Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-02-02 · Civilinė byla Nr. 2A-5-278/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-02
Bylos Nr.
2A-5-278/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pirm.), Zinai Mickevičiūtė, Birutė Valiulienė (pran.)
Ieškovas
L. M., B.M.
Trečiasis asmuo
R. J., A.J. B., Antanui J
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „BTA draudimas“
Civilinė byla Nr. 2A-5-278/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.2.4.2; 44.5.2. 15; 121.15;121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės (pranešėja),sekretoriaujant Loretai Talžūnienei,dalyvaujant ieškovams L. M., B.M., jų atstovui adv. A.Peneliui,atsakovų atstovams R. T., J. Š., adv. Ž.Rutkauskui,tretiesiems asmenims R. J., A.J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BTA draudimas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1758-589-2008 pagal ieškovų L. M. ir B. M. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „BTA draudimas“, viešajai įstaigai (toliau VšĮ) Panevėžio greitosios pagalbos medicinos stotis, tretiesiems asmenims R. J. ir Antanui J. B. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, šalių, jų atstovų ir trečiųjų asmenų paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai nurodė, kad 2004-04-17 dukrai pakilus temperatūrai, į namus buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, tačiau apžiūrėjus dukrą, vaikų ligų gydytoja R. J. vaistų neišrašė, rekomendavo vartoti namuose turėtus medikamentus. Dukters būklei negerėjant, 2004-04-18 pakartotinai iškvietus greitąją medicinos pagalbą, gydytojas A.J. B. pasiūlė vartoti vaistus nuo ausų uždegimo, tačiau jokios rimtos medicininės pagalbos dukrai nesuteikė, nerekomendavo jos vežti į ligoninę kitų specialistų apžiūrai. Sekančios dienos rytą iškviestai šeimos gydytojai įtarus dukrai trūkusį apendicitą, ligoninėje buvo konstatuota, jog mergaitės būklė kritiška ir ji paguldyta į Intensyviosios terapijos skyrių. Ieškovams sutikus, dukrai buvo padaryta apendicito šalinimo operacija, tačiau po jos paaiškėjo, kad ligos priežastis yra stipri infekcija, apėmusi gerklę, ausis, pilvaplėvę ir inkstus. Nurodė, kad ligoninės gydytojai ieškovams leido suprasti, jog liga buvo uždelsta. Ieškovai nurodė, kad VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties gydytojai, teikę jų dukrai medicinines paslaugas, nebuvo maksimaliai rūpestingi, atidūs ir dėmesingi, todėl nenustatė tikrosios diagnozės ir jų dukrai skyrė netinkamą gydymą. Dėl kritinės sveikatos būklės, dukra ilgą laiką buvo gydoma Intensyviosios terapijos skyriuje, jai buvo atlikta nereikalinga operacija, vėliau kilo įvairių komplikacijų, dėl kurių pakartotinai buvo gydoma Intensyviosios terapijos skyriuje. Nurodė, kad patyrė didelių sukrėtimų ir išgyvenimų (dvasinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, taip pat turėjo išlaidų vaistams, vitaminams, sanatorijoms, kelionėms), juntamas skausmas neleido tinkamai atlikti tiesioginio darbo, dėl vaiko slaugymo ir sanatorinio gydymo teko skubiai eiti atostogų. Nurodė, jog dėl VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties 2006-04-17 - 2006-04-18 teiktų paslaugų kokybės, kreipėsi į valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri nustatė, jog VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Ieškovai nurodė, kad gydytojai R. J. ir A.J. B. netinkamai atliko savo pareigas, nes neturėjo teisės ignoruoti pacientės visų nusiskundimų, privalėjo tinkamai diagnozuoti susirgimą, o jei to padaryti negalėjo, privalėjo pasitelkti į pagalbą kitus specialistus. Teigia, kad teikdami pacientei medicinines paslaugas, gydytojai nebuvo maksimaliai rūpestingi, atsargūs ir dėmesingi, dėl ko nenustatė tikrosios diagnozės, nepaskyrė tinkamo gydymo ir toks jų aplaidumas tolygus profesinei kaltei. Nurodė, kad tarp šių gydytojų kaltų veiksmų ir pacientės sunkios susikomplikavusios sveikatos būklės bei dėl to sekusių pasekmių yra netiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovų dukrai paslaugas teikė savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, o jos paslaugos apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo ir savivaldybės biudžeto lėšų. Taikant gydymo įstaigų atsakomybę yra vadovaujamasi samdančio darbuotojus asmens atsakomybės už darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą taisykle. Jo civilinę atsakomybę lemia bet kokia kaltės forma, bet koks neatidumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas. Nurodė, kad kompetentingų institucijų nustatyta, jog komplikacijos dukrai atsirado dėl klaidingų atsakovo VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų veiksmų, atliekant pareigas nepakankamai rūpestingai ir atidžiai. Ieškovai nurodė, kad dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovus, tačiau minėti asmenys atsisakė atlyginti žalą. CK 6.250 straipsnio pagrindu ieškovai prašė teismą priteisti solidariai iš atsakovų 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, 20 000 Lt neturtinę žalą priteisė iš atsakovo UAB „BTA draudimas“, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2006-04-17- 2006-04-18 vaikų ligų gydytojai R. J. ir A.J. B. diagnozavo M.M. M. ligą, rekomendavo gydymą ir kvietimo kortelėse pažymėjo, kad pacientė į ligoninę vykti atsisakė, tačiau šio atsisakymo raštu neįformino bei nurodė, jog būtina aktyvi gydytojo priežiūra. Teismas konstatavo, kad 2006-04-18 VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties vaikų ligų gydytojas A.J. B., kurio licencijos galiojimo laikas buvo pasibaigęs, neteisėtai teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei M.M. M. ir tuo pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 1, 5 dalių nuostatas. Vadovaudamasis VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus 2008-04-15 įsakymu Nr. V-44 „Vaikų neatidėliotinos pagalbos algoritmai“, kuriame nurodyta, kad į ligoninę vežami karščiuojantys kūdikiai ir vyresni vaikai, jei temperatūra didesnė nei 38,5⁰ C ir tęsiasi tris paras, teismas darė išvadą, jog gydytojai R. J. ir A.J. B., neveždami M.M. M. į ligoninę, kai greitosios medicinos pagalba buvo kviečiama kelis kartus, karščiavimas mergaitei tęsėsi kelias dienas, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai. Teismas nesutiko su gydytojų R. J. ir A.J. B. teiginiais, kad buvo siūloma vežti ieškovų dukrą į ligoninę, tačiau motina atsisakė tai daryti, nes nustatė, kad pagal Sveikatos apsaugos ministro 1998-11-26 įsakymą Nr. 687 „Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“ pacientui atsisakius vykti į ligoninę, atsisakymas turi būti įforminamas paciento parašu, tačiau greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėse Nr. 8899 ir Nr. 9001 atsisakymą patvirtinančio paciento parašo nėra. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimu, jog jai nebuvo siūloma kartu su dukra vykti į ligoninę, tik rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad gydytojų R. J. ir A.J. B. medicininės paslaugos ieškovų dukrai nebuvo suteiktos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas, o tinkamos būtinosios medicininės pagalbos nesuteikimas lėmė tai, jog uždegimas ir karščiavimas tęsėsi, dėl ko pacientė buvo paguldyta į ligoninę. Nurodė, jog gydytojų R. J. ir A.J. B. kaltė nepaneigta, todėl turi būti atlyginta ieškovams padaryta žala, nes neturtinė žala ieškovams, pacientės tėvams, buvo padaryta dėl ypatingo dvasinio bei fizinio tėvų ir vaiko ryšio. Pažymėjęs, kad asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl vaiko ligos, teisinga priteisti pagal konkrečias bylos aplinkybes neturtinės žalos atlyginimą, kurio dydis nustatytinas atsižvelgiant į tėvų patirtus dvasinius išgyvenimus dėl vaiko sveikatos būklės, patirtą emocinį stresą ir bendravimo galimybių sumažėjimą ir sprendė, jog ieškovų prašomos neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas nurodė, kad VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis yra sudariusi su UAB „BTA draudimas“ sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartį. Pažymėjo, kad nors sveikatos apsaugos ministro 2005-01-06 įsakymu Nr. V-6 patvirtinto Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo tvarkos aprašo 14.1 punkte nurodyta, jog draudėjo veiksmai, kuriais padaryta tik neturtinė žala, laikytini nedraudiminiu įvykiu, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, tačiau atsižvelgiant į sutartos draudimo sumos maksimalią ribą, į tai, kad sudarant sutartį turėjo būti atsižvelgiama į greitosios medicinos pagalbos stoties vykdomą veiklą, jos specifiką, į tai, kad gydytojams taikomi maksimalaus atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo kriterijai, dėl jų vykdomos sveikatos priežiūros veiklos gali atsirasti ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala, draudimo sutartyje turėjo būti aptarti ir draudiminiai, ir nedraudiminiai atvejai. Teismas nurodė, kad nedraudiminiai įvykiai sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o jei yra abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 dalis). Teismas konstatavo, jog neaptarus atsakovų sudarytoje draudimo sutartyje, kas laikytina nedraudiminiais įvykiais, atsakomybė tenka atsakovei UAB „BTA draudimas“.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „BTA draudimas“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad vertinant ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina vadovautis CK 6.245 – 6.249 straipsnių nuostatomis. Ieškovai turi įrodyti ne tik žalos atsiradimo faktą, bet ir pagrįsti, kuo pasireiškia atsakovo veiksmų neteisėtumas, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Nors ieškovai nurodė, kad neturtinė žala atsirado dėl medikų nerūpestingumo, neapdairaus elgesio, tačiau visi atlikti medikų veiksmai, jų atvykimas pas pacientę į namus pagal iškvietimą, pacientės apžiūra, pirminės pagalbos suteikimas, reikiamų vaistų skyrimas, negali būti vertinami kaip didelis nerūpestingumas. Teismui pateiktoje audito išvadoje nėra nurodoma apie nesavalaikį, netinkamą ieškovų dukros M.M. M. gydymą. Audito išvadoje nurodyti medicinos darbuotojų darbo pažeidimai, - gydytojo A.J. B. licenzijos galiojimo laiko pasibaigimas, parašo medicinos pagalbos kvietimo kortelėse nebuvimas, jokios žalos sveikatai sukelti negalėjo. Ieškovai nurodė, kad jiems padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią sudarė išlaidos vaistams, vitaminams, sanatorijoms, kelionėms bei negautos pajamos, nes L. M. buvo priversta eiti atostogų, tačiau nei vienas turtinės žalos dydį pagrindžiantis dokumentas teismui nepateiktas. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientam padarytą žalą privalomojo draudimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 14 p. numatyta, kad nedraudiminiu įvykiu yra pripažįstami draudėjo veiksmai, kuriais padaryta tik neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Kadangi tarp VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties ir UAB „BTA draudimas“ sudarytoje sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartyje nebuvo numatyta kitokių sąlygų, todėl šis įvykis laikytinas nedraudiminiu. Atsakovė nurodo, kad draudimo sąlygas renkasi draudėjas, todėl draudėjas turėjo galimybę siūlyti įtraukti į draudimo sutartį papildomas draudimo sąlygas, tačiau to nepadarė. Taisyklės, kuriose apibrėžiami draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai, yra sudedamoji Sveikatos priežiūros įstaigų privalomojo civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą draudimo liudijimo (poliso) dalis, todėl mano, jog teismo teiginys, kad pačioje sutartyje nenumatyti įvykiai, kurie laikomi draudiminiais, o kurie įvykiai laikomi nedraudiminiais, yra nepagrįstas. Nurodo, kad draudėjas savo parašu draudimo polise patvirtino, kad su Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklėmis patvirtintomis LR Sveikatos apsaugos ministro 2005-01-06 įsakymo Nr.V – 6 susipažino, suprato bei pasižada jas vykdyti. Kadangi draudėjas patvirtino, jog jam yra žinomos taisyklių normos, taip pat tos, kuriose apibrėžiama, kas yra draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai, todėl teismas nepagrįstai laikė, jog įvykis draudiminis, o atsakomybė tenka tik UAB „BTA Draudimas“.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų L. M. ir B. M. ieškinį dėl 20 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Nurodo, kad su atsakovės UAB „BTA draudimas“ skundu iš esmės sutinka. Mano, kad nėra jokios trečiųjų asmenų Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų R. J. ir A.J. B. kaltės bei priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir galimos atsiradusios žalos ieškovams, kadangi jokia institucija nekonstatavo trečiųjų asmenų suteiktų medicinos paslaugų nekokybiškumo. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kontrolės ataskaitoje konstatuoti tik sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimai vidaus ir išorės dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Be to, nurodo, kad ieškovai neturi teisinio pagrindo reikšti ieškinį dėl jiems padarytos neturtinės žalos, nes jei tokia žala galėjo atsirasti, tai tik ieškovų dukrai M.M. M.. Atsakovė VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis nesutinka su atsakovės UAB „BTA draudimas“ apeliacinio skundo argumentu dėl būtinumo susitarti dėl papildomų draudimo sutarties sąlygų. Mano, jog sudaryta sutartis apima visus draudiminius įvykius, kadangi sudaryta laikantis įstatymų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų teiktų gydymo paslaugų kokybės, todėl šiam ginčui spręsti taikytinos deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės. Deliktinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą (CK 6.263 str., 6.250 str.). Pagal LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio nuostatas, pacientams turi būti suteikta kokybiška sveikatos priežiūra, todėl pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Šio įstatymo 14 straipsnyje pateikiama sveikatos priežiūros įstaigos ir darbuotojų kaltės apibrėžtis: laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį; taip pat laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ar atsakovo VšĮ „Panevėžio greitosios pagalbos medicinos stotis“ darbuotojai ligonei M.M. M. suteikė tinkamas gydymo paslaugas, spręstina vadovaujantis aukščiau paminėtų įstatymų nuostatomis ir byloje esančiais dokumentais. Iš bylos dokumentų matyti, kad 2006-04-17, pagal iškvietimą 13.45 val., pas pacientę į namus atvykusi atsakovo VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“ darbuotoja gydytoja R. J., mažametei M.M. M. nustatė ūminę virusinę respiracinę infekciją, ūminį tonzilitą ir, paskyrus medikamentus (nimesilį), rekomendavo tęsti gydymą namuose. Sekančią dieną, apie 16.32 val., atvykęs vaikų gydytojas A.J. B., ligonei nustatė ūminį vidurinės ausies uždegimą ir rekomendavo tęsti gydymą turimais antibiotikais (jų pavadinimų nenurodė), ausų lašais otinum. 2006-04-19, 10 val. šeimos gydytojos siuntimu, sunkios būklės ligonė M.M. M. buvo skubiai paguldyta į VšĮ Panevėžio ligoninę stacionariam gydymui, kurioje nuo 2006-04-19 iki 2006-05-09 gydyta su diagnoze pleuropneumonija, ūmus glomerulonefritas, ūmus mezodenitas, sisteminis uždegiminis intoksikacijos sindromas, ūmus nazofaringitas, ūmus katarinis otitas, lengvo laipsnio mažakraujystė (2t., b.l.159-160). Byloje nustatyta, kad atvykus gydytojai R. J., ji buvo informuota, jog mažametė M.M. M. serga trečia diena, jos kūno temperatūra pakilusi iki 40°C. Aplinkybę, kad 3 metų mergaitė karščiuoja kelinta diena, buvo žinoma ir gydytojui A.J. B., tačiau nei vienas gydytojų šios aplinkybės tinkamai neįvertino ir neišaiškino tėvams galimų ligos komplikacijų bei nesiėmė priemonių savalaikiai pristatyti ligonę į gydymo stacionarą. Nors tretieji asmenys nurodo, kad tėvams buvo siūloma vykti į ligoninę, tačiau šią aplinkybę ieškovai neigia, o paciento kvietimo kortelėse tėvų parašų apie atsisakymą vykti į stacionarą nėra. Tačiau net ir pripažinus, kad ieškovai atsisakė vežti dukrą į ligoninę, įvertintina aplinkybė, jog gydytojas yra profesionalas ir turi specialiųjų žinių, t.y., gyvybiškai svarbiais žmogui klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, turi pripažintą teisę taikyti specialiąsias žinias ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, todėl tretieji asmenys privalėjo tinkamai ir suprantamai paaiškinti juos kvietusiems ieškovams, ligonės tėvams, apie galimas ir pavojingas ligos komplikacijas mažamečiui vaikui. Iš byloje esančių ir įvykio metu galiojusių LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintų Bendrųjų greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų, Greitosios medicinos pagalbos koncepcijos nuostatų matyti, kad greitosios medicinos pagalbos transporto priemone, esant indikacijų, pacientai turi būti skubiai gabenami į stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas pagal apskrities patvirtintą ir su Sveikatos apsaugos ministerija suderintą skubios būtinosios medicinos pagalbos teikimo planą (2t., b.l.150-156). Įvertinus aukščiau paminėtą aplinkybę, kad dvi dienas iš eilės ieškovams kviečiant greitosios pagalbos tarnybą ir gydytojams nurodžius, jog M.M. M. karščiuoja kelinta diena, be to, ligonė yra mažametė, tiek gydytoja R. J., tiek ir gydytojas A.J. B. privalėjo nukreipti M.M. M. gydymui į stacionarą. Tai, kad nustačius iš esmės teisingas diagnozes gydytojai nepagrįstai pacientę paliko gydytis namuose, patvirtina ir VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties Lokalaus medicinos audito 2007-05-18 išvados (2t., b.l.159-160). Kadangi gydytojo profesijai yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad teikiant medicininę pagalbą ieškovų dukrai M.M. M. atsakovo VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs. To pasekoje M.M. M. 2006-04-19 skubiai paguldžius į stacionarą, jai buvo atlikta operacija, kilo komplikacijos, ji buvo gydoma intesyvios terapijos skyriuje. Užsitęsusi mažamečio vaiko liga, baimė dėl pasekmių dukters sveikatai, jos slaugymas, vaiko sanatorinis gydymas neabejotinai sukėlė stresą, dvasinį skausmą bei pergyvenimus tėvams. CK 6.264 straipsnyje numatyta samdančio darbuotojo asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės. Kaltė, sprendžiant gydytojo atsakomybės klausimą, vertintina kaip atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikuotumo stoka, profesinės etikos taisyklių pažeidimas, o nustatant faktinį priežastinį ryšį, būtina konstatuoti ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t.y., būtina nustatyti ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Nustatydamas atsakovo VšĮ Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų kaltų neteisėtų veiksmų faktą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojų nerūpestingos neteisėtos veikos ir padarytos žalos, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto M.M. M. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita, kurios išvadomis konstatuota, kad atsakovo darbuotojai, teikdami sveikatos priežiūros paslaugas pažeidė norminius aktus, reglamentuojančius medicininių paslaugų teikimą (1 t., b. l. 13, 2 t., b.l. 94-108). Kolegija konstatuoja, kad tretieji asmenys iš esmės pažeidė Bendrųjų greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimus, gydytojo etiką. Teismo išvada, jog R. J. ir A.J. B. pažeidė ir VšĮ Panevėžio miesto greitosios pagalbos direktoriaus 2008-04-15 įsakymu Nr. V-44 patvirtintus „Vaikų neatidėliotinos pagalbos algoritmus“, kuriame nurodyta, kad į ligoninę vežami karščiuojantys kūdikiai ir vyresni vaikai, jei temperatūra didesnė nei 38,5⁰ C ir tęsiasi tris paras, yra nepagrįsta, nes įvykio metu šie algoritmai nebuvo nustatyti (2 t., b.l.123). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, laikosi pozicijos, kad, vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant civilinės atsakomybės už paciento sveikatos sužalojimą klausimą, turi būti taikomas atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas; pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t.y., užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį; sprendžiant dėl gydytojo veiksmų teisėtumo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-16/2004;3K-3-206/2005; Nr. 3K-3-478; ir kt.). Kolegija konstatuoja, kad atsakovo darbuotojai, karščiuojant mažametei ligonei, nesiėmė pakankamų veiksmų užkirsti kelią galimoms ligos komplikacijoms ir tuo pasireiškė jų neatidumas ir nerūpestingumas teikiant skubios pagalbos paslaugas, nes savalaikiai patekus M.M. M. į ligoninę būtų buvę išvengta vėliau kilusių komplikacijų. Apelianto teiginiai, kad gydytojų atvykimas į pacientės namus, jos apžiūra ir medikamentų skyrimas negali būti vertinamas kaip didelis nerūpestingumas, vertintini kritiškai, kadangi nurodyti veiksmai nėra pakankama gydytojo pareiga, nes šios srities specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, o žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus. Nagrinėjamu atveju, trečiųjų asmenų suteikta pagalba tokio saugumo ieškovams nesuteikė, nes dukters sveikata nepagerėjo, o priešingai - liga komplikavosi kas leidžia daryti išvadą, jog pacientei nebuvo suteikta tinkama pagalba, nors ir abu gydytojai nurodė tėvams kad reikalinga aktyvi gydytojo priežiūra. Be to, iš atsakovo 2007-06-28 dokumento matyti, kad gydytojos R. J. skirtas medikamentas (nimesilis) nebuvo skirtinas trijų metų amžiaus vaikui (2t., b.l.164). Dėl paminėtų motyvų, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad nesuteikus tinkamų gydymo paslaugų ieškovams turi būti atlyginta patirta žala. Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovas VšĮ „Panevėžio miesto greitoji medicinos pagalbos stotis“ savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi privalomuoju draudimu (1t., b.l. 47-53). Apeliantas nurodo, kad draudimo sutartis yra sudaryta vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministro 2005-01-06 įsakymu Nr. V-6 patvirtinto Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo tvarkos aprašu, kurio 14.1 punkte nurodyta, jog draudėjo veiksmai, kuriais padaryta tik neturtinė žala, laikytini nedraudiminiu įvykiu, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Teigia, jog atsakovas, sudarydamas draudimo sutartį nenumatė, kad yra apdraudžiama ir jo neturtinė žala. CK 6.193 straipsnio nuostatos numato, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Įvertinus VšĮ „Panevėžio miesto greitoji medicinos pagalbos stotis“ veiklą, jai keliamus tikslus bei į aukščiau nurodytus šios įstaigos darbuotojams nustatytus padidintus reikalavimus, minėto atsakovo civilinė atsakomybė turėjo būti apdrausta tiek dėl galimos turtinės, tiek ir neturtinės žalos atsiradimo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad sudarant draudimo sutartį, joje turėjo būti aiškiai aptarti draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai. Esant atsakovų nesutarimams dėl minėtų sąlygų, sutartis aiškintina vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Be to, iš ieškinio ir ieškovų paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad L. M. ir B. M. patyrė ne tik neturtinę bet ir turtinę žalą, nes dukrai buvo perkami vaistai, vitaminai, ieškovai turėjo išlaidų kelionėms į sanatoriją, o dėl dukters slaugymo ir sanatorinio gydymo turėjo skubiai pasinaudoti atostogomis. Esant minėtoms išvadoms ieškovų patirtą žalą teismas pagrįstai priteisė iš UAB „BTA draudimas“. Kolegija konstatuoja, kad ieškovų nurodyta neturtinė žala nėra užaukštinta, atitinka teisingumo ir protingumo interesus ir jos mažinti nėra pagrindo (CK 1.5 str.).

Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, todėl kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne pats nukentėjusysis, o kitas asmuo, kuris su juo artimai susijęs, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tokią išvadą patvirtina 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7. Joje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendrasis principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelių išgyvenimų, susijusių su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005; Nr. 3K-3-222/2005). Pagal šias nuostatas paciento artimieji turi įrodyti jiems asmeniškai padarytą neturtinę žalą dėl pareigos teikti pacientui kvalifikuotas sveikatos priežiūros paslaugas pažeidimo ir priežastinį ryšį tarp sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų nerūpestingumo ir padarytos žalos (CPK 178 straipsnis). Ieškovų paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad dėl mažametės dukters ligos, jos sunkių komplikacijų L. M. ir B. M. patyrė stresą, fizinį skausmą, kurio buvo galima išvengti M.M. M. savalaikiai nukreipus į ligoninės stacionarą ir paskyrus gydymą bei dvasinius išgyvenimus, todėl esant ypatingam dvasiniam ir fiziniam mažamečio vaiko ir tėvų ryšiui konstatuotina, jog L. M. ir B. M. turi teisę reikšti ieškinį dėl jiems padarytos neturtinės žalos.

Paminėtos aplinkybės duoda pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir darė pagrįstą išvadą, kad ieškinys yra tenkintinas, todėl naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo.

Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybės naudai bei ieškovų turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, priteistinos iš UAB „BTA draudimas“ (CPK 88 str.1 d. 3 p., 93 str., 1 t., b.l. 171, 2 t., b.l. 19, 59, 71, 75).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „BTA draudimas“ (į.k. 110079036) 1 600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus Lt) atstovavimo išlaidų ieškovų L. M. ir B. M. naudai bei 87,35 Lt (aštuoniasdešimt septynis Lt 35ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos teisėjai Ramunė ČeknienėZinai MickevičiūtėBirutė Valiulienė