Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Pareiškėjui G. K. šaukimas įteiktas jo nurodytu Vilniaus pataisos namų administracijai gyvenamosios vietos adresu (b.l. 128), kuriuo pareiškėjas, skaičiuojant nuo paleidimo iš pataisos namų datos 2015 m. rugpjūčio 7 d. privalo gyventi, šaukimas įteiktas Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 75 straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka kartu gyvenančiam suaugusiam šeimos nariui (b.l. 130). Jokių prašymų iš pareiškėjo negauta. Nustatyta, kad byla turi būti nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant, kaip tai nurodyta ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje.

Atsakovas, atsakovo atstovai ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta ABTĮ nustatyta tvarka (b.l. 129). Byla nagrinėjama proceso šalių atstovams nedalyvaujant (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pareiškėjas ginčija Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. 62-13 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus, taip pat Kalėjimų departamento 2013 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 2S-619 „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2013 m. sausio 11 d. skundas dėl nuobaudos paskyrimo, nurodydamas, kad nutarimas ir sprendimas yra neteisėti, iš, pasak pareiškėjo, neteisėtų aktų priėmimo pareiškėjas kildina ir neturtinės žalos jam padarymą, kurią ir prašo priteisti, neturtinės žalos padarymą kildina ir iš pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kad pareigūnai, rašę tarnybinius pranešimus, jį šmeižė ir įžeidė, o įstaiga neišsaugojo vaizdo ir garso įrašų, kurie leistų pareiškėjui įrodyti, kad jis pažeidimo nepadarė.

Nustatyta, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 62-13 G. K. nuobauda paskirta už tokius pažeidimus: 1) 2012 m. gruodžio 28 d. apie 10.30 val., būdamas Lukiškių TI-K Priėmimo-paskirstymo skyriuje, be svarbios ir motyvuotos priežasties atsisakė vykdyti teisėtus pareigūno reikalavimus, elgėsi įžūliai, atsikalbinėjo, trukdė pareigūnams atlikti savo pareigas, reiškė nepagrįstus reikalavimus, nepateikė patikrinimui savo asmeninių daiktų, darė psichologinį spaudimą pareigūnams, grasino skųsti pareigūnų veiksmus, iškreipė realius faktus, kartodamas, kad pareigūnai jį kankina ir žudo, pareigūno atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, įvairiais posakiais žemino pareigūnų orumą, kurstė kitus nuteistuosius nepaklusti teisėtiems pareigūnų nurodymams; 2) 2013 m. sausio 1 d. apie 13.50 val., eidamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, išvadino Lukiškių TI-K pareigūnus „dykaduoniais“, „parazitais“, vartojo kitus įžeidžiančius posakius, po medicininės apžiūros be svarbios ir motyvuotos priežasties atsisakė eiti į Lukiškių TI-K, grasino, kad iškreips realius faktus ir pareigūnų atžvilgiu rašys nepagrįstus ir tikrovės neatitinkančius skundus. Nutarime padaryta išvada, kad tokiais savo veiksmais pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (BVK) 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 2 dalies 7 ir 8 punktus bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto reikalavimus, t.y. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus už ką ir buvo paskirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus (b. l. 3, 46-47).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. sausio 4 d. nutarimu, 2013 m. sausio 11 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie teisingumo ministerijos (b. l. 23–24), kuriame prašė ištirti įvykių, už kuriuos jam skirta nuobauda, aplinkybes ir panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimą, nes jis pagrįstas tik melagingais pareigūnų tarnybiniais pranešimais.

Išnagrinėjęs pareiškėjo G. K. skundą, Kalėjimų departamento direktorius 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 2S-619 konstatavo, kad Lukiškių TIK direktoriaus 2013 m. sausio 4 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti (b. l. 38–39). Kalėjimų departamento sprendime įvertinta visa surinkta pažeidimo tyrimo medžiaga, kuri išvardinta, įvertintas ir pareiškėjo paaiškinimas, šios medžiagos pagrindu padaryta išvada, kad pažeidimai buvo padaryti, o nuobauda paskirta pagrįstai.

Pareiškėjas teismo prašo panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus ir Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimus bei priteisti jam neteisėtais nurodytų institucijų (ir jų darbuotojų) veiksmais padarytą 100 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Pareiškėjas nepagrįstai savo skundą grindžia tuo, kad jo padaryti pažeidimai nėra įrodyti objektyviais duomenimis, kad jam pačiam nebuvo sudaryta galimybė įrodyti savo nekaltumą.

BVK 12 straipsnyje nustatytos bendrosios nuteistųjų pareigos, t. y. jie privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 dalis), vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (2 dalis). BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, t. y. laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 punktas), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (2 punktas). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyti nuteistiesiems taikomi draudimai, tarp jų ir draudimas kurstyti kitus kalinamuosius ar nuteistuosius atsisakyti vykdyti pataisos įstaigų administracijos reikalavimus (7 punktas), naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus (8 punktas). Nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir skyrimo tvarką nustato BVK. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas yra bendro pobūdžio norma, kuri (dėl šio savo pobūdžio) turi būti taikoma kartu su paminėtą tvarką reglamentuojančio ir detalizuojančio teisės akto atitinkama norma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2211/2012).

Lukiškių TI-K direktoriaus nutarime nurodyta, kad drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta iš esmės už tokius bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus kaip atsisakymą vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus, kliudymą pareigūnams atlikti savo pareigas, įžūlų elgesį, necenzūrinių žodžių vartojimą, tikrovės neatitinkančių faktų skleidimą, pareigūnų orumo žeminimą ir kt.

Atsižvelgiant į pažeidimų, už kuriuos pareiškėjui paskirta nuobauda, pobūdį, BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 punktą, šios įstatymo nuostatos turi būti taikomos kartu su Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Taisyklių 57 p. nustatyta, kad į pataisos įstaigą atvykusiems nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Pagal Taisyklių 73 p., nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių – nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių (73.4 p.).

Pareiškėjas neigia padaręs bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir nurodo, kad Lukiškių TI-K pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kurių pagrindu jam paskirta drausminė nuobauda, nurodyti melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Tačiau pareiškėjas neneigia, kad jo daiktai, pagal minėtas taisyklių nuostatas, galėjo ir privalėjo būti patikrinti, nepaaiškina, kodėl toks patikrinimas galėjo būti vertinamas kaip neteisėtas, pats nurodo, kad krata buvo atlikta (b.l. 32-33). Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros vyresniojo prižiūrėtojo Juozo Čižo 2012 m. gruodžio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pareiškėjas 2012 m. gruodžio 28 d. apie 10.30 val. atvyko iš Vilniaus pataisos namų, patikrinus jo tapatybę buvo nuspręsta nuteistąjį uždaryti į laikinojo sulaikymo patalpą Nr. 3, tačiau pareiškėjas kategoriškai atsisakė į ją eiti ir nurodė, kad ši patalpa jam nepatinka ir jis pats pasirinks kur eiti. Siekiant išvengti konfliktinės situacijos, pareiškėjas buvo nuvestas į patalpą, kurioje atliekama nuteistųjų krata ir daiktų patikrinimas, ir jam nurodyta iš krepšių išimti visus turimus daiktus, sudėti juos į plastikines dėžes ir pateikti patikrinimui. Tuomet pareiškėjas pareiškė, kad jam pablogėjo sveikata ir būtina medicininė pagalba. Po poros minučių atvykus Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai, kuo skundžiasi paaiškinti negalėjo. Pareiškėjas elgėsi įžūliai, atsikalbinėjo, trukdė pareigūnų darbui, reiškė nepagrįstus reikalavimus, nepateikė asmeninių daiktų patikrinti, pareigūnams darė psichologinį spaudimą, grasino skųsti jų veiksmus, nevykdė pareigūnų nurodymų, įžeidžiančiais posakiais žemino pareigūno Juozo Čižo orumą, kurstė kitus nuteistuosius nepaklusti pareigūnų nurodymams (b. l. 48). Vyresniojo prižiūrėtojo Juozo Čižo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina ir vyresniojo prižiūrėtojo Georgij Mikulskij 2012 m. gruodžio 28 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 49), Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojo Arūno Barnatavičiaus 2012 m. gruodžio 28 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 50). Pareiškėjui buvo suteikta teisė pateikti paaiškinimą dėl padaryto bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo, tačiau, kaip patvirtina 2012 m. gruodžio 28 d. protokolas Nr. 57-1049, paaiškinimą duoti pareiškėjas atsisakė, nes Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai yra per žemo rango, kad galėtų prašyti paaiškinimo raštu (b. l. 51). Tokiu būdu, vėliau direktoriui rašytame paaiškinime pareiškėjas neteisingai rašo, kad jis neatsisakė pareigūnams duoti paaiškinimą. Pareiškėjas atsisakė duoti paaiškinimą ir nurodė to priežastis, kurios parodo jo nepagarbą pareigūnams, kas netiesiogiai patvirtina pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes apie tai, ką pareiškėjas įžeidžiančio kalbėjo jų atžvilgiu. Todėl nėra pagrindo tikėti ir pareiškėjo 2012 m. gruodžio 31 d. paaiškinime direktoriui nurodytomis aplinkybėmis, kad pareigūnų Juozo Čižo, Georgij Mikulskij ir Arūno Barnatavičiaus tarnybiniuose pranešimuose pateikiami melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo paaiškinime išsakytu teiginiu, kad tarnybiniai pranešimai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesukonkretinta, kokius necenzūrinius žodžius pareiškėjas vartojo. Įvertinus tarnybinių pranešimų turinį akivaizdu, kad jie yra labai konkretūs, o necenzūrinių žodžių atkartoti pareigūnai neturi teisės, pakanka, kad jie nurodė, jog tokie žodžiai buvo vartojami, kad pareigūnas buvo išplūstas, žeminamas įžeidžiančiais posakiais (b. l. 52–53).

Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas Juozas Čižas 2013 m. sausio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2013 m. sausio 1 d. apie 13.30 val. pareiškėjas turėjo būti pristatytas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Išėjęs iš kameros, nuteistasis atsisakė neštis savo daiktus, motyvuodamas tuo, kad dėl blogos sveikatos būklės jam to daryti nepriklauso. Einant į LAVL, pareigūnai Juozas Čižas ir kitas pareigūnas buvo išvadinti dykaduoniais, parazitais, siekiančiais pareiškėją nužudyti. Grasinta, kad pareigūnų atžvilgiu bus rašomi nepagrįsti, orumą žeminantys skundai. Po medicininės apžiūros pareiškėjas pareiškė, kad atsisako grįžti į Lukiškių TI-K, nes jam reikia pakeisti aplinką. Pareiškė, kad lauke specialiai nugrius, tačiau nenugriuvo, o tik prisėdo prieš tai nusivilkęs striukę. Grasino, kad grįžęs į kamerą suplėšys striukę ir to padarymu apkaltins pareigūnus, į metalinius daiktus daužys rankas ir kojas tam, kad atsirastų kraujosruvos ir jis galėtų pareigūnus apkaltinti sumušus. Teigė, kad kameroje grius ant nugaros, kad susidaužytų nugarą ir galvą ir dėl to galėtų apkaltinti pareigūnus. Patalpinus jį į kamerą Nr. 125, pareiškėjas atsigulė ant grindų (b. l. 55). Iš esmės analogiško pobūdžio aplinkybės yra nurodytos ir pareigūno Josifo Drozdo bei Andrejaus Zimnickio 2013 m. sausio 1 d. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 54, 55). Juozo Čižo ir Josifo Drozdo 2013 m. sausio 1 d. protokole Nr. 57-1 nurodyta, kad pareiškėjas atsisakė rašyti paaiškinimą, nes prižiūrėtojai yra per žemo rango, kad galėtų to reikalauti (b. l. 58), t.y. kaip ir prieš tai buvusiu atveju. Pareiškėjas šiuo atveju visiškai nepasinaudojo teise paneigti ar paaiškinti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kas netiesiogiai patvirtina, kad pareiškėjas neturėjo argumentų paaiškinti savo elgesio motyvus.

Daroma išvada, kad Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimas pagrįstai ir teisėtai priimtas įvertinus visą prieš tai aprašytą medžiagą, kuri sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, aprašytus skundžiamame nutarime, pažeidimai teisingai kvalifikuoti taikant BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 p., 2 dalies 7 ir 8 p. bei Taisyklių 73.4 p. Pareiškėjas, rašydamas paaiškinimą direktoriui dėl vieno pažeidimo, nepaneigė pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, nors, kaip matyti iš paaiškinimo, gerai žinojo tarnybinių pranešimų turinį. Pareiškėjas teigia negalėjęs paneigti pareigūnų nurodytų aplinkybių, nes neturi galimybių, prašė gauti vaizdo ir garso įrašą. Tačiau esmė yra tame, kad pareiškėjas galėjo nurodyti, kodėl pareigūnai turėtų siekį jį apkaltinti, o tiek, kiek pareiškėjas nurodė faktinių aplinkybių (pvz., kad jis ėjo savo nuožiūra ne į tą patalpą, kur jam liepta ir kt.), jos visiškai atitinka pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Todėl Lukiškių TI-K direktorius turėjo pakankamai faktinio ir teisinio pagrindo spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo pareiškėjui.

Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, priesaiką davusių ir savo pareigas atliekančių statutinių valstybės tarnautojų paaiškinimais, jų surašytais dokumentais, iš kurių netgi matyti, kad pareigūnai stengėsi atsižvelgti į situaciją, taikėsi prie pareiškėjo nepagrįstų reikalavimų, kai jis nurodnėjo, kur nori būti laikomas ir kt.

Be to, būtina atsižvelgti į byloje esančius duomenis apie pareiškėjui daugybę kartų taikytą drausminę atsakomybę (b.l. 59-62), kas patvirtina pareiškėjo elgesio modelį, siekį nepaklūsti nustatytai tvarkai, polinkį pažeisti bausmės atlikimo režimą. Pareiškėjas ir skunde teismui teigia, kad jo argumentus galėtų patvirtinti Lukiškių TI-K laikino paskirstymo patalpose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje darytas vaizdo ir garso įrašas, tačiau, kaip nurodoma Kalėjimų departamento sprendime, tokia medžiaga nėra išlikusi, todėl negali būti ištirta.

BVK 143 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2013 m. sausio 11 d. skundą, pagrįstai konstatavo, kad Lukiškių TI-K direktorius drausminę nuobaudą – draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus – pareiškėjui skyrė teisėtai, ji yra adekvati padarytam pažeidimui, pakankamai švelni. Kalėjimų departamento direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. 2S-619 yra motyvuotas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsnyje, įtvirtinančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą sieja su neteisėtais pareigūnų veiksmais, neteisėtai jam paskirta nuobauda. Byloje nenustatyti kokie nors neteisėti pareigūnų veiksmai, iš esmės pats pareiškėjas nepaaiškino, o kaipgi jis elgėsi tais momentais, kai pripažinta, jog padarė pažeidimus, o iš dalies jo nurodytos aplinkybės atitinka ir pareigūnų nurodytas aplinkybes. Nenustatytas ir nepagrįsto nubaudimo faktas. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, konstatuojama, kad valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat nustatyta, kad Lukiškių TI-K direktorius, skirdamas pareiškėjui nuobaudą, ir Kalėjimų departamento direktorius, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, veikė teisėtai ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl jų veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais. Kokiu kitokiu būdu pareiškėjui padaryta neturtinė žala ir netgi kokio pobūdžio, kaip ta neturtinė žala pasireiškė, pareiškėjas aiškiai nenurodė, nors šioje byloje jau buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis (administracinė byla Nr. A575-1528/2014), kurioje akcentuojama, kad byloje reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, sprendžiama dėl asmens subjektinių teisių gynimo, kur yra labai reikšmingas asmens paaiškinimas. Pareiškėjui toks teismo sprendimas turėjo būti žinomas, nes nagrinėtas buvo jo apeliacinis skundas šioje byloje. Nepaisant to, pareiškėjas nei žodžiu, nei raštu neišreiškė noro paaiškinti teismui, kokia neturtinė žala jam padaryta, kaip ji pasireiškė, o tiek, kiek ta žala aprašyta skunde, teismas nenustatė, kad tokia žala buvo padaryta. Todėl nenustatyta, kad būtų sąlygos valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, t. y. valdžios institucijos neteisėti veiksmai, žalos padarymo faktas, o dėl to nėra pagrindo tenkinti skundą ir dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad drausminė nuobauda už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus pareiškėjui G. K. paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo tenkinti jo skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.