Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-06-12 · Administracinė byla Nr. eI3-9590-438/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-06-12
Bylos Nr.
eI3-9590-438/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08441-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
UAB „Gambera“
Atsakovas
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno teritorinės muitinės, UAB „Tranzito paslaugų centras“, UAB „VTA Transport“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-9590-438/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08441-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 13.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 12 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,dalyvaujant pareiškėjos UAB „Gambera“ atstovui advokatui S. B.,

atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui S. M.,

trečiojo suinteresuoto asmens Kauno teritorinės muitinės atstovei J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Gambera“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno teritorinei muitinei, UAB „Tranzito paslaugų centras“, UAB „VTA Transport“ dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Gambera“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – Muitinė) 2023 m. gegužės 26 d. patikrinimo ataskaitą Nr.3KM320047P ir 2023 m. rugpjūčio 29 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas, atsakovas) sprendimą „Dėl UAB „Gambera“ skundo“ tiek, kiek juose yra nuspręsta, kad UAB „Gambera“ nesilaikė 2006-05-18 Tarybos Reglamento (ES) 765/2006 „Dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ nuostatų.

Nurodo, kad gavo Muitinės 2023 m. gegužės 25 d. patikrinimo ataskaitą Nr.3KM320047P (toliau – Ataskaita), kurioje nuspręsta, kad pareiškėja nesilaikė 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamento (ES) 765/2006 „Dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ (toliau – Reglamentas) nuostatų. Pagal Ataskaitą pareiškėja nesilaikė konkrečiai Reglamento 1s straipsnio 1 dalies a punkto, kuriame yra nustatyta, kad: „draudžiama <...> tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudoti Baltarusijoje skirtas XIV priedo sąraše Sąjungos ar ne sąjungos kilmės mašinas“ (toliau – Draudimas). Išvada yra grindžiama Ataskaitoje konstatuotais faktais, kad: 2022 m. gruodžio 22 d. muitinės eksporto deklaracija Nr.22LTLC0100EK311274 (toliau – Eksporto deklaracija) deklaruotos prekės (t. y. oro filtrai vidaus degimo varikliams bei automobilių salono oro filtrai; toliau – Prekės) nebuvo įvežtos į Kazachstano Respubliką; Eksporto deklaracija deklaruotos Prekės buvo iškrautos Baltarusijos Respublikoje. Pareiškėja buvo informuota apie tai, kokias pasekmes sukelia Išvada, t. y. Muitinė nurodė, kad veika (t. y. Reglamento nuostatų nesilaikymas) „atitinka LR administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 515 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir bus tiriama, vadovaujantis LR ANK nuostatomis“. 2023 m. birželio 26 d. pareiškėja apskundė Ataskaitą Muitinės departamentui. Skundo dalyką sudarė pareiškėjos prašymas panaikinti Ataskaitą, kuria nuspręsta, kad pareiškėja nesilaikė Reglamento nuostatų ir kad tokia veika atitinka ANK 515 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. 2023 m. rugpjūčio 29 d. atsakovas nusprendė pakeisti Ataskaitos rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip: taisyti Muitinės informacinėse sistemose Eksporto deklaracijos 17 langelio duomenis iš „KZ“ į „BY“ (toliau – Sprendimas). Atkreipia dėmesį, kad atsakovo išbrauktą Ataskaitos rezoliucijos dalį dėl ANK 515 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sąlygojo Sprendimu de facto patvirtinta, Muitinės konstatuota Išvada. Pareiškėjos nuomone, Sprendime nepagrįstai yra nurodoma, kad Ataskaitos rezoliucijos pakeitimu atsakovas iš dalies patenkino skundą.

Paaiškina, kad 2022 m. gegužės 20 d. pareiškėja ir Kazachstane įregistruota įmonė SHATE-M PLUS LLC (toliau – Gavėja arba Kazachstano įmonė) pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį Nr.20105/22.6-7; toliau – Sutartis). Vadovaujantis Sutartimi, šalių sutartiniai santykiai yra grindžiami „Incoterms“ sąlygomis - EXW Dovainonys. Sutarties pagrindu pareiškėja išrašė PVM sąskaitą-faktūrą (serija GAMM, Nr.106121) 34 563,90 Eur sumai, kurioje dar kartą buvo pažymėta, kad Prekių vežimo sąlygos - EXW Dovainonys. Tarp pareiškėjos ir Muitinės nėra ginčo, kad Kazachstano įmonė iš pareiškėjos gautą Sąskaitą apmokėjo. Prekių pakrovimą bei išvežimą iš pareiškėjos, kaip Prekių siuntėjos, sandėlio, esančio Dovainonių km., Kaišiadorių raj. 2022 m. gruodžio 22 d. patvirtina: muitinės tarpininko - UAB „Tranzito paslaugų centras“ (toliau – Tarpininkas) – užpildyta, per deklaracijų apdorojimo sistemą MDAS (toliau – Sistema) pateikta Eksporto deklaracija. Vadovaujantis Eksporto deklaracija: Lavoriškių kelio postas (LTVK1000) yra Prekių išvežimo muitinės įstaiga, t. y. įstaiga, per kurią Prekės išvežamos iš muitų teritorijos; deklaruojamų Prekių KN kodai: 8421310000; 8421392500; 2022 m. gruodžio 22 d. tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR) Nr. 202221. Vadovaujantis Važtaraščiu: Prekės iš Sandėlio buvo paimtos UAB „VTA Transporte“ (toliau – Vežėjas 1) (Važtaraščio 16 p.); pareiškėja, kaip Prekių siuntėja, Vežėjui 1 nurodė, kad: Prekių iškrovimo galutinė vieta - Kazachstano Respublikos miestas Astana (toliau – Prekių iškrovimo vieta), o Prekių gavėja – Kazachstano įmonė (Važtaraščio 2-3 p., 13 p.).

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su Ataskaita, Sprendimu tiek, kiek juose yra nuspręsta, kad pareiškėja nesilaikė Reglamento nuostatų. Tvirtina, kad Išvada priimta pažeidžiant gero viešojo administravimo principą. Ataskaitoje, Sprendime nėra nustatyta, kad būtent pareiškėja nuvežė bei iškrovė Prekes Baltarusijos Respublikoje. Priešingai, Muitinė nurodė, o atsakovas patvirtino, Prekių vežimo bei iškrovimo aplinkybes, apie kurias 2023 m. kovo 23 d. Muitinė sužinojo iš: Vežėjo 1 atsakymo į Muitinės paklausimą; pareiškėjos nepildyto Važtaraščio 24 punkto („Krovinys gautas“). Išvados faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės - Prekių neįvežimas į Kazachstano Respubliką ir Prekių iškrovimas Baltarusijos Respublikoje (toliau – Aplinkybės) - niekaip nesusijusios su pareiškėjos veiksmais ir įsipareigojimais. Iš ataskaitos nėra aišku, kokių Patikrinimo metu gautų dokumentų pagrindu Muitinė nusprendė, kad būtent pareiškėja yra atsakinga už Prekių (ne)įvežimą į Kazachstano Respublikos teritoriją ir jų (ne)iškrovimą šioje valstybėje. Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 11 straipsnio 1 dalį iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Šiuo atveju pagal Eksporto deklaraciją, Važtaraštį Vežėjui 1 de facto buvo nustatytas draudimas Prekes vežti ir iškrauti sankcionuotuose šalyse - Važtaraščio 2, 3 ir 13 punktuose buvo aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad: Prekių iškrovimo vietos valstybė - Kazachstano Respublika (o ne Rusijos Federacija ar Baltarusijos Respublika); Prekių gavėja - Kazachstano Respublikoje (o ne Rusijos Federacijoje ar Baltarusijos Respublikoje ) įregistruota bei esanti Kazachstano įmonė.

Pareiškėja, kaip Prekių siuntėja, ėmėsi visų nuo jos valios priklaususių veiksmų, kad Prekės būtų išgabentos į Kazachstano Respubliką. Skunde pareiškėja pabrėžė, kad Muitinė be motyvų nusprendė, jog aukščiau išdėstytos aplinkybės – tai tariamai pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja pažeidė Draudimą. Nepaisant to, Atsakovas savo Sprendime taip pat niekaip nepagrindė, kad būtent pareiškėja (o ne Vežėjas 1) buvo atsakinga už Prekių nugabenimą, iškrovimą, nepažeidžiant Važtaraščio nurodymų. Būtent Vežėjas 1 Prekių gabenimo eigoje perdavė Prekes kitam vežėjui - Baltarusijos Respublikoje registruotai įmonei „??sis Grupp“ (toliau – Vežėjas 2). Sprendimu atsakovas papildė Ataskaitos motyvuojamąją dalį teiginiais, kurie neatitinka faktinės situacijos, o tuo pačiu ir 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodekse (toliau – SMK) nustatyto teisinio reglamentavimo. Atsakovo teigimu: (1) Pareiškėja, deklaruodama Prekes muitiniam įforminimui pagal Eksporto deklaraciją, tapo atsakinga Muitinei už prievolių, susijusių su įforminta eksporto procedūra, tinkamą vykdymą, bei Eksporto deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą; (2) Pareiškėja pateikė Muitinei neteisingą informaciją, o nustačius, kad Prekės buvo iškrautos Baltarusijos Respublikoje, Muitinė pagrįstai nurodė pastabas dėl Draudimo pažeidimo. Sprendime yra nurodomas tikrovės neatitinkantis faktas, kad pareiškėja deklaravo Prekes muitiniam įforminimui ir kad būtent jai teko atsakomybė už SMK 15 straipsnyje nustatytų pareigų tinkamą įvykdymą. Eksporto deklaraciją užpildė ir per Sistemą eksporto muitinės įstaigai pateikė ne pareiškėja, o Tarpininkas (žr. Eksporto deklaracijos 14 p.). Atsakovo generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr.1B-362 patvirtintose Elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų taisyklėse (toliau – Taisyklės) yra nustatyta, kad deklarantas – asmuo, sudaręs su teritorine muitine elektroninių duomenų, naudojamų eksporto ir importo muitinės formalumams atlikti, mainų sutartį, ir pateikiantis eksporto (reeksporto) muitinės deklaraciją eksporto muitinės įstaigai (Taisyklių 1 p., 2.1 p.). Būtent Tarpininkas buvo sudaręs sutartį su muitinės įstaiga ir būtent jis Eksporto deklaracijos 17 punkte nurodė, kad „šalies gavėjo kodas KZ“. Pagal SMK 15 straipsnio 2 dalies nuostatą: „Jeigu deklaraciją arba pranešimą, prašymą arba informaciją pateikia suinteresuotojo asmens atstovas muitinėje, kaip nurodyta 18 straipsnyje, tas atstovas muitinėje taip pat privalo vykdyti s?ios dalies pirmoje pastraipoje nustatytas pareigas“. SMK 15 straipsnio pirmojoje pastraipoje yra nurodyta inter alia muitinės tarpininkui (t. y. atstovui muitinėje) taikytina pareiga pateikti tikslią, išsamią informaciją bei atsakomybė už šios pareigos pažeidimą. Atmestinas kaip nepagrįstas Sprendimo motyvas, kad pareiškėja – tai asmuo, kuris atsako už Eksporto deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą. 2022 m. gruodžio 22 d. Eksporto deklaracijoje buvo nurodyti teisingi, faktinę situaciją bei dokumentus atitinkantys duomenys. Eksporto deklaracijos 17 punkto informacija, kad „šalies gavėjo kodas KZ“, atitiko tarp pareiškėjos ir Kazachstano įmonės pasirašytos Sutarties sąlygas bei pareiškėjos, kaip Prekių siuntėjos, užpildytus Važtaraščio 2, 3, 13 punktus. Pareiškėja neturėjo jokio pagrindo manyti, kad jos Kazachstano įmonei parduotos, Tarpininko sudeklaruotos, eksporto muitinės įstaigos išleistos bei Vežėjo 1 iš 5 Sandėlio išvežtos Prekės ateityje bus pripažintos Reglamentu sankcionuotomis prekėmis, vadovaujantis nuo pareiškėjos valios nepriklaususia aplinkybe – Prekių vežimu, iškrovimu, vadovaujantis kitomis negu yra nurodyta Važtaraščių 2, 3, 13 punktuose sąlygomis. Muitinė, atsakovas ne tik nepagrindė Išvados objektyviais įrodymais, bet ir savo teiginiais de facto paneigė Išvadą. Ataskaita, Sprendimas neatitinka gero viešojo administravimo principo ir dėl to, kad Muitinė, Atsakovas nenurodė aiškaus, faktinę situaciją atitinkančio teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis yra konstatuojama Išvada: SMK 15 straipsnio nuostatos paneigia atsakovo teiginius, kad būtent pareiškėja yra atsakinga už Eksporto deklaracijos duomenų teisingumą. CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 3 dalies nuostatos, tarp pareiškėjos bei Gavėjos pasirašytos Sutarties sąlygos paneigia Muitinės bei atsakovo teiginius, kad būtent pareiškėja yra atsakinga už prekių pristatymą ne į Kazachstano Respublikos teritoriją. Tarp pareiškėjos ir Gavėjos sudarytoje Sutartyje nustatyta EXW sąlyga be kita ko reiškia, kad atsakomybė iš pareiškėjos pereina Gavėjai Sandėlyje, iš kur yra paimamos Prekės. EXW sąlyga reiškia, kad Gavėja (o ne Pareiškėja) yra atsakinga už Prekių siuntimą, importo deklaravimą. Šią informaciją pareiškėja nurodė Važtaraščio 13 punkte, o, vadovaujantis CMR konvencijos 12 straipsnio 3 dalimi: „Krovinio disponavimo teisė priklauso gavėjui nuo važtaraščio surašymo momento tais atvejais, kai siuntėjas apie tai įrašo važtaraštyje“. Pareiškėjos pareigos perduoti Prekes Gavėjai įvykdymo momentas – Prekių įteikimas Gavėjos pasamdytam Vežėjui 1, kuris įvyko 2022 m. gruodžio 22 d. pareiškėjai priklausančiame Sandėlyje. Pagal CMR konvencijos 14 straipsnio 1 dalies nuostatą, jeigu Vežėjas 1 dėl tam tikrų priežasčių negalėjo laikytis Važtaraščio 2, 13, 13 punktų nurodymų, tai tik Gavėja, turėjusi teisę disponuoti kroviniu, galėjo (ne)duoti instrukcijas dėl Prekių pristatymo kitomis sąlygomis.

Tvirtina, kad nuo 2022 m. gruodžio 22 d. pareiškėja, nebūdama Prekių savininke ir jomis nedisponuodama, negalėjo duoti jokių nurodymų apie Prekių vežimo ir iškrovimo sąlygų pakeitimus. Šios išvados pagrįstumą patvirtina ir Lietuvos teismų praktika. Reglamento 1s straipsnio 1 dalies a punkto formuluotė patvirtina, kad išvados apie Draudimo pažeidimą sudedamąja dalimi privalo būti ir nuoroda į konkrečią prekę, užfiksuotą sankcionuotų prekių sąraše (toliau – Sąrašas), pateiktame Reglamento XIV priede. Nepaisant to, nei Muitinė, nei atsakovas nepateikė Eksporto deklaracija deklaruotų Prekių kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodų - KN 8421310000 ir 8421392500 -palyginimo su Sąraše nurodytais sankcionuotų prekių kodais. Ataskaitoje, Sprendime nėra jokių motyvų, kurių pagrindu nuspręsta, kad Prekės savo savybėmis atitinka konkrečias sankcionuotas prekes, o tuo pačiu ir kad Prekėms yra taikytini Reglamento 1s straipsnio 1 dalies a punkte numatyti eksporto apribojimai. Atsakovas tik papildė Ataskaitos motyvus neargumentuotu nurodymu, kad Prekės priskirtinos Sąraše KN kodu 8421 pažymėtoms prekėms. Svarstant, ar pareiškėja kokiais nors savo veiksmais pažeidė Draudimą, esminę reikšmę turi tai, kad: Ataskaitoje, Sprendime nėra konstatuota, kad pareiškėja pardavė Prekes ne Kazachstano įmonei, o Draudime įvardintam kitam „asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje“. Nei Muitinė, nei atsakovas nepaneigė faktų, kad apmokėjimas už Prekes buvo gautas iš Kazachstano įmonės, o ne iš Baltarusijoje esančio asmens, subjekto ar organizacijos; Prekių vežimą į Važtaraštyje nurodytą galutinę Prekių iškrovimo vietą atliko ne pareiškėja, o Vežėjai 1-2, kaip paskutinė Prekių tiekimo grandis. Tai, kad iš Vežėjo 1 Prekes perėmęs Vežėjas 2 jas pristatė ne į Važtaraštyje nurodytą Prekių iškrovimo vietą, niekaip negali patvirtinti pareiškėjos netinkamo veikimo – Draudimo pažeidimo. Atsakovas, užuot pateikęs argumentuotą atsikirtimą į šį esminę reikšmę turintį Skundo motyvą, apsiribojo tik teiginiu, kad į Muitinės kompetenciją bei tyrimo sritį nepatenka „civilinių santykių dalykas“; Muitinė negrindžia Draudimo pažeidimo Prekių eksporto deklaravimo, išvežimo metu gauta informacija. Per Sistemą pateiktą Eksporto deklaraciją tikrinęs inspektorius nusprendė ją patenkinti, nenustatęs jokių neatitikimų, dėl kurių Prekės negalėtų būti išleistos. Muitinės inspektoriui, kaip ir Tarpininkui, nekilo jokių abejonių, kad Prekės gali būtų išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Vadovaujantis tuo, Skunde buvo užduotas pagrįstas klausimas: kaip 2022 m. gruodžio 22 d. pareiškėja tariamai turėjo suprasti, kad yra daromas Draudimo pažeidimas, jeigu kompetentinga institucija, patvirtindama Eksporto deklaraciją, de facto pripažino, kad Prekės - tai nėra Reglamentu sankcionuotos prekės? Atsakovas, atsakydamas į tai, tik pažymėjo, kad Draudimo pažeidimas buvo nustatytas vėliau, t. y. „Klaipėdos teritorinei muitinei nustačius, kad ginčo prekės nebuvo išgabentos į Kazachstano Respubliką, tačiau iškrautos Baltarusijos Respublikoje“. Atkreipia dėmesį, kad Patikrinimą atliko ne Klaipėdos, o Kauno teritorinė muitinė. Priešingai nei teigia atsakovas, Prekės buvo išgabentos į Kazachstano Respubliką ir tik vežimo metu buvo pakeista Prekių gabenimo kryptis. Muitinė de facto apkaltino pareiškėją, o atsakovas tam pritarė, Draudimo pažeidimu, kurio ji nei padarė, nei dėl kurio padarymo negali būti nustatyta jos kaltė.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Muitinė, vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SMK, 48 straipsnio nuostatomis, atliko pareiškėjos komercinės ir ūkinės veiklos, jos apskaitos, susijusios su eksporto procedūros vykdymu (laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d.), tikslinį patikrinimą bei priėmė patikrinimo ataskaitą Nr. 3KM320047P, kuria nusprendė pripažinti, kad eksporto deklaracijoje Nr. 22LTLC0100EK311274 deklaruotos prekės į Kazachstano Respublikos teritoriją įvežtos nebuvo, šios prekės buvo iškrautos Baltarusijos Respublikoje ir sprendžiamosios (rezoliucinės) dalies 4.1.2 dalyje konstatavo, kad pareiškėjos padaryta veika atitinka ANK 515 straipsnio požymius bei bus tiriama vadovaujantis ANK nuostatomis.

Pažymi, kad pareiškėja eksporto muitinės procedūrai, įforminant eksporto deklaraciją MRN 22LTLC0100EK311274, deklaravo prekes: oro filtrus vidaus degimo varikliams (KN kodas 8421 31 00); automobilių salono oro filtrus (KN kodas 8421 39 25). Prekių gavėjas – SHATE-M PLUS LLC (Kazachstano Respublika); pagal 2022 m. gegužės 20 d. sutarties Nr. 20/05/22 2 punktą, deklaruotos „Incoterms“ EXW Dovainonys pristatymo sąlygos, t. y. numatant, jog atsakomybė iš pardavėjo pereina pirkėjui pardavėjo sandėlyje, iš kur prekės paimamos.

Muitinės atliekamo patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja iki sankcijų įvedimo analogiškas prekes eksportavo Rusijos Federacijos įmonei LLC SHATE-M PLUS ir Baltarusijos Respublikos įmonei SHATE-M PLUS ir tik po sankcijų įvedimo pradėjo eksportuoti Kazachstano Respublikos įmonei SHATE-M PLUS LLC; taip pat nustatyta, kad pareiškėja iš to paties el. pašto adreso: import@shate-m.com, gauna visų minėtų įmonių užsakymus bei tuo pačiu el. pašto adresu siunčia minėtoms įmonėms išankstines sąskaitas.

Prekės pirkėjui pagal CMR važtaraštį Nr. 202221 automobiliu, DAF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno vežėjas – UAB „VTA Transport“. Vežėjo paprašius pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad prekės buvo pristatytos ir iškrautos Kazachstano Respublikoje, įmonė Muitinei pateikė CMR važtaraštį su žyma 24-ame langelyje, kad prekės gautos gavėjo SHATE-M PLUS (Minsko raj.). Tokiu būdu, Muitinė padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo prekės buvo iškrautos Baltarusijos Respublikoje.

Departamentas 2023 m. vasario 1 d. raštu Nr. (1.50Mr/20-10)3BE-792 kreipėsi į Kazachstano Respublikos muitinę, prašydamas atsakyti ar prekės: oro filtrai vidaus degimo varikliams (KN kodas 8421 31 00); automobilių salono oro filtrai (KN kodas 8421 39 25), deklaruotos eksporto deklaracijoje MRN 22LTLC0100EK311274, buvo įvežtos į Kazachstano Respubliką, pristatytos gavėjui SHATE-M PLUS LLC bei deklaruotos importo muitinės procedūrai. 2023 m. kovo 7 d. Muitinės departamente gautas atsakymas Nr. ???-10-2-14/9957-???, jog atlikus patikrinimą, nėra duomenų apie minėtų prekių įvežimą į Kazachstano Respubliką gavėjui SHATE-M PLUS LLC. Atsižvelgiant į tai, Muitinė Ataskaitoje padarė taip pat pagrįstą išvadą, jog šalis gavėja nagrinėjamu atveju faktiškai nėra Kazachstano Respublika, kaip nurodyta eksporto deklaracijoje MRN 22LTLC0100EK311274, bei nurodė, jog pareiškėja nesilaikė 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – Reglamentas Nr. 765/2006) 1s straipsnio 1 dalies a punkto nuostatų, draudžiančių tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudoti Baltarusijoje skirtas XIV priedo sąraše, nurodytas Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės mašinas.

Nurodo, kad, vadovaujantis SMK 18 straipsnio 1 dalimi, bet kuris asmuo gali paskirti atstovą muitinėje; toks atstovavimas gali būti tiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia kito asmens vardu ir to asmens interesais, arba netiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia savo vardu, tačiau kito asmens interesais. Vadovaujantis SMK 19 straipsnio 1 dalies nuostatomis, santykiuose su muitine atstovas muitinėje pareiškia, kad veikia atstovaujamojo asmens interesais, ir nurodo, ar jo atstovavimas yra tiesioginis, ar netiesioginis. Muitinės ir reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis arba raštu, surašymo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 1B-810, 18.3.9 punkte numatyta, kad „Atstovo statuso kodas (3/21)“ duomenų elementas įrašomas laužtiniuose skliaustuose, prieš deklaranto arba atstovo pavadinimą; pateikiant šį duomenų elementą nurodoma skaičius „2“, jeigu prekes deklaruoja tiesioginis atstovas, skaičius „3“, jeigu prekes deklaruoja netiesioginis atstovas.

Tvirtina, kad pareiškėją eksporto deklaracijos MRN 22LTLC0100EK311274 (2022-12-22) muitinio įforminimo metu tiesioginio atstovavimo būdu [2] atstovavo UAB „Tranzito paslaugų centras“. Taigi, atstovas įforminant eksporto deklaraciją MRN 22LTLC0100EK311274 (2022-12-22) veikė pareiškėjos vardu ir interesais, todėl visa atsakomybė, susijusi su ginčo deklaracijos pildymu bei pasirinktos muitinės procedūros vykdymu, tenka pareiškėjai.

Remiantis SMK 269 straipsnio 1 dalimi, iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms įforminama eksporto procedūra; 267 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamos prekės yra muitinės prižiūrimos ir gali būti atliekamas jų tikrinimas. Vadovaujantis SMK 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, pateikdamas deklaraciją prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, visų deklaraciją papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą.

Nurodo, kad, deklaruodama ginčo prekes muitiniam įforminimui pagal muitinės deklaraciją MRN 22LTLC0100EK311274 (2022-12-22), pareiškėja tapo atsakinga muitinei už prievolių, susijusių su įforminta eksporto procedūra, tinkamą vykdymą, bei deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą. Eksporto deklaracijos MRN 22LTLC0100EK311274 (2022-12-22) 17 langelyje nurodyta šalis gavėja – Kazachstano Respublika, tačiau šioje byloje Kazachstano Respublikos muitinės administracija patvirtino, kad ginčo prekės nebuvo pateiktos Kazachstano Respublikos muitinės kontrolei bei nepristatytos prekių gavėjui Kazachstano Respublikoje. Laiko, kad pareiškėja pateikė muitinei neteisingą informaciją, o nustačiusi faktinę aplinkybę, jog ginčo prekės buvo iškrautos Baltarusijos Respublikoje, pastabas dėl Reglamento Nr. 765/2006 1s straipsnio 1 dalies a nuostatų pažeidimo Muitinė nurodė taip pat pagrįstai. Pareiškėjos šiame ginče nurodoma faktinė aplinkybė, jog ginčo prekes ji visgi pardavė Kazachstano Respublikos įmonei, o ne gavėjui Baltarusijos Respublikoje, nepaneigia faktinės aplinkybės, jog prekės nebuvo importuotos į Kazachstano Respubliką.

Pažymi, kad pagal Reglamento Nr. 765/2006 1s straipsnio 1 dalies a punktą, Reglamento XVI priede yra pateiktas 1s straipsnyje nurodytų mašinų sąrašas, į kurį patenka prekės, klasifikuojamos KN kodu 8421; nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėja eksporto procedūrai įforminant MRN 22LTLC0100EK311274 (2022-12-22) taip pat deklaravo prekes, klasifikuojamas KN kodu 8421. Minėtos deklaracijos 17-ame langelyje šalis gavėja nurodyta Kazachstano Respublika; Muitinei nustačius, kad ginčo prekės nebuvo išgabentos į Kazachstano Respubliką, tačiau iškrautos Baltarusijos Respublikoje ir buvo nustatytas Reglamento 765/2006 1s straipsnio 1 dalies a nuostatų pažeidimas. Pareiškėjos nurodomas argumentas, jog prekės buvo gabenamos „Incoterms“ EXW sąlygomis, pareiškėjos prievolių ir atsakomybės muitinės atžvilgiu nepanaikina, kadangi pareiškėjos bei prekių gavėjo (taip pat ir prekių vežėjo) tarpusavio susitarimo sąlygos yra civilinių santykių dalykas, o ne muitinės kompetencijos bei tyrimo sritis. Pagal muitų teisės aktus, už eksporto procedūros vykdymą bei muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, muitinei atsakinga yra pareiškėja.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad ginčas šioje byloje yra kilęs Muitinei priėmus Ataskaitą po atlikto pareiškėjos komercinės ir ūkinės veiklos, jos apskaitos, susijusios su eksporto procedūros vykdymu (laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d.), tikslinio patikrinimo, kuria Muitinė nusprendė pripažinti, kad eksporto deklaracijoje Nr. 22LTLC0100EK311274 (2022-12-22) deklaruotos prekės į Kazachstano Respublikos teritoriją įvežtos nebuvo, šios prekės buvo iškrautos Baltarusijos Respublikoje. Ataskaitą pareiškėja apskundė Muitinės departamentui, kuris 2023 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 1AE-443 pakeisti Ataskaitos Nr. 3KM320047P rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip: „taisyti muitinės informacinėse sistemose eksporto deklaracijos MRN 22LTLC0100EK311274 (2022-12-22) 17 langelio duomenis iš „KZ“ į „BY“.“

Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja Kazachstano pirkėjui SHATE-M PLUS LLC eksportavo prekes – oro filtrus vidaus degimo varikliams (KN kodas 8421 31 00) bei automobilių salono oro filtrus (KN kodas 8421 39 25), kuriuos 2022 m. gruodžio 22 d. muitinės deklaracija Nr. 22LTLC0100EK311274 deklaravo negrąžinamojo eksporto muitinės procedūrai.

Akcentuoja, kad ginčo EID 14 langelyje „Deklarantas/Atstovas“ yra nurodytas „2“ atstovavimo būdas. Deklarantas, vadovaujantis SMK 5 straipsnio 15 dalimi, yra asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją arba pranešimą apie reeksportą savo vardu, arba asmuo, kurio vardu tokia deklaracija arba pranešimas yra pateikiamas. SMK 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bet kuris asmuo gali paskirti atstovą muitinėje; toks atstovavimas gali būti tiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia kito asmens vardu ir to asmens interesais, arba netiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia savo vardu, tačiau kito asmens interesais. Vadovaujantis SMK 19 straipsnio 1 dalies nuostatomis, santykiuose su muitine atstovas muitinėje pareiškia, kad veikia atstovaujamojo asmens interesais, ir nurodo, ar jo atstovavimas yra tiesioginis, ar netiesioginis.

Muitinės ir reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis arba raštu, surašymo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 1B-810, 18.3.9 punkte numatyta, kad „Atstovo statuso kodas (3/21)“ duomenų elementas įrašomas laužtiniuose skliaustuose, prieš deklaranto arba atstovo pavadinimą; pateikiant šį duomenų elementą nurodoma skaičius [2], jeigu prekes deklaruoja tiesioginis atstovas, skaičius [3], jeigu prekes deklaruoja netiesioginis atstovas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo deklaracijos 14 langelyje yra nurodytas tiesioginis atstovavimo būdas [2], būtent pareiškėja laikytina deklarantu, kaip tai yra numatyta SMK 5 straipsnio 15 punkte, t. y. asmeniu, kurio vardu ir interesais pareiškėjai atstovaujantis muitinės tarpininkas – UAB ,,Tranzito paslaugų centras“ (tiesioginis atstovas) 2022 m. gruodžio 22 d. pateikė muitiniam tikrinimui ir įforminimui muitinės deklaraciją Nr. 22LTLC0100EK311274, deklaruojant negrąžinamojo eksporto muitinės procedūrai dvi prekes: oro filtrus vidaus degimo varikliams, nurodant (KN kodą 8421 31 00) bei automobilių salono oro filtrus, nurodant (KN kodas 8421 39 25), prekių gavėjas – SHATE-M PLUS LLC (Kazachstano Respublika).

Vertina, kad Muitinės departamentas pagrįstai Sprendime nurodė, jog vadovaujantis SMK 15 straipsnio nuostatomis, deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Muitinė pagrįstai nusprendė, kad ginčo prekėms yra taikytini Reglamento Nr. 765/2006 1s straipsnio 1 dalies a punkte numatyti eksporto apribojimai, nes Reglamento XVI priede yra pateiktas 1s straipsnyje nurodytų mašinų sąrašas, į kurį patenka prekės, klasifikuojamos KN kodu 8421, o ginčo atveju pareiškėja eksporto procedūrai įformintame MRN 22LTLC0100EK311274 (2022-12-22) taip pat deklaravo prekes, klasifikuojamas KN kodu 8421.

Pažymi, kad Muitinė atlikto patikrinimo metu nustatė, jog pareiškėja iki sankcijų įvedimo analogiškas prekes eksportavo Rusijos Federacijos įmonei LLC SHATE-M PLUS ir Baltarusijos Respublikos įmonei SHATE-M PLUS ir tik po sankcijų įvedimo pradėjo eksportuoti Kazachstano Respublikos įmonei SHATE-M PLUS LLC; taip pat nustatyta, kad pareiškėja iš to paties el. pašto adreso: import@shate-m.com, gauna visų minėtų įmonių užsakymus bei tuo pačiu el. pašto adresu siunčia minėtoms įmonėms išankstines sąskaitas. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad UAB „Gambera“ (Uolės g. 14, Dovainonys, Kaišiadorių r.) prekes gavėjui SHATE-M PLUS LLC (toliau – Gavėjas) Kazachstane gabeno UAB „VTA Transport“ (CMR važtaraštis Nr. 202221) automobiliu DAF valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vežėjo paprašius pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad prekės buvo pristatytos ir iškrautos Kazachstano Respublikoje, kaip nurodyta CMR važtaraščio 13 punkte „Siuntėjo nurodymai“, UAB „VTA Transporte“ 2023 m. kovo 23 d. pateikė CMR važtaraštį su žyma 24 langelyje apie krovinio gavimą, pažymėtą gavėjo antspaudu, kuriame matomi užrašai SHATE-M PLUS (Minsko rajonas), t. y. užrašai apie prekių pristatymą gavėjui Baltarusijos Respublikoje.

Teigia, kad Muitinės departamentas 2023 m. vasario 1 d. raštu Nr. (1.50Mr/20-10)3BE-792 kreipėsi į Kazachstano Respublikos muitinę, prašydamas atsakyti ar prekės: oro filtrai vidaus degimo varikliams (KN kodas 8421 31 00); automobilių salono oro filtrai (KN kodas 8421 39 25), deklaruotos eksporto deklaracijoje MRN 22LTLC0100EK311274 (2022-12-22), buvo įvežtos į Kazachstano Respubliką, pristatytos gavėjui SHATE-M PLUS LLC bei deklaruotos importo muitinės procedūrai. Muitinės departamente 2023 m. kovo 7 d. gautas atsakymas Nr. ???-10-2-14/9957-???, jog atlikus patikrinimą, nėra duomenų apie minėtų prekių įvežimą į Kazachstano Respubliką gavėjui SHATE-M PLUS LLC. Atsižvelgdama į minėtų faktinių aplinkybių visumą, Muitinė Ataskaitoje padariusi pagrįstą išvadą, jog šalis gavėja nagrinėjamu atveju faktiškai nėra Kazachstano Respublika, kaip nurodyta eksporto deklaracijoje MRN 22LTLC0100EK311274 (2022-12-22), vadovaudamasi SMK 22 straipsnio 6 dalies nuostatomis, 2022 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (10.20E/05)-1BE-3404 ,,Pranešimas tikrinamam asmeniui apie galimą nepalankų sprendimą“ informavo pareiškėją apie galimą nepalankų sprendimą ir nurodė priežastis, kuriomis ketina jį pagrįsti, tačiau pareiškėja, atsakydama į šį Muitinės pranešimą, pateikė Atsakymą, kuriame nurodė savo nesutikimo su minėtame pranešime konstatuota preliminaria išvada dėl teisės aktų pažeidimo motyvus, tačiau nepateikė įrodymų (Kazachstano Respublikos importo deklaracijos kopiją), kurie galėtų patvirtinti jo eksportuotų ginčo prekių importo į Kazachstano Respubliką faktą.

Mano, kad esant minėtoms faktinėms aplinkybėms, Muitinė pagrįstai 2023 m. gegužės 23 d. Ataskaitoje padarė išvadą, jog pareiškėja nesilaikė Reglamento Nr. 765/2006 1s straipsnio 1 dalies a punkto nuostatų, draudžiančių tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudoti Baltarusijoje skirtas XIV priedo sąraše, nurodytas Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės mašinas, o Muitinės departamentas pagrįstai 2023 m. rugpjūčio 29 d. priėmė Sprendimą.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

ginčas kilęs dėl Kauno teritorinės muitinės 2023-05-25 patikrinimo ataskaitos Nr.3KM320047P (toliau- Ataskaita) ir 2023-08-29 Muitinės departamento sprendimo „Dėl UAB „Gambera“ skundo, tiek, kiek juose nuspręsta, kad pareiškėja nesilaikė 2006-05-18 Tarybos reglamento (ES) 765/2006 „Dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ (toliau- Sprendimas) nuostatų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Kauno TM, vadovaudamasi 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.925/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 48 straipsnio nuostatomis, 2023 m. gegužės 25 d. atliko UAB „Gambera“ komercinės ir ūkinės veiklos, jos apskaitos, susijusios su eksporto procedūros vykdymu (laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2023-01-31) tikslinį patikrinimą.

Patikrinimo metu buvo priimta Ataskaita, kuria nustatė, kad eksporto deklaracijoje Nr.22LTLC0100EK311274 (2022-12-22) deklaruotos prekės į Kazachstano Respublikos teritoriją įvežtos nebuvo, prekės buvo iškrautos Baltarusijos Respublikoje bei nuspręsta, jog UAB „Gambera“ nesilaikė Tarybos Reglamento (ES) 765/2006 nuostatų, o kadangi ši veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto LR Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 515 straipsnio požymius ji bus tiriama vadovaujantis LR ANK nuostatomis.

Muitinės departamento sprendimu Ataskaitos rezoliucinė dalis buvo pakeista ją išdėstant taip: „taisyti muitinės informacinėse sistemose eksporto deklaracijos MRN 22LTLC0100EK311274 (2022-12-22) 17 langelio duomenis iš „KZ“ į „BY“.“

Ataskaitos ir Sprendimo turinys bei jų rezoliucinės dalys patvirtina, kad šiais sprendimais iš esmės buvo nuspręsta dėl faktinės aplinkybės konstatavimo, jog ginčo prekes pareiškėja eksportavo ne į Kazachstaną, o į Baltarusiją, tuo pažeisdama Tarybos Reglamento (ES) 765/2006 reikalavimus.

Pareiškėja nesutikimą su Ataskaita ir Muitinės departamento sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad juose nepagrįstai bei neteisingai yra nuspręsta, jog UAB „Gambera“ nesilaikė Reglamento (ES) 765/2006 nuostatų bei pateikia tuo klausimu savo faktinių aplinkybių vertinimo versiją.

Byloje nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė 2024 m. gruodžio 19 priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje (toliau – Nutarimas), kuriuo buvusiam UAB „Gambera“ direktoriui J. B. pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį skyrė 1500 Eur baudą.

Iš Nutarimo matyti, kad jo priėmimo vienu iš faktinių pagrindų buvo Ataskaitoje nustatyta faktinė aplinkybė, jog UAB „Gambera“ eksporto deklaracijoje Nr.22LTLC0100EK311274 (2022-12-22) deklaruotos prekės į Kazachstano Respublikos teritoriją įvežtos nebuvo, prekės buvo iškrautos Baltarusijos Respublikoje, tuo pažeidžiant Tarybos Reglamento (ES) 765/2006 reikalavimus.

Byloje duomenų, kad dėl Ataskaita ir Sprendimu konstatuotos faktinės aplinkybės, jog ginčo prekes pareiškėja eksportavo ne į Kazachstaną, o į Baltarusiją, būtų priimtas kitokio pobūdžio sprendimas, kuriuo pareiškėjai būtų skirta prievolė sumokėti papildomus muito ir kitus mokesčius, nenustatyta. Tokių aplinkybių nenurodo ir šalys.

Ataskaitos turinys, jos rezoliucinė dalis bei aptartos aplinkybės patvirtina, kad Ataskaita buvo priimta tikslu pradėti administracinio nusižengimo teiseną bei kad ji ir buvo realizuota priėmus tokio pobūdžio Nutarimą.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 133¹ straipsnio 3 dalį paprastai, muitinės administruojamų mokesčių patikrinimo ataskaitoje turi būti nurodoma konkreti papildomai apskaičiuotų (perskaičiuotų) mokesčių, apskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų suma, t.y., ataskaitoje turi būti nurodomos tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios teisinį santykį priskirtų mokestinių ginčų kategorijai.

Nagrinėjamu atveju Ataskaitoje tokių aplinkybių nenurodyta.

Tai lemia, kad teisines pasekmes dėl Ataskaitoje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių sukėlė Nutarimas, kuris buvo priimtas administracinio nusižengimo teisenoje.

Šiuo atveju Ataskaita yra tik sudėtinė Nutarimo dalis, sudaranti jo faktinį pagrindą ir ji pati pareiškėjai materialių teisinių pasekmių nesukelia.

Muitinės įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) Nr. 952/2013, Reglamente (ES) 2015/2446 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2016/341, Reglamente (ES) 2015/2447, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - Muitinės kodeksas) 5 straipsnio 39 punkte nustatyta, kad sprendimas – bet kuris muitinės veiksmas, susijęs su muitų teisės aktais, kuriuo duodamas nurodymas konkrečiu atveju, sukeliantis teisines pasekmes atitinkamam asmeniui arba asmenims.

Pagal Muitinės kodekso 22-29 ir 42 straipsnių nuostatas muitinės sprendimai gali būti dvejopo pobūdžio, priklausomai nuo to, kas inicijuoja sprendimo priėmimą: sprendimai gavus suinteresuotojo asmens išankstinį prašymą ir sprendimai, kurie gali būti priimami muitinės iniciatyva (negavus suinteresuotojo asmens išankstinio prašymo).

Viena iš sprendimų rūšių, priimamų muitinės iniciatyva yra sankcijų už muitų teisės aktų nesilaikymą taikymas, kurias (sankcijas) nustato kiekviena valstybė narė. Viena iš tokių administracinių sankcijų rūšių gali būti muitinės paskirta „piniginė bauda, įskaitant atitinkamais atvejais taikomą susitarimą, pakeičiantį baudžiamosios sankcijos taikymą“ (MK 42 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta sankcija numatyta Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 515 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Kaip minėta, už šio pažeidimo padarymą buvo nubaustas UAB „Gambera“ vadovas- direktorius J. B..

Aptartas teisinis reglamentavimas lemia, kad Lietuvos Respublikos valstybė už Tarybos Reglamento (ES) 765/2006 nuostatų pažeidimo padarymą nustatė sankciją, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 515 straipsnyje.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad ginčas dėl Ataskaitos, kaip sudėtinės Nutarimo dalies, panaikinimo yra kilęs iš teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos ANK.

Pagal Lietuvos Respublikos ANK 622 straipsnio 1 dalį skundus dėl nutarimų, priimtų administracinių nusižengimų bylose, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.

Pagal ANK 622–623 straipsnių nuostatas Administracinio nusižengimo protokolu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena yra baigiama priėmus nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuris, kaip baigiamasis aktas, gali būti skundžiamas. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją. Institucija per penkias darbo dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitas terminas, skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla persiunčia atitinkamam apylinkės teismui.

ANK 626 straipsnyje taip pat nustatyta, kad skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo klausimą sprendžia apylinkės teismas, kuris išsprendžia ir klausimus susijusius su skundo padavimo terminais, t.y., nusprendžia ar skundas paduotas praleidus terminą, ar ne; ar šis terminas gali būti atnaujintas ir pan..

Visa tai lemia, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaita ją, kartu su Nutarimu turėjo ginčyti atitinkamam apylinkės teismui ANK numatyta tvarka ir sąlygomis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.“

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Tai, kad tokio pobūdžio ginčai nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-294-822/2022; 2023 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-4-629/2023).

Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad kaip minėta, pareiškėja nesutikimą su Ataskaita ir Muitinės departamento sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad juose nepagrįstai bei neteisingai yra nuspręsta, jog UAB „Gambera“ nesilaikė Reglamento (ES) 765/2006 nuostatų, t. y., siekia, kad jos atžvilgiu muitinės procesiniuose dokumentuose nebūtų konstatuotas tokio fakto pareiškėjos atžvilgiu padarymas.

Tačiau tokio paties fakto konstatavimas pareiškėjos atžvilgiu yra padarytas Nutarime, remiantis Ataskaita, todėl pareiškėja nesutikdama su Ataskaita, o tuo pačiu ir su Nutarimu, juos galėjo bei turėjo skųsti ANK nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėja to nepadarė, todėl tokio fakto konstatavimas pareiškėjos atžvilgiu išlieka Nutarime (muitinės sprendime dėl sankcijos taikymo), dėl ko Ataskaitos panaikinimas pats savaime pareiškėjai nesukels pasekmių, kurių ji siekia.

Šiuo atveju pažymėtina, kad nors Nutarimas priimtas ne pareiškėjos, o jos buvusio vadovo atžvilgiu, tačiau tai nebuvo kliūtis pareiškėjai į administracinių nusižengimų teisenos procesą įstoti savo iniciatyva nukentėjusiojo teisėmis, dėl galimai padarytos turtinės ir neturtinės žalos bei tokiu būdu apginti savo galimai pažeistas subjektines teises (ANK 578;579 str.).

Apibendrinus daroma išvada, kad Ataskaita pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, dėl ko pareiškėjos skundas, jame nurodytais motyvais, negali būti tenkinamas ir yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gambera“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėRomanas Klišauskas