- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- 2S-1654-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14343-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- M. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas, G. L.
- Kategorijos
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-21670-534/2014 pagal pareiškėjo M. Ž. skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys – AB SEB bankas, G. L., kuria pareiškėjo skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas M. Ž. skundu kreipėsi į antstolį D. K., prašydamas panaikinti antstolio 2014 m. vasario 25 d. patvarkymą Nr. 0174/13/01854 dėl skolininko turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių ir atlikti visus įstatyme numatytus bei būtinus veiksmus, kad būtų nustatyta rinkos sąlygas atitinkanti iš varžytynių parduodamo turto vertė. Skundą grindė neteisingai, anot jo, nustatyta parduodamo turto (buto) kaina.
Antstolis D. K. 2014 m. balandžio 17 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė jį nagrinėti teismui.
2014 m. gegužės 6 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu pareiškėjui priklausęs butas parduotas varžytynes laimėjusiai G. L..
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus, pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, atšaukti varžytynes ir kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių dėl išvados gavimo. Nurodė, kad butas yra vienintelė jo dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, todėl pardavus butą varžytynėse, būtų grubiai pažeistos vaikų teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad buto vertei nustatyti vykdomojoje byloje buvo paskirta ekspertizė. Pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 682 straipsnio 2 dalimi, neginčijo ekspertizės, nesikreipė dėl papildomos, pakartotinės ekspertizės. Tai reiškia, kad realizuojant turtą antstolis laikosi teisės normų reikalavimų. Taigi teismas sprendė, kad skolininko turtas įkainotas laikantis teisės normų reikalavimų, skolininko teisės nepažeistos. Anot teismo, pareiškėjas, ginčydamas parduodamo turto kainą, turi nuginčyti ekspertų įkainavimą. Rūsys yra tik pagrindinio turto priklausinys, kuris nelemia parduodamo turto kainos.
Teismas atmetė pareiškėjo paaiškinimą, kad parduodant turtą iš varžytinių bus pažeistos vaikų teisės. Teismas sprendė, kad varžytinės paskirtos teisėtai, nes jų teisėtumo klausimo negali lemti tėvų neatsakingumo faktorius paimant 55 606,86 Eurų paskolą, įkeičiant gyvenamąjį plotą, ir prievolės grąžinti paskolą nevykdymas.
Taigi, teismas skundą atmetė, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl CPK 602 straipsnio pažeidimo. Pareiškėjas parduodamo turto kainą ginčija pareikšdamas tik savo nuomonę. Pareiškėjas prievolę užtikrinti vaikų gyvenimo ir auklėjimo sąlygas siekia perkelti kitiems, nors įstatymo leidėjas tėvams numato pareigą rūpintis vaikų gerove.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas M. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria būtų sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0174/1301854 ir pripažintas negaliojančiu antstolio D. K. 2014 m. gegužės 6 d. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutinkamai su galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, butas negalėjo būti pardavinėjamas iš varžytynių, kadangi nebuvo įvykdytos visos būtinos sąlygos, kurios leistų užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus ir nesudarytų galimybės pažeisti jų teisių ir teisėtų interesų. Be to, teismas visiškai nevertino antstolio veiksmų (neveikimo) procesinių terminų atžvilgiu. Priešingai nei sprendė teismas, rūsys turi įtakos turto vertei, į ką, nustatant buto vertę, visiškai neatsižvelgta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad hipotekos lakšte nėra nuorodų apie rūsį, todėl ir įkainojant įkeistą turtą nebuvo atsižvelgta į rūsio vertę. Nuosavybės dokumentuose nebuvo nurodoma, kad patalpa yra su rūsiu. Todėl rūsys, laiptinė, kitos bendro naudojimo patalpos, namo vieta ir apskritai infrastruktūra vertintinos bendrame kontekste. Pareiga rūpintis nepilnamečiais vaikais, juos materialiai išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį. Tuo tarpu pareiškėjas pageidautų vaikų interesus tenkinti kreditoriaus sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
2011 m. spalio 1 d. įsigalioję Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio pakeitimai įtvirtino ikiteisminę skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką – pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio veiksmų pirmiausia pateikiamas antstoliui, kuris, jeigu su juo nesutinka (atsisako jį patenkinti), skundą kartu su vykdomąja byla persiunčia apylinkės teismui. Taigi, bylų dėl antstolio veiksmų teisminio nagrinėjimo ribas apibrėžia antstoliui paduotas skundas: skundo pagrindas (faktinės aplinkybės) ir dalykas (reikalavimai). Naujų, t. y. antstoliui pateiktame skunde nenurodytų, reikalavimų ir faktinių aplinkybių teismas nenagrinėja.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka inicijavo antstolio veiksmų, parduodant iš varžytynių apeliantui priklausantį butą, teisėtumo patikrinimo procesą. Apeliantas apskundė antstolio 2014 m. vasario 25 d. patvarkymą Nr. 0174/13/01854 „Dėl skolininko turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių“, skundą grįsdamas neteisingai, anot jo, nustatyta turto (buto) kaina ir prašydamas skundžiamą patvarkymą panaikinti bei iš naujo atlikti turto įkainojimą. Būtent šie, skunde dėl antstolio veiksmų išdėstyti reikalavimai ir argumentai sudaro pirmosios instancijos teismo nagrinėtos bylos dalyką, tuo tarpu skundo nagrinėjimo metu atsiradusios (pasikeitusios) naujos aplinkybės (turto pardavimas iš varžytynių, naujo turto savininko įregistravimas Nekilnojamojo turto registre), taip pat apelianto teismui pareikšti nauji reikalavimai (pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu) bei su tuo susiję nauji argumentai (nepilnamečių vaikų interesų apsauga, antstolio procesinių terminų laikymasis) išeina už bylos nagrinėjimo ribų, atitinkamai apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Taigi, vienintelis apelianto atskirojo skundo argumentas, dėl kurio šioje byloje kompetentingas pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, yra dėl turto (buto) įkainojimo.
Byloje nustatyta, kad ginčo buto vertei nustatyti antstolis vykdomojoje byloje buvo paskyręs ekspertizę. Motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, kaip tai numato CPK 682 straipsnio 2 dalis, apeliantas nepareiškė, taip pat kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ekspertizės akto išvadas, be kita ko, kad gyvenamojo namo rūsio vertė, atsižvelgiant į jo būklę bei butui tenkantį rūsio plotą, (esmingai) keičia ekspertizės metu nustatytą buto vertę (CPK 178 str.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad nustatyta ginčo buto vertė neatitiko realios turto rinkos kainos.
Kaip minėta, apelianto skundo nagrinėjimo metu apeliantui priklausęs butas buvo parduotas iš varžytynių: pasirašytas 2014 m. gegužės 6 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas naujas buto savininkas (-ė) G. L. (CPK 179 str. 3 d.).
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad skolininko turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 straipsnyje nustatytais atvejais ir tik ieškinio teisenos tvarka. Pardavus skolininkui priklausantį turtą iš varžytynių ir atsiradus naujam šio turto savininkui, jo nuosavybės teisė negali būti paneigta CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, turi būti nuginčytas nuosavybės teises sukūręs aktas – turto pardavimo iš varžytynių aktas, kurio teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo procese galės būti nustatinėjamas galimų antstolio klaidų vykdymo procese faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2008).
Taigi, nagrinėdamas apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti dėl CPK 602 straipsnio pažeidimo buvimo (nebuvimo), nes tai gali būti atlikta tik ieškinio teisenos tvarka, taip pat pasisakyti dėl nepilnamečių vaikų interesų apsaugos turto pardavimo iš varžytynių metu, nes tai išeina už bylos nagrinėjimo dalyko ribų, todėl šie pirmosios instancijos teismo motyvai iš skundžiamos nutarties pašalinami.
Apeliantui išaiškinama, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka, t. y. pareiškiant atitinkamą ieškinį.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ši paliekama nepakeista, pašalinant iš jos kai kuriuos netinkamus motyvus, t. y. dėl CPK 602 straipsnio ir nepilnamečių vaikų teisių pažeidimo nebuvimo.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.