Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2011-10-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-12-547/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-10-04
Bylos Nr.
II-12-547/2011
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00343-2011-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Pareiškėjas
S. B.
Administracinė byla Nr.II-12-547/2011Teisminio proceso Nr.4-51-3-00343-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.1.; 50.14.; 73.
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTAR IMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 4 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Danguolei Lukošiūnienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos S. B. skundą dėl Alytaus AVPK Varėnos rajono PK VTS PP tyrėjo Gintaro Balkaus 2011-07-27 nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. Z. atžvilgiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja S. B. pateiktu skundu prašo panaikinti Alytaus AVPK Varėnos rajono PK VTS PP tyrėjo Gintaro Balkaus 2011-07-27 nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas V. Z. atžvilgiu surašytas nebuvo. Nutarimu buvo nustatytos aplinkybės, jog 2011-02-27 vykusiuose savivaldos rinkimuose Varėnos rajono savivaldybės (NR.55), Perlojos rinkimų apylinkėje (Nr.30), V. Z., gyv. (duomenys neskelbtini), vykdė rinkimų stebėtojo funkcijas nuo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio. Taip pat nutarime nurodyta, kad 2011-02-27, apie 13 val., vykstant rinkimams, rinkimų stebėtojas V. Z., kartu su savo neįgaliu sūnumi įėjo į balsavimo kabiną bei padėjo jam užpildyti rinkimų biuletenį. Pareiškėja nurodė, kad nutarime visiškai nepagrįstai teigiama, jog tuo metu, t.y. 2011-02-27, apie 13 val. V. Z. buvo paprastas balsuoti teisę turintis LR pilietis, nėjęs jam patikėtų pareigų rinkimų metu, todėl padėti balsuoti savo neįgaliam sūnui turėjo teisę. Pareiškėja skunde nurodė, kad V. Z. buvo išduotas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimas ir jis įgijo rinkimų stebėtojo statusą ir jį turėjo visų rinkimų metu. Pareiškėjos manymu aplinkybė, jog 2011-02-27 apie 13 val. V. Z. formaliai nestebėjo rinkimų apylinkėje, nepakeitė jo rinkimų stebėtojo statuso. Rinkimų stebėtojo darbo laikas rinkimų apylinkėse buvo nustatomas vidiniu susitarimu ir tai nekeitė rinkimų stebėtojo statuso. Pareiškėja nurodė, kad pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 58 str. 3d. rinkimų stebėtojas savo teisėmis naudojasi visų rinkimų metu, nėra ribojamas laiku (valandomis), todėl ir pareigas bei draudimus turi vykdyti visą rinkimų laiką, o ne tik formaliu rinkimų stebėjimo metu (tam tikromis valandomis). Ji taip pat nurodė, kad Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo 63 str. 4d. nurodoma, kad komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama atlikti balsavimo veiksmus už neįgalų rinkėją. Pareiškėja nurodė, kad V. Z. , būdamas rinkimų stebėtoju, įeidamas į balsavimo kabiną bei padėdamas užpildyti rinkimų biuletenį neįgaliam savo sūnui, pažeidė nurodytas teisės normas. Atsakomybė už tai yra numatyta LR ATPK 207 ⁷ str. ir V. Z. turėtų atsakyti administracine tvarka. Todėl pareiškėja prašo panaikinti policijos pareigūno nutarimą ir bylą perduoti atgal tirti policijai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono policijos komisariatas pateikė teismui atsiliepimą į S. B. skundą, kuriame nurodė, kad priimtas procesinis sprendimas yra teisingas, todėl skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Tyrimas administracinėje byloje buvo pradėtas gavus S. B. pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad 2011-02-27 vykstant savivaldos rinkimams, V. Z. buvo stebėtojas Perlojos rinkimų apylinkėje nuo Lietuvos centro partijos. 2011-02-27 jis su savo neįgaliu sūnumi apie 13 val. atvyko į balsavimo apylinkę ir įėjo į balsavimo kabiną bei padėjo jam užpildyti rinkimų biuletenį. Kadangi V. Z. buvo stebėtojas, tai jis pažeidė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą ir todėl turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn (b.l.7).

Atliekant tyrimą buvo apklausta D. Z., kuri paaiškino, kad 2011-02-27 apie 13 val. ji su vyru V. ir sūnumi G. atvyko balsuoti į Perlojos rinkiminę apylinkę. Ji nurodė, kad balsuoti ėjo viena, o vyras nuėjo su sūnumi, kadangi jis yra neįgalus. Viena iš stebėtojų dėl to pradėjo triukšmauti (b.l.8).

V. Z. paaiškinime nurodė, kad 2011-02-27 vykusiuose savivaldybės tarybų rinkimuose buvo stebėtojas Perlojos rinkimų apylinkėje (Nr.30) nuo Liberalų sąjūdžio. Darbą pradėjo nuo 13.30 val. , pateikdamas stebėtojo pažymėjimą. Jis patvirtino, kad prieš pradėdamas darbą jis padėjo savo sūnui balsuoti. Dėl to viena stebėtojų pradėjo prieštarauti (b.l.9).

R. C. buvo Perlojos rinkimų apylinkės pirmininkas, 2011-02-27 vykusiuose savivaldos rinkimuose. Jis nurodė, kad tuo metu, kai kilo triukšmas, balsavimo salėje jis nebuvo. Atėjęs pamatė verkiančią D. Z. su neįgaliu sūnumi. Netoliese buvo stebėtoja nuo centro partijos S. B. ir V. Z., kurie aiškinosi. R. C. nurodė, kad V. Z. tuo metu dar nebuvo stebėtojas, kadangi stebėtojo darbą rinkimų apylinkėje jis pradėjo 13.30 val. (b.l.10).

Byloje neginčytinai yra nustatyta, kad V. Z. buvo rinkimų stebėtojas. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 58 str. 1d. nurodoma, kad partijos, išsikėlę kandidatai, taip pat atstovai rinkimams turi teisę skirti rinkimų stebėtojus. Rinkimų stebėtojo statusą patvirtina Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimas. Byloje nėra ginčo, kad toks pažymėjimas V. Z. buvo išduotas, nes Perlojos rinkimų apylinkės pirmininkas patvirtino, kad 13.30 val. V. Z. tokį pažymėjimą pateikė.

Rinkimų stebėtojų teises apibrėžia Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 58 str. 3d. , kur nurodoma, kad rinkimų stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus savivaldybės arba rinkimų apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje. Rinkimų stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų. Jeigu rinkimų stebėtojas pažeidžia šį arba kitus įstatymus, jo rinkimų stebėtojo pažymėjimas gali būti pripažintas negaliojančiu savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko sprendimu.

Taigi, šiame straipsnyje yra nurodytos stebėtojo teisės. Įstatyme nėra normos, kuri reglamentuotų, stebėtojų darbo laiką, kad toks darbo laikas būtų fiksuojamas , kokiuose nors dokumentuose ir kad tik nustatyto darbo laiku asmeniui būtų suteikiamas stebėtojo statusas. Todėl darytina išvada, kad stebėtojas yra stebėtojas su visais jam įstatymo suteiktais įgaliojimais ir draudimais visą laiką, kol vyksta rinkimai.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 63 str.4d. yra apibrėžta taisyklė, kaip vykdomas balsavimas, jeigu balsuoja neįgalus asmuo. Jame nurodoma, kad jeigu rinkėjas dėl neįgalumo negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų, jo prašymu rinkimų biuletenį užpildo kitas asmuo. To paties straipsnio 4 dalyje yra numatytas draudimas atlikti balsavimo veiksmus už neįgalų rinkėją komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams.

Toks įstatymo reikalavimas yra imperatyvus ir įstatymas nenumato jokių išlygų dėl artimųjų giminaičių ar stebėtojo funkcijų atlikimo (ar neatlikimo) laiku.

Savivaldybės tarybų rinkimų įstatymo 16 str. numato, kad apylinkės rinkimų komisija svarsto savo apylinkės rinkėjų ir rinkimų stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima sprendimus (7p.). Todėl teismas laiko, kad nagrinėjant šią bylą turėjo būti išsiaiškintos aplinkybės, ar buvo toks stebėtojos S. B. skundas pateiktas apylinkės rinkimų komisijai, ar komisija nagrinėjo jį ir koks buvo priimtas sprendimas. Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymas yra specialusis įstatymas, todėl jo normomis turi būti vadovaujamasi pirmiausia.

LR ATPK 35 str. yra numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai . Veika, dėl kurios sprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas, buvo padaryta 2011-02-27, todėl administracinė nuobauda galėjo būti paskirta per 6 mėnesius, t.y. iki 2011-08-27.

S. B. pareiškimą pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną V. Z. atžvilgiu policijos komisariatui pateikė 2011-07-11. Liepos mėnesį buvo apklausiami asmenys ir 2011-07-27 buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

Skundas dėl šio nutarimo teismui buvo pateiktas 2011-08-11, buvo išsiųsti skundo nuorašai atsiliepimams pateikti ir paskirta į posėdį 2011-10-04. Šiuo metu jau yra pasibaigęs terminas administracinei nuobaudai skirti. ATPK 35 str. 3d. nurodoma, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, tai šiame kodekse nurodyti terminai pratęsiami. Teismas laiko, kad šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurios būtų pagrindas pratęsti terminą nuobaudai skirti, nėra. Tai, kad pareiškėja kreipėsi po keturių mėnesių po galimo teisės pažeidimo padarymo, nors apie tokį pažeidimą (jos manymu) žinojo iš karto nuo jo padarymo momento, nesudaro pagrindo pareigūnams tęsti terminą administracinės nuobaudos skyrimui. Asmuo , kuris kaltinamas padaręs teisės pažeidimą gyvena nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kuri yra visiems žinoma, tyrimui netrukdė, niekur nesislėpė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nustačius, kad yra pasibaigę ATPK 35 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradedama, o pradėtoji turi būti nutraukiama, remiantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu. Kadangi administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną daro negalimą, byloje po tokios aplinkybės nustatymo negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ir/ar nepadarymo klausimas. Tokioje situacijoje bet kokios išvados apie pažeidimo padarymo faktą yra beprasmės, nes asmuo nei gali būti pripažįstamas kaltu, nei nusprendžiama, kad jis neatliko draudžiamos veikos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3283/2009 ir kt.). Todėl nutarimas panaikintinas, o byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 35 str., 250 str. 7p., 300 str., 302 str. 1d.2p., 302 ² str., 302 ⁴ str.

nutarė:

Alytaus AVPK Varėnos rajono PK VTS PP tyrėjo Gintaro Balkaus 2011 m. liepos 27 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos , skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme arba tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja Silvana Girdenienė