisakė apmokėti 2012 m. liepos mėn. mokėjimo pranešime nurodytų 4,13 Lt ūkio išlaidų (kanceliarinėms prekėms, toneriui, b.l. 161, t. II) dalį – 3,70 Lt, 2012 m. rugpjūčio mėn. mokėjimo pranešime nurodytų 2,04 Lt ūkio išlaidų (b.l. 89, t. II) dalį - 1,36 Lt, 2012 m. spalio mėn. mokėjimo pranešime nurodytas 2,73 Lt ūkio išlaidas (pašto išl., ryš., rem. detal., b.l. 91, t. II) – 2,73 Lt, 2012 m. lapkričio mėn. mokėjimo pranešime nurodytų 2,19 Lt ūkio išlaidų (pašto išl., ryš., rem. detal., b.l. 92, t. II) dalį – 1,69 Lt, 2013 m. sausio mėn. mokėjimo pranešime nurodytų 5,83 Lt ūkio išlaidų ( kopij., ryš., darb. saug. Sem., nario mok. asoc., b.l. 94, t. II) dalį – 4,10 Lt, 2013 m. vasario mėn. mokėjimo pranešime nurodytas 1,49 Lt ūkio išlaidas (kopij., ryš., nario mok. asoc., b.l. 95, t. II) - 1,49 Lt, 2013 m. kovo mėn. mokėjimo pranešime nurodytas 2,57 Lt ūkio išlaidas (kopij., ryš., nario mok. asoc., b.l. 96, t. II) - 2,57 Lt, 2013 m. balandžio mėn. mokėjimo pranešime nurodytas 1,08 Lt ūkio išlaidų (kopij., ryš., nario mok., b.l. 97, t. II) - 1,08 Lt, 2013 m. gegužės-birželio mėn. mokėjimo pranešimuose nurodytų 2,77 Lt ūkio išlaidų (kopij., ryš., nario mok., b.l. 98-99, t. II) dalį – 0,18 Lt, 2013 m. rugsėjo mėn. mokėjimo pranešime nurodytas 1,89 Lt ūkio išlaidas (ryšių psl., nario mokestis asociacijoje, korespondencijos siuntimas, pakeitimo įregistravimas, b.l. 102, t. II) - 1,89 Lt, 2013 m. spalio/lapkričio mokėjimo pranešimuose nurodytų 7,29 Lt ūkio išlaidų (ryšių psl., nario mokestis asociacijoje, stiklas, jo įstatymas, korespondencijos siuntimas, spausdinimo kasetė, b.l. 103, 104, t. II) dalį - 4,65 Lt, 2014 m. sausio mėn. pranešime nurodytų 1,25 Lt ūkio išlaidų (ryšio psl., nario mokestis, už išrašą iš Registrų centro, b.l. 106, t. II) dalį – 0,59 Lt, 2014 m. kovo mėn. pranešime nurodytų 1,37 Lt ūkio išlaidų (ryšių psl., nario mokestis, duomenys iš registrų centro, b.l. 108, t. II) dalį – 0,67 Lt, 2014 m. balandžio mėn. mokėjimo pranešime nurodytų 3,24 Lt ūkio išlaidų (ryšių psl., nario mokestis, toneris spausdintuvui, b.l. 90, t. I) dalį - 2,54 Lt, 2014 m. rugpjūčio mėn. mokėjimo pranešime nurodytų 1,08 Lt ūkio išlaidų (ryšių paslaugos, nario mokestis asociacijoje, b.l. 111, t. II) dalį – 0,47 Lt, 2014 m. rugsėjo mėn. mokėjimo pranešime nurodytų 2 Lt ūkio išlaidų (ryšių paslaugos, nario mokestis, kopijavimas, lempa, b.l. 112, t. II) dalį – 1,84 Lt (b.l. 44-46, t. III).

Vertindamas šalių pasisakymus dėl ūkio išlaidų, teismas pažymi, kad ūkio išlaidos, susijusios su bendrijos veiklos vykdymu – ryšių, pašto paslaugos, kopijavimas, tam reikalingos priemones, bendrijų įstatų registravimas ir pan., kuria be abejo patiria Bendrija savo veikloje, nelaikytinos išlaidomis, kurios yra susiję su privalomaisiais statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Todėl tokioms išlaidoms pagrįsti nepakanka pateikti teismui jų faktą patvirtinančius įrodymus, tam reikalingas namo (duomenys neskelbtini), savininkų sprendimas. Be abejo, reikalauti, kad tokioms išlaidoms įtraukti į mokamuosius pranešimus Bendrija kas kartą kviestų namo savininkų susirinkimą, būtų neprotinga. Tačiau apsispręsti kokiu būdu šios išlaidos turi būti atlygintos (numatyta konkreti suma, mokėtina savininkų kas mėnesį, tokioms išlaidoms atlyginti, jos įtrauktos į administravimo išlaidų sumą ir pan.) turi namo savininkų susirinkimas. Taigi, nors ieškovas ir pagrindė 2012 m. liepos mėn. turėjęs 174,93 Lt ryšių, pašto, kanceliarinių išlaidų, išlaidų toneriui (atsakovės dalis 4,18 Lt, b.l. 33-40, t. IV), 2012 m. rugpjūčio mėn. – 90,60 Lt ryšių, pašto išlaidų, išlaidų raktų gamybai, elektros priemonėms (atsakovės dalis 2,17 Lt, b.l. 41-43, t. IV), 2012 m. spalio mėn. 114,11 Lt ryšių, pašto išlaidų, išlaidų elektros priemonėms, kanceliarinėms prekėms (atsakovės dalis 2,73 Lt, b.l. 46-54, t. IV), 2012 m. lapkričio mėn. 21,25 Lt ryšių ir pašto išlaidų (atsakovės dalis 0,50 Lt, b.l. 55-57, t. IV), 2013 m. sausio mėn. 242,71 Lt ryšių, kopijavimo, seminaro išlaidų, asociacijos nario išlaidų (atsakovės dalis 5,80 Lt, b.l. 134, t. I, 71-74, t. IV), 2013 m. vasario mėn. 62,25 Lt ryšių, asociacijos nario išlaidų, išlaidų elektros priemonėms (atsakovės dalis 1,49 Lt, b.l. 134, t. I, b.l. 80-82, t. IV), 2013 m. kovo mėn. 107,15 Lt ryšių, pašto, kopijavimo, asociacinio nario mokesčio išlaidų, išlaidų valymo priemonėms (atsakovės dalis 2,57 Lt, b.l. 134, t. I, b.l. 84-90, t. IV), 2013 m. balandžio mėn. 45,26 Lt ryšių, asociacijos nario išlaidų (atsakovės dalis 1,08 Lt, b.l. 134, t. I, b.l. 92, t. IV), 2013 m. gegužės/birželio mėn. turėjęs 73,61 Lt ryšių, pašto, asociacijos nario išlaidų (atsakovės dalis 1,76 Lt, b.l. 134, t. I, b.l. 93,102-103, t. IV), 2013 m. rugsėjo mėn. turėjęs 327,60 Lt ryšių, spynos įsigijimo, raktų gamybos, pašto, dokumentų tvarkymo VĮ Registrų centre, asociacijos nario išlaidų (atsakovės dalis 7,83 Lt, b.l. 134, t. I, b.l. 94-101, t. IV), 2013 m. spalio/ lapkričio mėn. 79 Lt ryšių, pašto, asociacijos nario, stiklo įsigijimo išlaidų (atsakovės dalis 1,89 Lt, b.l. 134, t. I, b.l. 105-106, 108-110, t. IV), 2014 m. sausio mėn. 52,26 Lt ryšių, dokumentų tvarkymo VĮ Registrų centras, asociacijos nario išlaidų (atsakovės dalis 1,25 Lt, b.l. 112, 114-117, t. IV), 2014 m. kovo mėn. 37,36 Lt asociacijos nario, dokumentų tvarkymų VĮ Registrų centre išlaidų (atsakovės dalis 0,89 Lt, b.l. 112, 121-122, t. IV), 2014 m. balandžio mėn. 135,26 Lt ryšio, asociacijos nario, kasetės įsigijimo išlaidų (atsakovės dalis 3,24 Lt, b.l. 112, 119-120, 123, t. IV), 2014 m. rugpjūčio mėn. 45,26 Lt ryšių, asociacijos nario išlaidų (atsakovės dalis 1,08 Lt, b.l. 112, 125, t. IV), 2014 m. rugsėjo mėn. 63,14 Lt kopijavimo, elektros priemonių, asociacijos nario išlaidų (atsakovės dalis 1,51 Lt, b.l. 112, 131-134, t. IV), o atsakovė jų visų nėra apmokėjusi, tik dalį jų teismas mato esant pareigą įpareigoti sumokėti atsakovę. Tai yra po 0,61 Lt asociacijos nario mokesčio už 2013 m. vasario-kovo mėn., 2013 m. rugsėjo mėn., 0,45 Lt asociacijos nario mokesčio dalį už 2014 m. rugsėjo mėn., nes dėl įstojimo į Vilniaus daugiabučių namų savininkų asociaciją nusprendė namo (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimas 2012-10-27 (b.l. 96-98, 108-109, t. III). Nors šiuose dokumentuose yra duomenų, kad 2012 m. rugpjūčio, spalio mėn., 2012 m. vasario, kovo mėn., 2013 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais buvo pirktos elektros, valymo priemonės, gaminti raktai, kurių dalį atsakovė apmokėjo savo sutikimu (2012 m. rugpjūčio mėn., 2013 m. spalio-lapkričio mėn.), tačiau daliai šių sumų esant apskaitytai kituose mokestiniuose pranešimuose (pvz., raktų gamyba 2013 m. rugsėjo mėn. apskaityta 2013 m. rugpjūčio mėn. mokestiniame pranešime), nesant byloje pakankamai duomenų apie tokių prekių pirkimo būtinumą siekiant užtikrinti privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymą (pvz., elektros lempučių panaudojimą, valymo priemonių poreikį 2013-03-11), teismas nemato pagrindo jų išskirti ir priteisti iš atsakovės (CPK 185 str., 178 str.). Todėl konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai atsisako apmokėti ieškovui 59,45 Lt ūkio išlaidų (62,34 Lt – 0,61 Lt x – 0,45 Lt).

Taigi, konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai atsisakė mokėti ieškovui 373,77 Lt. Pažymėtina, kad į šią sumą teismas įskaičiuoja ir 18,15 Lt skolos išieškojimo išlaidas už 2012 m. birželio mėn. (b.l. 45, t. III), nes byloje surinktų įrodymų nepakanka teigti, kad šios išlaidos susijusios su skolos išieškojimu būtent iš atsakovės (b.l. 32, t. IV, CPK 185 str.). Todėl jos skola atsakovui ieškovui už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. spalio mėn. yra lygi 518,46 Lt (829,23 – 373,77 Lt), t.y. 150,16 Eur, kuri priteistina ieškovui iš atsakovės (CK 6.38 str., 6.213 str. 1 d., 4.84 str.). Taip pat iš atsakovės ieškovui reikalaujant priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 150,16 Eur sumos nuo patikslinto ieškinio su padidintais reikalavimais priėmimo dienos – 2015-01-29 (b.l. 60-61, 69-70, t. II) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6.210 str. 1 d.).

Ieškovas šioje byloje sumokėjo 14 Lt žyminį mokestį (b.l. 29, t. I), turėjo 344,81 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidų (b.l. 16-18, t. III, b.l. 135-136, t. IV). Atsakovė turėjo 8,76 Eur kopijavimo išlaidų (b.l. 20-21, 26-27, 28-29, t. III), 14,48 Eur įgaliojimo notarine tvarka tvirtinimo išlaidų (b.l. 29-30, t. III), 100 Lt duomenų iš VĮ Registrų centras gavimo išlaidų (b.l. 22-25, t. III). Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 23 str. 3 d.), jo sumokėtas žyminis mokestis jam grąžintinas (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.). Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistinas valstybės naudai 12,16 Eur (42 Lt) žyminis mokestis, proporcingas patenkintiems ieškovo reikalavimams (72 Lt x 58/100). Ieškovas prašo atlyginti 344,81 Lt advokato padėjėjo pagalbos išlaidų. Teismas vertindamas pačią bylą (jos sudėtingumą tik fakto aspektu, prašomą priteisti sumą), byloje ieškovo atstovo – advokato padėjėjo atliktų veiksmų apimtį, mano, kad prašoma priteisti suma laikytina per didele, todėl ji mažintina iki 200 Eur. Ieškovo reikalavimus patenkinus iš dalies, ieškovui atlygintinos 116 Eur bylinėjimosi išlaidos (200 Eur x 58/100) (CPK 93, 98 str.). Atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai atlygintinos kopijavimo išlaidos 3,70 Eur (8,76 Eur x 42/100). Kitos išlaidos neatlygintinos, nes teismas nemato pagrindo konstatuoti, jog jos yra betarpiškai susijusios su šios civilinės bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.): atsakovės sūnui išduotas bendras įgaliojimas, byloje nėra duomenų, kokias paslaugas už 100 Lt atsakovė pirko VĮ Registrų centre. Valstybė patyrė 12,23 Eur pašto išlaidų, kurių dalis 7,09 Lt priteistina iš atsakovės (12,23 Eur x 58/100), o likusi dalis iš ieškovo (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja

nutaria:

Ieškovo 898-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės O. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo 898-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 126028958, naudai 150,16 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur 16 ct) skolos, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo 150,16 Eur (vieno šimto penkiasdešimties Eur 16 ct) nuo 2015-01-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 116 Eur (vieną šimtą šešiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovui 898-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 126028958, 4,05 Eur (keturis Eur 5 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2014-03-26 mokėjimo nurodymu Nr. 331. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Priteisti iš ieškovo 898-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 126028958, atsakovės O. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,70 Eur (tris Eur 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo 898-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 126028958, 5,14 Eur (penkis Eur 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės O. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,25 (devyniolika Eur 25 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.