Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, vidurinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl byloje surinktų įrodymų

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.

Kaltinamojo A. H. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, t. y. nustatytas 2,54 promilės neblaivumas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Teismo posėdžio metu pretendentas į laiduotojus R. N. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu galimas laiduotojas nurodė, kad kaltinamasis A. H. pas jį dirbo prieš pusmetį. Buvo atsakingas darbuotojas, greitai mokėsi. Sutiko būti laiduotoju, nes mano, kad čia vienkartinė klaida. Jei dirbtų pas jį, tai būtų kontrolė. Tik neaišku, kaip bus su išvykimu, nes A. H. neturi tarptautinio paso ir jo leidimas gyventi Lietuvoje baigiasi 2025 m. kovo 3 ar 4 d. Tačiau jo įmonė, gaminanti laiptus, turi sutarčių ir užsakymų Latvijoje, jei kaltinamasis gautų leidimą gyventi Latvijoje, galėtų ten dirbti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad kaltinamasis pats nurodė tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, kad 2025 m. kovo 3 d. išvykta iš Lietuvos į Latviją, nes 2025 m. kovo 4 d. baigiasi jo leidimas gyventi Lietuvoje ir jis nebus pratęstas.

Kaip jau minėta, BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl laidavimo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Šiuo nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tarp kaltinamojo ir jo galimo laiduotojo nėra iš esmės jokio ryšio, išskyrus tai, kad kaltinamasis prieš pusę metų, tris mėnesius, pas šį dirbo. Galimas laiduotojas nurodė, kad jei kaltinamasis pas jį dirbtų, jis jį prižiūrėtų, tačiau neaišku, kaip tai galės daryti, jei kaltinamasis išvyks iš Lietuvos.

Šiuo nagrinėjamu atveju teismas nemato galimybės atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes pats galimas laiduotojas nurodė, net dvi sąlygas, tik kurioms esant būtų galimybė daryti įtaką kaltinamajam, t. y. pirma, kaltinamasis turi turėti galimybę gyventi Lietuvoje, antra, galimas laiduotojas turi kaltinamąjį įdarbinti.

Kaltinamajam 2025 m. kovo 4 d. baigiasi leidimas gyventi Lietuvoje ir nėra galimybių jį pratęsti, todėl akivaizdu, kad nebus ir antros sąlygos – galimybės galimam laiduotojui įdarbinti A. H.. Pastebėtina, kad pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nežino kur gyvens išvykęs iš Lietuvos, t. y. Latvijoje ar (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad R. N. neturės sąlygų daryti įtakos kaltinamajam, todėl teismas kaltinamojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neatleidžia.

Dėl baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamojo A. H. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. H., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis A. H. neteistas (b. l. 82–83), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, baustas administracine tvarka (b. l. 77–81), nedirba (b. l. 75–76).

Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti, paskiriant už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 60 MGL (3000 Eur) baudą.

Kadangi byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. H. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir skirtina bausmė – 40 MGL (2000 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. vasario 13 d., 0.40 val., iki 2025 m. vasario 13 d., 14.58 val., (b. l. 37–41; 43–45) tai yra viena para, kuri prilyginama 2 MGL (100 Eur) (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. A. H. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,54 promilės neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (2,54 promilės), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo dienos, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2025 m. vasario 13 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). A. H. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitinka konfiskuotino turto sąvoką, o iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis priklauso kaltinamajam, todėl esant nustatytoms aplinkybės A. H. taikoma baudžiamoji priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant nusikaltimo padarymo įrankį – automobilį „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, naikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64–67) ir dokumento (paso) paėmimas (b. l. 68–70), naikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo.

Byloje pateikta 2025 m. vasario 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. H..

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. H. gynėja, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagrindu, paskirta pripažinus būtinu jo gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą, kadangi kaltinamasis nemoka proceso kalbos.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis Honda Acord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugomas automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktas (b. l. 23–25), automobilio registracijos dokumentas K (duomenys neskelbtini), esantis voke prisegtame prie bylos galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai;

– A. H. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-04-03 įsakymu Nr. 1V-121, 4 punktą užsienyje išduotų vairuotojo pažymėjimų duomenys registre netvarkomi. Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, A. H., kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas (duomenys neskelbtini) ambasadai.

– viena kompaktinė laikmena su vaizdo ir garso įrašais, esanti voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, paliktina baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–307, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

A. H. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 60 (šešiasdešimties) MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. H. 40 (keturiasdešimties) MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. vasario 13 d., 0.40 val., iki 2025 m. vasario 13 d., 14.58 val., tai yra vieną parą, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, laikyti, kad kaltinamasis sumokėjo 2 (dviejų) MGL (100 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti nuteistajam, kad likusi baudos dalis – 38 (trisdešimt aštuoni) MGL (1900 Eur) turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, vieną iš administruojamų valstybės biudžeto surenkamųjų sąskaitų:

įmokos kodas 6801. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. H. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – terminą skaičiuoti nuo 2025 m. vasario 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. H. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

A. H. paskirtas kardomąsias priemones: specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (paso) paėmimą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis Honda Acord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugomas automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktas (b. l. 23–25), automobilio registracijos dokumentas K (duomenys neskelbtini), esantis voke prisegtame prie bylos galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai;

– A. H. vairuotojo pažymėjimą, Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti (duomenys neskelbtini) ambasadai.

– viena kompaktinė laikmena su vaizdo ir garso įrašais, esanti voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, paliktina baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.