- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- e2YT-2329-759/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00148-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, V. G., E. A., M. P., R. P.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, V. G., E. A., M. P. ir R. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, kaip testamentinis ir įstatyminis įpėdinis, po savo motinos E. G. (duomenys neskelbtini) mirties per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Juridinę reikšmę turintį faktą prašoma nustatyti tikslu užvesti paveldėjimo bylą notarų biure ir tvarkyti visus atsirandančius reikalus, susijusius su paveldėjimu po E. G. mirties. Pareiškėjas nurodo, kad jo motina E. G. buvo susituokusi su jo tėvu B. G., pastarasis mirė (duomenys neskelbtini). Palikimą po B. G. mirties priėmė jo sutuoktinė E. G., jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. B. G. nesulaukė nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaigos, todėl šiai dienai jo nuosavybės teisės yra registruotos į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat B. G. nuosavybės teisės yra atkurtos į šiuos žemės sklypus: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). E. G. ir B. G. turėjo keturis vaikus, t.y. Pareiškėją A. G., V. G., G. (buv. G.) P. ir B. G.. G. P. ir B. G. mirė anksčiau nei jų motina, t.y. G. P. mirė (duomenys neskelbtini), o B. G. – (duomenys neskelbtini). B. G. vaikų neturėjo, o G. P. turėjo tris vaikus: E. A., R. P. ir M. P.. Pareiškėjo motina E. G. buvo sudariusi testamentą ir juo dalį savo turto, t.y. ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui A. G.. Po motinos mirties pareiškėjas testamente numatytą palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Motinos mirties dieną liko ir daugiau nekilnojamojo turto, t.y. statiniai (gyv. namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), liko ir išpirkta namų valda po minėtais statiniais, taip pat liko aukščiau minimi B. G. sklypai, liko ir namų apyvokos daiktai, ūkyje naudoti daiktai, įvairūs dokumentai ir pan. Testamente nenumatytą palikimo dalį, taip pat faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą priėmė pareiškėjas. Pareiškėjas paaiškina, kad po motinos E. G. mirties, jis su šeima toliau gyveno motinos name juo rūpinosi, prižiūrėjo, kiek leido finansinės galimybės, gerino buitį, atliko einamuosius remontus. Tinkamai palaidojo motiną, nereikalingus pastarosios asmeninius daiktus sunaikino, tinkamus naudoti perėmė savo žinion. Toliau naudojosi visu namu, prie namo esančiais ūkiniais pastatais, taip pat name esančiais namų apyvokos daiktais, baldais, ūkyje naudotais daiktais ir pan. Visada išlaikė namą, mokėjo mokesčius už vandens bei elektros tiekimą. Pareiškėjas yra ūkininkas, savo žinion perėmė ir visus tėvų sklypus, juos visada dirbo, prižiūrėjo, nurodydavo deklaracijose išmokoms gauti. Po motinos E. G. mirties ginčo dėl palikimo priėmimo nebuvo ir nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau - VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Jame nurodė, jog pareiškimo patenkinimui neprieštarauja, prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Jame nurodė, jog pareiškimo patenkinimui neprieštarauja, prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys E. A. ir V. G. pateikė atsiliepimus į pareiškimą. Juose nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pareiškimu ir prašo teismo jį tenkinti.
Suinteresuoti asmenys M. P. ir R. P. nepateikė atsiliepimų į pareiškimą.
Kadangi iki teismo posėdžio pradžios nėra ginčijamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas A. G. po savo motinos E. G. mirties (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444-448 str.) nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme.
Pagal teismui pateiktą mirties liudijimo išrašą Nr. 11 nustatyta, kad E. G. mirė (duomenys neskelbtini), iš kito pateikto mirties liudijimo Nr. 33 matyti, kad B. G. mirė (duomenys neskelbtini). Iš paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo (registro Nr. 6105-7) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) po B. G. mirties turtą paveldėjo jo sutuoktinė E. G.. Byloje pateiktas 1994 m. balandžio 21 d. testamentas Nr. 1945-7, kuriame nurodyta, kad testatorė E. G. po savo mirties testamentu palieka savo turtą, t.y. žemę, esančią (duomenys neskelbtini) priklausiusią K. J., į kurią bus atstatoma jai nuosavybės teisė, palieka savo sūnui A. G.. Iš 2022-10-10 Testamentų registro nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikimo atsisakymo, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktai. Pareiškėjas nurodo, kad iš karto po motinos E. G. mirties palikimą tiek pagal testamentą, tiek paveldimą pagal įstatymą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Motinos mirties dieną liko ir daugiau nekilnojamojo turto, t.y. statiniai (gyv. namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), liko ir išpirkta namų valda po minėtais statiniais, taip pat liko aukščiau minimi B. G. sklypai, liko ir namų apyvokos daiktai, ūkyje naudoti daiktai, įvairūs dokumentai ir pan. Testamente nenumatytą palikimo dalį, taip pat faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą priėmė pareiškėjas. Pareiškėjas po motinos mirties su šeima toliau gyvendamas motinos name juo rūpinosi, prižiūrėjo, kiek leido finansinės galimybės, gerino buitį, atliko einamuosius remontus. Tinkamai palaidojo motiną, nereikalingus pastarosios asmeninius daiktus sunaikino, tinkamus naudoti perėmė savo žinion. Toliau naudojosi visu namu, prie namo esančiais ūkiniais pastatais, taip pat name esančiais namų apyvokos daiktais, baldais, ūkyje naudotais daiktais ir pan. Visada išlaikė namą, mokėjo mokesčius už vandens bei elektros tiekimą. Pareiškėjas yra ūkininkas, savo žinion perėmė ir visus tėvų sklypus, juos visada dirbo, prižiūrėjo, nurodydavo deklaracijose išmokoms gauti. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjas A. G. po savo motinos E. G. mirties atliko aktyvius veiksmus, rūpindamasis nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, pasiėmęs gyvenamojo namo nuosavybės dokumentus, žemės sklypus, atliko einamuosius remontus, gerino buitį, tokiu būdu siekdamas įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Pažymėtina, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, šis reikalavimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėjas A. G. po savo motinos E. G. mirties (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant užvesti paveldėjimo bylą notarų biure ir tvarkyti visus atsirandančius reikalus, susijusius su paveldėjimu po E. G. mirties (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), per 3 (tris) mėnesius palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.