- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-08
- Bylos Nr.
- 2-48537-864/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- A. D., E. D.
- Atsakovas
- G. P., A. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. D. ir E. D. ieškinį atsakovams G. P. ir A. R. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, priimdama sprendimą už akių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu iškeldinti atsakovus iš negyvenamųjų patalpų. Nurodė, kad apie 2000 m. ieškovai leido atsakovams laikinai pagyventi ieškovams nuosavybės teise priklausančiame ūkiniame pastate, kuriame yra įrengtas vienas kambarys. 2015 m. liepos 23 d. ieškovai siuntė atsakovams raginimą dėl patalpų atlaisvinimo, raginimas buvo įteiktas 2015 m. liepos 25 d., tačiau atsakovai patalpų neatlaisvino.
Atsiliepimas
Atsakovams Civilinio proceso kodekso 123 straipsnyje numatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus (b. l. 17). Per teismo nustatytą terminą atsakovai pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių. Ieškovai yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad negyvenamosios patalpos, esančios adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendra jungtine nuosavybės teise priklauso ieškovams (b. l. 3). Apie 2000 m. ieškovai neterminuotos panaudos sutarties pagrindu laikinai leido atsakovams apsigyventi ieškovų žemės sklype esančiose negyvenamosiose patalpose, kurios žemės sklypo plane pažymėtos „MN“ (b. l. 6). 2015 m. liepos 23 d. ieškovai siuntė atsakovams raginimą dėl patalpų atlaisvinimo, raginimas buvo įteiktas 2015 m. liepos 25 d., tačiau atsakovai patalpų neatlaisvino.
Pagal Civilinio kodekso 6.642 straipsnį kiekvienas daikto neatlygintino naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius. Remiantis Civilinio kodekso 4.98 straipsniu savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Civilinio kodekso 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovai sutartinius įsipareigojimus, kilusius iš neterminuotos panaudos sutarties, neįvykdė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis) bei į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.38 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsakovai iškeldinami iš ieškovams priklausančių negyvenamųjų patalpų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų ieškovų naudai priteistina 641 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 41 Eur žyminio mokesčio (b. l. 12) ir 600 Eur už teisines paslaugas (b. l. 13) (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Iškeldinti atsakovus G. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovams A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakov ų G. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), 641 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovai sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.